vyriausybė

Vyriausybė iš beveik 600 mln. eurų vertės naujų Seimo narių pasiūlymų 2023 metų valstybės biudžeto projektui pirmadienį posėdyje pritarė tik dviem.  Nutarta pritarti grupės Seimo narių iš valdančiųjų (įskaitant konservatorius) bei opozicijos siūlymui ir papildomai 3,6 mln. eurų skirti Lietuvos šaulių sąjungai, taip pat pritarta siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai.

Seimui praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarsčius patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pirmadienį spręs dėl Seimo narių įregistruotų naujų pasiūlymų įvairioms reikmėms skirti dar  beveik 500 mln. eurų finansavimą.  Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto.

Opozicija tarsis dėl nepasitikėjimo procedūros visai Ingridos Šimonytės Vyriausybei. Tiesa, pasak opozicionierių, naują Vyriausybę turėtų suformuoti patys valdantieji. Seimo narys Paulius Saudargas pripažįsta, kad valdančioji koalicija turi problemų su komunikacija, tačiau šioje situacijoje įžvelgia tik politikavimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Paulius Saudargas ir Lukas Savickas.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovui Mykolui Majauskui stojus į kovą prieš Vyriausybę ir konservatorių partijos vadovybę dėl PVM lengvatos restoranams, pasigirdo siūlymų M. Majauską šalinti ne tik iš frakcijos Seime, tačiau apskritai iš partijos. M. Majauskas sako, kad toks sprendimas jam būtų skaudus ir viliasi, kad jis nebus priimtas. Sergejus Jovaiša siūlo šalinti M. Majauską ne tik iš konservatorių frakcijos Seime, tačiau apskritai iš partijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesutarimai dėl PVM lengvatų nesugriaus valdančiosios koalicijos. Vyriausybės vadovė tvirtina, kad „vienas akmuo neišvers vežimo“, tačiau pripažįsta, kad dėl PVM lengvatų nesugebėtų perkalbėti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir jo palaikančių politikų. Pasiūlymai dėl PVM lengvatų svarstant kitų metų biudžetą tapo nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ašimi.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje tikslins kitų metų valstybės biudžeto projektą. Įvertinęs  komitetų bei parlamentarų siūlymus patikslintą biudžetą Ministrų kabinetas ketvirtadienį teiks Seimui.  Premjerė Ingrida Šimonytė jau antradienį teigė, kad dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui Vyriausybė savo pozicijos nekeis ir toliau siūlys ją taikyti tik iki kitų metų liepos, o ne neterminuotai.  Tačiau I. Šimonytė pasiūlė lengvatinį 9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį švenčia 48-ąjį gimtadienį. Vyriausybės vadovė juokauja, kad tikėjosi „dovanos“ iš opozicijos – interpeliacijos. Visgi I. Šimonytė pripažįsta, kad savo gimtadienio nesureikšmina. Pati I. Šimonytė į klausimus apie savo gimtadienį atsakė su šypsena. „Galvojau, gal opozicija bus įregistravusi man interpeliaciją. Bet ne“, – juokėsi I.Šimonytė. „Neįdomi man ta gimimo diena, Kovo 11-oji yra svarbiau“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė nekeis savo nuomonės dėl PVM lengvatos kavinėms ir restoranams, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat patikino, kad Lietuvoje PVM lengvata maisto produktams nebus priimta, nes tai būtų per didelė finansinė našta biudžetui. „Šansų yra visokių. Seimas balsuoja dėl lengvatos, Vyriausybė savo pasiūlymo nekeis šiuo klausimu ir toliau laikysis tos nuostatos, kad ši lengvata buvo pasiūlyta laikinai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kompensacijos žydams už XX a. nusavintą turtą yra senas klausimas, kurį Lietuvai būtina išspręsti. Jos teigimu, tai ir tam tikrą moralinė skola, kurią Lietuva turi. „Tai labai senas klausimas, keletas vyriausybių šitą klausimą svarstė. Turiu pasakyti, kad šią problemą, premjeras Skvernelis neleis pameluoti, kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms tiek žydų bendruomenė, tiek tarptautinė bendruomenė.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Bet ar tikrai? Ar Šimonytės Vyriausybė gali kristi? Ar atsirastų geresnė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Lukas Savickas ir Paulius Saudargas.

Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad žlungant bankui ar kitai kredito įstaigai, jos turtą ir įsipareigojimus Lietuvos bankas galėtų perleisti kitai įstaigai. Teigiama, jog taip būtų mažinama finansinė našta indėlių draudimo sistema.  Tai numatantiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Vyriausybė pataisė valstybės tarnybos reformos įstatymų projektus ir juos trečią kartą teikia Seimui. Vidaus reikalų ministerija teisės aktus taisė, reaguodama į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Opozicija jau surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai.

Teisėjų taryba per posėdį penktadienį pritarė, kad  praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas būtų grąžintas į teisėjo pareigas.

Opozicija tarsis dėl nepasitikėjimo visai Ingridos Šimonytės Vyriausybei, ją iš naujo sudarinėti galėtų valdančioji Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. „Ką ir kolegos kalba Seime iš opozicinių frakcijų, mes tikrai tarsimės, matyt, kai bus priimtas ar nepriimtas biudžetas, dėl galimybės skelbti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.  Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą.  Kaip sakė Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Paulius Saudargas, antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.    Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama, tai įprasta procedūra.

Ketvirtadienį Seime vyks pirmasis svarstymas dėl Vyriausybės teikiamo 2023 metų valstybės biudžeto. Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ atstovai žeria kritiką valdantiesiems dėl išlaidų, kurios, jų vertinimu, nėra padengtos tvariomis pajamomis. Visa tai ateityje lems socialinių išmokų mažėjimą, rašoma partijos pranešime spaudai.

Šešios verslą reguliuojančios institucijos jungsis į bendrą Priežiūros institucijų asociaciją. Tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Į asociaciją jungsis Maisto ir veterinarijos tarnyba, Energetikos reguliavimo taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Konkurencijos taryba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Susisiekimo ministerijos teikimu šiandien Vyriausybė sutiko, kad valstybės įmonės „Oro navigacija“ (ON), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) būtų pertvarkytos į akcines bendroves. Įgyvendinus pertvarką, šios valstybės įmonės savo teisinę formą galės pakeisti jau 2023 metų pradžioje, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar sugriežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą bei suvienodinti jų reguliavimą. Energetikos ministerija siūlo nustatyti griežtesnius reikalavimus tokios įmonėms – jos negalės turėti pradelstų skolų, joms  negalės būti pradėtos bankroto, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros.

Išplėtus ir sustiprinus Šaulių sąjungos veiklą Vyriausybė jai planuoja skirti ir daugiau lėšų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė tikrai yra nusiteikusi organizaciją stiprinti ir finansiškai, kai jau bus tie plėtros ir veiklos planai aiškiai išdėstyti ir išplėtoti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė prieš Seimui balsuojant dėl naujo Šaulių sąjungos įstatymo priėmimo. Ji pati šaulės priesaiką davė šių metų kovo 11 dieną.

Seimas antradienį planuoja priimti naują Šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kur numatytas atnaujintas organizacijos modelis ir pavaldumas Vyriausybei, o nebe krašto apsaugos ministrui. „Naujoje redakcijoje mes sustipriname Šaulių sąjungos integraciją į Lietuvos valstybės gynybos planus“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, iki šiol trūksta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir kariuomenės sąveikos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis išėjo dviejų savaičių trukmės tėvystės atostogų.  Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį pasirašytu potvarkiu ministrą atostogų išleido nuo lapkričio 7 iki 18 dienos.  Susisiekimo ministerijos skelbiama ministro šios savaitės darbotvarkė rodo, kad lapkričio 7 dieną jį pavadavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, lapkričio 8-11 dienomis – energetikos ministras Dainius Kreivys.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pirmadienį apsvarstęs kelias dešimtis Seimo narių ir parlamentinių komitetų pasiūlymų 2023 metų biudžete skirti didesnį finansavimą nei siūlė Vyriausybė, dėl jų nebalsavo, o visus prašymus nutarė perduoti Vyriausybei.  „Atidžiam Vyriausybė įvertinimui“, – teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.  Komitetai siūlo kitais metais papildomai rasti virš 200 mln. eurų, Seimo nariai – virš milijardo eurų.

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Vyriausybė imasi vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo paieškų – šią savaitę paskelbtas konkursas minėtoms pareigoms užimti. Pretendentai tapti vyriausiuoju archyvaru privalo turėti aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą, trejų metų vadovaujamo darbo patirties, mokėti anglų kalbą, atitikti reikalavus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Siūlomas darbo užmokestis – 3,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.   Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksams, keliams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kt. Beveik visų siūlymų teikėjai – opozicijos atstovai.

Dėl dviejų laisvadienių šią savaitę – Visų šventųjų dienos ir Vėlinių – Ministrų kabineto tradicinis posėdis trečiadienį nebus rengiamas. „Dėl dviejų kalendorinių nedarbo dienų lapkričio 1-ąją ir lapkričio 2-ąją Vyriausybės posėdžiai ar pasitarimai nėra numatyti ir, aplinkybėms nepasikeitus, nevyks“, – BNS nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.

Po prezidento rinkimų pirmo turo tuometinė Seimo narė Ingrida Šimonytė šventė netausodama jėgų, mat apklausos žadėjo pergalę. Tuomet niekas nebūtų patikėjęs, kad po 3 metų jos reitingai tėkšis į neregėtas žemumas ir ji bus nemėgstamiausių politikų penketuke. Buvę premjerai dėl to kaltina I. Šimonytės bendravimo būdą, tačiau psichologas Gediminas Navaitis mano, kad žmonės tiesiog ieško ką apkaltinti dėl savo nesaugumo jausmo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Irako parlamentarai ketvirtadienį patvirtino naują vyriausybę, žengdami svarbų žingsnį į priekį po įnirtingų vidaus kovų tarp musulmonų šiitų frakcijų ir kruvino smurto dėl ginčijamų rinkimų rezultatų. Premjero Mohammedo Shios al Sudani 21 nario ministrų kabineto laukia daugybė iššūkių. Naftos turtingai, bet karo nualintai šaliai sunkiai sekasi kovoti su įsišaknijusia korupcija ir dideliu nedarbu, tvarkyti senstančią infrastruktūrą.

monės, naudojančios daug energijos, valstybės subsidijų gali tikėtis jau gruodį. Vyriausybė penktadienį patvirtino jų mokėjimo tvarką.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad labiausiai paveiktos veiklos ir sektoriai nustatyti pagal Europos Komisijos gaires, tačiau dar tariamasi su Komisija dėl veiklų išplėtimo, kad būtų įtraukta daugiau įmonių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarkai, leidžiant joms lanksčiau skolintis. Tikimasi, kad Seimas naują tvarką patvirtins dar šioje sesijoje. „Tai yra savivaldybių finansinio savarankiškumo reforma (...), stiprinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą ir praplėsti investavimo galimybes išlaikant balansą tarp tvarumo ir papildomo lankstumo“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pagal Seimo teisininkų pastabas patikslintai valstybės tarnybos reformai – naujame įstatymo projekte įrašomos atlyginimų „lubos“. Pagal patikslintą projektą, valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, o skiriamų priemokų suma negalėtų viršyti 80 proc. pareiginės algos, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Kauno „Žalgirio“ viltys artėjantį pavasarį organizuoti Eurolygos finalo ketvertą gerokai sumažėjo, tačiau išlieka gyvos. Tai patvirtino naujienų portalo tv3.lt kalbintas daugkartinių Lietuvos čempionų vadovas Paulius Motiejūnas. Galimybes Nemuno saloje surengti didžiausią Europoje klubinę krepšinio fiestą gerokai prigesino Vyriausybės sprendimas neskirti 1 milijono eurų, kurie būtų panaudoti kaip mokestis Eurolygai. „Reikia suprasti, kad šitas mokestis „eina“ Eurolygai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2023 metų sausio neapmokestinamųjų pajamų dydį padidinti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja grįžti prie valstybės tarnybos reformos – ketinama pataisyti Seimo teisininkų rastą galimą prieštaravimą Konstitucijai.

Rishi Sunakas, antradienį tapęs trečiu šiais metais Jungtinės Karalystės ministru pirmininku ir pirmuoju nebaltaodžiu, vadovausiančiu šiai buvusiai imperinei galybei, pažadėjo įveikti ekonominę krizę, sukeltą per Liz Truss 49 valdymo dienas padarytų „klaidų“, ir iškart pristatė svarbiausius savo vyriausybės narius. Iždo kanclerio poste jis paliko Jeremy Huntą, taip siekdamas išlaikyti savo pusėje finansų rinkas po L. Truss biudžeto planų sukelto šoko investuotojams.

Nepalaikydami Vyriausybės rengto valstybės biudžeto Seimo nariai rodo, kad ja nepasitiki ir jiems yra ne pakeliui su Vyriausybe, sako valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo išmokėti 30 mln. eurų subsidijų įmonėms, naudojančioms daug energijos resursų. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys posėdyje penktadienį.  Anot projekto, subsidijos turėtų sušvelninti energijos kainų augimo padarinius ir padėti įmonėms atlaikyti staigų išlaidų padidėjimą.

Ingrida Šimonytė ir konservatorių daugumos Vyriausybė šiuo metu išgyvena visuomenės pasitikėjimo krizę – tiek premjerę, tiek ministrų kabinetą neigiamai vertina rekordinis skaičius Lietuvos gyventojų. Kodėl per Seimo rinkimus oponentus nušlavę konservatorių lyderiai prarado lietuvių pasitikėjimą? Kas lėmė tai, kad Ingridos Šimonytės reitingai yra istoriniame dugne? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kokios yra to priežastys.

Tiek visuomenės, tiek prezidento Gitano Nausėdos kritiką nuolat patirianti Ingrida Šimonytė yra ne kartą užsiminusi apie atsistatydinimą iš premjerės pareigų. Tačiau, anot politologų, tai gali būti tik paprasto žmogiško nuovargio rezultatas, o padėties negerina ir dažnas Vyriausybės ir Seimo nesusikalbėjimas ir neseniai įvykęs konfliktas su Mykolu Majausku. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Naujausių apklausų duomenimis, premjere Ingrida Šimonyte nepasitiki net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų. Anot dalies jų, ministrė pirmininkė yra pernelyg arogantiška ir atitrūkusi nuo paprastų žmonių. Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad I. Šimonytė neturi kada komunikuoti, nes dirba, o politikos istorikai galiausiai pripažins, kad ji viską darė gerai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.