vokietija

Pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ gamintojai ieško partnerių Lietuvoje, į ketvirtadienį tam skirtą renginį atvyko apie trečdalį kviestų įmonių. Mašinas gaminančio Vokietijos konsorciumas „Artec“ šalyje tiksi rasti partnerius, galinčius talkinti elektronikos ir metalo apdirbimo srityse.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasiduos Maskvos „šantažui“, kai Rusijos kompanija „Gazprom“ paskelbė dar labiau sumažinanti dujų tiekimą Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream 1“ dujotiekiu.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Vokietijos vietos pareigūnai antradienį planavo tęsti gyventojų evakuaciją, šalies rytuose siaučiant miškų gaisrams ir nesitraukiant karščio bangai. Saksonijos Šveicarijos nacionaliniame parke plintant gaisrams rytinio Saksonijos regiono Bad Šandau vietovėje pareigūnai paskelbė stichinės nelaimės pavojų,  Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos karščio bangos visame pasaulyje darosi vis dažnesnės ir intensyvesnės, todėl gaisrų pavojus didėja.

Verslo klimatas Vokietijoje liepos mėnesį „smarkiai pablogėjo“, rodo pirmadienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, nes energetikos krizė artina didžiausią Europos ekonomiką prie nuosmukio jau šiais metais. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ atliktas tyrimas, pagrįstas 9 tūkst. įmonių apklausa, rodo, jog Vokietijos verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas nukrito nuo 92,2 punkto birželį iki 88,6 punkto liepą.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ ruošiasi tolesniems kelionių trikdžiams, įtakingai profsąjungai „Verdi“ paraginus antžeminio aptarnavimo darbuotojus trečiadienį surengti streiką dėl didesnių atlyginimų. Planuojama, kad streikas vyks nuo 01.45 GMT (04.45 val. Lietuvos) laiku trečiadienį iki 04.00 GMT (07.00 val. Lietuvos) laiku ketvirtadienį.

Karas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja su Ukraina, taip pat yra „karas su Europos vienybe“, sekmadienį sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. „Negalime leisti, kad mus suskaldytų, negalime leisti sunaikinti didžio vieningos Europos darbo“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą Vokietijos vakaruose esančiame Paderborno mieste. „Šis karas susijęs ne vien su Ukrainos teritorija; jis susijęs su... bendru mūsų vertybių ir taikios tvarkos pamatu“, – sakė jis.

Mėgaukitės saulės spinduliais, kol dar galite, nes į Europą atkeliauja siautulinga rusiška žiema. Mūšiams toliau siaubiant Ukrainą, karo pasekmes jau galima pajausti visame žemyne. Dėl jo auga maisto kainos, kyla baimė dėl dujų trūkumo, vis dažniau susirūpinama dėl ekonomikos, rašo „Politico“. Tačiau situacija gali tik dar labiau pablogėti.

Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys sukritikavo Europos Sąjungą (ES), kuriai, jo teigimu, trūksta taisyklių dėl dujų paskirstymo tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą, keršydama už bloko paramą Ukrainai. Interviu vokiečių valstybinei radijo stočiai „Deutschlandfunk“ Markusas Ferberis pažymėjo, jog „nėra reikalo patarinėti, kaip taupyti energiją namuose ar biuruose, kaip kad šiuo metu planuoja daryti Europos Komisija“. „Solidarumas Europoje yra svarbus.

Vokietija atsidūrė kryžkelėje dėl rusiškų dujų tiekimo ir jos laukia sunki žiema, bet situacija yra valdoma, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Jos nuomone, Vakarų Europos grįžimas prie ankstesnių santykių su Rusija yra neįmanomas. Apie tai, kas ateityje laukia Vokietijos ir kaip gali pakrypti šalies santykiai su Rusija, su Lietuvos ministre pirmininke kalbėjosi su TV3 žurnalistu Vladimiru Laučiumi. Dėl Rusijos kariaujamo energetinio karo juodi debesys kaupiasi virš Vokietijos.

Rusijai po techninės pertraukos ketvirtadienį atnaujinus gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream 1“, BNS kalbinti ekspertai mano, jog dujotiekis artimiausiais mėnesiais neveiks visu pajėgumu, kad Rusija tokiu būdu išlaikytų pirmiausia Vokietijos įtampą bei aukštą dujų kainą.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas apie tariamą geografinį karo prieš Ukrainą uždavinių išplėtimą yra propaganda. Ministrės teigimu, nuo pat įsiveržimo į Ukrainą pradžios, Rusija vis keičia savo inicijuoto karo pretekstą ir S. Lavrovo žodžiai yra tik „nauja propaganda iš Rusijos pusės“. „... Dabar jie tvirtina, kad taip yra dėl karinės paramos (Vakarų paramos Ukrainai – red. past.

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota. „Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Kai prieš keletą metų Amerika įspėjo Vokietiją, kad jos energetinė priklausomybė nuo Rusijos blogai baigsis, vokiečiai tik pasijuokė. Dabar tas juokas – pro ašaras: nuo rusiškų dujų priklausomi vokiečiai su baime laukia žiemos.  Apie tai, kas gresia Europai ir jos didžiausiai ekonomikai, TV3 žinių dienos komentare pasakojo ekonomistas Raimondas Kuodis. Vokiečių politikai planuoja nebeduoti energijos verslui ir viską skirti buitiniams vartotojams.

Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). 2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ skelbia, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sumažino karinę paramą Ukrainai, nepaisydamas pažadų ją padidinti. Birželio 21 dieną federalinė Vokietijos vyriausybė paskelbė ginklų sąrašą Ukrainai, tačiau nuo tada jis buvo tris kartus atnaujintas ir papildytas naujomis prekėmis. „Die Welt“ duomenimis, per pastarąsias tris savaites Ukraina iš Vokietijos gavo dvi siuntas: 42 000 sausųjų davinių ir 102 nešarvuotus automobilius.

Vokietijoje – rungtynės, kurios vyksta jau daugiau nei pusę tūkstančio metų. Dalyviams tenka rimtai pasigrumti su irklais – tiesa, nugalėtoju tampa tik tas vienintelis, kuriam pavyksta išstovėti valtyje. Vos 40 kilometrų nuo Miuncheno – Starnbergo ežere – mūsų akiai neįprastas vaizdas. Stovėdami valtelėse žmonės irklais bando vienas kitą išstumti į vandenį. Ši kova – žūtbūtinė, mat išstūmus visus varžovus paskutinis stovintis valtyje tampa tradicinių varžybų nugalėtoju.

Už litrą alaus bare – litras saulėgrąžų aliejaus. Skamba keistai, tačiau tai realybė viename bare Miunchene, Vokietijoje. Aludės šeimininkai sugalvojo tokį būdą apsirūpinti aliejumi, mat Rusijai pradėjus karą Ukrainoje – šnicelių kepimui būtino aliejaus Vokietijos parduotuvėse ėmė stigti. Tą galima vadinti barteriu ar natūriniais mainais – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Svarbiausia tai, kad idėja kilusi Miuncheno Giesingerio alaus daryklos ir aludės šeimininkams, pasiteisino su kaupu.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.

Siekiant mažinti COVID-19 viruso plitimą, vokiečiai uždarose viešose erdvėse netrukus vėl turės dėvėti apsaugines kaukes. Tačiau, kaip teigė Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas, prie karantinų, mokyklų uždarymo ar komendanto valandos įvedimo grįžtama nebus, rašo „Politico“. Kalbėdamas su nacionaliniu laikraščiu „Morgen Post“, valdančiojoje koalicijoje esančios liberalios ir prieš karantinus nusistačiusios partijos „Laisvi demokratai“ narys M. Buschmannas teigė, kad nors vasar...

Pirmadienį prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 1“ priežiūros darbams, Vokietija ruošiasi galimam visiškam rusiškų dujų srauto sustabdymui. Šis per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis aprūpina didžiausią Europos ekonomiką kuru, rašo „The Guardian“. 1 220 km ilgio dujotiekio priežiūros darbai vyksta kasmet. Jų metu dujų čiaupai yra uždaromi 10–14 dienų. Tačiau dabar, pirmą kartą per visą šio dujotiekio istoriją, Vokietija rimtai nerimauja, ar šįkart dujų srautas bus atnaujintas.

Vokietijos teismas penktadienį skyrė pusšeštų metų įkalinimo bausmę buvusiam kariui, kuris planavo surengti išpuolį prieš aukšto rango politikus, apsimetęs pabėgėliu iš Sirijos. Ilgai atidėliotas teismas atkreipė dėmesį į palankumo neonaciams apraiškas Vokietijos kariuomenėje ir abejotiną saugumo tarnybų veiksmingumą užkardant ultradešiniųjų ekstremizmą, kurį vidaus reikalų ministras yra pavadinęs didžiausia grėsme šaliai.

Vokietija priskyrė brigadą Lietuvai, kuri esant poreikiui būtų dislokuota šalyje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Visų pirma, yra jau paskirta arba skirta brigada, kuri, esant būtinybei, turėtų būti aktyvuota ir atvykti pas mus. Jau yra tokia brigada numatyta, tai yra pirmos tankų divizijos 41-oji tankų brigada“, – nacionaliniam transliuotojui LRT ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika liepą krito, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo duomenys, pramonei nerimaujant dėl ​​galimo rusiškų dujų tiekimo sustabdymo poveikio didžiausiai Europos ekonomikai. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) ekonominių lūkesčių indeksas, palyginti su birželio mėnesiu, nukrito 25,8 punkto iki minus 53,8 punkto. Tai yra žemiausias lygis nuo 2011-ųjų.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pirmadienį pradeda 10 dienų truksiančius dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus. Vis dėlto Vokietija ir kitos Europos šalys su įtampa laukia, ar po to dujos vėl bus pradėtos tiekti, rašo „Reuters“. Šie darbai buvo suplanuoti iš anksto, tačiau Europa baiminasi, kad Rusijos ir Vakarų santykiams suprastėjus, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai užsukti dujų sklendes.

Ginklų pristatymas į Ukrainą sumažėjo, palyginti su ankstesniais mėnesiais, skelbia Kylio pasaulio ekonomikos institutas. Ukrainai žadėtų ginklų tiekimo lyderė yra Lenkija. Kylio pasaulio ekonomikos instituto mokslininkai nustatė, kad ginklų tiekimas Ukrainai mažėja.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį sukritikavo Maskvą dėl dialogo su tarptautiniais partneriais blokavimo, diplomatams pranešus, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas penktadienį per jos kalbą išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų susitikimo Indonezijoje.

Dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo į Vokietiją atkeliauja didžioji dalis rusiškų dujų, nuo pirmadienio bus uždarytas suplanuotai techninei priežiūrai, tuo metu Vokietijoje stiprėja nerimas, kad tiekimas gali nutrūkti visam laikui. Šalis jau jaučia karo Ukrainoje sukeltą energijos trūkumą, verčiantį daugelį namų ūkių ir įmonių išjungti kondicionierius arba sumažinti apšvietimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas Bundestage, vėl aiškino, kad vėlavimas siųsti seniai žadėtą ginkluotę Ukrainai esą nėra vien Vokietijos sprendimas. Tai esą sutarta tarp sąjungininkų. Kaip yra iš tiesų ir kas vyksta tarptautiniuose karo frontuose? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo „Deutsche Welle“ žurnalistas ir žinomas publicistas Konstantinas Eggertas.

Vokietijos federalinė vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leistų jai padėti energetikos bendrovėms, susiduriančioms su dideliais sunkumais dėl gamtinių dujų kainų šuolio, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Padarysime viską, ką galime, kad žiemą būtų užtikrintas tiekimas ir energijos rinkos veikimas, nepaisant kylančių kainų ir rizikų sustiprėjimo“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Šveicarijoje įsikūręs konsorciumas „Nord Stream“, kurio 51 proc. priklauso Rusijos naftos milžinei „Gazprom“, planuoja liepos 11–21 dienomis išjungti abi dujotiekio „Nord Stream 1“ linijas, kad galėtų atlikti kasmetinius suplanuotos priežiūros darbus, pranešė įmonė. Pasak bendrovės, techninės priežiūros grafikas nustatytas jį glaudžiai koordinuojant ir suderinant su tiekėjais ir partneriais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karui Ukrainoje ruošėsi maždaug metus ir prognozuoja, kad Rusija dar ilgą laiką tęs savo puolimą. Taip Vokietijos lyderis kalbėjo duodamas interviu „CBS News“. Paklaustas, kiek ilgai Rusija dar galės tęsti puolimą, kol išeikvos savo resursus, O. Scholzas atsakė, kad niekas iki galo to nežino, tačiau tai gali tęstis itin ilgai. „Jis tam ruošėsi labai ilgai.

Vokietijos regionų ministrai penktadienį pareiškė norintys, kad reklamos kūrėjai ir nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose ženklintų visas nuotraukas, kuriose panaudoti vadinamieji grožio filtrai. Kritikai teigia, kad filtrai, kuriais galima lengvai koreguoti nuotraukas ir pašalinti tariamus trūkumus, propaguoja nerealius grožio standartus, ypač tarp moterų ir mergaičių.

Vokietijos pramonės grupė „Siemens“ nurašo 2,8 mlrd. eurų, smarkiai kritus  energetikos padalinio akcijų kursui. Sumažėjus „Siemens Energy“ vertei, patronuojančiai bendrovei priklausantis 35 proc. akcijų paketas „gerokai pigesnis  už buhalterinę vertę“, pranešė „Siemens“. Turbinų gamintojos, kuri 2020-aisiais tapo atskira nuo „Siemens“ bendrove, akcijos Frankfurto vertybinių popierių biržoje nuo metų pradžios atpigo beveik 40 procento.

Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus. „Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po NATO viršūnių susitikimo Madride pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles, taip sumažinant įtampą su Rusija.

Vokietijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus supaprastinti teisinę procedūrą, pagal kurią translyčiai asmenys gali oficialiai pakeisti savo vardą ir lytį, pripažinusi, kad esami teisės aktai yra pasenę ir „žeminami“. „Teisė gyventi savo paties pasirinktą gyvenimą yra fundamentali visiems žmonėms“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė šeimos reikalų ministrė Lisa Paus.

Bendrovė „Uniper“ tapo pirmąja didžiąja Vokietijos energijos tiekėja, kuri konflikto su Rusija sąlygomis paskelbė atsidūrusi krizinėje situacijoje ir paprašė valstybės pagalbos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad su Diuseldorfe įsikūrusia bendrove deramasi dėl priemonių jos finansinei padėčiai stabilizuoti. „Derybos tęsiamos.

Ketvirtadienį Į Lietuvą atvykusi Vokietijos kariuomenės atstovų delegacija vertino naujos brigados štabo steigimo sąlygas. Vizito tikslas – aptarti preliminarų dislokavimo tvarkaraštį, priimančios šalies paramos bei valdymo, vadovavimo ir koordinavimo klausimus, pranešė Lietuvos kariuomenė.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai palengvins Vokietijos politikų pozicijas motyvuojant, kodėl reikalinga stiprinti karinį buvimą Lietuvoje iki brigados dydžio, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Žinome Vokietijos, sakyčiau, šiek tiek kitas politines patirtis, kurios buvo iki karo Ukrainoje ir kai kurie dalykai sunkiau skindavosi šioje šalyje kelią.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai – įrodymas, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų, feisbuke rašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūno teigimu, Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime pasiekti sutarimai Lietuvai indikuoja bent keletą pozityvių ir svarbių pasiekimų. Pirmiausia, anot jo, daug kartų kartotiems žodžiams apie NATO priešakinių pajėgų augimą bent iki brigados lygmens, buvo pritarta.

Vokietijoje metų infliacija birželį šiek tiek sulėtėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, įsigaliojus vyriausybės priemonėms, skirtomis sumažinti kylančių kainų vartotojams daromą spaudimą. Remiantis federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, birželį infliacija siekė 7,6 procento. Rodiklis vis dar gerokai viršijo centrinių bankų nustatytą 2 proc. tikslą, tačiau sumenko palyginti su gegužę fiksuotu 7,9 proc. vartotojų kainų augimu.

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą, kurią gali skolintis vyriausybė, trečiadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.  Laikydamasi konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Vokietijos teismas antradienį skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę 101-erių buvusiam nacių koncentracijos stovyklos sargybiniui – iki šiol seniausiam asmeniui, teistam už nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais. Josefas Schuetzas kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais, paskelbė teismo pirmininkas Udo Lechtermannas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

Pietų Vokietijoje peiliu ginkluotas užpuolikas subadė mažiausiai šešis žmones, iš jų vieną – mirtinai viename prieglobsčio prašytojų centre, pirmadienį pranešė naujienų agentūra DPA. Užpuolikas – kaip pranešama, šios įstaigos Kresbrone prie Konstancos ežero gyventojas – sekmadienį pasibeldė į pastato duris. Kai gyventojai atidarė, vyras puolė juos peiliu, sakoma DPA pranešime. Vienas vyras mirė nuo sužalojimų įvykio vietoje, o kitas, sunkiai sužeistas, buvo išskraidintas į ligoninę.