vyriausybė

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje išplėtimui ir jų gaminių tiekimo rinkai palengvinimui. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika mala į miltus Vyriausybės sprendimus dėl biokuro, kuriais Valstybinei miškų urėdijai pavesta į rinką tiekti daugiau biokuro. Seimo nario teigimu, tai naudos duos galbūt tik kito šildymo sezono viduryje. K. Mažeika priminė, kad Seimas antradienį pritarė siūlymui, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du šildymo sezonus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje ir palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni ir jos sąjungininkai antradienį pradėjo naujos vyriausybės formavimo procesą, greičiausiai truksiantį kelias savaites, keliuose frontuose gresiant krizėms. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose triumfavusi neofašistinių šaknų turinti G. Meloni partija „Italijos broliai“ (it.

Opozicija inicijuoja interpeliacijas ne vienam ministrui – energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui. Socialdemokratai interpeliaciją nori surengti ir ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Bet ar tikrai šie ministrai taip prastai dirba? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „DIENOS PJŪVIS“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Eugenijus Gentvilas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog kitų metų valstybės biudžetą numatoma priimti lapkričio 22 dieną – anksčiau nei įprastai.  „Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.

Italai sekmadienį pradėjo balsuoti svarbiuose parlamento rinkimuose, sociologams prognozuojant, kad kraštutinių dešiniųjų stovykla pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos perims vadovavimą trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai. Naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad rinkėjai pradėjo rikiuotis į eiles dar prieš atsidarant rinkimų apylinkėms 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis 24 val.

Italijoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai, po kurių paaiškės, kas ateinančius kelerius metus vadovaus šaliai. Tarp kandidatų esama tiek menkai žinomų veikėjų, tiek garsių politinių figūrų, pradedant tris kartus premjero pareigas ėjusiu Silvio Berlusconi ir baigiant kraštutinių dešiniųjų opozicijos lydere Giorgia Meloni, kuri šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir tikisi tapti pirmąja moterimi, paskirta vadovauti Italijos vyriausybei.

Opozicinės Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad vėluojantys Vyriausybės sprendimai dėl rekordiškai pabrangusių energijos išteklių kainų amortizavimo žiemą gali sukelti ne tik skaudžias ekonomines, bet ir socialines įtampas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Savivalda gyvena nuo vienos krizės iki kitos. Nelegalūs migrantai, pandemija, karo pabėgėliai, o dabar – energetikos krizė. Ir krizių, panašu, nesumažės.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, jog pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2019 metais pritaikyta įstatymo nuostata, pagal kurią verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomam Birių krovinių terminalui (BKT) nebuvo leista įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijų ir plėsti BKT terminalą.

Verslo ir profsąjungų atstovams pareiškus, kad Vyriausybei nėra prasmės grįžti į Trišalę tarybą su nauju jos pasiūlymu dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė teigia tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.   „Vyriausybės pozicija šitose derybose yra labiau moderatorius, nes Vyriausybės nėra pagrindinis klausimas, kokio dydžio yra MMA.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įmonėms, dėl itin aukštų energetinių išteklių kainų patiriančioms finansinių sunkumų, mokesčiai galėtų būti atidėti.  „Kai kurioms įmonėms išties gali kilti problemų susimokėti mokesčius, ir taip, kaip kovido metu buvo lanksčiai žiūrima į tokius iššūkius, taip ir dabar bus žiūrima į tai labai lanksčiai. Mokestinių paskolų sutartis sudaryti tikrai nebus kliūčių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Prezidentūra galėtų teikti siūlymus dėl kitų metų biudžeto savąjį projektą jau pateikus Vyriausybei, nes dabar gali kurti nepamatuotus lūkesčius.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2019 metais pritaikyta įstatymo nuostata, pagal kurią verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomam Birių krovinių terminalui (BKT) nebuvo leista įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijų ir plėsti BKT terminalą.

Vyriausybė perskirstė šiųmetinius asignavimus teismams, dalį lėšų permesdama nagrinėjantiems migrantų bylas. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo 320 tūkst. eurų mažinamos lėšos Vilniaus miesto, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Vilniaus regiono apylinkių teismams. Šiomis lėšomis, iš jų 316 tūkst.

Vyriausybė nusprendė pateikti energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinės Dalios Kreivienės kandidatūrą Prezidentūrai, kad diplomatė būtų skiriama ambasadore Italijoje, taip pat atstovautų Lietuvai Maltoje, San Marine ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai.

2023 metų valstybės biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti spalio 11-ąją – beveik savaite anksčiau nei įprastai.  Tai trečiadienį pranešė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Dėl to Seimo valdyba pakoregavo posėdžių grafiką.  „Vyriausybė anksčiau negu priklauso pateiks biudžeto projektą, tas pateikimas spalio 11 dieną numatytas“, – trečiadienį per valdybos posėdį sakė J. Razma.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai apžvelgs 2021-ųjų civilinės saugos sistemos būklę. Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerija, civilinės saugos sistemos būklę bent kartą metuose komisija privalo aptarti vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais, rašoma pranešime spaudai. „Ekonominių iššūkių akivaizdoje verslas supranta, kad pažeidžiamiausių darbuotojų atlyginimai turi didėti.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Švedijos rinkimuose pergalę nedidele persvara pasiekusiam dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų blokui vadovaujančio konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono pirmadienį buvo oficialiai paprašyta pabandyti suformuoti vyriausybę.

Opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas nerimauja, kad dėl Vyriausybės teikiamos pertvarkos neliks aiškių neįgalumo nustatymo kriterijų. „Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti. Neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimas nuo medicininio neįgalumo nustatymo principo pereinant prie kažkokių kitokių, socioekonominių kriterijų kelia didžiausią nerimą“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.

Iš šiems metams skirtų asignavimų teismams Vyriausybė dalį planuoja „permesti“ nagrinėjantiems migrantų bylas. Finansų ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma 320 tūkst. eurų sumažinti lėšas Vilniaus miesto, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Vilniaus regiono apylinkių teismams. Šiomis lėšomis, iš jų 316 tūkst.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė nutraukti tarpvyriausybinį susitarimą dėl Estijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. Pasak užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu, tai svarbus žingsnis Estijai siekiant kuo labiau apriboti santykius su savo rytų kaimyne. Šį susitarimą gali nutraukti bet kuri jo šalis, pateikusi atitinkamą rašytinį pranešimą. Susitarimas baigs galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo pateikimo.

Švedijos ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson ketvirtadienį įteikė atsistatydinimo raštą, dešiniojo sparno blokui, kuriam priklauso nacionalistinė, antiimigrantiškų pažiūrų partija, laimėjus nedidelę daugumą Švedijos parlamente. M. Andersson susitikusi su 349 vietų Riksdago pirmininku Andreasu Norlenu oficialiai pranešė jam apie savo pasitraukimą. M. Andersson toliau eis pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad neturi jokių priekaištų energetikos ministrui Dainiui Kreiviui ir juo visiškai pasitiki. Pasak jos, neprofesionalu priekaištauti ministrui ir dėl jo žmonos karjeros. „Opozicijos toks darbas. Ką aš dar galiu pakomentuoti? Aš ministru pasitikiu visiškai. Neturiu jam jokių priekaištų dėl to, ką jis daro.

Vyriausybei atsisakant prezidento siūlymo elektros kainą visiems buitiniams vartotojams nuo sausio fiksuoti ties 24 centų riba, Gitanas Nausėda siūlys grįžti prie pirminio savo pasiūlymo ir ją taikyti iki 150 kilovatvalandžių (kWh) suvartojantiems gyventojams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.  „Pokalbiuose tarp prezidento ir premjerės prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 centų kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o būtent pirmoms 150 kilovatvalandžių per mėnesį.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms naujovėms, tarp kurių – tobulesnis negalios vertinimo modelis, didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos, o viešoji informaciją labiau prieinama žmonėms su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu atsistatydins, paaiškėjus, kad beprecedentis konservatorių ir ultradešiniųjų blokas dar labiau priartėjo prie pergalės savaitgalį vykusiuose parlamento rinkimuose. M. Andersson per spaudos konferenciją sakė, kad nors paskutiniai balsai tebeskaičiuojami, tapo akivaizdu, kad dešinieji laimės daugumą mandatų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nepaprastajai padėčiai galiojant tik tam tikrose teritorijose, iš viešųjų pirkimų konkursų būtų ir toliau šalinamos su priešiškomis valstybėmis susijusios įmonės arba su jomis nutraukiamos jau pasirašytos sutartys. „Toks reguliavimas ir toliau išlieka aktualus. Karas Ukrainoje tęsiasi, vis dar kyla rizika šalies nacionaliniam saugumui, tad turime visais įmanomais būdais užkirsti kelią šalių agresorių finansavimui“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Baltijos šalims ir Lenkijai nuo pirmadienio uždarius sienas Rusijos piliečiams į Lietuvą bus įleidžiami Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai bei Europos Sąjungos (ES) piliečių šeimų nariai. Vidaus reikalų ministrė tvirtino, kad sprendimą padiktavo noras apginti Lietuvos žmonių saugumą. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino tokius kriterijus dėl Rusijos piliečių atvykimo į Lietuvos teritoriją nepaprastosios padėties metu.

Valdžia pripažįsta, kad pagalbos verslui galimybės yra ribotos, tačiau jos egzistuoja. Ekonomikos ir inovacijų ministrė kviečia verslą pasinaudoti valstybės skiriama parama, kurios bendra suma artimiausiu metu sieks apie vieną milijardą eurų. „Konstatuojame, kad ekonomika lėtėja ir suprantame įmonių įkūrėjus, darbuotojus, savininkus. Situacija yra neapibrėžta ir laikas yra sudėtingas. Dėl to, kiek galėsime, esame pasiruošę įmonėms padėti.

Vyriausybė pritaria siūlymams elektriniais paspirtukais leisti važiuoti nuo 16 metų, taip pat sugriežtinti reikalavimus mikromobilumo priemones naudojantiems žmonėms. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Seime svarstomiems Saugus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kuriais mikromobilumo priemonės įtraukiamos į jo reguliavimą. Sulaukus Vyriausybės išvados, projektai bus toliau svarstomi Seime.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas per dvejus metus neteks apie 111 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Jei pataisoms pritars Vyriausybė ir jas priims Seimas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tęs diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai  sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Prezidentas ragina Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas, sako prezidento patarėjas. „Prezidento įsitikinimu, nereikia taškyti pinigų į kairę ir į dešinę, tačiau valstybė yra pajėgi kompensuoti išaugusias energetinių išteklių kainas tiek žmonėms, tiek verslui“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.  „Šiuo atveju negalime verslo palikti užribyje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Vyriausybei būtų naudingas kai kurių ministrų pakeitimas, perkrova, tačiau ar ji įvyks, nuspręs tik premjerė, sako Prezidentūra. „Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei: jai reikia nuspręsti, su kuo dirbti, galiausiai norint ką nors pakeisti, reikia turėti kuo“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Vyriausybė siūlo lengvinti vaikus globojančių šeimynų steigimą, plėsti šeimynos dalyviais tapti galinčių asmenų sąrašą, palaipsniui didinti finansavimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 2,9 mln. eurų dėl koronaviruso padidėjusiems medikų atostoginiams, receptinių vaistų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, migrantų krizės valdymo išlaidoms kompensuoti. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skirta beveik 2,5 mln. eurų sveikatos priežiūros įstaigų patirtoms išlaidoms dėl COVID-19 padidinto darbo užmokesčio padidėjusiems darbuotojų atostoginiams už gegužės ir liepos mėnesius kompensuoti. Taip pat apie 150 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dėl besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir didėjančio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki gruodžio 16-osios. Taip pat nutarta toliau riboti rusų ir baltarusių patekimą į šalį – galios griežtesnis vizų režimas. Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė energijos taupymo planui. Visgi ministerijos ruošia dar vieną planą, kuriame bus numatyta kaip taupysime kurą artimiausiais metais. Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtam energijos taupymo planui.