vyriausybė

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, tačiau su tam tikrais apribojimais. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tokiems saulės parkams pagaminus per daug elektros, ji nebus įleidžiama į tinklą.    „Tai reiškia, kad tinklo galimybės priimti elektros kiekį yra ribotos, ir jeigu į tinklą patenka per didelis elektros kiekis, tinklas paprasčiausiai dega.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė grupės Seimo narių siūlymui valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams leisti dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. „Vyriausybės pozicija – iš esmės pritarti Seimo narių siūlomiems įstatymų pakeitimams atliepia EBPO rekomendaciją dėl vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo atsisakymo“, – nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vyriausybė sugriežtino procedūras dėl pilietybės, sutrumpintas terminas pateikti dokumentams dėl asmens galimybės turėti dvigubą pilietybę. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtus dokumentų, susijusių su Lietuvos pilietybe, nagrinėjimo tvarkos pakeitimus. „Pakeitimais siekiame efektyvesnių pilietybės netekimo procedūrų.

Vis garsiau kalbama apie tragiškos būklės Lietuvos kelius. Itin prasta situacija yra sodų bendrijose. Vyriausybė žengė pirmąjį žingsnį, kuris leistų greičiau tvarkyti blogos būklės kelius. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimui, kuris leis savivaldybėms lengviau perimti savo žinion blogus sodų bendrijose esančius kelius ir juos sutvarkyti. Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. sodininkų bendrijų, kuriose yra apie 15 tūkst.

Vyriausybei svarstant keisti valstybės kompensacijų gyventojams už dujas ir elektrą modelį antrąjį šių metų pusmetį finansų ministrė sako, kad taiklesnis subsidijų paskirstymas įmanomas, bet sutaupymai nebus dideli. Gintarės Skaistės teigimu, argumentų, koks modelis būtų efektyviausias, yra „į visas puses“.   „Taiklesnis turbūt kompensacijų paskirstymas yra įmanomas, tačiau reikia turėti omenyje, kad sutaupymai yra santykinai nedideli.

Vyriausybė trečiadienį pritarė bepiločių orlaivių skraidymo reglamentavimui numatant geografines zonas. Aviacijos įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.  „Esminis dalykas, prisitaikome prie naujų realijų.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Vyriausybei siūlant pertvarkyti tolimąjį susisiekimą autobusais ir taip padidinti konkurenciją rinkoje, jos senbuviai sako nesantys nusiteikę prieš konkurenciją, tačiau norėtų, kad nebūtų sugriautas gerai veikiantis tinklas ir kad pertvarka nepadarytų žalos nei vežėjams, nei keleiviams. Tuo metu užsienio vežėjų atstovas sako, jog reforma Lietuvai būtų naudinga, nes atsirastų konkurencija, kurios dabar nėra.

Vyriausybė užsimojo įgyvendinti seną politikų svajonę Vilniuje įkurti atskirą ministerijų miestelį. Tam pasirinko vietą Vilniaus centre prie upės, šalia Seimo ir Lukiškių kalėjimo. Miesteliui pastatyti vyriausybė kol kas planuoja išleisti beveik 170 mln. eurų ir, nors ketina dabartines ministerijų patalpas parduoti, vis tiek projektą numato nuostolingą. Negana to, miestelis išdygs ten, kur anksčiau buvo totorių mečetė ir kapinės.

Valdantieji rezga naują planą, kad aukščiausi šalies vadovai galėtų lengviau gauti įslaptintą informaciją apie teisėsaugos sekamus žmones. Dabar, norėdami tokios informacijos, jie savo prašymus tarnyboms turi pagrįsti – įrodyti, kad slapta surinkti duomenys apie sekamus žmones yra būtini jų darbui. Konservatoriai nori įstatymą pakeisti, kad žvalgybos informacija teisėsauga turėtų teikti net ir tada, kai tai nėra būtina tiesioginiam darbui atlikti.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į Vyriausybę ir prašo nesivadovauti Seimo darbo grupės vardu pateiktomis rekomendacijomis, kuriose siūloma ir toliau šalyje skatinti pigios darbo jėgos politiką.

Vyriausybė trečiadienio pasitarime pritarė, kad būtų rekonstruojama geležinkelio atšaka Pajuostyje, šalia Panevėžio, skirta čia planuojamai įrengti karinei aviacinio kuro bazei.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį nusprendė denonsuoti prieš 16 metų pasirašytą susitarimą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo per sieną principų. „Ar būtų kažkokių pastabų denonsuoti tai, kas neveikia?“ – posėdyje klausė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Pastabų neatsiradus, siūlymui pritarta bendru sutarimu. Šį procesą inicijavusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje susitarimo įgyvendinimas nėra įmanomas ir nebus įmanomas artimiausiu metu.

Vyriausybė numatė skirti 220 tūkst. eurų (be PVM) karo nuniokotai Ukrainos Mykolajivo srities energetikos infrastruktūrai atnaujinti pagal europinius standartus. Lietuva finansiškai prisidės projektuojant naujus tinklus. Tam Vyriausybė trečiadienį pritarė pasitarime. Lėšos skiriamos iš šių metų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo biudžeto. Anksčiau jos buvo numatytos Mykolajivo srities tilto per Trubižo upę atstatymui.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Susisiekimo ministerijos siūlymą rekonstruoti geležinkelio atšaką Pajuostyje, šalia Panevėžio, ji būtų skirta čia planuojamai įrengti karinei aviacinio kuro bazei.

Vilniaus centre, šalia Neries esantį valstybės pastatų kompleksą, kur anksčiau veikė įvairūs mokslinių tyrimų institutai, ketinama atnaujinti ir iki 2028 metų čia perkelti dalį ministerijų bei kitų įstaigų. Atlaisvintus jų pastatus numatoma parduoti.  Preliminariais skaičiavimais, 34 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatų A. Goštauto ir Lukiškių gatvėse konversija turėtų kainuoti apie 168 mln.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį spręs, ar denonsuoti prieš 16 metų pasirašytą susitarimą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo per sieną principų. Šį procesą inicijavusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje susitarimo įgyvendinimas nėra įmanomas ir nebus įmanomas artimiausiu metu.

Baltijos šalių vyriausybių centrinių institucijų susitikime Rygoje pirmadienį pristatytas naujasis Lietuvos krizių valdymo modelis, pranešė Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba.  Latvijos sostinėje taip pat buvo aptarti kovos su dezinformacija ir socialinių tinklų turinio moderavimo klausimai Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pirmadienį suteikė Socialistų partijai mandatą formuoti naują vyriausybę, ir tai yra paskutinis bandymas išvengti penktų visuotinių rinkimų per dvejus metus.

Praėjusią savaitę krašto apsaugos ministro pristatyta šauktinių reforma artimiausiu metu bus svarstoma Vyriausybėje, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau labai aiškiai apibrėžti, kas labai dažnai įvyksta – kad mes komentuojame dalykus, kurių nėra laikas net komentuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) jos valstybių narių 2021 metais pasirašytų susitarimų su Armėnija, Kataru ir Ukraina dėl oro susisiekimo ratifikavimui. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.  Anot Susisiekimo ministerijos, susitarimais siekiama pakeisti dvišalius ES narių ir Ukrainos, Armėnijos ir Kataro susitarimus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė siaurų kelių miestuose ir gyvenvietėse įteisinimui, bet projektą dar siūlo tobulinti. Seimo nario „valstiečio“ Gintauto Kindurio teikiamoms Kelių įstatymo pataisoms Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė iš esmės, bet pasiūlė jas tobulinti numatant, kad kelio juostos ribos nustatomos siauresnės susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje. Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos toliau bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.  Iki šiol migrantų apgręžimas vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Vyriausybėje veiks komisija, skirta valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo klausimams. Tam, kad tokia komisija būtų sudaryta, trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Vyriausybės sprendime numatyta, kad ši komisija koordinuos klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei atmintinų metų minėjimo planų rengimu ir įgyvendinimu.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymą įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje. Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos įtrauktos į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Pritarus Ministrų kabinetui, jie bus teikiami Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos gynybos ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriumi aptarė Lietuvos infrastruktūros plėtrą.

Nesibaigiantis karas Ukrainoje, didžiulė infliacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje, vidiniai konfliktai Lietuvos viduje – Ingridos Šimonytės Vyriausybei praėję 2022-ieji atnešė tikrai nemenkų iššūkių. Tačiau, regis, valdantiesiems tvarkytis sekasi neblogai – tai parodo ir aukšti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingai. Liaupsių negaili ir buvęs premjeras Andrius Kubilius, kuris sako nematantis geresnės Vyriausybės nuo pat 1992-ųjų.

Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė per ekstremalią situaciją žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Tokią Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisą registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų trečiadienį nutarė skirti Finansų ministerijai iki 556,8 mln. eurų elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms. Iki 174 mln. eurų skirta kompensacijoms už elektrą įmonėms – joms subsidija mokama nuo sausio iki kovo pabaigos, o dar iki 382,8 mln. eurų – kompensacijoms už elektrą ir dujas buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos.

Vyriausybė iš esmės pritaria labai mažų šalpos neįgalumo pensijų didinimui daliai neįgaliųjų nuo šių metų liepos mėnesio, kas reikštų, kad šalpos neįgalumo pensijos augtų žmonėms, kurie neteko 60 proc. darbingumo jau suaugę, tėvams, kurie bent penkiolika metų slaugė neįgalius vaikus ir patys įgijo negalią, bei mamoms, išauginusioms penkis ir daugiau vaikų, jei jos tapo neįgalios.

Vyriausybė trečiadienį pripažino beveik 40 mln. eurų vertės naują elektroninės kelių apmokestinimo, arba vadinamąją e. tollingo sistemą valstybei svarbiu projektu.  Numatoma visoje Lietuvos teritorijoje ją įdiegti iki 2024 metų liepos 1 dienos.  Anksčiau skelbtais skaičiavimais, investicijos į projektą siektų apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Lietuvoje ruošiamasi ratifikuoti vadinamąją Keiptauno konvenciją, kuri palengvina aviacijos verslo sąlygas – teigiama, kad tai į šalį pritrauktų orlaivių valdymo ir lizingo bendrovių. Konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą Vyriausybei teikianti Susisiekimo ministeriją nurodo, jog taip siekiama pagerinti Lietuvos aviacijos verslo sąlygas bei numatyti papildomas teises tarptautiniams kreditoriams.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar beveik 40 mln. eurų vertės naują elektroninės kelių apmokestinimo, arba vadinamąją e. tollingo sistemą pripažinti valstybei svarbiu projektu.  Susisiekimo ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą siektų apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

 Prezidento patarėjai sukritikavus Vyriausybę, kad ji turėtų imtis tikslinių priemonių pažabojant maisto prekių kainas, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog nereikia kurti vaizdo, kad paprastos priemonės išspręs fundamentalias problemas.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė pakeitimams, kurie atveria kelią steigti Nacionalinio krizių valdymo centrą (NKVC). Per posėdį pritarta Vyriausybės kanceliarijos nuostatų ir susijusių teisės aktų pakeitimams, kuriais Vyriausybės kanceliarijai patikimas nuo sausio 1 dienos veikti pradėsiančio NKVC funkcijų vykdymas.

Vyriausybė ketvirtadienį posėdyje spręs dėl lengvatinių elektros ir dujų kainų tarifų religinėms bendruomenėms. Energetikos ministerija siūlo nepritarti tokiems Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Seimo narių grupė. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Vyriausybė ir Seimas priėmė teisingus sprendimus padedant gyventojams ir verslui smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms, sako Lietuvos prezidentas. Anot Gitano Nausėdos, laukiant pagalbos priemonių visuomenėje buvo jaučiamas nerimas, tačiau jas patvirtinus įtampa nuslūgo, todėl sprendimus prezidentas vadina teisingais.

Beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo arba vadinamąją e. tollingo sistemą ketinama pripažinti valstybei svarbiu projektu – Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Ministerija siūlo numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą sieks apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Izraelio politikos veteranas lyderis Benjaminas Netanyahu šią savaitę parlamentui pristatys savo naująją vyriausybę, pirmadienį pranešė Kneseto pirmininkas. Lapkričio 1 dieną laimėjęs rinkimus B. Netanyahu užsitikrino mandatą formuoti vyriausybę, kurią remia ultraortodoksų žydų partijos ir kraštutinių dešiniųjų blokas, o 73 metų B. Netanyahu turėtų grįžti į savo senąjį ministro pirmininko postą. „Balsavimas dėl vyriausybės sudarymo vyks ketvirtadienį 11 val.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje, leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių. Taip pat siekiama palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai – ant gaminių pakuotės turėtų būti nurodyta galutinė gaminio vartojimo paskirtis ir vartojimo būdas.

Pertvarkant Maisto ir veterinarijos tarnybą numatoma atlikti jos veiklos ir teisinį auditą bei peržiūrėti funkcijas. Šiems Žemės ūkio ministerijos siūlymams trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak ministro Kęstučio Navicko, siekiama mažinti sisteminės korupcijos rizikas ir tinkamai pasirengti pertvarkai.

Siekdama centralizuoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimą Vyriausybė iš 17 savivaldybių perima GMP stotis ir jungia jas prie Kauno stoties. Pagal trečiadienį priimtą nutarimą valstybės nuosavybėn perimamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Marijampolės, Mažeikių, Rietavo, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Radviliškio, Molėtų, Jonavos, Alytaus rajono savivaldybių, kaip GMP stočių savininkių, turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos...

Gyventojams ir įmonėms, apgyvendinusioms pabėgėlius iš Ukrainos, bus kompensuojama visus 2023 metus – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Šios kompensacijos skiriamos nuo šių metų balandžio. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės gauti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

Universitetinio lygio gydymo įstaigos kūrimas uostamiestyje eina į pabaigą. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą dėl turto perdavimo Klaipėdos universitetinei ligoninei. Pagal Vyriausybės sprendimą naujai steigiamai Klaipėdos universitetinei ligoninei valdyti 99 metams bus perduotas anksčiau valstybės nuosavybėn perimtas, taip pat Palangos reabilitacijos ir Klaipėdos jūrininkų ligoninei priklausantis turtas.

Vyriausybei delsiant įgyvendinti svarbias reformas, milijardinė parama iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai gali vėluoti ir būti mažesnė nei planuota, įspėja parlamentarė Rasa Budbergytė, rašoma pranešime spaudai. Pasak buvusios finansų ministrės, Vyriausybė, teikdama paraiškas Europos Komisijai (EK), pati įsipareigojo įgyvendinti svarbias reformas mokesčių ir aplinkosaugos srityje, tačiau darbus vis atidėlioja.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Energetikos ministerijos parengtą išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šiemet susikaupusios 146 mln. eurų (su PVM) vartotojų skolos skirstomųjų elektros tinklų operatoriams kompensavimo.  Skola susidarė penkiems operatoriams įsigyjant elektrą technologinėms reikmėms dėl rinkos reguliuotojo prognozuotų bei faktinių energijos kainų skirtumo.