vokietija

Vokietija 2022 metais pasiskolins papildomus 39,2 mlrd. eurų (42,1 mlrd. JAV dolerių), kovodama su ekonominiu karo Ukrainoje poveikiu, pirmadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Trečiadienį ministrų kabinetui bus pateiktas papildomo biudžeto projektas, kuriame bendra naujų paskolų vertė šiais metais padidės iki 138,9 mlrd. eurų.

Vokietija suteiks leidimą tiekti tankus Ukrainai, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, o tai būtų aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pokytis. Šaltinis teigė, kad apie tai oficialiai bus pranešta vėliau antradienį per tarptautinį gynybos ministrų susitikimą JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje.

Vokietijos socialdemokratų partijoje (SDP) pirmadienį didėjo spaudimas pašalinti iš savo gretų buvusį pirmininką ir buvusį šalies kanclerį Gerhardą Schroederį dėl jo nenoro nutraukti verslo ryšius su Rusija.

Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti 40 Vokietijos diplomatų, atsakydama į Berlyno „nedraugišką sprendimą“ išsiųsti virtinę rusų diplomatų dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Rinkimų prognozėms parodžius, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen. „Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O. Scholzas.

Iki pat to laiko, kai pradėjo kristi bombos, arbatėlė su Vladimiru Putinu buvo geidžiamiausias įvykis Vokietijos įmonių darbotvarkėje, rašo politico.eu. Kasmetinis susirinkimas Rusijos prezidento rezidencijoje Sočyje ar Kremliuje patikimiausių ir svarbiausių Vokietijos įmonių vadovams suteikdavo retą progą pasikalbėti su Rusijos prezidentu, išgirsti, ką jis mano apie tarptautinius reikalus ir, žinoma, pagirti savo įmones V. Putinui girdint.

Šveicarija atmetė du Vokietijos prašymus eksportuoti šveicarišką amuniciją į Ukrainą, motyvuodama tuo, kad griežtai laikosi neutralumo. Apie šį sprendimą sekmadienį pirmasis pranešė Šveicarijos savaitraštis „Sonntagszeitung“. Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretoriatas patvirtino, kad „į abu Vokietijos prašymus dėl galimybės perduoti iš Šveicarijos gautą amuniciją Ukrainai buvo atsakyta neigiamai, remiantis Šveicarijos neutralumu“. Vokietijai reikalingas Šveicarijos sutikimas dėl g...

Trečiadienį vyriausieji šalies analitikai perspėjo, kad staiga nutraukus rusiškų gamtinių dujų tiekimą, Vokietija nugrimztų į gilią recesiją, praneša portalas CNN. Penkių Vokietijos ekonomikos institutų ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius dvejus metus dėl tokio sukrėtimo šalis netektų 220 mlrd. eurų (238 mlrd. JAV dolerių) ekonominės produkcijos. Vokietijos BVP 2022 m. padidėtų tik 1,9 proc., o 2023 m. sumažėtų 2,2 proc. Jei dujos ir toliau tekės, šiemet augimas sieks 2,7 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Duodamas interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ O. Scholzas pareiškė, kad oponentai „iškreiptai ir šmeižikiškai vaizduoja“ SPD politiką Maskvos atžvilgiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, aiškindamas, kodėl Vokietija netiekia sunkiosios ginkluotės Ukrainai, pareiškė, kad NATO privalo vengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija, kuri galėtų virsti Trečiuoju pasauliniu karu. O. Scholzas susidūrė su kritika tiek savo šalyje, tiek ir kitose Vakarų valstybėse dėl valdžios nenori tiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai ar artilerijos pabūklai, nepaisant kitų sąjungininkių analogiškų veiksmų taikymo.

Vilniuje vizitą po Baltijos šalis baigianti Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock penktadienį susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Penktadienį A. Baerbock susitiko ir su prezidentu Gitanu Nausėda. Politikai aptarė NATO rytinio flango gynybinių pajėgumų stiprinimą, karinę, humanitarinę ir politinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, įskaitant narystės Europos Sąjungoje klausimą.

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht). „Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht. Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrės žinia, kad šalis yra pasirengusi atsisakyti rusiškos naftos, gali išjudinti šeštojo sankcijų paketo Rusijai dėl karo Ukrainoje svarstymą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po to, kai Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), trečiadienį su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, pranešė apie Vokietijos ketinimus iki metų pabaigos atsisakyti Rusijos naftos importo.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Vokietija laipsniškai nutrauks Rusijos naftos importą iki metų pabaigos, rašo CNN. „Vokietija visiškai atsisakys Rusijos energijos importo“, – pranešime cituojama ministrė A. Baerbock. Naftos importas „iki vasaros bus perpus sumažintas“ ir visiškai panaikintas, o „iki metų pabaigos – iki 0“, pridūrė ji.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje – pokyčiai net Vokietijos laukinės gamtos parke. Ten gyvenantį šerną trejus metus darbuotojai vadino Putinu. Tačiau dabar šis vardas lankytojams esą kelia per daug neigiamų emocijų, tad parko darbuotojai surengė krikštynų šventę ir šerną pervadino. Vokietijos laukinės gamtos parko darbuotojai, stebint dešimtims lankytojų, šerną laisto vandeniu – vyksta jo krikštynos. Tiesa, trejus metus šernas turėjo kitą vardą – Putinas.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai paskelbė sankcijas Maskvai ir Minskui bei tiekia ginkluotę Ukrainai. Tačiau Ukraina nuolat kartoja: to per maža! Ginklų reikia daugiau, greičiau ir labiau tinkamų atlaikyti rusų antpuolį. Dar vienas Ukrainos reikalavimas – nustoti finansuoti karą mokant už gamtines dujas ir naftą.

Bavarijos gyvūnų parkas pervadino šerną, anksčiau pavadintą Rusijos lyderio Vladimiro Putino vardu.  Bavarijos gyvūnų parkas nusprendė pakeisti vieno iš savo šernų, pavadinto Putinu, vardą. Antradienį jam surengta savotiška perkrikštijimo ceremonija. Naujasis šerno vardas – Eberhoferis, praneša „Deutsche Welle“. „Jokia kiaulė nenusipelno nežmoniško niekšo vardo“, – sprendimą pervadinti šerną komentavo parko vadovas Eckardas Mikkischas.

Vokietijos darbdaviai ir profsąjungos vieningai pasisako prieš skubų Europos Sąjungos draudimą importuoti gamtines dujas iš Rusijos dėl jos invazijos į Ukrainą, pareikšdami, kad dėl tokio žingsnio didžiausioje Bendrijos ekonomikoje užsidarytų gamyklos bei būtų prarastos darbo vietos.

Dujos ir nafta yra bene svarbiausios eksporto prekės, kurias Maskva parduoda Vokietijai. Tačiau dėl karo Ukrainoje dėmesio centre atsidūrė ir kitos svarbios žaliavos, rašo portalas DW. Beveik visos diskusijos dėl Vokietijos ekonominių ryšių su Rusija po invazijos į Ukrainą buvo sutelktos į dujas ir naftą. Ir ne veltui – Vokietija perka daugiau rusiškos naftos ir dujų nei bet kuri kita Europos šalis, todėl energija yra pelningiausia Rusijos importo į Vokietiją prekė.

Vokietijos vyriausybė penktadienį pranešė planuojanti skirti karinės paramos Ukrainai už daugiau nei 1 mlrd. eurų, Kyjivui skundžiantis, kad Berlynas nesiunčia sunkiosios ginkluotės. Lėšos bus įtrauktos į šių metų papildomą biudžetą. Iš viso, atsižvelgdamas į kitas šalis, Berlynas nusprendė padidinti savo tarptautinę paramą gynybos sektoriuje „iki 2 mlrd. eurų“, o „didžiąją dalį planuoja skirti kaip karinę pagalbą Ukrainai“, naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės atstovė spaudai.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje. Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti. „Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja per artimiausią dešimtmetį investuoti iki 3 mlrd. eurų į keturių plaukiojančių suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos finansų ministerija jau pritarė tokioms investicijoms, prieš tai nepasitarusi su Bundestago biudžeto komitetu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis ragina Vokietiją atsisakyti rusiškų dujų ir naftos. V. Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį ir kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad jų galioje yra „paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms“. Pateikiame visą laišką: „Gerbiamas Prezidente Steinmeier, Gerbiamas Kancleri Sholz, Kiekvieną dieną Ukrainoje prievartaujami, kankinami, šaudomi ar bombomis žudomi žmonės: moterys, vaikai,...

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama. Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį teigė, kad Europos Sąjungos šalys Ukrainai perduos dar daugiau ginklų. „Kaip Europos Sąjunga, kaip Ukrainos draugai, ateityje sustiprinsime ginklų tiekimą“, – žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge sakė  A. Baerbock.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras penktadienį pareiškė, kad rudenį šaliai gali tekti grąžinti reikalavimą viešose vietose dėvėti kaukes, įstatymų leidėjams atmetus iniciatyvą dėl privalomos vakcinacijos nuo COVID-19.  Karlas Lauterbachas pripažino, kad ketvirtadienį Bundestago priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą asmenims nuo 60 metų įvesti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 laiko asmenine nesėkme.

Saksonijoje, Rytų Vokietijoje, automobiliu važiavęs 46-erių kunigas Sergejus Kosyakas buvo užpultas po to, kai kitą vairuotoją supykdė ant jo automobilio pakabinta Ukrainos vėliavėlė.

Vokietija trečiadienį atsisakė plano nuo gegužės 1-osios atšaukti reikalavimą dėl privalomo karantino koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, sveikatos apsaugos ministrui Karlui Lauterbachui pareiškus, kad jis „suklydo“.      „COVID-19 nėra peršalimas. Taigi, turi būti toliau taikoma izoliacija užsikrėtimo atveju.

Vokietijos anglių importuotojų asociacijos vadovas teigia, kad rusiškos akmens anglys gali būti pakeistos anglimis iš JAV, Pietų Afrikos, Australijos, Kolumbijos, Mozambiko ir Indonezijos, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos anglių importuotojai spėja, kad visas rusiškų anglių importas tiekimu iš kitų šaltinių gali būti pakeistas jau iki šių metų pabaigos.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su civilių gyventojų žūtimis Ukrainos Bučos mieste.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos. „Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė. Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

Vokietijos policija antradienį pranešė uždariusi didžiausios pasaulyje nelegalios „tamsiojo interneto“ (darknet) prekyvietės „Hydra“ serverius ir konfiskavo bitkoinų už 23 mln. eurų (25 mln. JAV dolerių). Įtariamieji tiriami dėl „nusikalstamų prekybos platformų naudojimo internete komerciniais pagrindais“, sakoma Federalinio kriminalinės policijos biuro (BKA) pranešime.

Įtariama, kad 60 metų vyras Vokietijoje dešimtis kartų skiepijosi nuo COVID-19, siekdamas parduoti suklastotus vakcinacijos pasus (su tikrais vakcinų partijų numeriais) žmonėms, nenorintiems skiepytis.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius. „Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pripažino, kad ekonominis bendradarbiavimas su Rusija buvo klaida, praneša NEXTA. Kalbėdamas apie dujotiekio propjektą „Nord Stream 2“, kuris buvo nutrauktas Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietijos prezidentas sakė:„Netikėjau, kad Vladimiras Putinas dėl savo imperinės beprotybės susitaikys su visišku ekonominiu, politiniu ir moraliniu savo šalies žlugimu.

Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Pasak ministrės, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje. Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos. Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“. Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė. „Federalinė kanclerė dr.

Trečiadienį Vokietija paskelbė „išankstinį įspėjimą” apie galimą gamtinių dujų trūkumą dėl mokėjimų ginčo su Rusija. Jis gali privesti prie energijos tiekimo ribojimų didžiausios ekonomikos ES šalyje, rašo portalas CNN. Praėjusią savaitę Maskva išreiškė norą, jog jai būtų mokama rubliais, o ne JAV doleriais ar eurais, kaip numatyta galiojančiose dujų tiekimo sutartyse, ir pagrasino nutraukti tiekimą, jei tai nebus padaryta.

Rusijos karas Ukrainoje tarsi nubraukia visos Vokietijos politikų kartos darbą, rašo portalas „Politico“. Vis tik Vokietijai nėra svetima būti neteisingoje istorijos pusėje. Todėl nieko neturėtų stebinti, kad pastaruosius 16 metų Berlynas praleido tvirtai stovėdamas neteisingoje pusėje, apsispręsdamas, kaip elgtis su Rusija.

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ patronuojamosiose įmonėse Vokietijoje, pranešė agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“, remdamosis šaltiniais. Jų duomenimis, visų pirma, kratos vyko „Gazprom Germania“ ir „Wingas“ biuruose – „Gazprom“ antrinių įmonių, per kurias Vokietijos rinkai tiekia apie 20 proc. gamtinių dujų.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais. „Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.