vokietija

Augančios degalų kainos siutina ir kaimynus lenkus. Nors lietuviai už kaimynines kainas mielai piltųsi pilnus bakus, būrelis lenkų sugalvojo neįprastą protesto akciją – apsimetė, kad sugedo jų automobiliai ir užblokavo įvažiavimą į degalinę. O Vokietijos eksperimentas leisti žmonėms traukiniais važinėtis vos už devynis eurus per mėnesį baigėsi spūstimis ir nepasitenkinimu, kad kainos ne per didelės, o… per mažos.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti. Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Rusija penktadienį apkaltino Berlyną „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie Vokietijos nacistinę praeitį. Vokiečių vyriausybė ir konservatyvioji opozicija sekmadienį sudarė susitarimą dėl 100 mlrd. eurų finansavimo savo kariuomenės stiprinimui. Tokiu būdu šalis sureagavo į Maskvos karinę puolimą prieš Ukrainą. „Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12 eurų (12,85 JAV dolerio), įgyvendindamas svarbiausią kanclerio Olafo Scholzo pažadą per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 7 dieną susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Šalies vadovas su Kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą mūsų šalyje.

Olafas Scholzas vis dažniau moko kitus apie istoriją. Tiesa, jis žavisi ne tuo, kuo reiktų, rašo „Politico“. „Aš nesu Kaizeris Vilhelmas!“, – pastarosiomis savaitėmis už uždarų durų kartoja O. Scholzas, omenyje turėdamas Vokietijos imperatorių Vilhelmą II. Tačiau tokie jo pareiškimai dažniausiai lieka nesuprasti ir tik skatina „Wikipedia“ paieškų antplūdį.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. „Ateinančią savaitę mus aplankys Vokietijos kancleris“, – žurnalistams Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, sakė G. Nausėda. Šalies vadovas teigė su kancleriu aptarsiantis Vokietijos planus stiprinti savo karines pajėgas Lietuvoje.

Nyderlandai ir Vokietija kartu eksploatuos naują dujų telkinį Šiaurės jūroje, trečiadienį pranešė Nyderlandų vyriausybė, kitą dieną po to, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą šaliai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pagaliau konkrečiai išsakė savo poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, nepaisant kritikos jos atžvilgiu dėl jos vadovavimo metu vykusio nuolatinio nuolaidžiavimo Kremliaus įtakai. Prasidėjus ketvirtajam Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją mėnesiui buvusi Vokietijos kanclerė išsakė savo palaikymą Ukrainai.

Vokietija perduos Ukrainai moderniausią turimą oro gynybos sistemą IRIS-T SLM, paskelbė šalies kancleris Olafas Scholzas savo kalbos Bundestage metu. IRIS-T SLM sistemos gali atremti ne tik sparnuotųjų raketų, artilerijos sviedinių ar dronų atakas, bet ir numušti priešo lėktuvus ar sraigtasparnius. Tiesa, „Bild“ duomenimis, ši oro gynybos sistema Ukrainoje galės būti pradėta naudoti tik ne anksčiau nei lapkričio mėnesį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė sudaręs sustarimą su Graikija, kad Atėnai perduos Ukrainai sovietinės gamybos šarvuotųjų mašinų mainais į modernesnę karinę techniką, kurios gaus iš Berlyno. „Parūpinsime vokiškų šarvuotųjų transporterių“, – po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje sakė O. Scholzas. Vokietija jau yra sudariusi panašų susitarimą su Čekija, perdavusia Ukrainai sovietinės gamybos tankų. Be to, analogišką schemą tikimasi įgyvendinti su Lenkija.

Rusijos ir Kinijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni – jų tarpusavio prekyba per penkerius metus išaugo 75 proc., Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, bet ne atvirkščiai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies ekonomistus. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) atliktų tyrimų duomenimis, 2017-2021 metais Kinijos prekyba su Rusija padidėjo nuo 84 mlrd. iki beveik 147 mlrd.

  Berlynas sušvelnins vizų išdavimo reikalavimus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės kritikams, kad jie galėtų gyventi ir dirbti Vokietijoje, pirmadienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas. Nauja tvarka galės pasinaudoti Maskvos spaudimą patiriantys žurnalistai, scenaristai, pilietinės visuomenės aktyvistai.

Vokietijos vyriausybė ir konservatorių opozicija sutarė dėl Rusijos keliamos grėsmės skirti 100 mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti. Susitarimas buvo pasiektas vėlai sekmadienį. Sutarta įkurti specialų fondą kariuomenės pirkimams, taip pat sudarysiantį sąlygas Berlynui pasiekti NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Per pastarąsias devynias savaites Vokietijos vyriausybė sumažino karinę paramą Ukrainai iki minimumo. Kancleris Olafas Scholzas atsisakė tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus ir šarvuočius, motyvuodamas susitarimais su NATO sąjungininkais. Tačiau nuo kovo pabaigos Vokietija beveik nepristatė lengvųjų ginklų, rašo vokiečių leidinys Welt am Sonntag, remdamasis turimais dokumentais.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį per Karolio Didžiojo apdovanojimo, šiemet skirto trims Baltarusijos opozicijos lyderėms, įteikimo ceremoniją pažadėjo, kad Berlynas „nenurims“, kol Aliaksandro Lukašenkos režimas nenutrauks represijų prieš baltarusius.

NATO šalys neoficialiai susitarė netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų – tankų ir karinių lėktuvų, – baimindamosios, kad Rusija šių ginklų tiekimą galėtų palaikyti tiesioginiu įsitraukimu į karą. Apie tai skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. Naujienų agentūros teigimu, NATO šalys tokį neoficialų susitarimą pasiekė norėdamos sumažinti tiesioginio karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO šalių riziką.

Vokietijos policija trečiadienį sulaikė keletą asmenų, kai vienos mokyklos darbuotojas pranešė pastato rūsyje pastebėjęs jaunuolį, turėjusį šaunamąjį ginklą. Vakariniame Dinslakeno mieste policija pranešimą apie numanomą ginklo įsinešimo atvejį gavo 13 val. 40 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir išsiuntė pareigūnų į Ernsto Barlacho mokyklą. Pasak asmens, pranešusio apie šį incidentą, jaunuolis pabėgo, pamatęs mokyklos darbuotoją.

Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis besitęsiančio viešo spaudimo fone pareiškė atsisakantis narystės Kremliaus kontroliuojamo dujų giganto „Gazprom“ stebėtojų taryboje. „Prieš kurį laiką atsisakiau kandidatūros į „Gazprom“ stebėtojų tarybą.

Vokietija antradienį paragino atlikti skaidrų tyrimą dėl „šokiruojančių“ pranešimų apie įtariamus uigūrų mažumos žmogaus teisių pažeidimus Kinijos Sindziango regione, žiniasklaidos konsorciumui paskelbus nutekintus dokumentus, kuriuose, kaip teigiama, buvo kataloguoti teisių pažeidimai.

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išvyko į Afrikos žemyną, siekdamas nutraukti Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos ir užmegzti santykius su viena iš valstybių dėl dujų tranzito, rašo „The Guardian“. Teigiama, kad pirmoji O. Scholzo išvykos stotelė – Senegalas, kuris turi milijardus kubinių metrų dujų atsargų. Viliamasi, kad ši šalis galėtų tapti pagrindiniu dujų tiekėju.

Vokietijoje beveik 40 žmonių buvo sužeisti, iš jų keletas – sunkiai, penktadienį siaučiant viesului vakariniame Paderborno mieste, pranešė policija ir ugniagesių brigada. Policijos atstovas nurodė, kad viesulas, susidaręs per šiam metų laikui neįprastą šilumos pliūpsnį, padarė reikšmingos žalos šiame Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės mieste. Miesto ugniagesių tarnyba per „Twitter“ pranešė, kad buvo „sužeisti 38 žmonės, kai kurie – sunkiai“. Nukentėjusieji buvo išvežti į ligoninę.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją iškėlus aukšto rango Bendrijos pareigūnams. Ch. Lindneris, pirmininkavęs Vokietijoje vykusioms Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų deryboms, per kurias šalys pasižadėjo išskirti 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd.

Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis po viešo spaudimo pasitrauks iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, penktadienį paskelbė kompanija.

Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ penktadienį pranešė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir vokiečių verslininkas Matthiasas Warnigas nebedirbs valdyboje, rašo „Financial Post“. Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino G. Schroederį įtraukti į juodąjį sąrašą, jei šis nepasitrauks iš „Rosneft“ valdybos narių, tai taip pat turėjo atitolinti galimybę užimti aukštas pareigas rusų energetikos milžinės „Gazprom“ kompanijoje.

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų. „Koalicinės parlamentinės frakcijos padarė išvadas dėl buvusio kanclerio ir lobisto Gerhardo Schroederio elgesio, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą“, – nusprendė parlamentas. „Buvusio kanclerio biuro darbas stabdomas“, – priduriama pranešime.

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui. „Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

Sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose daugiausiai gyventojų turinčioje Vokietijos federalinėje žemėje – Šiaurės Reine-Vestfalijoje – šalies vyriausybės vadovo Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD) smarkiai atsiliko nuo konservatyvios CDU, rodo rinkėjų apklausos. Jų duomenys, paskelbti po to, kai užsidarė balsavimo apylinkės, atskleidė, kad CDU surinko apie 35 proc., o SPD – maždaug 28 proc. balsų.

Rusijos karas prieš Ukrainą pastūmėjo Vokietijos lyderius į savistabą, paskatino nepasitikėjimą savimi ir tarpusavio kaltinimus. Po daugelio bandymų paaiškinti Vakarams, kad Rusijai suvaldyti tereikia šiek tiek Ostpolitik, Vokietijos politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas dabar kelia tik vieną klausimą – kaip mes galėjome taip klysti? Retai kada šalies pasitikėjimas savimi ir užimama vieta pasaulyje gali sugriūti per vieną naktį, rašo „Politico“. Vokietijos kancleris...

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę. „Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D. Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.

Rusija atmeta savo atsakomybę dėl kylančių maisto kainų ir pasaulinės bado krizės pavojaus, rašo „the Guardian“. Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad dėl to yra kaltos Vakarų sankcijos. Kiek anksčiau šeštadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad būtent Rusija yra kalta dėl kylančių problemų maisto srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“. V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų. „Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.  „Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos. Dėl rekordinės infliacijos reikia jau „birželio pabaigoje“ užbaigti ECB obligacijų pirkimo programą, pareiškė Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis. „Ir jeigu tai birželį patvirtins ir gaunami duomenys, ir mūsų naujos prognozės, raginsiu liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas“, – pažymėjo jis.

Vokietija vėl atidarys ambasadą Kyjive, antradienį lankydamasi Ukrainoje sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Netrukus atkursime minimalų... vokiečių ambasados Kyjive buvimą“, – sakė A. Baerbock, į Ukrainos sostinę atvykusi su viltimi išsklaidyti įtampą tarp abiejų šalių. A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Laiku priimti sprendimai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir platesnė vizija galėtų padėti Europos Sąjungai stiprinti ryšius su vakarinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Štai Alžyras ir didelės jo atsargos, galėtų padidinti bloko energetinį saugumą, rašo portalas DW. ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc.

Vokietijos šiaurinėje Šlėzvigo–Holšteino žemėje sekmadienį vyksta rinkimai, laikomi išbandymu kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei dėl jos veiksmų reaguojant į karą Ukrainoje. Prieš rinkimus atliktose visuomenės apklausose tvirtai pirmavo centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), buvusios kanclerės Angelos Merkel partija, šiuo metu esanti opozicijoje nacionaliniame parlamente. Šlėzvigo–Holšteino žemėje CDU valdžioje yra nuo  2017 metų.

Maisto produktų kainos kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Šoktelėjusios maisto kainos nedžiugina ir vokiečių, tad šie skuba augintis savo daržoves. Tiesa, tie, kurie neturi, kur to daryti, gali sodelį tiesiog išsinuomoti – esą taip jie išleis dvigubai mažiau pinigų nei pirktų daržoves parduotuvėje. Šalia Berlyno vokiečiai pluša laukuose ir sėja įvairiausias sodo gėrybes. Tai – išskirtiniai laukai, kuriuose plotą gali išsinuomoti kiekvienas, norintis užsiauginti daržovių.

Vokietija nusiųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas, penktadienį pranešė Gynybos ministerija, padidindama sunkiosios ginkluotės tiekimą su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui. Siunčiamos „Panzerhaubitze 2000“ yra iš ginkluotųjų pajėgų aptarnavimo atsargų, o ne iš šiuo metu kariuomenės naudojamų mašinų. Jos pridedamos prie penkių tokio paties modelio haubicų, kurias Ukrainai nusiųs Nyderlandai, lankydamasi Slovakijoje sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Tik nedaugelis dalykų yra svarbesni Europos saugumui nei Vokietijos pasiryžimas užsikrauti ant savo pečių atsakomybės naštą. Kankinamai lėtai ir smarkiai vėluodama vyriausybė Berlyne dabar stengiasi vaduotis iš Rusijos energetinių gniaužtų ir siūlosi pasiųsti Ukrainai bet kažkiek jai reikalingų ginklų. Tačiau daug Vokietijos kairiosios stovyklos garsenybių vis dar neįtikintos.

Šiuo metu nėra jokių garantijų, kad užpuolusi Ukrainą Rusija neįsiverš į kitą šalį, sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Pasak „Reuters“, tai O. Scholzas pareiškė spaudos konferencijoje su Švedijos ir Suomijos kolegomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvos dėka Vokietija iš pagrindų pakeitė savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Anot jo, Europa pavėluotai suprato esanti pernelyg priklausoma nuo Rusijos energetikos ir dabar turėtų „paknopstomis“ stiprinti savo ekonominę padėtį.

Trys Europos Sąjungos šalys – Vengrija, Austrija ir Slovakija – nusprendė nebeblokuoti siūlymų įvesti naftos embargą Rusijai dėl Maskvos karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais šaltiniais. Anksčiau šios šalys buvo nusiteikusios vetuoti sankcijas Rusijos naftos eksportui, nes jos yra labai priklausomos nuo Maskvos tiekiamų energijos išteklių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo, kad Ukrainai ir toliau bus teikiama parama, įskaitant finansinę pagalbą, taip pat ginklų, medicinos reikmenų perdavimą, pabrėždamas tai, kad pacifistinis požiūris karo metu jau yra „pasenęs“. O. Scholzo išsakytos pastabos mitinge, kuris buvo surengtas Diuseldorfe, buvo netiesioginis priekaištas intelektualams, teisininkams ir kūrybininkams, kurie atvirame laiške pasmerkė Rusiją dėl pradėto karo, tačiau taip pat paragino Vokietijos kanclerį nus...

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.