vyriausybė

Neteikiama pilna Vyriausybės žadėta mokesčių reforma, reiškia, kad dėl jos sutarimo valdančiojoje koalicijoje nėra, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius.  „Tempas yra labai lėtas, nes dar 2020-ais metais buvo suformuota didelė ekspertų grupė, kuri diskutavo dėl visų mokestinių pasiūlymų. Jeigu neteikiama pilna mokesčių reforma, reiškia, to sutarimo valdančiojoje koalicijoje nėra.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė naujam žiniasklaidos rėmimo modeliui – bus kuriamas Medijų rėmimo fondas, planuojama finansuoti daugiau projektų ir žadama mažinti politikų įtaką. „Man atrodo, geras produktas, gerai pavyko padirbėti, rasti gerų formuluočių. Kadangi turime patirties, kaip veikia panašios struktūros kitose srityse, pavyzdžiui, Kultūros taryba, manau, yra pasiteisinę dalykai“, – per Vyriausybės posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui vietoj draudimo streikuoti nepaprastosios padėties metu numatyti galimybę riboti streiką. Tačiau ministrų kabinetas siūlo projektą tobulinti.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Architektui Ričardui Krištapavičiui ir tekstilininkei Laimai Oržekauskienei trečiadienį Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Ši ypač nusipelniusiems asmenims skiriama pensija R. Krištapavičiui ir L. Oržekauskienei priklauso kaip Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Vyriausybės kanceliarija skelbia kalbanti „Facebook“ valdytoja „Meta“ dėl moderavimo pokyčių šiame socialiniame tinkle, kad nebūtų trinami Ukrainą remiantys įrašai. „Vyriausybės kanceliarija ypatingai pastaruoju metu įdėmiai stebi situaciją socialiniame tinkle „Facebook“, mato vartotojų nusiskundimus dėl galimai nepagrįsto įrašų, remiančių Ukrainą, trynimo bei autorių blokavimo“ – trečiadienį išplatintame pranešime sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių Danijos rinkimų praėjus šešioms savaitėms, šalis pagaliau turės naują vyriausybę, po sunkių derybų suformavusi kairiųjų ir dešiniųjų aljansą antradienį paskelbė premjerė Mette Frederiksen. Kairiojo sparno premjerė reporteriams sakė, kad tokio politinio aljanso „reikia mūsų šaliai“.  „Ir dėl krizių, su kuriomis susiduriame – infliacijos, karo Europoje – ir dėl to, kad turime priimti sprendimus, verčiančius mus kitaip viską vertinti“, – sakė ji.

Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.  „Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė Vyriausybės siūlymams, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Už balsavo 111 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis ketinama mažinti finansinę naštą indėlių draudimo sistemai.

Seimas antradienį priėmė svarstyti Vyriausybės inicijuojamą šilumos ūkio pertvarką, kuri prasidėtų nuo 2023 metų liepos 1-osios.  Už Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 32. Pataisas Seimas svarstys pavasarį.  Savivaldai ūkio plėtrą siūloma leisti planuoti dešimčiai metų, daugiabučių sistemas galėtų prižiūrėti ir šilumos tiekėjai, be to, keliamas tikslas iki 2040 metų visą šilumą gaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Infliacijos tendencijos parodys, ar Vyriausybės pastangos ją mažinti yra pakankamos, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, jog tai – pasaulinis reiškinys. „Visada visiems siūlau matyti platesnį vaizdą – kad tai yra geopolitinė situacija, globali. Infliacija yra popandeminis reiškinys pasaulyje visame, visose pasaulio šalyse, tame tarpe Europoje ir tame tarpe Lietuvoje.

Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas darbuojasi jau lygiai dvejus metus – kadencija įpusėjo. Vyriausybei tik pradėjus darbą, ministrai rengė posėdžius vakarais ir naktimis dorodamiesi su pandemija, ir panašu, kad tai tapo šios kadencijos pranašu – vieną krizę keitė kitos. Kai kurie net juokauja, kad konservatoriams lemta valdyti per krizes.

Vyriausybė šią savaitę paskyrė signataro našlės rentą liepos viduryje mirusio Nepriklausomybės Akto signataro Aloyzo Sakalo našlei Daivai Sakalei. Ministrų kabinetas jai rentą paskyrė nuo spalio 12-osios dienos. Signataro našlių renta sudaro ketvirtadalį signataro rentos, t. y. maždaug 330 eurų per mėnesį. Renta nemokama, jei mirusio signataro sutuoktinis turi draudžiamųjų pajamų. Rentą skiria Vyriausybė, ją moka Seimo kanceliarija iš valstybės biudžeto asignavimų.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija šeštadienį Vilniuje rinksis į tarybos posėdį, kuriame aptars politines aktualijas, artėjančius savivaldos rinkimus. Kaip pranešė partija, socialdemokratai taip pat svarstys rezoliuciją dėl infliacijos ir kovos su ja priemonių plano, kreipimąsi į Vyriausybę dėl kritinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje.

Prie kadencijos pusiaukelės artėjanti Vyriausybė yra silpna, pasimetusi ir besiblaškanti, sako Seimo vicepirmininkas, opozicijos atstovas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Silpna, pasimetusi, besiblaškanti tarp krizinių situacijų. Didžioji dalis ministrų yra tokie, kurie bijo prisiimti politinę lyderystę“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

Seimas pritarė naujam krizių valdymo modeliui, Vyriausybėje bus steigiamas visą parą veikiantis Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Be to, parlamentarai apsisprendė dėl atlygio, socialinių garantijų ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes ar šalinti jų padarinius. Už tą numatančias Civilinės saugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, penki joms nepritarė, 21 – susilaikė.

Valstybės institucijų renkamos ir viešai skelbiamos žemės ūkio ir maisto produktų kainos nuo kitų metų bus tikslesnės – Vyriausybė trečiadienį palengvino duomenų įtraukimą į Statistikos departamento programas. Portale www.produktukainos.lt svarbiausių produktų vidutines kainas prekyboje ir gamybos grandinėje skelbiamos nuo 2018-ųjų, tačiau protokoliniu Vyriausybės pavedimu surinkta informacija neatitinka statistikų programų standartų, dėl to ją sudėtinga įtraukti, nurodoma aiškinamajame rašte.

Sprendimai dėl Kauno ir Klaipėdos pašto rūmų perėmimo Vyriausybę turėtų pasiekti gruodžio viduryje, sako kultūros ministras Simonas Kairys. „Gruodžio viduryje į Vyriausybę turėtų ateiti sprendimas, kuriuo nuosavybė iš Lietuvos pašto šitų dviejų objektų – nes kalbame ne tik apie Kauno centrinį paštą, bet ir Klaipėdos – jau turėtų tapti kultūros ministerijos nuosavybe“, – žurnalistams Kaune pirmadienį sakė ministras.

Kitą sekmadienį, lapkričio 11 d., premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei sukaks dveji metai. Vidurio kadencijos proga europarlamentaras Andrius Kubilius socialiniame tinkle Facebook pasidalijo mintimis apie šios Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų veiklą. „Tikiuosi, per savaitę šios mintys nepasens“, – rašė A. Kubilius.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su Seimu pradeda dirbti Laura Liutvinskienė, penktadienį pranešė Vyriausybė.  L. Liutvinskienė pastaruoju metu dirbo vyriausiąja patarėja Vyriausybės kanceliarijoje, kuravo Vyriausybės teisėkūros planavimo bei kokybės tobulinimo klausimus. Ji anksčiau yra dirbusi investicinės aplinkos eksperte viešojoje įstaigoje „Investuok Lietuvoje“ bei Seimo narės Ingridos Šimonytės patarėja Seime.

Vyriausybė pritarė 13 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketui, kuriuo siekiama padėti Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams, jos energetikos infrastruktūros atkūrimui, saugiam grūdų gabenimui iš šalies bei Moldovai, kuri iš kaimyninės valstybės priima daugybę karo pabėgėlių. „Šis humanitarinės pagalbos paketas padės atliepti bazinius poreikius žmonių, kurie dėl karo prarado beveik viską.

yriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje iki kovo 16-osios imtinai. Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė lankstesniam laivų įgulų sudėties reguliavimui bei kitiems įstatymų pakeitimams, kurie svarbūs norint šalies jūrų laivų registre įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Vyriausybės nutarimu, šias Susisiekimo ministerijos siūlomus Saugios laivybos nei Prekybinės laivybos įstatymų pakeitimus Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Antradienį Vyriausybėje bus pristatytos Lietuvos kapitalo rinkos plėtros gairės, kuriomis siekiama palengvinti įmonių galimybes galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą, taip pat didinti taupymo ir investavimo priemonių įvairovę šalies gyventojams. Anot Finansų ministerijos, gairės apima skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinką, mažmeninių investuotojų investavimą į vertybinius popierius, investicinių ir pensijų fondų rinką bei sutelktinį finansavimą.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, o pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigė, kad keršto konservatoriai gal ir nesiims, bet garą jiems nuleisti tikrai reikės.

Vyriausybė pirmadienį iš pareigų atleido korupcija įtariamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovą Mantą Staškevičių. Jis pareigas nustoja eiti nuo pirmadienio. „Jokių čia labai didelių diskusijų turbūt nėra apie ką turėti, kad ponas Staškevičius nuo šios dienos yra atleidžiamas iš pareigų“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymus, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis būtų mažinama finansinė našta indėlių draudimo sistemai.  Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė pataisoms ir dabar jas svarstys komitetai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai nesmagu, kad už PVM lengvatos maitinimo sektorių pratęsimą, nors tam prieštaravo Vyriausybė, balsavo Laisvės partija ir ministrų kabinetui priklausanti Aušrinė Armonaitė. Visgi Vyriausybės vadovė tikina, kad kerštaujama Laisvės partijai nebus. TS-LKD prezidiumas trečiadienį konstatavo koalicijos sutarties ir pasitikėjimo pažeidimą, kadangi Laisvės partijos nariai balsavo už PVM lengvatą maitinimo paslaugoms metams.

Vyriausybė siūlo nustatyti vienodą teisėjų siūlymo ir atrankos tvarką į du europinius teismus – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė šią tvarką reglamentuojančiam įstatymo projektui.

Ministerijoms planuojant papildomai remti periodinių leidinių pristatymą ne tik kaimuose, bet ir miestuose, išskyrus šešis didžiausius, vis dar neaišku, kokie tarifai bus taikomi ir kokia kaštų dalis kompensuojama. Susisiekimo ministerija teigia, kad dėl tarifų dar deramasi su leidėjais, tuo metu Seimo Ekonomikos komitetas sako, kad reikia greitesnio sprendimo. Leidėjai, be to, perspėja, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino 13 mln. eurų garantiją Europos Komisijai (EK) teikiant pagalbą Ukrainai. Finansų ministerija siūlymu, suteikta 12,97 mln. eurų garantija išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai. Patvirtinus garantiją, finansų ministrė su EK pasirašys susitarimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikrai nieko gero negalvoja apie opozicijos suformuluotus klausimus užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Išsakydama poziciją, kuria parėmė savo kabineto narį, I. Šimonytė negailėjo kritikos opozicijai, kad ji neva net nesugebėjo klausimuose pavartoti junginio „užsienio politika“, nors kuo tai prisidėtų prie gilesnės diskusijos, nedetalizavo.  Iš esmės premjerė apkaltino opoziciją, kad ši suformulavo netinkamus klausimus.

Seimas antradienį turėtų galutinai apsispręsti dėl kitų metų biudžeto. Opozicijoje esantys valstiečiai negaili kritikos valdantiesiems. Pasak jų, Vyriausybė nesugebėjo įsisavinti ES jai skirtų atsigavimo fondo lėšų, kelis kartus per metus koreguojamas biudžetas įtvirtino Lietuvos, kaip nepatikimos valstybės, įvaizdį, dėl ko valstybei tenka brangiau skolintis. „Turime blogiausią Vyriausybę Europoje, tai ir biudžetas taip atrodo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad Seimas antradienį palaikys Vyriausybės siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti pusmečiui, o ne metams, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas.  „Vyriausybė siūlo jos nebepratęsti ir tikimės, kad Seimas palaikys šį sprendimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Vyriausybė iš beveik 600 mln. eurų vertės naujų Seimo narių pasiūlymų 2023 metų valstybės biudžeto projektui pirmadienį posėdyje pritarė tik dviem.  Nutarta pritarti grupės Seimo narių iš valdančiųjų (įskaitant konservatorius) bei opozicijos siūlymui ir papildomai 3,6 mln. eurų skirti Lietuvos šaulių sąjungai, taip pat pritarta siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai.

Seimui praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarsčius patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pirmadienį spręs dėl Seimo narių įregistruotų naujų pasiūlymų įvairioms reikmėms skirti dar  beveik 500 mln. eurų finansavimą.  Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto.

Opozicija tarsis dėl nepasitikėjimo procedūros visai Ingridos Šimonytės Vyriausybei. Tiesa, pasak opozicionierių, naują Vyriausybę turėtų suformuoti patys valdantieji. Seimo narys Paulius Saudargas pripažįsta, kad valdančioji koalicija turi problemų su komunikacija, tačiau šioje situacijoje įžvelgia tik politikavimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Paulius Saudargas ir Lukas Savickas.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovui Mykolui Majauskui stojus į kovą prieš Vyriausybę ir konservatorių partijos vadovybę dėl PVM lengvatos restoranams, pasigirdo siūlymų M. Majauską šalinti ne tik iš frakcijos Seime, tačiau apskritai iš partijos. M. Majauskas sako, kad toks sprendimas jam būtų skaudus ir viliasi, kad jis nebus priimtas. Sergejus Jovaiša siūlo šalinti M. Majauską ne tik iš konservatorių frakcijos Seime, tačiau apskritai iš partijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesutarimai dėl PVM lengvatų nesugriaus valdančiosios koalicijos. Vyriausybės vadovė tvirtina, kad „vienas akmuo neišvers vežimo“, tačiau pripažįsta, kad dėl PVM lengvatų nesugebėtų perkalbėti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir jo palaikančių politikų. Pasiūlymai dėl PVM lengvatų svarstant kitų metų biudžetą tapo nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ašimi.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje tikslins kitų metų valstybės biudžeto projektą. Įvertinęs  komitetų bei parlamentarų siūlymus patikslintą biudžetą Ministrų kabinetas ketvirtadienį teiks Seimui.  Premjerė Ingrida Šimonytė jau antradienį teigė, kad dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui Vyriausybė savo pozicijos nekeis ir toliau siūlys ją taikyti tik iki kitų metų liepos, o ne neterminuotai.  Tačiau I. Šimonytė pasiūlė lengvatinį 9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį švenčia 48-ąjį gimtadienį. Vyriausybės vadovė juokauja, kad tikėjosi „dovanos“ iš opozicijos – interpeliacijos. Visgi I. Šimonytė pripažįsta, kad savo gimtadienio nesureikšmina. Pati I. Šimonytė į klausimus apie savo gimtadienį atsakė su šypsena. „Galvojau, gal opozicija bus įregistravusi man interpeliaciją. Bet ne“, – juokėsi I.Šimonytė. „Neįdomi man ta gimimo diena, Kovo 11-oji yra svarbiau“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė nekeis savo nuomonės dėl PVM lengvatos kavinėms ir restoranams, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat patikino, kad Lietuvoje PVM lengvata maisto produktams nebus priimta, nes tai būtų per didelė finansinė našta biudžetui. „Šansų yra visokių. Seimas balsuoja dėl lengvatos, Vyriausybė savo pasiūlymo nekeis šiuo klausimu ir toliau laikysis tos nuostatos, kad ši lengvata buvo pasiūlyta laikinai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kompensacijos žydams už XX a. nusavintą turtą yra senas klausimas, kurį Lietuvai būtina išspręsti. Jos teigimu, tai ir tam tikrą moralinė skola, kurią Lietuva turi. „Tai labai senas klausimas, keletas vyriausybių šitą klausimą svarstė. Turiu pasakyti, kad šią problemą, premjeras Skvernelis neleis pameluoti, kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms tiek žydų bendruomenė, tiek tarptautinė bendruomenė.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Bet ar tikrai? Ar Šimonytės Vyriausybė gali kristi? Ar atsirastų geresnė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Lukas Savickas ir Paulius Saudargas.

Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad žlungant bankui ar kitai kredito įstaigai, jos turtą ir įsipareigojimus Lietuvos bankas galėtų perleisti kitai įstaigai. Teigiama, jog taip būtų mažinama finansinė našta indėlių draudimo sistema.  Tai numatantiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Vyriausybė pataisė valstybės tarnybos reformos įstatymų projektus ir juos trečią kartą teikia Seimui. Vidaus reikalų ministerija teisės aktus taisė, reaguodama į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Opozicija jau surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai.