vokietija

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.

Vokietijoje vartotojų nuotaikos smarkiai prislopo, nes Rusijos invazija į Ukrainą pablogino didžiausios Europos ekonomikos perspektyvas, rodo antradienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Tyrimų bendrovės „GfK“ indeksas, prognozuojantis vartotojų nuotaikas balandžio mėnesį, nukrito iki minus 15,5 punkto, palyginti su patikslintu minus 8,5 punkto kovo mėnesį.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gabens intermodalinius krovinius į Duisburgą Vokietijoje, pranešė bendrovė. Pirmasis traukinys pajudės balandžio 4 dieną.

Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas. „Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas). Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą. Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“. „Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Vokietijos parlamentas antradienį pagerbė Borysą Romančenką, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusį keliose nacių koncentracijos stovyklose, bet žuvusį praėjusią savaitę rusų pajėgoms apšaudant Ukrainos Charkivo miestą. B. Romančenkai buvo 96 metai. Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas pirmadienį pranešė, kad B. Romančenka, kuris išgyveno Buchenvalde ir stovyklose Penemiundėje, Doroje ir Bergene–Belzene, žuvo penktadienį.

Antradienį Vokietijos oro uostuose atšaukta šimtai skrydžių, darbo užmokesčio dydžiu nepatenkintiems saugumo darbuotojams surengus streiką, pranešė pareigūnai. Profsąjungos „Verdi“ paskelbtas vienos dienos streikas paveikė aštuonis oro uostus, įskaitant didžiausią šalyje Frankfurto oro uostą, o keleiviai buvo paraginti neatvykti. Streikas surengtas nepavykus susitarti dėl atlyginimų didinimo 25 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį emocingame vaizdo kreipimesi į Vokietijos parlamentą prašė padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje. „Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis, ragindamas paremti jo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį buvo pasveikintas atsistojusių Vokietijos įstatymų leidėjų plojimais, prieš jam pradedant kreipimąsi vaizdo ryšiu. Išvakarėse V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongreso narius ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija. Ukrainos lyderis vokiečių parlamentarų veikiausiai prašys daugiau karinės ir finansinės pagalbos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį paragino ne Europoje esančias šalis daugiau prisidėti sprendžiant besiformuojančią pabėgėlių krizę, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui. „Tai mano kreipimasis į mūsų draugus Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir visame pasaulyje... Dabar mes turime dirbti drauge, kad nutiestume solidarumo tiltą“ per Atlanto vandenyną, kalbėjo A. Baerbock per Vokietijos žemųjų parlamento rūmų posėdį.

Vokietijos energetikos milžinas E.ON, reaguodamas į Rusijos karą Ukrainoje, trečiadienį netikėtai pranešė stabdantis naujus dujų pirkimus iš Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ prekybos įmonių Europoje, skelbia agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos koncerno vadovą.

Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI antradienį paragino vartotojus nenaudoti antivirusinės programinės įrangos, kurią siūlo Rusijos bendrovė „Kaspersky“, perspėdama, jog įmonė gali būti susijusi su karo Ukrainoje metu rengiamomis kibernetinėmis atakomis. Rusijos karinė ir žvalgybos veikla Ukrainoje bei grėsmės ES ir NATO sąjungininkėms, ypač Vokietijai, reiškia, kad yra „didelė sėkmingų IT atakų rizika“, sakoma Federalinės informacinių technologijų saugumo tarnybos (BSI) pranešime.

Vokietija, reaguodama į karą Ukrainoje, 2022 metais padidins išlaidas gynybai iki rekordinio lygio, matyti pirmadienį pristatytame biudžeto projekte, Berlynui ketinant per ateinančius metus viršyti NATO užsibrėžtą tikslą skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Biudžeto projekte, kuris bus svarstomas parlamente kelias ateinančias dienas, karinėms išlaidoms šiais metais numatyta skirti daugiau nei 50 mlrd. eurų, sakė šaltinis vyriausybėje.

Vokietija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą ir siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, planuoja įsigyti iki 35 JAV bendrovės „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 ir 15 naikintuvų „Eurofighter“, pirmadienį pranešė šaltinis parlamente. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuos patvirtino šaltinis, F-35 pakeistų kelių dešimtmečių senumo lėktuvus „Tornado“, kurie vieninteliai gali nešti JAV branduolinius ginklus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai. „Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį aptarė diplomatinius būdus karui Ukrainoje nutraukti ir humanitarinius koridorius civiliams evakuoti, pranešė Kremlius. „Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, susijusią su specialia karine operacija Donbasui apsaugoti, buvo aptartos įvairios politinės ir diplomatinės pastangos, visų pirma trečiasis Rusijos delegacijos ir Kijevo valdžios atstovų derybų raundas“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui gresia tyrimas dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos vyriausybe, antradienį pranešė vokiečių prokuratūra. Šalies šiaurėje esančio Hanoverio prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino perdavusi federaliniam prokurorui Karlsrūhėje, kur įsikūręs Vokietijos Konstitucinis Teismas, prašymą ištirti skundą dėl kelių asmenų, įskaitant G. Schroederį. Karlsrūhė turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių. Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms sekmadienį paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai. Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui. „Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime. „Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei.

Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.   Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą.

Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. „Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, neigia Vakarų žiniasklaidos pranešimus, jog ji ketina skelbtis bankrotą, praneša Lenkijos radijas, cituodamas „Nord Stream AG“. Agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais, šios savaitės skelbė, jog ši Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savait...

Vokietija padidins savo karinę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai ir į konflikto zoną nusiųs 2 700 priešlėktuvinių raketų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vokiečių vyriausybės šaltinis. Vyriausybė „pritarė tolesnei pagalbai Ukrainai“, įskaitant sovietinių STRELA tipo priešlėktuvinių raketų, kurias anksčiau naudojo komunistinės Rytų Vokietijos kariuomenė, pristatymą, sakė šaltinis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad galimybės sudaryti naują susitarimą dėl Irano branduolinės programos „nebegalima atidėlioti“. Tokį pareiškimą jis padarė besilankydamas Izraelyje, aršiai besipriešinančiam pastangoms atgaivinti šį paktą. „Norėtume, kad susitarimas būtų pasiektas Vienoje“, – žurnalistams sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia Izraelio ministro pirmininko Naftali Bennetto, negailinčio kritikos tarptautinėms deryboms Austrijos sostinėje.

Tai buvo toks įtemptas momentas, kurį numalšinti gimė Wolfgangas Ischingeris. Vokietijos diplomatas veteranas ir kasmetinės Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas surengė Balkanų šalių lyderių ir aukšto rango Europos bei Amerikos diplomatų susitikimą, kai kilo pyktis dėl lėtos regiono šalių pažangos stojimo į Europos Sąjungą. „Turite mums pasakyti, ar norite mūsų, ar ne, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.

Vokietija skiria 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu didina savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vokietija uždraus Rusijos oro linijoms naudotis savo oro erdve, šeštadienį pranešė šalies transporto ministerija, Vakarams griežtinant sankcijas prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą. Transporto ministras Volkeris Wissingas „rekomenduoja uždaryti Vokietijos oro erdvę Rusijos orlaiviams“, – pranešė ministerijos atstovė. „Buvo duotas nurodymas tam pasirengti“, – pridūrė ji.

Vokietija šeštadienį nutarė pasiųsti 400 prieštankinių raketų Ukrainai, kovojančiai su Rusijos karine invazija, pranešė vienas šaltinis vyriausybėje. Šis žingsnis rodo, kad Berlynas atsisako ilgalaikės politikos netiekti ginkluotės konfliktų zonoms. „Atsižvelgdama į Rusijos puolimą prieš Ukrainą, vyriausybė pasiruošusi pasiųsti labai reikalingų atsargų Ukrainos gynybai“, – sakė vyriausybės šaltinis.

Jungtinės Valstijos pasiųs į Europą dar 7 000 karių, kurie bus įkurdinti Vokietijoje, atsakant į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Pentagonas. „Jie bus dislokuoti Vokietijoje siekiant padrąsinti NATO sąjungininkes, atgrasyti Rusijos agresiją ir būti pasiruošusiems palaikyti įvairius poreikius regione“, – sakė vienas JAV Gynybos departamento pareigūnas.

Ketvirtadienį Rusija užpuolė Ukrainą. Dėl jos pradėto karo jau pranešta apie dešimtis karių ir civilių žūčių. Europos Sąjungos šalių vadovai ketvirtadienį renkasi į specialų Europos Tarybos posėdį, kuriame spręs, kokių veiksmų imtis agresorės atžvilgiu. Tačiau, panašu, kad kai kurios valstybės yra linkusios nuolaidžiauti.

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas pareiškė, jog antrasis Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą išvis neturėjo būti tiesiamas. „Protingiau būtų buvę išvis netiesti „Nord Stream 2“, nes Europai reikia diversifikuoto energetinio kraštovaizdžio, o ne rizikų sankaupų Baltijos jūroje“, – ADR televizijos eteryje kalbėjo jis.

Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės klimato apsaugos fondas neberems Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietiją projekto „Nord Stream 2“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ visai Europai „tamsią dieną“.   „Vokietija griežčiausiai smerkia šį prezidento [Vladimiro] Putino beprincipį aktą. Solidarizuojamės su Ukraina ir jos žmonėmis“, – nurodė kancleris išplatintame pranešime.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Vokietija svarstys, kokias rizikas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ kelia Vokietijos ir visos Europos aprūpinimui energijos ištekliais, ir priims galutinį sprendimą dėl šio projekto, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus. O. Scholzas pranešė paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio peržiūros procesą.

Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėliau pirmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir toliau sieks mažinti įtampą dėl Ukrainos, paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas. Steffenas Hebestreitas sakė, kad „šią popietę“ planuojamas pokalbis buvo „kruopščiai derinamas“ su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Šis su V. Putinu kalbėjosi sekmadienį.

Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje artimiausiomis dienomis viešės Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, europarlamentarai, JAV kongresmenai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Vokietijos kolege antradienį susitiks Jonavos rajone, Rukloje, kur tarnauja tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečių kariai.

Kancleris Olafas Scholzas nepasakys, kad dujotiekio nebus, jei Rusija puls Ukrainą, nepaisant stipraus sąjungininkų spaudimo. Daugeliui Vokietijos sąjungininkų kanclerio Olafo Scholzo atsisakymas aiškiai pasakyti tai, kas atrodo akivaizdu – kad Rusija netektų naujo dujotiekio į Vokietiją, jei įsiveržtų į Ukrainą – yra visiškai gluminantis, rašo politico.eu. Net kai kurie jo paties valdančiosios koalicijos nariai yra sutrikę.

Vokietija šeštadienį paragino savo piliečių „skubiai“ išvykti iš Ukrainos, stiprėjant nerimui, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali įsiveržti į savo kaimynę. „Vokietijos piliečių dabar skubiai prašoma išvykti iš šalies“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje pateiktoje atnaujintoje kelionių rekomendacijoje.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai šeštadienį Miunchene surengs derybas dėl Ukrainos krizės, trečiadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock derybas organizuoja Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, nurodė jos atstovas.