vitaminai

* Žiedinių kopūstų spalvą išsaugosime, jei juos virdami į vandenį įbersime šaukštelį cukraus. * Jeigu norite, kad burokėliuose liktų kuo daugiau vitaminų, juos virkite pasūdytame vandenyje. * Patartina į bulvių košę pilti tik karštą pieną, nes nuo šalto ji pasidaro tamsi. * Riebių produktų – lašinių, dešrų, taukų – nerekomenduojama laikyti polietileniniuose maišeliuose. Geriau juos suvynioti į foliją. * Liesa jautiena ir veršiena skatina plaukų augimą.

Ilgai buvo manoma, kad nereikia stengtis papildomai gauti vitamino D, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad organizmui jo reikia kur kas daugiau, nei rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, kai stokojame saulės spindulių. Žinomas nuo seno Terminą „vitaminas“ 1912 m. pirmasis pavartojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas.

Senkant vitamino D atsargoms žmogaus imunitetas silpsta. Todėl mažai saulės gaunantys gyventojai sunkiau pasipriešina infekcijoms. Japonijoje gripo epidemijos metu tirtoje grupėje moksleivių, stokojusių vitamino D, susirgo apie 70 proc. vaikų. Tačiau ligos išvengė visa kita grupė moksleivių, turėjusių pakankamai šio saulės vitamino.

 Naujausias Šiaurės šalių sprendimas kompensuoti saulės stygių – vitaminu D papildyti kasdieniai pieno produktai. Gydytojai perspėja, kad daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Kaip rodo praėjusiais metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc.

 Mokslininkai įrodė, kad valgydami daržoves jūs tapsite greitesni, vikresni, seksualesni ir net galėsite įveikti savo priešus, rašo buzzfeed.com 1. Tapsite laimingesni Tyrimas buvo pradetas 2013 m. sausio 24 dieną. Tyrime iš viso dalyvavo 281 vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie 21 dieną pildė mitybos ir nuotaikos dienoraštį. Tomis dienomis, kai tyrime dalyvavę žmonės valgė daug vaisių ir daržovių, pažymėjo, kad jie jautėsi ramesni, laimingesni ir turėjo daugiau energijos.

Visi esame girdėję, kad keliaudamas per arterijas cholesterolis prilimpa prie kraujagyslių sienelių, trukdo tekėti kraujui ir ilgainiui gali sukelti širdies priepuolį. Kuo mažiau riebalų mūsų valgiaraštyje – tuo daugiau šansų išvengti cholesterolio ir su juo susijusių problemų. Tiesa, tik nedaugelis žino kitus patvirtintus faktus apie cholesterolį. Pavyzdžiui, net jei visai atsisakysite cholesterolio turinčių produktų, organizmas jo pasigamins pats.

 Šiuo klausimu gydytojai dažniausiai pataria vartoti sveiką subalansuotą maistą ir vitaminus. Atėję nusipirkti vitaminų vaistinių lentynose mes matome daug įvairių vitaminų kompleksų. Kaip žinoti kuris iš tos gausybės yra geriausias? Kas galėtų padėti priimti teisingą sprendimą? Žinoma, prieš perkant vitaminus visada galima pasitarti su vaistininku, tačiau bet kokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tris svarbiausius aspektus: Vitaminų komplekso sudėtį Vaistinę formą Paskirtį.

Turbūt jokiu kitu metų laiku taip gausiai imbiero nevartojame. Šis vienas svarbiausių indų ir azijiečių virtuvių prieskonių ne tik suteikia patiekalams ypatingą skonį, bet ir itin veiksmingai saugo ir gydo nuo peršalimo ligų. Imbieras dezinfekuoja, tonizuoja, pasižymi šviežiu ir išskirtiniu skoniu bei aromatu. Jo sudėtyje yra gausybė eterinių aliejų. Be to, jis turi vitaminų A, С, B1, B2, magnio, fosforo, geležies, kalcio, natrio, cinko ir kalio.

Moksliškai įrodyta, kad žuvis naudinga  mūsų psichikai. Vis dėlto, dauguma žmonių daro prielaidą, kad žuvį reikėtų vartoti 1 – 2 kartus per mėnesį. Svarbu žinoti, kad žuvies produktai yra maistas mūsų smegenims. Žuvyje gausu omega – 3 riebalų rūgščių, kurios gerina smegenų veiklą. Tačiau mūsų organizme naudingosios omega – 3 riebalų rūgštys pačios nesigamina, taigi turėtume žuvies produktus įtraukti į savo racioną 1 – 2 kartus per savaitę.

Lęšiai yra vienas seniausių žmogaus vartojamų kultūrinių augalų. Patiekalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai be jų neapsieina per Šv. Kalėdas, o Kinijoje, Turkijoje ir Indijoje tokie patiekalai – nacionalinės virtuvės pagrindas. Lęšius vertina ir amerikiečiai bei australai. Lęšiai vertinami dėl sėklose esančių baltymų, kurių yra daugiau nei mėsoje, angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų. Juose yra daug baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių izoleucino ir lizino.

Imuninės ląstelės yra pasklidusios po visą organizmą. Vienos iš jų pačios praryja mikrobus, kitos pagamina antikūnus, naikinančius priešiškas ląsteles. Mus sauganti „kariuomenė“ nuolat atsinaujina, tačiau turime ir patys jai padėti. R.Babravičienė pataria pirmiausia susirūpinti savo mityba. Sveikai maitinkitės Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų, todėl šaltuoju metų laiku geriau vengti beverčių maisto produktų.

Medus, vienas seniausių pasaulyje saldiklių, pagaminamas iš naminės bitės (Apis mellifera), pirmiausia rastos Europoje, surinkto ir perdirbto nektaro. Žinomas kaip „dievų maistas“, medus jau prieš 5000 metų buvo naudojamas gydymui, vartojamas kulinarijoje kaip konservantas ir kaip medicininė medžiaga – kosmetikos bei muilo gamyboje, o iš bičių vaško buvo liejamos žvakės. Ką tik išimtas iš avilio medus yra fruktozės, gliukozės ir vandens mišinys.

Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Au­re­li­jos Mal­ciū­tės, span­guo­lės pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes yra vie­nos iš ver­tin­giau­sių lau­ki­nių uo­gų mū­sų ša­ly­je. Tin­ka dau­ge­liui li­gų gy­dy­ti Mū­sų se­no­liai šio au­ga­lo uo­go­mis gy­dy­da­vo­si per­ša­li­mo li­gas, de­zin­fe­kuo­da­vo žaiz­das, nau­do­da­vo gy­dydami ma­žak­rau­jys­tę.

Jei ne savo, tai kaimynų darže tikrai matėte išdidžiai pūpsantį auksaspalvį moliūgą. Šiandien vargiai rastumėte jauną mamą, savo kūdikiui neduodančią šia daržove skanintų košių. Tačiau moliūgų naudingi ne tik kūdikiams, vėlyvą rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas sumenksta, juos valgyti reikėtų visiems. Moliūgai – vienas didžiausių geležies šaltinių, o jų sėklos – gausiausias natūralus cinko šaltinis.

Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose. Vis labiau domimasi naujais sodo augalais, kurių vaisiuose yra daug žmogaus organizmui naudingų savybių. Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininke dr. Laima Česoniene.

Kuo toliau, tuo labiau pasineriame į urbanistinį gyvenimo būdą, tačiau poreikį pabūti gamtoje išsaugojome. Joje pailsime, atsipalaiduojame, apmąstome, nusiraminame. Gamta yra ir geros sveikatos šaltinis. Civilizuotų šalių gyventojus vis dažniau vargina įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka labiausiai išvargina vieną svarbiausių organų – širdį.

Ekologiški maisto produktai yra tik šiek tiek sveikesni už įprastinius. Mokslininkai atitinkamo tyrimo metu nerado aiškių įrodymų, kad ekologiškas maistas yra maistingesnis ar kad jis kelia mažesnę riziką sveikatai. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad ekologiškas maistas yra mažiau užterštas herbicidais.

Dažna „nežinia iš kur“ atsirandančio viršsvorio priežastis – sulėtėjusi medžiagų apykaita. Ar įmanoma ją paspartinti? Taip! Štai būdai, padėsiantys susitarti su organizmu. 1. Maistas mažomis porcijomis. Maistas skatina medžiagų apykaitą. 10 procentų per dieną sudeginamų kalorijų išeikvojama virškinti maistą. Ir nepamirškite pusryčių – rytinis maistas geriausiai spartina medžiagų apykaitą! 2. Sportas, fizinis aktyvumas.

2012 m. rugsėjo 1 d. 12.00 val. antrą kartą startuos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinis sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti“. Konkurso tikslas – gerinti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija.

Net ir vaikai žino, kad alyvuogės yra vienos iš pačių naudingiausių maisto produktų. Alyvuogėse yra labai daug aktyvių medžiagų, vitaminų ir tai puiki priemonė, norint lieknėti, išvalyti organizmą nuo toksinų ir sureguliuoti kepenų darbą, taip pat puiki profilaktinė priemonė skrandžiui, kraujotakos sistemai ir kepenims. Tai pat alyvuogės normalizuoja arterinį spaudimą, gerina vyrišką potenciją ir labai naudingos sergantiems diabetu.

Ryškiausios sveikos mitybos žvaigždės – imuninę sistemą stiprinančios medžiagos. Jas verta žinoti, kad būtume sveiki ir neapkrautume organizmo nereikalingu balastu, kuris transformuojasi į nereikalingą svorį. Karotenoidai Beta karoteno, kurio esama tokiuose maisto produktuose kaip morkos, saldžiosios bulvės, persikai ir oranžinė papajų dalis. Visi karotenoidai tiekia vadinamąjį provitaminą A, kurį kūnas paverčia retinoliu – aktyviąja vitamino A forma.

Sausa ir šiurkšti oda Jei oda tapo šiurkšti, gali būti, kad organizmui trūksta nikotino rūgšties (vitamino PP). Reikia nedelsiant papildyti šio vitamino atsargas organizme valgant rupaus malimo duoną, patiekalus su pupelėmis, įvairių kruopų valgius. Šio vitamino yra ir neriebioje žuvyje, mėsoje, žirniuose. Rekomenduotina nuolat vartoti mielių tabletes.

Į maistinių medžiagų, gerinančių lytinio gyvenimo kokybę, sąrašą pateko vitaminai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje (ir, žinoma, parduotuvėje – jeigu kalbame apie natūralius šaltinius). Gydytojai šiomis dienomis paskelbė, kad sumažėjęs vyrų ir moterų lytinių hormonų lygis tiesiogiai priklauso nuo kai kurių vitaminų stygiaus. Lytiniam gyvenimui patys svarbiausi yra šie komponentai: vitaminai E, C, ir A, taip pat B grupės vitaminų kompleksas.

Dilgėlė verte prilygsta ankštinėms daržovėms, maistingumu lenkia špinatus ir brokolius. Šviežiose dilgėlėse daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) ir vitaminų, ypač C, E, K ir B, beta karoteno, organinių rūgščių ir fermentų. Dilgėlės stiprina imunitetą, gerina kraują, bet reikėtų nepamiršti, kad taip pat jį tirština. Jos ypač gerai išvalo organizmą ir padeda įveikti pavasarį užplūstantį nuovargį.

Štai ir atėjo metas, kai vitaminus galime valgyti saujomis ir pasigardžiuodami – noksta šviežios uogos, stalą puošia pirmosios daržovės. Ir, žinoma, nei maži, nei dideli negali atsispirti aromatingiems sodų karalienių – braškių – kerams. Šios uogos – ne tik skanėstas, bet ir tikrų tikriausias vitaminų lobynas bei vaistas. Braškių nauda Visų pirma braškės – nuostabus desertas. Tačiau jos naudojamos ir kosmetikai ar vaistams gaminti.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviams trūksta organizmui svarbaus vitamino D. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ištyrus 240 į medikus besikreipusių pacientų kraują paaiškėjo, kad net 86 proc. trūksta vitamino D.Pasak medikų, esant vitamino D deficitui silpnėja kaulai: vaikams vystosi rachitas, o suaugusiems – osteoporozė.

Ryžiai – viena seniausių grūdinių kultūrų, išsiskirianti unikaliomis maistinėmis savybėmis. Sveika mityba besirūpinantys žmonės jau įprato vietoj bulvių prie mėsos skanauti ryžių. Ar toks sprendimas – tikrai į sveikatą? Dietologai kol kas dar ginčijasi, ar ryžiai – tikrai naudingas produktas sveikos mitybos valgiaraštyje. Ryžiai akių nesiaurina, bet... Pas mus vis dar populiarus juokas, esą valgant daug ryžių gali susiaurėti akys. Be abejo, tai – tik pokštas.

Apsilankiusi mėgstamoje kepyklėlėje nustebau, kai šalia keleto skirtingų kepaliukų išvydau išdidžiai besipuikuojantį užrašą „be mielių“. Ne bet kaip, o būtent išdidžiai – paryškintas, didesnis nei greta išdėlioti pavadinimai, paramstytas šauktukais. Ar tai reiškia, kad bemielė duona kuo nors geresnė? Paklausus pardavėja tik gūžtelėjo pečiais: „Tiesiog kai kurie žmonės pageidauja būtent bemielės.

Retas žmogus nebijo pasenti. Anot psichologų, ši baimė susijusi su nerimu, jog gyvenimo saulėlydyje jis gali jaustis vienišas, niekam nereikalingas, nepajėgus savarankiškai atlikti daugybės dalykų.

Artėjant vasarai norisi bėgti, lėkti, mėgautis gyvenimu, kurti kažką nauja. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad entuziazmo turime daugiau nei jėgų ir energijos. Greičiau nuvargstame, kartais net pasiduodame apatijai. Tokią savijautą dažnai lemia avitaminozė ir per žiemą šlakais užterštas organizmas.

Ankstyvosios daržovės. Pavasarį sunku atsispirti vos pasirodantiems agurkams, ridikėliams, bulvėms, morkoms ir žalumynams. Bet kas iš tikrųjų slypi po daržovių odele? Nesubrendusiose ir ankstyvose daržovėse visada yra daugiau... nitratų. Nitratai – azoto rūgšties druskos. Gamtoje jos susidaro natūraliai, todėl be jų negali augti jokios daržovės. Taigi, nitratų yra visose uogose ir daržovėse. Bet visa esmė – jų kiekyje.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, atliko energinių gėrimų rizikos vertinimą: išanalizavo Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jų sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę. Įvertinus riziką, nustatyta, kad Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėrimų.

Yra sakoma, jog protingi mokosi iš savų klaidų, labai protingi – iš svetimų. Kokios yra dažniausios klaidos, vartojant maisto papildus ir kaip jų išvengti? Sutikime – dažna naujovė, pažanga ar atradimas, šalia entuziastingo palaikymo susilaukia ir skeptiškų atsiliepimų. Žmonės – mąstančios būtybės, greitai susieja savo nusivylimus ir nepateisintus lūkesčius su naujais jų gyvenime dalykais. Maisto papildai – ne išimtis.

Sveiki nagai paprastai yra tvirti, lygūs, blizgantys, švelniai rožinės spalvos, nes pro juos prasišviečia kraujagyslės. O kokie jūsiškiai? Kas yra nagas? Nagas – svarbi apsauga, dengianti pirštų galiukuose esančias nervines ląsteles. Tai odos darinys, sudarytas iš žvynelių, kuriuose gausu keratino. Nago plokštelė neturi nei kraujagyslių, nei nervų skaidulų, todėl ją pažeidus ar nukirpus, neskauda, nekraujuoja. Nagas sudarytas iš kūno ir šaknies.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin gausiai diskutuojama apie Lietuvos gyventojų maitinimosi įpročius – kiek jie yra teisingi ar ydingi, taip pat apie vitaminų ir maisto papildų veiksmingumą. Šiose diskusijose pateikiama kontraversiškų, provokuojančių nuomonių.

Mitybos įpročių keitimas ar dietos laikymasis – sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau šiandien tai galite padaryti vadovaudamiesi aštuoniais patarimais, kurie padės ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir apsaugoti širdį nuo daugelio ligų. Ne paslaptis, kad vartojant kai kuriuos produktus, padaroma neigiama įtaka širdies veiklai ir gali sukelti jai rimtą pavojų.

Šaltuoju metų laiku organizmas stengiasi sukaupti kuo daugiau energijos, kad galėtų kovoti su šalčiu, todėl dauguma žiemą valgome daugiau kaloringo maisto – ir tai tampa problema. Bėda tai, kad žiemą mūsų fizinis aktyvumas sumažėja – juk labiau norisi sėdėti šiltuose namuose, o ir trumpesnės dienos natūraliai skatina daugiau miegoti. Ir galiausiai visos tos kalorijos, kurias suvartojame, ima atsispindėti figūroje, veide, plaukuose. Tačiau tai tik išoriniai požymiai – ledkalnio viršūnė.

Medicinos praktika, ko gero, būtų labai nuobodi ir liūdna, jei ne kuriozai, kuriais mes patys, pacientai, papildome jos istoriją. Nusprendėme surinkti pačius smagiausius nutikimus, susijusius su įvairių vaistinių preparatų naudojimu, ir sudarėme jų TOP sąrašą. Kad išsaugotume visas intrigos taisykles, pradedame nuo paskutinės vietos. 7 vieta: Miegas per egzaminą Užmigti per paskaitą – įprastas reiškinys.

Kartu su šiltėjančiais orais ir bundančia gamta medžiais pradeda tekėti sula. Mėgstantys šviežias beržų sultis, jau gali mėgautis šiuo skaniu gėrimu. Kretingos rajone gyvenantis girininkas Skirmuntas Maštaras sako beržų sula besimėgaujantis jau kelias dienas. „Maždaug jauti, kada truputį atšilo oras, pradeda šviesti saulė, tuomet ir leidžiam. Dar pašalas būna neišėjęs“, – kalbėjo girininkas. Pasak jo, pavasariu kvepiančios sultys anksčiau pradeda tekėti iš klevo. Jos būna saldesnės.

Džiaugtis gerėjančiais orais kartais trukdo prasta savijauta. Neretai po žiemos jaučiame keistą vidinį nerimą, silpnumą, energijos trūkumą. Dažniausiai tai tėra netinkamos gyvensenos pasekmė, tačiau kartais organizmas tokiu būdu bando įspėti apie ligą. Galvotrūkčiais pulti prie vaistų ne visada verta – pakoregavus mitybą, darbo ir poilsio režimą, jėgos turėtų grįžti.

Šį savaitgalį (kovo 16- 18 dienomis) jaunieji Lietuvos tenisininkai nuo ryto iki vakaro kovėsi „Vitaminų Zippy teniso turnyre“. Dvejose amžiaus grupėse mergaitės ir berniukai iš visų jėgų stengėsi įrodyti savo pranašumą ne tik dėl trofėjų, dovanų, bet ir dėl galimybės pakilti Lietuvos reitingo lentelėje, teigiama pranešime spaudai.

Juodieji serbentai pranoksta daugelį kitų sodo uogų pagal juose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį bei koncentraciją. Augalo vaisiuose gausu ląstelienos, karoteno, fosforo, kalio, magnio, geležies, natrio bei vitaminų  P, B1, B2, B3, B6, E, C (daugiau šio vitamino turi tik erškėtrožės). Juodųjų serbentų lapuose ir pumpuruose yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, organinių rūgščių.

Kasdienis stresas daro neigiamą įtaką jūsų kraujui. Stenkitės nesijaudinti ir vengti stresinių situacijų. Mokslininkai pastebėjo, kad tie, kurie stengiasi, tiems pavyksta. Kiekvienas turi savą metodą, kaip kovoti su stresu. Vienas jų – talismanai. Turėkite darbe savo „žaisliuką“, maigykite jį rankose, žiūrėkite į jį, ir galbūt netrukus pastebėsite, jog jaučiatės daug atsparesni stresui. Geležis Šis elementas labai svarbus kraujo stiprinimui.

Turbūt daugelis iš mūsų prisimena, kaip vaikystėje turėjo gerti žuvų taukus. Tėvai aiškino, kad žuvų taukai stiprina imunitetą, gerina regėjimą, smegenų veiklą ir atmintį. Dabar žinoma, kad tai nėra didžiausias žuvų taukų pranašumas. Omega- 3 riebalų rūgštys būtinos kiekvienai mūsų ląstelei, tačiau pats organizmas jų negamina. Šių rūgščių galima gauti tik su maistu, daugiausia jų yra būtent žuvų taukuose. „Omega-3 riebalų rūgštys svarbios dėl daugelio priežasčių.

Maisto papildų pasiūla rinkoje yra didžiulė ir išsirinkti tinkamiausią – nelengva. Maisto papildas – tai maisto produktas Maisto papildai – tai maisto produktai, turintys sudėtyje koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Esant būtinybei, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI)  specialistai, šiomis medžiagomis galima papildyti mitybos racioną.

Flirto metu viliojančiu blizgesiu akys dega neatsitiktinai. Taip suplanavo gamta. Šitą patrauklumą ir žavesį galima įgyti – reikia daugiau vitaminų ir kitų maitinančių medžiagų. Tokias išvados priėjo Amerikos mokslininkai, įvertinę naujausių tyrimų rezultatus. Gyvenime dažnai sutinkame žmonių, kurie tiesiog apžavi aplinkinius, akimirksniu įsigyja draugų ir visur yra mėgstami.

„Nors valgyti žiemą norisi daugiau nei įprasta, stenkitės neužkandžiauti nuo ryto iki vakaro. Pagrindiniams patiekalams kiek įmanoma dažniau rinkitės šiltą maistą – troškinius su neriebia mėsa, tirštų ir trintų daržovių sriubas, įvairias košes. Maistą virkite, troškinkite ar ruoškite garuose, rečiau – kepkite gyvuliniuose riebaluose“, – patarė dietologė.

Norite, kad jūsų vaikutis būtų mažasis genijus, puikiai išmanytų matematiką ir fiziką? Norėdami pasiekti tokių rezultatų, susirūpinkite vaiko mityba. Ji turi būti pilnavertė ir puikiai sukomplektuota. Pateikiame naudingiausius maisto produktus. 1.Lašiša ir kitos jūrų žuvys.Nesočiosios riebiosios rūgštys Omega-3, vitaminai A, D, E, magnis, geležis, fosforas puikiai veikia vaikų smegenų vystymąsi. Žuvis gerina pasaulio pažinimą. 2.Mėlynės. Vasarą jos turi būti valgomos kiekvieną dieną.

Ropių tėvyne laikoma Europa ir Azija, iš dalies net Sibiras. Ropes augino senovės egiptiečiai ir persai. Egipte ropėmis buvo maitinami piramides statę vergai. Kai kuriose valstybėse ropės buvo tik varguolių maistas, o senovės Romoje keptas ropes valgė ir ponai, ir elgetos. Būdavo, kad romėnams neužtekdavo ropių, tada jie iš pavergtų tautų duokles imdavo ropėmis. XVI amžiuje Prancūzijoje ropės buvo tokios svarbios, jog joms neužderėjus kildavo badas.