vokietija

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

Vokietija trečiadienį įspėjo Rusiją nesiimti atsakomųjų veiksmų prieš Lietuvą, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas per spaudos konferenciją sakė, kad Vokietija „griežtai atmeta“ Rusijos grasinimus apie „rimtas pasekmes“ dėl tranzito apribojimų. „Raginame Rusiją nesiimti jokių priemonių, pažeidžiančių tarptautinę teisę“, – pridūrė jis.

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys, įskaitant Vokietiją, grįžta prie anglių naudojimo elektros energijos gamybai, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą mažėjant energijos tiekimui. „Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Ukraina antradienį pranešė, kad „pagaliau“ dislokavo pažangią Vokietijos artilerijos sistemą, sulaukusi seniai prašytos ilgojo nuotolio ir tikslaus nutaikymo ginklų siuntos. „Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis taip pat padėkojo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht.

Pirmosios vokiečių savaeigės haubicos „Panzerhaubitze2000“ jau yra fronte, teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo UNIAN. „Ukrainos artilerijos gretose atsirado vokiečių „Panzerhaubitze2000“ su apmokytomis ukrainiečių įgulomis“, – teigė jis. Anot O. Reznikovo, tai jau šeštoji 155 mm kalibro artilerijos rūšis, skirta Ukrainos gynybai sustiprinti.

Vokietijos konkurencijos priežiūrostarnyba antradienį pranešė pradėjusi tyrimą „Google Maps“ atžvilgiu dėl apribojimų, kurie, kaip manoma, skirti suteikti platformai nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus. „Tyrimo metu bus išnagrinėti galimi antikonkurenciniai apribojimai, kuriuos „Google Maps Platform“ nustatė alternatyvių žemėlapių paslaugų teikėjų nenaudai“, – sakoma Federalinės kartelių tarnybos pranešime.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Ispanijos ir Vokietijos ugniagesiai sekmadienį grūmėsi su miškų gaisrais, Vakarų Europą užklupus karščio bangai. Didžiausią žalą Ispanijoje patyrė šiaurės vakarinė Samoros provincija, kur ugnis nusiaubė didesnę nei 30 tūkst. ha teritoriją, informavo regiono tarnybos. Tuo metu Vokietijos pareigūnai pranešė, kad trijų netoli Berlyno esančių kaimų gyventojams liepta palikti namus dėl sekmadienį artėjusio gaisro.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi melu pavadino Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininko „Gazprom“ paaiškinimus, kodėl mažinamas tiekimas Europai, taip ir Italijai. „Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – per spaudos konferenciją Kyjive ketvirtadienį kalbėjo Italijos vyriausybės vadovas.

„Utenos trikotažo“ antrinė įmonė „Aboutwear“ kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybą dėl Vokietijos drabužių e. prekybininkės „About You GmbH & Co“ prekės ženklo „About You“ pripažinimo negaliojančiu, praneša portalas vz.lt.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį iš Lenkijos traukiniu išvyko į Kyjivą, pranešė italų ir vokiečių žiniasklaida.  Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė, kad trys lyderiai į Ukrainos sostinę išvyko ketvirtadienį ryte. Naujienų agentūros AFP gautame vaizdo įraše matyti, kaip jie kartu sėdi traukinio kupė.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra tiesiogiai atsakingas už ukrainiečių žūtis, nes nesuteikia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, nors yra pažadėjęs tai padaryti, įsitikinęs Ukrainos politikas. Ukrainos prezidentūros administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kalbėdamas vokiečių „Bild“, pareiškė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų, reaktyvinių raketų paleidimo sistemų, tankų, šarvuočių ir bepiločių. „Jeigu mes jų turėsime pakankamą kiekį, mes laimėsime karą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Vokietija pasiūlė jos laikinai perimtai buvusiai Rusijos dujų milžino „Gazprom“ antrinei įmonei 9-10 mlrd. eurų finansinę paramą „likvidumui užtikrinti bei alternatyvioms dujoms įsigyti“, pranešė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.

Lietuvai reikia laiko, kad pasirengtų priimti vokiečių brigadą, o kariškiai spręs, kur, kokios pajėgos turėtų būti naudojamos, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai pirmadienį Vilniuje rengia šeštąją Baltijos jūros regiono dujų sektoriui skirtą konferenciją.  Renginyje pramonės, politikos, reguliuotojų bei vartotojų atstovai aptars naujausius pokyčius Baltijos šalių dujų rinkoje bei jos ateities perspektyvas.

„Ostpolitik“ dabar yra „Lostpolitik“. Daugelį metų Vokietija buvo neginčijama bloko lyderė bloke, tai yra Europos Sąjungoje. Berlynas buvo Vidurio ir Rytų Europos tautų balsas ir raumenys, vieta kur jie ieškojo globos, patarimų ir kartais aiškių nurodymų, rašo Politico.  Dažnai, kai Briuseliui reikėdavo sukioti rankas, būtent Vokietija įtikindavo Lenkiją, Vengriją ar kitas šalis dalyvauti „programoje“ ir neišsišokti.

Vokietijoje peiliu keturis žmones universiteto miestelyje sužalojęs užpuolikas perkeltas į psichiatrijos kliniką, šeštadienį pranešė prokurorai. Penktadienį įvykusio incidento metu sužeistos trys moterys ir vienas vyras, kol kitiems studentams pavyko sutramdyti užpuoliką Hamo-Lipštato taikomųjų mokslų universitete. Viena moteris dėl savo gyvybės kovoja ligoninėje.

Vokietijoje per išpuolį peiliu vieno universiteto miestelyje penktadienį buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė policija, pridūrusi, kad nusikaltėlis buvo sulaikytas. Policija vykdo „didelę operaciją“ Hamo-Lipštato taikomųjų mokslų universiteto teritorijoje, kur „keli žmonės buvo sužeisti peiliu“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė policija ir paprašė vengti šios teritorijos.

Prasidėjus karui Ukrainai, virš Vakarų Europos šalių pakibo tamsus debesis – ypač stipriai kritikuojami Vokietijos sprendimai.  Tiesa, neigiamai vertinami ne tik dabartinės valdžios, bet ir buvusių Vokietijos vadovų sprendimai. Kritikų taikiklyje – buvusi ilgametė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri palaikė glaudžius ryšius su Maskva. Ar jai derėtų už tai atsiprašyti, komentuoja politologas.

Tyrėjai bando suprasti „painius“ vyro, kuris per galimai tyčinę ataką Berlyne įsirėžė į mokinių grupę, pareiškimus, ketvirtadienį pranešė miesto merė. Per incidentą, įvykusį trečiadienį populiarioje prekybos gatvėje sostinės centre žuvo viena moteris – mokytoja iš Vidurio Vokietijos. Bet to, šeši žmonės patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, o dar trys buvo sunkiai sužeisti.

Bonos „Telekom Baskets“ komandai su Sauliumi Kulviečiu nepavyko peržengti pusfinalio barjero Vokietijos lygoje. Lietuvio atstovaujamas klubas lemiamose rungtynėse namuose 74:87 (16:24, 28:18, 17:27, 13:18) nusileido Miuncheno „Bayern“ krepšininkams. Bonos ekipa pusfinalio seriją pralaimėjo rezultatu 2-3. S.Kulvietis žaidė 34 minutes, pelnė 12 taškų (2/3 dvit., 1/7 trit., 5/5 baud.), atkovojo 1 atšokusį, perėmė 2 kamuolius, kartą prasižengė ir surinko 8 naudingumo balus.

Vokietijos vyriausybė planuoja leisti dar penkerius metus prašyti kompensacijos asmenims, patrauktiems atsakomybėn ar figūravusiems tyrimuose pagal nacių laikų įstatymą, kriminalizavusiame homoseksualumą ir uoliai taikytą dar ilgai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, trečiadienį pranešė šalies teisingumo ministras.

Pirmą kartą po 16 metų trukusio vadovavimo Vokietijai buvusi ilgametė kanclerė Angela Merkel pripažino, kad, deja, nepavyko apsaugoti Ukrainos nuo Putino puolimo, bet priekaištų sau dėl to sako neturinti. Su Putinu nuolat bendraujanti kanclerė dabar atvirai pasakoja apie jų susitikimo užkulisius, gautas dovanas ir sako pagaliau viešai galinti papasakoti apie jo tikrąjį tikslą. Beveik 1,5 val.

Berlyne šalia bažnyčios automobilis įvažiavo į minią žmonių, praneša CNN. CNN praneša, kad mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar 12 žmonių buvo sužaloti. Tačiau galutinai nėra aišku dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų. BNS skelbia, kad žuvo vienas, o dar 8 buvo sužeisti.  Pasak CNN, nelaimė įvyko šalia Kaizerio Vilhelmo bažnyčios. Vokietijos pareigūnai teigia, kad kol kas neaišku, ar incidentas buvo tyčinis, ar nelaimingas atsitikimas.

Antradienį buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad eidama savo pareigas ji labai stengėsi, jog padėtis Ukrainoje nepasikeistų iki dabartinės padėties, rašo „Reuters“. A. Merkel karą Ukrainoje pavadino didele Rusijos klaida ir pridūrė, kad nekaltina savęs dėl to, jog nepakankamai stengėsi dėl to, kad situacija nesieskaluotų. „Labai liūdna, kad tai nepavyko, tačiau nekaltinu savęs dėl to, kad nesistengiau“, – sakė A. Merkel, kalbėdama apie 2014 m. Minsko susitarimą su Rusija.

Vokietija pasirengusi į Lietuvą siųsti bent penkis kartus daugiau karių nei dabar. Vietoje tūkstančio pas mus turėtų atsirasti net penki tūkstančiai vokiečių. Tai atvykęs į Vilnių pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Tiesa, kariai čia neatkeliaus iškart, o sprendimą dar turi palaiminti NATO vadovai.

Vidurio Vokietijoje du žmonės antradienį buvo mirtinai pašauti viename prekybos centre, pranešė policija. Kol kas nebuvo paskelbta išsamesnių detalių apie incidentą, įvykusį po 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Treizos miestelyje Heseno žemėje. Policija nurodė, kad „pavojaus visuomenei nėra“. Teisėsaugos pranešime sakoma, kad šaudymo motyvai kol kas nežinomi.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Šalies vadovo teigimu, Vokietijos kanclerio pažadas sukurti stiprią brigadą Baltijos šalyse pavertė Lietuvos svajonę sustiprinti rytinio NATO flango gynybą realybe. „Šiandien įvyko istorinis Olafo Scholzo vizitas Lietuvoje.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis teigė, kad Vokietija sieks, kad jos kariuomenė taptų stipriausia Europoje ir viena stipriausių NATO. O. Scholzas taip pat pranešė, kad Vokietija didins karių skaičių Baltijos šalyse ir atmetė kritiką, kad Vokietijos parama Ukrainai yra nepakankama.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Po susitikimo su Vokietijos lyderiu Gitanas Nausėda pabrėžė, kad niekas nebeturi iliuzijų dėl Rusijos, o vienas iš atsako Kremliui priemonių – Baltijos šalių gynybos stiprinimas.

Iš Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo laukiama pozityvių žinių dėl regiono saugumo sustiprinimo, sako Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Manau, kad kancleris, jeigu jau važiuoja į Vilnių, jis atvažiuoja su žinia, jis nevažiuotų šiaip sau“, – LRT radijui antradienį sakė patarėja. „Žinučių laukiame ir iš kanclerio, ir tikiuosi, kad tos žinutės Lietuvai bus labai pozityvios“, – kalbėjo ji.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris kancleris Olafas Scholzas. Per susitikimą, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, daugiausia dėmesio bus skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti.

Augančios degalų kainos siutina ir kaimynus lenkus. Nors lietuviai už kaimynines kainas mielai piltųsi pilnus bakus, būrelis lenkų sugalvojo neįprastą protesto akciją – apsimetė, kad sugedo jų automobiliai ir užblokavo įvažiavimą į degalinę. O Vokietijos eksperimentas leisti žmonėms traukiniais važinėtis vos už devynis eurus per mėnesį baigėsi spūstimis ir nepasitenkinimu, kad kainos ne per didelės, o… per mažos.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti. Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Rusija penktadienį apkaltino Berlyną „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie Vokietijos nacistinę praeitį. Vokiečių vyriausybė ir konservatyvioji opozicija sekmadienį sudarė susitarimą dėl 100 mlrd. eurų finansavimo savo kariuomenės stiprinimui. Tokiu būdu šalis sureagavo į Maskvos karinę puolimą prieš Ukrainą. „Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12 eurų (12,85 JAV dolerio), įgyvendindamas svarbiausią kanclerio Olafo Scholzo pažadą per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 7 dieną susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Šalies vadovas su Kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą mūsų šalyje.

Olafas Scholzas vis dažniau moko kitus apie istoriją. Tiesa, jis žavisi ne tuo, kuo reiktų, rašo „Politico“. „Aš nesu Kaizeris Vilhelmas!“, – pastarosiomis savaitėmis už uždarų durų kartoja O. Scholzas, omenyje turėdamas Vokietijos imperatorių Vilhelmą II. Tačiau tokie jo pareiškimai dažniausiai lieka nesuprasti ir tik skatina „Wikipedia“ paieškų antplūdį.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. „Ateinančią savaitę mus aplankys Vokietijos kancleris“, – žurnalistams Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, sakė G. Nausėda. Šalies vadovas teigė su kancleriu aptarsiantis Vokietijos planus stiprinti savo karines pajėgas Lietuvoje.