vyriausybė

Paviešinus trijų ministrų išlaidų ankstesnio darbo Kauno taryboje metu ataskaitas, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo visam ministrų kabinetui skelbti interpeliaciją. „Šnekėti apie vienos ministrės atsakomybę yra juokinga, kada tą pačią dieną paskelbti dar dviejų ministrų duomenys ir jie sutampa su ministrės Šiugždinienės situacija. Trys, penki, septyni, mes tuoj pat turėsime situaciją, kad visi iki vieno.

Ingridai Šimonytei antradienį ruošiantis pristatyti Seimui Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, socialdemokratai joje įžvelgia daug prieštaravimų ir teigia, kad ši ataskaita iliustruoja Vyriausybės nuostatas, kurios lėmė „rekordinį ūkio nuosmukį“, rašoma partijos pranešime spaudai. Pasak Socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, ministrų kabineto ataskaita – nuvilianti.

Seimas Vyriausybę ketina įpareigoti tvirtinti ne tik dešimties metų kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programas, bet ir trimečius kurortologinius tyrimus bei jų sąmatas.    Tokie tyrimai parodytų klimato, mineralinio vandens, gydomojo purvo poveikį organizmui, jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Be to, savivaldybėms būtų leista nustatyti rinkliavas už naudojimąsi kurortų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma padarys neišvengiamą žalą investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei, teigia šalies verslo organizacijos  – jos prašo valdžios atidėti įstatymų priėmimą ir siūlo juos tobulinti. „Vieningai neigiamai vertiname projektus ir siūlome jų priėmimą atidėti, siekiant platesnės diskusijos su suinteresuotomis pusėmis“, – teigiama Vyriausybei ir visoms Lietuvos politinėms partijoms adresuotame laiške.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais, bei nustatytų teisines sąlygas efektyviau įgyvendinti projektą.  Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

Premjerė Ingrida Šimonytė kadencijos pradžioje žadėjo visapusišką skaidrumą, prisiekinėjo, kad reputacinės dėmės yra pernelyg didelė našta Vyriausybei. Tačiau praktika rodo, kad realybėje susidūrus su įtarimais dėl neskaidrumo priimti sprendimus tampa sunkiau. Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bando įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų reorganizuojami Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei tarnautojų mokymo centras „Dainava“. Palangoje esantis „Pušynas“ bus prijungiamas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o Druskininkuose esanti „Dainava“ – prie Kauno klinikų. Ligoninėms pereis šių įstaigų teisės ir pareigos. Kaip nurodoma teikime, įstaigos reorganizuojamos siekiant atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normų.  Žemės ūkio ministerija siūlo už trumpos rotacijos želdinių auginimą skiriamą degalų normą nuo liepos sumažinti nuo 102 litrų už hektarą iki 40 litrų.  Anot ministerijos, 102 litrų norma yra per didelė – ši veikla, kuriai reikia degalų, vyksta tik pirmaisiais ir paskutiniaisiais šių kultūrų auginimo metais, o gazolių norma skiriama kasmet.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma Seime turėtų būti svarstoma kaip paketas, o ne atskiromis dalimis – tokiu atveju tai jau nebūtų reforma, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tai mažintų valstybės galimybes finansuoti įsipareigojimus, įskaitant ir tuos, dėl kurių yra sutarusios visos partijos.

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pirmadienį prisaikdino technokratų vyriausybę, kuri ves šalį į rugsėjo mėnesį vyksiančius pirmalaikius rinkimus, šaliai kovojant su politine krize. 15 narių ministrų kabinetui vadovaus buvęs centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir gerbiamas ekonomistas Ludovitas Odoras. Užsienio reikalų ministru taps karjeros diplomatas Miroslavas Wlachovsky (Miroslavas Vlachovskis), gynybos ministru – buvęs aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas Martinas Sklenaras.

Ministrų kabinetas Seimui teikia Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaitą, kurioje įvardijami svarbiausi pasiekimai ir artimiausio laikotarpio prioritetiniai darbai, aptariami iššūkiai, praneša Vyriausybė „2022-ieji tapo metais, kai Ukrainai teko ginti viso laisvojo pasaulio ateitį, o mes išvydome pilietišką, solidarią ir drąsią Lietuvą. Įrodėme, kad nesame pasaulyje vykstančių transformacijų statistai, Lietuvos balsas geopolitiniuose debatuose buvo svarus ir girdimas.

Premjerė tikisi, kad valstybės tarnybos reforma Seime bus patvirtinta sklandžiai, nes Vyriausybė „stipriai nusileido“ profesinėms sąjungoms. „Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pvz., dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ispanija pareiškė planuojanti uždrausti darbą lauke vyraujant dideliam karščiui.  Darbo ministrė Yolanda Diaz trečiadienį žurnalistams teigė, jog vyriausybė ketina pakoreguoti teisės aktus, reglamentuojančius profesines rizikas, kad uždraustų darbą lauke, kai valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbs raudonus arba oranžinius pavojaus signalus.  Agentūra dažnai skelbia tokius perspėjimus, kai pakilusi temperatūra kelia pavojų asmenims būnant lauke arba aplinkai.

Ketvirtadienį į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti Vyriausybės parengta ir vienu svarbiausių šios kadencijos darbu vadinama valstybės tarnybos reforma. Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą. Ministrų kabineto teiktame projekte numatyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė žemės valdymo ir naudojimo pakeitimams, kuriais tikslinamas teisinis reguliavimas, mažinama administracinė našta. Tai daroma, norint nuo kitų metų sausio visoms savivaldybėms atiduoti valdyti valstybinę žemę.  Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, parengti Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 17 teisės aktų pakeitimai. Juos Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė Azerbaidžanui padovanoti beveik 5 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso. Šie preparatai skiriami kaip humanitarinė pagalba, gavus Baku prašymą. Taip pat Ministrų kabinetas iš Vyriausybės rezervo Sveikatos apsaugos ministerijai skyrė iki 5 tūkst. eurų gabenimo išlaidoms padengti. Azerbaidžanui skiriamos omikron atmainai adaptuotos „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos.

Vyriausybė trečiadienį aptarė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą 2024 metais, tačiau galutinį sprendimą tiek dėl jos, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) priims kitą savaitę. Planuojama, kad MMA augs 10 proc. iki 924 eurų, o NPD – 20 proc. iki 751 euro. „Per penkerius metus yra pirmas susitarimas, kai pavyko ir darbuotojų, ir darbdavių atstovams, ir Vyriausybei sutarti Trišalėje taryboje, kokiu dydžiu būtų didinama minimali mėnesio alga 2024 metais.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas balandžio pabaigoje po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, bei atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Estijos vyriausybė patvirtino ir netrukus perduos parlamentui svarstyti mokesčių įstatymų pataisų paketą, kurių tikslas – subalansuoti biudžetą, išaugus išlaidoms šalies gynybai. „Mokesčių pakeitimai yra svarbūs siekiant padengti padidėjusias mūsų gynybos išlaidas bei sumažinti biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą. Naujoji vyriausybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti biudžetą, o tai reiškia išlaidų peržiūrėjimą ir įplaukų didinimą“, – pareiškė finansų ministras Martas Vorklaevas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje įtvirtino migrantų apgręžimą pasienyje, tačiau atsisakė Seimo numatytos išimties, baimindamasi papildomų paskatų neteisėtai migracijai iš Baltarusijos. Ministrų kabineto patvirtintu nutarimu įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojęs įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Pagal jį, tokį leidimą suteikia Vyriausybė, gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją. Šiai komisijai priklauso dauguma Ministrų kabineto narių.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritikuoja Vyriausybės planus atsisakyti išimties dėl migrantų apgręžimo pasienyje.

Vyriausybė ketina atsisakyti Seimo numatytos išimties dėl migrantų apgręžimo, baimindamasi papildomų paskatų neteisėtai migracijai iš Baltarusijos. Tai numatyta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamame projekte, kuriuo būtų įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojantis įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Pagal įstatymą, tokį leidimą Vyriausybė gali suteikti gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją.

Jaunimo amžius neturi būti ilginamas iki 35 metų, nusprendė Seimas. Už tokį sprendimą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 12, 15 susilaikė. Amžiaus ilginimui nepritarė ir Vyriausybė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisą, kad jaunu žmogumi Lietuvoje būtų laikomas asmuo nuo 14 metų iki 35 metų įskaitytinai, siūlė liberalas Andrius Bagdonas.

Savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), tuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pakoreguos Švietimo įstatymo nuostatas. Taip pat KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

Lietuvos biudžeto deficitas 2023 metais turėtų siekti 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,7 procentinio punkto mažiau negu numatytas biudžete (4,9 proc.). Tai nurodoma Lietuvos stabilumo šių metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Finansų ministerija nurodo, kad geresnį valdžios sektoriaus balansą gali lemti didesnės biudžetų pajamos, be to, gali neprireikti visų numatytų lėšų kompensacijoms už elektrą ir dujas.

Vyriausybė trečiadienį papildė kriterijus, kuriems esant galima paskelbti ekstremaliąją situaciją dėl neteisėtų migrantų antplūdžio, ir tuomet įstatymas leistų juos apgręžti pasienyje.  Šiuo metu ekstremaliąją situaciją galima skelbti, jei per parą vienos pasieniečių rinktinės užkardos veiklos teritorijoje neteisėtai sieną mėginančių kirsti žmonių skaičius siekia 30 ir daugiau.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros, ligos išmokų bei kompensuojamųjų uždarbių pakeitimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.

Pietų Korėja Lietuvoje planuoja atidaryti ambasadą, pirmadienį pranešė Vyriausybė. Apie tai premjerę Ingridą Šimonytę informavo Pietų Korėjos prezidento vyriausiasis ateities strategijos sekretorius Jang Sung-minas. „Susitikime Jang Sung-minas patvirtino Korėjos Respublikos planus artimiausiu metu atidaryti šalies ambasadą Lietuvoje“, – rašoma Vyriausybės pranešime. Lietuva ambasadą Pietų Korėjoje atidarė prieš dvejus metus, jai vadovauja diplomatas Ričardas Šlepavičius.

Ministrės Pirmininkės patarėju sistemų analizės klausimais pradėjo dirbti Raimondas Kuodis, praneša Vyriausybė.  R.Kuodis – žinomas šalies ekonomistas, daug metų dirbo Lietuvos banke, buvo  Lietuvos banko valdybos nariu, valdybos pirmininko pavaduotoju. R.Kuodis aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje, dėsto mikroekonomiką, tarptautines finansų rinkas, viešojo sektoriaus ir pinigų sąjungos ekonomikas bei kitas disciplinas šalies aukštosiose mokyklose, dalyvauja jų valdymo tarybose.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda bylą, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas. KT trečiadienį pranešė pagal grupės Seimo narių kreipimąsi pradedantis nagrinėti bylą dėl atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų ir Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau nei 0,7 mln. eurų, kuriuos teismo sprendimu valstybė turi  grąžinti vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima LT“ kontroliuojamai bendrovei „Vatubela“ už neteisėtai jai parduotą sklypą, kurį valstybė turi atsiimti.  Finansų ministerijos siūlymu 712,3 tūkst. eurų skirta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, skirtų Aplinkos ministerijai.

Vyriausybė siūlo įteisinti naują mecenatų kategoriją – bendruomenės mecenatus, įtvirtinti dar vieną mecenuojamą sritį ir leisti mecenato vardą suteikti daugiau nei vieną kartą. Tai numatoma naujos Kultūros ministerijos parengtame ir trečiadienį Ministrų kabineto pritartame naujos redakcijos Mecenavimo įstatymo projekte. Toliau jį svarstys Seimas.

Nuosavo gyvenamojo būsto neturintys prokurorai galės gauti kompensaciją už jo nuomą – Vyriausybė trečiadienį patvirtino šių kompensacijų dydžius. Nuomojantis būstą Vilniuje numatyta iki 11 bazinių socialinių dydžių (BSI) išmoka, Kaune ir Klaipėdoje – iki 9,6, Šiauliuose ir Panevėžyje – iki 7,3, kitose vietovėse – iki 5,7 BSI. Šiuo metu BSI sudaro 49 eurus, tad atitinkamai kompensacijos galėtų siekti 63–539 eurus.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį Vyriausybei teikia svarstyti viešojo saugumo ir plėtros programą. Kaip pristatydama programą trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dokumentas parengtas reaguojant į pasikeitusią situaciją ir atliepiant naujus iššūkius ir rizikas.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko likimas gali priklausyti nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo, kuris vyksta pagal naujas taisykles, sėkmės ar nesėkmės, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė iškėlė ultimatumą žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, skelbia naujienų agentūra Elta. Anot agentūros šaltinių, premjerė K. Navickui nurodė, kad tolimesnis jo likimas ministrų kabinete priklausys nuo to, kaip jam seksis susitvarkyti su pirmadienį prasidėjusiu žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo procesu. Kaip skelbia minėta agentūra, apie išbandymą ministrui I. Šimonytė užsiminė pirmadienį vykusio Seimo konservatorių pasitarimo metu.

Estijos parlamente pirmadienį prisaikdinta naujoji, 53-ioji, vyriausybė, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Kaia Kallas. Estijos prezidentas Alaras Karis anksčiau pirmadienį oficialiai paskyrė naująją K. Kallas vadovaujamą koalicinę vyriausybę, kurią sudaro Reformų partija, „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partija (SDE). A. Karis teigė, kad koalicinės vyriausybės yra Estijos stiprybė, nes tokia politika grindžiama kompromisais ir reikalauja platesnio požiūrio nei tik vienos partijos norai ir p...

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pasveikino balandžio 17-ąją prisiekusią Estijos Vyriausybę, kuriai ir toliau vadovaus Ministrė Pirmininkė Kaja Kallas. „Didžiuojuosi neblėstančia Lietuvos ir Estijos vienybe remiant Ukrainą ir priešinantis agresoriui, kuri yra pavyzdys, ką laisvos tautos gali pasiekti kartu, puoselėdamos ir stiprindamos laisvės vertybes.

Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį oficialiai paskyrė naująją Kajos Kallas (Kajos Kalas) vadovaujamą koalicinę vyriausybę, kurią sudaro Reformų partija, „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partija (SDE). A. Karis teigė, kad koalicinės vyriausybės yra Estijos stiprybė, nes tokia politika grindžiama kompromisais ir reikalauja platesnio požiūrio nei tik vienos partijos norai ir pažadai.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai penktadienį susitinka su Vyriausybės nariais apžvelgti didžiausią įtaką Lietuvos konkurencingumui darančius veiksnius ir pateiks investicinės aplinkos gerinimo pasiūlymų. Taip pat bus aptarta mokesčių reformos, Lietuvos pasiekiamumo ir kiti svarbūs šaliai klausimai.

Dar vienas išbandymas aukščiausius skaidrumo standartus žadėjusiai Vyriausybei – tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad Finansų viceministras Gediminas Norkūnas padarė nusižengimą. Jis nuslėpė, kad turi valstybinio elektros ir dujų tiekėjo „Ignitis“ akcijų, o už jas gauna dividendus. Be to, būdamas akcininku, jis, kaip viceministras, ir toliau priiminėjo sprendimus, susijusius su kuruojama bendrove. Opozicija ir prezidentas jau reikalauja viceministro atsakomybės, bet valdantieji tyli.

Estijos parlamentas trečiadienį pavedė ministrei pirmininkei Kajai Kallas (Kajai Kalas) suformuoti naują vyriausybę po to, kai jos vadovaujama centro dešinioji Reformų partija praėjusį mėnesį didele persvara laimėjo visuotinius rinkimus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad Vyriausybės siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs ekonomikos sukrėtimams. Finansų ministerijos prašymu ECB pateikė nuomonę dėl solidarumo įnašo – manoma, kad didesnės išlaidos ir sumažėjusi kreditų pasiūla gali daryti neigiamą poveikį ekonomikos augimui, rašoma ECB išvadoje.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyvos griežtinti kaitinamojo tabako gaminių prieinamumą – siūloma įpareigoti gamintojus ant pakuotės naudoti įspėjimą apie žalą sveikatai ir drausti įvairių kvapų ir skonių gaminius.    To reikalauja Europos Komisijos direktyva – ribojimais siekiama mažinti šių gaminių vartojimą Europos Sąjungoje.

Vyriausybė po Velykų apsispręs dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymo įpareigoti gamintojus ant pakuotės naudoti įspėjimą apie žalą sveikatai ir drausti įvairių kvapų ir skonių gaminius.   To reikalauja Europos Komisijos direktyva – ribojimais siekiama mažinti šių gaminių vartojimą Europos Sąjungoje.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių registruoto Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) siūlymams, tačiau atkreipė dėmesį, kad baudų dydžiai už triukšmą viešose erdvėse turi būti proporcingi. Kaip anksčiau buvo skelbiama pranešime, policijos pareigūnams dažnai tenka reaguoti, siekiant užtikrinti gyventojų ramybę ir viešąją tvarką. Policijos vertinimu, šiuo metu galiojančios baudos už tokius nusižengimus nepakankamai drausmina triukšmadarius.

Opozicijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui inicijuojama interpeliacija gali būti bergždžia, mat lrytas.lt šaltiniai teigia, kad K. Navicko laikas ministro kėdėje yra suskaičiuotas.  „Kai kurie dešinieji „Lietuvos rytui“ neoficialiai prasitarė, kad premjerė Ingrida Šimonytė jau yra apsisprendusi pakeisti šį Vyriausybės narį“, – skelbia lrytas.lt.