vyriausybė

Šią savaitę paskelbtos dvi naujausios apklausos rodo, kad visuomenė daugiau ar mažiau nepatenkinta visomis politinėmis jėgomis. Ingridos Šimonytės reitingai – rekordiniame dugne, pasitikėjimas Vyriausybe taip pat mažas. Tačiau nieko gero apklausos nerodo ir opozicinėms partijoms, o socialdemokratai niekaip neatitrūksta nuo valdančiųjų. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad visa tai – prastos komunikacijos rezultatas.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susiduria su ne tik rekordiškai žemais reitingais, bet ir gandais apie vidaus tarpusavio nesutarimus. Naujausias pavyzdys – kritiškai priimti Mykolo Majausko siūlymai. Tačiau frakcijos narys Linas Slušnys tikina, kad jokios trinties nejaučia, o ir kolegos esą jau įprato prie labiau socialistinių M. Majausko idėjų.

Seimo vicepirmininkas, opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis sako siūlysiantis Seimo opozicijai svarstyti surengti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei, užuot rengus interpeliacijas atskiriems ministrams. „Penkių ar šešių ministrų interpeliavimas neduos visiškai jokios naudos ir rezultatas pakankamai aiškus, nes atviru balsavimu balsuojama dėl ministrų interpeliacijos.

Teisėjams ir prokurorams besiskundžiant atlyginimais, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina nepamiršti konteksto. Anot jos, Vyriausybės paruošta valstybės tarnybos reforma apims visą viešąjį sektorių – tarp jų ir teisėjus bei prokurorus. Pristačius kitų metų biudžetą, nuskriausti pasijuto tam tikrų profesijų atstovai. Advokatai ir teisėjai savo atlyginimuose apskritai įžvelgia sąmokslą.

Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis ir pabrėžia, kad prieš pusantrų metų su verslininkais tartasi ne dėl to. „Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas Vyriausybe. Šiuo metu, ministrės pirmininkės vertinimu, Vyriausybė pasitikėjimo nėra praradusi. „Visą laiką yra klausimas, ar Vyriausybė turi pasitikėjimą. Kai aš jausiu, kad Vyriausybė nebeturi pasitikėjimo, tada nesakysiu, kad patys ir vadovaukit. Tada aš sakysiu, kad Vyriausybė, mano nuomone, nebeturi pasitikėjimo“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ketvirtadienį teigia I. Šimonytė.

Palankus premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas – žemiausias per 11 metų, Vyriausybės reitingas – žemiausias per šią ministrų kabineto kadenciją. Ar ši valdžia vis dar turi pakankamą piliečių pasitikėjimo kreditą? Ar bus užglaistyti gyventojų nepasitenkinimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Linas Slušnys ir Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net 7 iš 10 gyventojų. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus, prie to prisidėjo ne tik itin sunkus laikas Vyriausybei, bet ir nepelnyta prezidento Gitano Nausėdos kritika. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, kurie galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiame aukcione. Patvirtinti reikalavimai dalyvių finansiniam pajėgumam, patirčiai vykdant tokio pobūdžio projektus, numatyti įpareigojimai prisidėti prie aplinkos apsaugos bei pajūrio bendruomenės gerovės.

Pasieniečių darbo viršvalandžiams padengti Vyriausybė trečiadienį skyrė 389 tūkst. eurų. Ši suma skirta tiems pasieniečiams, kurie dėl migrantų antplūdžio nuo šių metų sausio iki rugpjūčio turėjo didesnį darbo krūvį. Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Baltarusija tęsia hibridinę ataką, todėl pareigūnų darbo krūvis išlieka intensyvus.

Vilniui pradėjus šildymo sezoną ir Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ketinant jau spalio pabaigoje vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Tai leis Vilniaus savivaldybei paskelbti ekstremaliąją situaciją ir tuomet įmonė galės deginti mazutą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teikimą iš vidaus tarnybos atleisti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių. Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pranešė, kad jis nuo spalio 20-osios atleidžiamas šalių susitarimu generolui pateikus prašymą. VST vadą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė. R. Pocius antradienį BNS nekomentavo atleidimo priežasčių.

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net septyni iš dešimties gyventojų. Kodėl taip nutiko? Kas dėl to kaltas? Ar pavyks premjerei atsilaikyti? Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius ir politologas Vytautas Dumbliauskas.  LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nesulaukę kompensacijų už itin pabrangusias gamtines dujas, kurios sudaro apie 80 proc. energijos kaštų, paukštininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad Vyriausybės verslui siūlomas energijos kainų kompensavimo planas yra „fiktyvus, negyvybingas“. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, sektoriaus įmonėms nėra labai aktualus valdžios siūlomas elektros kainos dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas ar paskolos.

Vyriausybė neketina didinti mokesčių, net jei ekonominė situacija būtų prastesnė už dabartinę prognozę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.

Švedijos konservatorių lyderis Ulfas Kristerssonas pirmadienį parlamente buvo išrinktas ministru pirmininku per balsavimą, kuriame dešiniuosius pirmą kartą parėmė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija. U. Kristerssonas buvo išrinktas 176 balsais prieš 173. Penktadienį jis paskelbė apie susitarimą sudaryti trijų partijų vyriausybę tarp jo Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir liberalų, kuriuos parlamente remia jų pagrindinė sąjungininkė SD.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ (SD) parama, penktadienį paskelbė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas. „Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U. Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje. Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.

Vokietijoje ekonominė veikla kitais metais susitrauks 0,4 proc., o infliacija gali siekti 7 proc., šalies vyriausybė trečiadienį paskelbė prognozę, didžiausiai Europos ekonomikai kovojant su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis sumažėjus rusiškų dujų teikimui.

Švedijos konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui trečiadienį, po rugsėjį laimėtų rinkimų, pratęstas terminas vyriausybės suformavimui.

Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti. Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.

Kultūros ir pramogų sektorius sako vos spėjęs atsigauti po koronaviruso pandemijos, kai užklupo nauja energijos kainų krizė, todėl norėtų mažesnio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ilgesnį laiką, nei Vyriausybės siūlomam pusmečiui. Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seimui antradienį pateikus 2023 metų valstybės biudžetą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai teigia jame pasigendantys ilgalaikių sprendimų, galinčių užtikrinti tvarias pajamas. Jie taip pat bado pirštais į valstybės biudžeto deficitą, atsidūrusį prie „raudonos linijos“, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Seimui antradienį teikiamas 2023 metų valstybės biudžeto projektas, kuriam praėjusį penktadienį pritarė Vyriausybė. Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, jog norima, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip augs žmonių pajamos ir ar keisis mokesčiai.

Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas, prezidento Gitano Nausėdos vertinimu, yra „geras žingsnis į priekį“. Tačiau jame jis teigia pasigendantis taiklesnių priemonių itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms. G. Nausėda tikisi, kad biudžetą svarstant Seime tai bus patobulinta, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Vyriausybės planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, smarkiai didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis, sako analitikai. Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.

Vyriausybei ketinant dar pusmečiui iki kitų metų liepos pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ji turėtų būti taikoma dar metus ar net ilgiau.

Vyriausybė dešimčia dienų anksčiau pateikė visuomenei planą, kaip gyvensime kitais metais. Jau dabar aišku, kad minimali alga kitąmet paaugs nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pareiginės algos bazinis dydis padidės nuo 181 iki 186 eurų, taip pat bus indeksuojamos visos socialinės išmokos, bet ne tiek, kad padengtų metinę infliaciją, kuri šių metų rugpjūtį Statistikos departamento duomenimis, sudarė 22,4 proc.

Šeimų sąjūdis organizuoja naują mitingą. Nusitaikę prieš valdančiuosius ir Civilinės sąjungos įstatymą, protestuotojai spalio 22 d. bendraminčius kvies susirinkti į Katedros aikštę ir „apginti Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Tikimasi, kad protesto akcijoje dalyvaus iki 15 tūkst. žmonių. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas, leidimas mitingui jau yra išduotas.

Seimo narė Agnė Širinskienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisas, siūlančias numatyti, kad ministrais ir ministru pirmininku galėtų būti skiriami tik asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą. Tokias Vyriausybės įstatymo pataisas A. Širinskienė teikia, nes mano, kad būtina užtikrinti, kad ministrų kabinetą sudarytų tik aukštos kvalifikacijos asmenys. O šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams.

Vyriausybė siūlo plėsti kultūros centrų funkcijas, atsisakoma jų akreditavimo. Tokie pakeitimai numatyti Kultūros centrų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Toliau pataisos bus teikiamos Seimui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, ėmęsis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją koaliciją, sakė manantis, kad galima visai kadencijai suformuoti stabilią vyriausybę, bet nesąs įsitikinęs, kad visi to nori.

Kolumbijos vyriausybė ir kairiųjų partizanų Nacionalinės išlaisvinimo armijos (ELN) delegacija antradienį paskelbė, kad kitą mėnesį atnaujins 2019-aisiais sustabdytas taikos derybas. ELN vadas Antonio Garcia Karakase sakė, kad dialogas bus atnaujintas „po pirmosios lapkričio savaitės“ ir kad laiduotojai bus Venesuela, Kuba ir Norvegija.

Vyriausybė trečiadienį spręs ar iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms. Vyriausybei siūloma dėl to priimti protokolinį sprendimą. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, šiuo metu NATO Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų patikos fonde yra 2 mln. 876 tūkst. JAV dolerių (2 mln. 940 tūkst. eurų), kuriuos Lietuva sumokėjo nuo 2015 metų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl Seimo nario Kasparo Adomaičio siūlymo atleisti nuo kelių naudotojo mokesčio važiuojant elektromobiliais. Susisiekimo ministerija siūlo iš esmės pritarti tokiam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimui, tačiau jį tobulinti.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi šeštadienį paskelbė 5G ryšio paslaugos pradžią, pavadindamas tai „žingsniu naujos eros link“.  Kol kas paslauga bus siūloma tam tikruose miestuose, o per ateinančius porą metų apims ir visą šalį, sakoma vyriausybės pranešime.

Pragyvenimo išlaidų krizę išgyvenančios Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį atsisakė rinkas sukrėtusių ir kritikos bangą išprovokavusių planų sumažinti pajamų mokesčio tarifą, taikomą didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Iždo kancleris Kwasi Kwartengas antrąją valdančiosios konservatorių partijos metinės konferencijos dieną socialiniame tinkle „Twitter“ parašė „nebesiimantis veiksmų“ siekiant panaikinti didžiausią pajamų mokesčio 45 proc.

Opozicija užkūrė tikrą pirtį valdančiajai daugumai. Seime jau žlugo nepasitikėjimo procedūra energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, tačiau opozicija žada interpeliacijas inicijuoti ir užsienio reikalų bei aplinkos ministrams, o socialdemokratai nori surengti interpeliaciją ir ekonomikos ir inovacijų ministrei. Tiesa, opozicijos atstovas Andrius Mazuronis sako, kad daug konstruktyvesnis ir paprastesnis kelias būtų tiesiog bandyti pradėti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei.

Lietuvos politinis elitas nei vertina prezidentą Gitaną Nausėdą, nei jo bijo, sako Nepriklausomybės akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška. Anot jo, prezidento komandai kol kas nepavyksta kurti įvaizdžio ir galios centro, kuris būtų ne tik toleruojamas, bet ir atidžiau išklausomas. Šią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad į būsimą Europos vadovų tarybą (EVT) turėtų vykti premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė teritorijos ribų keitimo planui ir teiks siūlymą Vyriausybei dėl ribų keitimo. Institucija aiškina, kad prie miesto nėra pridedamos naujos teritorijos, o jo ribos smarkiai pakisti neturėtų, skelbia portalas „Made In Vilnius“. Teritorijos ribų keitimo planas palies visas miesto seniūnijas. Planas buvo rengiamas todėl, kad iki šiol kai kurios teritorijos, kurios pagal logiką turėtų būti savivaldybės teritorijoje, nebuvo prijungtos prie Vilniaus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.   „Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi  stabdyti kainų augimą.

2023 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina svarstyti ir tvirtinti kitą penktadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.  „Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.  Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.

Vyriausybė ekstremalių situacijų metu galės laikinai pratęsti energetikos įmonių taršos leidimų galiojimą, o savivalda – leisti įmonėms nepaisyti taršos limitų.  Tai reiškia, kad įmonėms, bus leidžiama naudoti taršesnį kurą, pavyzdžiui, mazutą šilumai gaminti ir laikinai viršyti taršos normas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino dviejų pareiškėjų odontologų skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir priteisė pareiškėjams atitinkamai 8 012 eurų ir 14 319 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.