vitaminai

Vitaminų trūkumas gali privesti prie rimtų sveikatos problemų, net ir mirties. Kai kūnui trūksta tam tikros maistingos medžiagos, pakenkiama visai organizmo struktūrai, ir visos jo funkcijos išsibalansuoja. Vitamino A trūkumas nužudė daugiau kaip 8 mln. vaikų per pastaruosius 12 metų, o daugiau kaip milijardui žmonių trūksta vitamino D, kas laikoma netgi epidemine problema. Šis disbalansas kūne dažnai parodomas išorėje, todėl jūs galite turėti odos problemų.

Šiandien parduotuvių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta. Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus yra naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Pavasarį dažnas skundžiasi silpnumu, nuovargiu, energijos trūkumu ir skuba į vaistinę ieškoti maisto papildų, tačiau „iš akies“ vaistininkų parekomenduoti vitaminai organizmui gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Dalius Barkauskas – vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas, ant kojų pastatęs ne vieną dešimtų sportininkų bei kitų pacientų. Medikas ne tik konsultuoja apie sportą ir mitybą, bet ir tuo gyvena. Kokie didžiausi mitai mus supa? Pirmas D. Barkausko sugriautas mitas – sporto salių ir profesionalaus trenerio poreikis norint sportuoti. „Aplinka yra mūsų sporto salė, o mūsų kūnas yra mūsų įrankis“, - įsitikinęs specialistas.

Vienas pagrindinių vasaros simbolių, be abejo, yra birželio pradžioje pasirodančios braškės. Daugelis jas kerta vienas, kiti mėgsta užgerti pienu. Medikė Kristina Vaitkūnienė sako, kad pastarasis derinys ypač gerai mūsų organizmui. Prieš tai reikia žinoti kelis dalykus. Medikė teigia, jog plauti braškes būtinai reikia su koteliais. „Plaunant vanduo patenka į vidų ir braškės praranda šiek tiek savo skonio, jos pasidaro šiek tiek vandeningos“, - sako K. Vaitkūnienė.

Pavasario pradžia ypatingai svarbi mūsų sveikatai, tai metas, kada privalome sustiprinti po žiemos nusilpusį imunitetą. Įvairiausių vitaminų, veikliųjų medžiagų trūkumas gali pakišti koją džiaugtis saulėtu pavasariu, tad sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės Ksavera Vaištarienė pataria, kaip natūraliais būdais galime sustiprėti.

Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.

Net ir nedidelis nuolatinis magnio stygius organizme gali tapti dažnų traukulių, virškinimo trakto ir širdies kraujagyslių veiklos sutrikimų priežastimi. Manoma, kad beveik visų sergančiųjų širdies ligomis organizme trūksta šio mikroelemento. Magnis padeda pasisavinti kalcį ir B grupės vitaminus. Pakankamas kiekis magnio organizme padeda išvengti miokardo infarkto, insulto, galvos smegenų kraujagyslių trombozės.

Jei dar neužsiraugėte žiemai kopūstų – pats laikas tai padaryti dabar. Prekybos vietose šiuo metu rasite pačių tinkamiausių, rauginimui vėlyvųjų veislių kopūstų, kurie dar visai neseniai pūpsojo Lietuvos ūkininkų laukuose. Vėlyvųjų ir vidutiniškai vėlyvųjų rūšių kopūstai raugimui tinka geriausiai, nes yra patys tvirčiausi. Centrinio Kauno turgaus prekybininkai pataria – rauginimui reikėtų rinktis kuo tvirtesnes ir kuo baltesnes kopūstų gūžes – tada rauginti kopūstai bus traškūs.

Sustiprinti imunitetą ir pasiruošti kovai su gripu – ne tokia sunki užduotis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mūsų sveikata labai priklauso nuo to, ką valgome, todėl šaltuoju metų laiku norintiems išvengti ligų rekomenduojama pakoreguoti mitybą ir vartoti daugiau vitaminų.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmones vis labiau pradeda varginti įvairūs susirgimai ir negalavimai. Viena pagrindinių to priežasčių yra nusilpęs imunitetas, kuris nebepajėgia kovoti su ore sklandančiais virusais. Štai keli patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą ir išvengti sunkesnių susirgimų. Tinkama mityba. Mokslininkai jau seniai yra pripažinę, kad žmonės, kurie gyvena prasčiau ir valgo nevisavertį maistą, yra mažiau atsparūs infekcijoms ir ligoms.

Vaikams, kaip ir suaugusiems, geriausias maistingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis yra maistas. Tiesa, tol, kol jie auga ir vystosi normaliai. Deja, šiuolaikiniai mitybos įpročiai ne visada leidžia organizmui gauti pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį. Pastebima, kad net sveikai besimaitinantiems vaikams dažnai nepakanka kalcio, geležies ar B grupės vitaminų. Vaikams maistinių medžiagų gali trūkti ir dėl alergijų konkretiems maisto produktams ar išskirtinių valgymo įpročių.

Atkeliavus rudeniui, daugelis liūdi dėl trumpos, greitai prabėgusios vasaros, dėl to, kad stalo nebepuoš šviežios ryškios daržovės, spalvingos uogos ir vėl teks pasinerti į niūresnį metų laiką. Vis dėlto, neskubėkite nusiminti. Ruduo taip pat ypatingai spalvingas ir turtingas gėrybėmis, kurios pasižymi ne tik skoniu, bet ir išskirtine nauda. Apie tai, kodėl šis metų laikas yra pats dosniausias, mums pasakoja mitybos specialistė–konsultantė Indrė Trusovė.

Visi esame girdėję, kad sportas – sveikata. Tiesa. Tačiau, kad pateisintumėte šią visiems žinomą tiesą, aktyviai sportuodami turite laikytis tam tikrų mitybos taisyklių ir pasirūpinti, kad organizme netrūktų svarbių vitaminų ir kitų elementų. Jei nusprendėte pradėti aktyviai sportuoti, privalote pasirūpinti ir tinkama mityba. Sportuojantiems, ypač tiems, kurie propaguoja ištvermę ugdančias sporto šakas (pavyzdžiui, plaukimą, bėgimą, dviračių sportą ir pan.

Vasarą prisirpsta vyšnios ir trešnės, noksta serbentai, braškės ir mėlynės, todėl kasdien galime mėgautis šiais natūraliais vitaminų šaltiniais. Deja, uogų sezonas netrunka visus metus, todėl neužtenka jų prisikirsti iki soties, bet svarbu ir pasiruošti žiemai. Maisto ekspertė Aistė Rasmussen atskleidžia gudrybes, kaip meistriškai užsaldyti uogas, kad jos neprarastų tikrojo skonio, kvapo ir maistingųjų savybių. Paruoškite uogas šaldymui Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo.

Štai ir atskleista žavingosios atlikėjos Eglės Jakštytės grožio paslaptis! Dainininkė sveikatos šaltinio ieško šviežiose ir natūraliose gėrybėse iš daržo. Po ilgojo savaitgalio grįžusi į Vilnių, iš Utenos kilusi gražuolė parsivežė visą rinkinį vitaminų. Šviežiausių produktų krepšį E. Jakštytei supakavo mama. Ši situacija pažįstama bene kiekvienam, kada nors studijavusiam svetimame mieste arba tiesiog persikrausčiusiam ir retai užsukančiam į gimtinę.

Įvairių šalių mokslininkai ir medikai vitamino D trūkumą sieja su daugybe sveikatos sutrikimų – energijos trūkumu, kaulų trapumu, akių ligomis, nusilpusiu imunitetu, dažnomis peršalimo ligomis ir kvėpavimo takų infekcijomis, net ir emocinės būklės sutrikimais. 2014 metais atlikti mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) vaikų kraujo tyrimų rezultatai parodė, kad net 90 proc.

Retas nemėgsta saldumynų, o ypač šokolado. Dažnai save varžome, neleisdami pasilepinti, kadangi bijome priaugti ir taip nereikalingo papildomo svorio. Vis dėlto, jei žinotume šokolado teikiamą išskirtinę naudą, galbūt netektų taip savęs kankinti? Pateikiame vieno iš mėgstamiausio saldumyno privalumus, apie kuriuos galbūt dar nesate girdėję. Nauda širdžiai. Mokslininkai tvirtina, jog juodojo šokolado nauda neaplenkia ir mūsų širdies veiklos.

Laikas išsispausti šviežių sulčių ir jomis atgaivinti organizmą. Sveikatos pasipildysime visai žiemai. Burokėlių sultys nėra itin skanios, tačiau turi išskirtinę vertę. Burokėlių sulčių galia Burokėlių sultys nėra itin skanios, tačiau turi išskirtinę vertę.

Vaistai nuo skausmo, peršalimo ir vitaminai – tai dažniausiai lietuvių perkami vaistiniai preparatai. Skausmą malšinančius vaistus apklausos metu teigė pirkę 58 proc. respondentų, vaistus nuo peršalimo įsigijo 41 proc., o vitaminus – 33 proc. Lietuvos gyventojų. Visus tyrime išvardintus vaistus moterys pirko dažniau nei vyrai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. „Moterys Lietuvoje išlieka pagrindinėmis vaistinių lankytojomis.

 Natūralus gamtos produktas, turintis begalę naudingų ir gydančių savybių, naudojamas medicinoje jau tūkstančius metų ir kaip vaistas, ir kaip profilaktinė priemonė. Štai toks atrodo kasdienis ir įprastas produktas – medus, o iš tiesų ypač vertingas ir reikalingas mūsų organizmui bei sveikatai.

 Besidomint sveika mityba neišvengiamai susiduriame ir su vitaminų tema. Esame įpratę girdėti, kad vitaminai svarbūs žmogaus organizmui, be jų neturėsime stiprios sveikatos ir panašiai.

 Vitaminų ir kitų antioksidantų bei maistinių skaidulų žmogui reikia kasdien, tačiau artėjant šaltajam metų laikui, daržovių ir vaisių pasirinkimas ypač sumažėja. Anot mitybos specialistų, akivaizdu, kad per vasarą naudingųjų medžiagų prikaupti visiems metams nepavyks, tad ant stalo kasdien ir šaltuoju metų sezonu turi rikiuotis bent kelių rūšių termiškai neapdorotos daržovės.

Kokių vitaminų lietuviams trūksta labiausiai ir kaip sukaupti jų atsargų? Pasak specialistų, ruduo pats geriausias metas prisivalgyti daug šviežių daržovių ir vaisių norint ne tik palepinti skrandį, bet ir sustiprinti imunitetą. Rudenį ypač populiarūs trinti šviežių morkų, obuolių kokteiliai, pagardinti moliūgais, imbierais ar špinatais. Tačiau net ir prisigėrus tokių kokteilių, prikaupti vitaminų ir mikroelementų atsargų visai žiemai, deja, nepavyks.

Sveikatos specialistai kone vienbalsiai įspėja, kad vitamino D trūkumas vaikams Lietuvoje – visuotinė ir labai opi problema. Kauno ligoninės Diagnostinės klinikinės laboratorijos vedėjos, gydytojos Rasmos Keliuotienės nuomone, rizikos grupėje yra tos šalys, kurios yra šiauriau platumos, tame tarpe ir Lietuva. „2009-2010 metų Lietuvoje atlikta studija parodė, kad tik 10% žmonių, ypatingai vaikų grupėje, turi optimalų vitamino D kiekį.

Niekam nėra paslaptis, kad šaltuoju metų laiku organizmui ima stigti vitaminų ir mineralinių medžiagų. Norite sustiprinti imunitetą? Atkreipkite dėmesį į tai, kaip ir kuo maitinatės. Kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos didina organizmo atsparumą? Mineralinės druskos ir vanduo. Pvz., kalcis, jodas, geležis, magnis, fosforas, natris. Vandens, kurį gali atstoti ir kava, arbata ar sultys, rekomenduojama išgerti apie 1,75 - 2 l per dieną.

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

 Jurgita Andriulytė Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per mažame akvariume, laukia pirkėjai.

 Parengė Sandra Miškinienė Prancūzų dietologų nuomone, sėklos yra patys geriausi maisto papildai – ir dar visiškai natūralūs. Mitybos specialistai teigia, kad augalų sėklose yra tiek naudingų medžiagų, kad, dėdami jų į maistą, galėtume apsieiti be jokių vitaminų, biologiškai aktyvių papildų ir kitų vaistinėse brangiai kainuojančių sveikatos gerintojų. Taip atrodytų dietologų sudaryto naudingiausių žmogaus sveikatai sėklų dešimtukas.

Žinių radijas Žiemą maistas turi būti šiltas, šiek tiek riebesnis ir stiprinantis imuninę sistemą, „Žinių radijui“ sakė gydytoja – dietologė Jūratė Dobravolskienė. „Žiemą darosi šalta, jeigu žmogus yra nepavalgęs, nes apsisaugodamas organizmas ginasi sudegindamas daugiau kalorijų, išnaudodamas daugiau vidinių resursų.

Sunku patikėti, kad kadaise morkine vadinta visai ne oranžinė, o violetinė spalva, mat iš pradžių morka buvo blyškiai violetinė. Būtent tokias daržoves ėmė auginti senovės Afganistano gyventojai. Kita vertus, ko čia stebėtis: mūsiškės laukinės morkos irgi ne oranžinės, o balsvos. Užtat kvepia daug skaniau nei tos, kurias esame įpratę valgyti. Violetinė spalva išties ilgą laiką europiečiams nežadino apetito, todėl ilgai morkomis šerti arkliai, o damos jų lapais puošė šukuosenas.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Norint, kad vaikas būtų aprūpintas vitaminais, tėvams visų pirma reikėtų pasirūpinti visaverčiu maistu, o ne vitaminų ir mineralų rinkiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. Pasak jo, yra atvejų, kai tokie rinkiniai vaiko organizmui tikrai reikalingi, bet dažnai tėvai savo atžaloms vitaminų duoda dėl išgalvotų priežasčių.

Vitaminus daugelis žmonių ima vartoti, kai pajunta, kad silpsta organizmas ar kabinasi kokia nors liga. Kiti, siekdami išlikti sveiki ir energingi, juos vartoja nuosekliai ir nuolat. Tačiau ateityje vitaminai greičiausiai bus parenkami atskirai kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo amžiaus, gyvenimo būdo, ligų istorijos ir kitų inidividualių savybių.

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti „British Journal of Nutrition“ leidinyje ir pristatomi ką tik išleistame„Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“, pabrėžia, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių.

 Įprasta manyti, kad žuvies taukus reikia vartoti artėjant šaltajam metų periodui, norint stiprinti imuninę sistemą. Tačiau, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, kaip ir daugelį ilgalaikio poveikio maisto papildų, žuvies taukus reikėtų vartoti nuolatos. Ir visų pirma dėl juose esančių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurios ne tik imuninę sistemą stiprina, bet ir gali apsaugoti nuo širdies ir kraujotakos ligų.

Vyro suirzimą ir sumenkusią sveikatą paprastai siejame su nesėkmėmis darbe, įtampa šeimoje ar paprasčiausiu nuovargiu. Žinoma, kad tai gali prisidėti prie prastos vyro savijautos, tačiau šios situacijos, kaip ir eilė kitų priežasčių, gali sąlygoti ženkliai didesnę vyrišką problemą - testosterono sumažėjimą.

Jei krūties ar žarnyno vėžio diagnozės nustatymo metu pacientai organizme turėjo sukaupę daugiau vitamino D, jų galimybės išgyventi ir pasiekti ligos remisiją buvo didesnės nei tų, kam vitamino D trūko, rodo didelis tyrimas. „Gautieji rezultatai leidžia manyti, kad vitaminas D gali turėti įtakos ligos eigos prognozei sergantiems krūties, žarnyno ir ypač limfmazgių vėžiu“, sako vienas tyrimo autorių Dr. Hui Wangas.

Rūta Kupetytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Atėjus pavasariui, daugiau žmonių skundžiasi nuovargiu ir prasta savijauta, sako Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė Dangira Babenskienė. „Tai gali būti dėl daugelio priežasčių. Gal po žiemos mityba buvo netinkama, gal psichologiškai slegia tamsus periodas. Be to, yra ir tam tikrų ligų, kurios [...] išryškėja ne iš karto“, – pastebi ji.

Vitaminas A gali vaidinti svarbų vaidmenį kovojant su tuberkulioze, rodo naujas JAV mokslininkų atliktas tyrimas. Kalifornijos universiteto mokslininkai, nagrinėjantys veikliųjų maistinių medžiagų gebėjimą padėti imuninei sistemai kovoti su stipriomis infekcijomis, nustatė, kad vitaminas A gali vaidinti svarbų vaidmenį kovojant su tuberkulioze. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Immunology“, praneša sciencedaily.com.

Žmogui nepakankamai suvartojant vitamino C ir geležies, padidėja tikimybė patirti insultą, parodė Europoje atlikti tarpusavyje nesusiję tyrimai. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad geležies trūkumas gali lemti kraujo išsiliejimą smegenyse, kuris vadinamas hemoraginiu insultu. Toks insultas sudaro tik apie 15 procentų visų insultų, tačiau nuo jo mirštama dažniau nei nuo išeminio insulto, kai užsikemša smegenų kraujagyslė. Tyrimo vadovas dr.

Mažiau nei 100 dienų liko iki mokyklos baigiamųjų egzaminų. Jų sėkmę lems ne tik įgytos žinios, bet ir jaunuolių sveikata. Tačiau absoliuti dauguma mūsų šalies abiturienčių pavasarį gali stokoti gyvybiškai būtino vitamino D. Kita opi problema – mažakraujystė dėl geležies stokos. Nerimą keliančias išvadas, kad daugeliui merginų trūksta saulės vitamino ir geležies, pateikė Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų grupė, ištyrusi 317 Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Mažeikių abiturienčių.

Švedijos mokslininkai pespėjo rūkančius ar jau susirgusius plaučių vėžiu, kad vitaminų vartojimas gali paspartinti auglių formavimąsi. Geteborgo universitete atlikti tyrimai su bandomaisiais gyvūnais atskleidė, kad atm tikri antioksidantai verčia vėžinius auglius augti sparčiau.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Kad turėtume stiprų imunitetą, užtenka „taisyklingai“ gyventi, nieko specialiai nereikia daryti, tvirtina imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas. Pašnekovas sako, kad imuninės sistemos ligų priskaičiuojama iki 30, bet jos Lietuvoje dažnai yra nediagnozuojamos: „Todėl mūsų pacientai važiuoja į kitas Europos klinikas ir ten nustatomi imuninės sistemos negalavimai.

Australijoje atliktas tyrimas nustatė, kad jei nėščiosioms trūksta vitamino D, ateityje jų vaikų kūno masė gali būti mažesnė. Kaulų audinių formavimasis vaikystėje yra labai svarbus, kad vėliau kaulai būtų sveiki, o senatvėje išvengtų osteoporozės. Vaikystėje kaulų audinys susikuria sparčiau nei jis nyksta, tačiau perkopus per 30 metų, šis procesas tampa atvirkštinis. Todėl svarbu, kad vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje susidarytų daug kaulų audinio.

 Aštuoniose Europos valstybėse ištyrus, kiek jų gyventojai su maistu suvartoja pagrindinių mikroelementų, nustatyta, kad kai kurių esminių vitaminų ir mineralų gaunama nepakankamai. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai nuo rekomenduojamų normų atsilieka vitamino D suvartojimas, tačiau visų amžiaus grupių gyventojai – tiek moterys, tiek vyrai, nepakankamai vartoja geležies, kalcio, cinko, vitaminų B1, B2, B6 ir folio rūgšties.

Nors riešutai – kaloringas produktas, juos galima valgyti ir besilaikantiems dietos. O lazdynų riešutai stabdo senėjimo procesą, tad juos patartina valgyti vyresnio amžiaus žmonėms. Juose labai nedaug natrio, todėl tinka ir turintiems aukštą kraujo spaudimą. Pasak Vegetarų draugijos pirmininkės Ksaveros Vaištarienės, žmogui per parą vidutiniškai reikia 1 500 kcal, o 100 g riešutų turi maždaug 600–700 kcal. „Tačiau valgyti daug riešutų nepatartina, nes jie turi daug riebalų ir baltymų.

Vartojant vitamino B papildus galima sumažinti riziką patirti insultą, nustatyta išanalizavus anksčiau atliktų tyrimų duomenis. Kai kurie tyrimai yra pateikę prieštaringų duomenų apie tai, ar vitaminas B turi įtakos tikimybei patirti insultą ar infarktą Dabar Kinijos mokslininkų grupė išanalizavo 14-kos tyrimų duomenis apie beveik 55 tūkstančius asmenų. Visuose šiuose tyrimuose vitamino B vartojimas buvo lyginamas su placebo arba su šio vitamino vartojimu labai mažomis dozėmis.

Vitaminas E gali sustiprinti kaulų sveikatą ir apsaugoti nuo osteoporozės, rodo Malaizijoje atlikti laboratoriniai tyrimai. Tyrimams su laboratorinėmis žiurkėmis Kebangsaan universiteto mokslininkai naudojo vitaminą E, išgautą iš Lotynų Amerikoje paplitusio augalinio prieskonio anato. Nustatyta, kad vitaminas E skatino kaulų formavimąsi ir sustabdė jų nykimą laboratorinėmis sąlygomis, kurios atitiko menopauzę išgyvenančių ir osteoporozės paveiktų individų būseną.