vitaminai

Jei nuolat jaučiatės pavargę, trūkčioja akis ir vargina raumenų spazmai, labai gali būti, kad organizmui trūksta magnio. Magnio trūkumas gali sukelti rimtas ligas, kadangi nuo šios medžiagos priklauso labai daug organizmo procesų. Būtent todėl reikėtų neprarasti budrumo ir sugebėti laiku pastebėti magnio trūkumą. „Bright Side“ surašė magnio trūkumo simptomų sąrašą.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, apie trečdalis visų mirčių yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Žuvų taukai gali užkirsti kelią į didžiules sveikatos problemas. Žuvų taukuose yra nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip omega-3 ir omega-6, kurios padeda išlaikyti mūsų širdį sveiką. Štai, kas atsitiks su jūsų kūnu, jei reguliariai vartosite žuvų taukus.

Kai mes susiduriame su sveikatos problemomis, stengiamės kuo greičiau jas išspręsti. Tokiu būdu, ieškome tinkamų vaistų simptomams palengvinti. Bananai, ciberžolė – daugeliu atvejų savo unikaliomis savybėmis gydo taip pat gerai, kaip įprastiniai vaistai.  Ciberžolė Šis prieskonis yra natūralus antioksidantas, apsaugantis regą. Kurkuminas esantis ciberžolėje yra veiksmingas ir užkerta kelią regos prastėjimui.

Kartais sapnus geriau pamiršti – nesinori visą dieną galvoti apie košmarus. Tačiau kartais gaila, kad sapnai iš atminties dingsta vos per kelias sekundes po pabudimo. Visgi, Adelaidės universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad žmonėms lengviau prisiminti sapnus, jei jie šiek tiek pakeičia savo mitybą. Iš tiesų, daugelis žmonių sapnuoja kiekvieną naktį. Galbūt jūs to nežinote, nes sapnai dažniausiai pasimiršta vos per kelias sekundes po pabudimo.

Vitamino D trūkumas – tai sveikatos problema, su kuria susiduria didelė dalis viso pasaulio gyventojų, ne išimtis – ir Lietuva. Anot gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, iš bendrosios medicininės praktikos galima nustatyti, kad vitamino D trūksta devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų. Pasak specialistės, pagal šalyje atliktus mokslinius tyrimus, vitamino D trūkumo tikimybė dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 80 proc., tačiau realybėje šie skaičiai dar didesni.

Sveika valgyti bulves ar ne? Pasaulio dietologai ir medikai pastaraisiais metais ginčijasi, ar nuo šių daržovių tunkama ir net susergama vėžiu. Lietuvos mitybos specialistai suskubo šakniavaisį reabilituoti – esą bulvė kaip buvo, taip ir yra vitamino C bei kalio šaltinis. Gydytojai atskleIdžia, ir kaip geriausiai bulves paruošti, kad naudingosios medžiagos neprapultų.

Lankydami savo artimųjų kapus, nepamirškite tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Apsisaugoti nuo peršalimo gali padėti ir tinkamas apsirūpinimas vitaminais.  „Daugeliui pažįstama savijauta, kai jau virusai pamažu pradeda pulti ir „dirbti“ savo darbą? Oi, kaip nemėgstų tokios savijautos, nes tada bandai griebtis visko, kad tik geriau pasijustum. Iš tikrųjų įprastas arbatėles verta pakeisti vitamingais kokteiliais, kurie iš tiesų padeda“, - sako tinklaraštininkė Edita.

Atvėsęs, drėgnas ir vėluotas oras greitai paveikia mūsų odą, ypač lūpas, todėl rudeniop, pajutus nemalonius simptomus lūpose, paprastai kaltiname orą. Tačiau lūpos sausėja ir skeldėja ne tik dėl oro sąlygų – karščio ar atšiauraus vėjo. Pablogėjusi lūpų būklė gali pranešti ir apie vitaminų trūkumą, alergiją, o gal tai neteisingo dantų sąkandžio pasekmė? Farmacijos specialistė Ilma Plynytė sako, jog dažniausiai blogą lūpų būklę lemia A arba B grupės vitaminų trūkumas.

Milijonai žmonių saujomis geria vitaminų preparatus, tikėdamiesi pagerinti sveikatą. Kad nesirgtų, žmogui reikia vitaminų. Jų gauti reikia su maistu, nes organizmas pats jų negamina. Todėl ir bandoma šių svarbių medžiagų gauti papildomai, geriant tabletes ir kapsules. Garsus Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia atskleidė, kokią naudą mūsų organizmui turi vitaminai ir pasidalijo didžiulę ir turtingą savo, kaip gydytojo patirtimi.

 Vėstant orams, daugelis pradedame mąstyti apie artėjantį virusų ir peršalimų sezoną. Skubėdami jam pasiruošti ir sustiprinti organizmą, galime padaryti nemažai klaidų. Kaip sako vaistininkė Audronė Ziemelytė svarbu ne tik, kokius vitaminus ir kiek gauname, tačiau ir kaip juos vartojame. Neteisingas vitaminų vartojimas, derinimas su maisto produktais ar gėrimais visas pastangas sustiprinti organizmą gali paleisti vėjais.

Lietuvoje ypač paplitęs ir visiems gerai pažįstamas augalas augantis pakelėse, pievose, miškuose, daržuose, pagrioviuose. Daugiametis žolinis augalas, kuris padės jūsų sveikatai ir virškinimui. Iš šio augalo lapų yra kuriami vaistai, verdami nuovirai ar sultys, tai daugiametis plačialapis gyslotis. Naudojamas nuo seno Senovėje gysločiu kinai, graikai ir romėnai gydė dizenteriją.

Dėl amžiaus vykstančių pokyčių mūsų organizme sustabdyti negalime, tačiau juos iš dalies sušvelninti ir kaip įmanoma geriau pasirūpinti savo sveikata – privalome. Manopauzės metu moters organizmas išgyvena daug permainų, tačiau anot gydomosios mitybos specialistės Deimantės Rapalytės, subalansuota mityba gali padėti išvengti nepageidaujamų menopauzės simptomų. „Menopauzės metu moterį kamuoja nuotaikų kaita, karščio pylimas, gali pradėti retėti kaulai.

Magnio nauda niekas seniai neabejoja. Tačiau kodėl jis mums yra toks svarbus ir ką reikėtų žinoti apie jo įsisavinimą?  Kodėl mums reikia magnio? „Magnis mums reikalingas, kad jaustumėmės sveiki, energingi ir stiprūs. Jis padeda suaktyvinti šimtus įvairių fermentų mūsų kūnuose. Šie fermentai svarbūs tokiems procesams kaip riebalų deginimui, sveikos DNA struktūros palaikymui, cukraus kiekio reguliavimui, kaulams ir nervinei sistemai", - pasakojo dietologė Fiona Tuck.

Žmonės sugalvoja daugybę keistų dalykų, kurie neva stebuklingai suteikia energijos, sveikatos ar padeda atsikratyti papildomų kilogramų. Internautus prajuokino ir gerokai nustebino naujas gėrimas, dėl kurio teikiamos naudos prisiekia tūkstančiai žmonių. Tai beveik 40 dolerių kainuojantis gėrimas, kurio pagrindinis ingridientas yra dešrainiams skirtos dešrelės.

Sklandžiam širdies raumens darbui užtikrinti naudingi tam tikri augalų ekstraktai, vitaminai ir mineralai. Vaistinėse jų yra daug ir įvairių. Kaip teisingai pasirinkti? Tai nėra lengva užduotis, nes komponentų širdžiai kombinacijos ir proporcijos yra atskiras mokslas. Pavyzdžiui, retas kuris žino, kad valerijonų ir gudobelių sausųjų ekstraktų nepatartina vartoti kartu, nes galimas valerijono šalutinio poveikio sustiprinimas.

Žmogaus gyvenimo ritmas – tai jo širdies ritmo atspindys. Per visą gyvenimą širdis susitraukia apie 3 milijardus kartų. Kad organizmas būtų gerai aprūpinamas krauju, širdis turi dirbti be jokių priekaištų – jos susitraukimai turi būti ritmingi ir stiprūs. Jei žmogus nesilaiko darbo ir poilsio režimo, negali atsikratyti žalingų įpročių, nemoka atsipalaiduoti, neskiria laiko sportui ar aktyviam laisvalaikiui, – visa tai atsiliepia širdies veiklai.

Laidos „Nuotakos užrašai“ stilistė, tinklaraštininkė Viktorija Šaulytė prisipažįsta iki šiol niekada nesilaikiusi dietų. Tobulas kūno linijas turinti mergina sako, kad jai organizmas per daug brangus, kad jį kankintų. Norėdama išvengti nemalonių pojūčių iš savo mitybos raciono ji jau seniai išbraukė kelis gana neįprastus maisto produktus.

Daržovės yra tikras vitaminų šaltinis ne tik vasarą, bet ir žiemą, ištisus metus. Pats metas pasirūpinti atsargomis ir išsirinkti patį geriausią marinato receptą, kuris nudžiugins ne tik jus, bet ir jūsų šeimą bei giminaičius.  Vilnietė Marina dalijasi marinato receptu, kuris, kaip ji pati sako, pranoks lūkesčius ir nudžiugins net išrankiausius ragautojus. Šiais metais, receptu pasidalijusi Marina sako, kad marinato gamins daugiau, nes daržoves suvalgė net neįpusėjus žiemai.

Atėjęs pavasaris su savimi atsineša ne tik saulės šilumą, bet ir labai pavojingą vėją, kuris mus, nusimetusius šiltus rūbus, dažnai supančioja ligos pančiais. Apie savo imunitetą susimąstome tik tuomet, kai jau pajaučiame pirmuosius ligos simptomus, kurie priverčia griebtis įvairiausių būdų kaip išlikti sveikiems.

Ar skanausime šiemet beržų ir klevų sulos? Botanikai sako, kad metai medžiams buvo ypač sunkūs. Neįprastai daug lietaus, vėliau staiga prasidėję šalčiai medžiams sukėlė stresą. Tačiau medžių syvų ieškoti verta. Kodėl, atskleidžia mitybos specialistai. Pamažu iš žemės išeinant įšalui pradedama leisti beržų ir klevų sula. Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė atvira: ji neskatina sulos leidimo, bet jei jau žmonės tai daro, tegul deramai prižiūri medį.

Neretai sultis vertiname labiau nei vaisius ar daržoves iš kurių jos yra išspaustos. Dažnai žmonės netgi tiki, kad sultys yra savotiškas koncentratas, į kurį patenka visos reikalingiausios medžiagos ir vitaminai, o ne tokios naudingos dalys nueina į išspaudas. Vis tik gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė sako, kad yra atvirkščiai ir daugiausia naudingų organizmui medžiagų gauname valgydami vaisius ar daržoves, o ne gerdami jų sultis.

Dažnai pagalvojame, kad visus reikiamus vitaminus galime gauti ir pasisavinti su maistu, tačiau dėl greito gyvenimo tempo ir prastų mitybos įpročių tai padaryti sunkiai pavyksta. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova paaiškina, kad kasdienai svarbiausi yra 5 vitaminai – A, B, C, D, E. Suprastėjus savijautai, jie tikrai gali padėti atstatyti organizmą, stiprinti imunitetą, net pagerinti nuotaiką ar odos būklę. Bet ir piktnaudžiauti vitaminais nevalia.

„Mano artimieji, kuriuos kamuoja šlaunų ir blauzdų mėšlungis, vartoja magnį. Tačiau girdėjau, kad jis labai svarbus ir naudingas mūsų organizmui dėl įvairių priežasčių. Kuo jis ypatingas ir kaip atpažinti, kad organizmui trūksta šio mineralo?“ – teiraujasi Joana Petravičienė iš Kėdainių r. Atsako vienas garsiausių Lietuvos farmacininkų ir fitoterapeutų, daugelio populiarių knygų apie sveiką gyvenseną autorius, medicinos mokslų daktaras docentas Juozas Vasiliauskas.

Citrina, imbieras, česnakas, šaltas dušas – visiems gerai žinomos imuniteto stiprinimo priemonės šaltuoju metų laiku. Tačiau jei imunitetas gerokai nusilpęs ir ligos neapleidžia, reikia ieškoti efektyvesnių būdų, kaip stiprinti organizmą. Cinamonas Šis gerai žinomas prieskonis ne tik skanus, bet ir turi labai daug organizmą stiprinančių savybių.

Seniai žinoma, kad vaisius valgyti sveika. Juose itin gausu mums gyvybiškai svarbių vitaminų, mineralų ir antioksidantų bei skaidulų. 2017-aisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, jog būtent dėl šių priežasčių vaisių ir daržovių vartojimas sumažina riziką susirgti įvairiomis sunkiomis širdies ligomis, vėžiu. Taigi, valgykite vaisius ir būkite sveiki. Deja, yra vienas „bet“. Jei stengiatės atsikratyti kelių papildomų kilogramų, neribotas vaisių valgymas nepadės pasiekti šio tikslo.

Visa citrinos teikiama nauda slypi žievelėje. Būtent čia - visų reikalingų vitaminų ir mineralų koncentracija. Bėda ta, kad žmonės linkę valgyti tik citrinos minkštimą arba gerti sultis, nes citrinos žievelė - labai karti.  Vis dėlti, turėtumėte žinoti, kad jeigu suvalgysite ir citrinos žievelę, jūsų organizmas gaus net 5 kartus daugiau naudos.  Citrina yra vitaminų A, E, B6, C šaltinis. Joje gausu folio rūgšties. Taip pat tai kalcio, vario, geležies, cinko, magnio, kalio šaltinis.

Jaučiatės neaišku dėl ko pavargę? Vis dažniau užuot šypsojęsi, suirztate? Prasčiau miegate, nors miego lyg ir norisi? Pradėjo šerpetoti ar netgi trūkinėti oda, lūžinėti nagai? Plaukai taip pat prarado savo ankstesnį žvilgesį? Kojas traukia mėšlungis? Kamuoja neapaiškinamas silpnumas? Vienas po kito atakuoja didesni ar mažesni negalavimai? Jei bent į porą šių klausimų atsakėte teigiamai, atsakymas, kas jus ištiko – labai paprastas. Jums tiesiog trūksta vitaminų.

Prasidėjus žiemai imame rūpintis vitaminų atsargomis ir skiriame daugiau dėmesio šiltai aprangai. Tačiau atėjus šaltajam metų laikotarpiui didesnio dėmesio nusipelno ir mūsų augintiniai, kurie mums negali pasakyti, kaip jie jaučiasi. Veterinarijos gydytoja ir gyvūnų centro „PetCity“ veterinarijos klinikos vadovė Margarita Rukštelytė dalinasi svarbiausia informacija, kurią gyvūnų augintojams reikia žinoti atslinkus žiemai.

Šaltymečiu odai tenka itin daug išbandymų – staigi temperatūrų kaita, žvarbus vėjas, speigas, lietus, šlapdriba... Tad nieko keisto, kad ji išsausėja, pleiskanoja, liaujasi švytėti ir papilkėja. Norint to išvengti labai svarbu odą aprūpinti būtiniausiais vitaminais. Kokiais? Galingas duetas – vitaminai C ir E Tai vieni svarbiausių vitaminų odai.

 Ruduo – nuostabių gėrybių metas. Įvairiausių rūšių obuoliai, slyvos, kriaušės ir begalės šviežių daržovių. Tikra, ekologiška vitaminų bomba! „Nepraleiskime progos paskanauti sveikais lietuviškais vaisiais ir daržovėmis, o kad būtų paprasčiau – plakame rudeniškus glotnučius! “, – susiplakti sveiką kokteilį kviečia glotnučių ekspertai „VITAMIN day plus“. 1. Cinamoninis obuoliukas 1/2 stiklinės obuolių sulčių; 1 didelis obuolys; 3/4 stiklinės mažo riebumo vanilinio jogurto; 1/2 banano; ...

 Cinkas yra vadinamas grožio vitaminu. Jis, po geležies, yra antras gausiausiai žmogaus kūne randamas mineralas. Cinkas atsakingas už nagų, dantų, odos ir plaukų sveikatą, taip pat reikalingas tinkamai imuninės sistemos veiklai bei libido palaikyti. „Cinko reikia beveik 300 fermentui, kurie padeda vykdyti chemines reakcijas, yra pagrindinė proteinų sintezės jėga, gamina hormonus“, - teigė visuomenės sveikatos mitybos specialistė Emma Derbyshire.

Obuolys yra vienas seniausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių vaisių, greičiausiai dėl to jo pritaikymas kulinarijoje toks platus – sunkiai sektųsi sugalvoti, ko iš obuolių pagaminti negalima. Obuoliai gali būti valgomi žali, kepami, verdami, konservuojami ar džiovinami, tad iš jų gaminamų patiekalų įvairovė – nuo obuoliais gardinamų sriubų ir pagrindinių patiekalų, iki obuolių sūrio ar kitų desertų. Obuolių pyrago receptams suskaičiuoti neužtektų nė keleto žmonių rankų pirštų.

Brokolių naudą pripažįsta daugelis, tačiau juos auginti nėra labai populiaru. Maistingosiomis savybėmis šios daržovėmis lenkia žiedinius kopūstus, jauni jų lapai teikia tiek pat naudos sveikatai kaip ir špinatai bei lapiniai kopūstai. Valgomoji brokolių dalis – žiedkočiai ir žiedpumpuriai. Šiose daržovėse gausu vitaminų A, В1, В2, РР, С, Е, kalio druskų, fosforo, kalcio, magnio, geležies, natrio. Baltymų brokoliuose yra 1,5 karto daugiau nei žiediniuose kopūstuose.

Ne veltui špinatai laikomi vienomis iš vertingiausių daržovių, kurias, deja, daugelis pamiršta įtraukti į savo mitybos racioną. Šis vitaminų bei mineralų šaltinis kiekvienam gali suteikti ne tik daugiau energijos, ištvermės, bet ir apsaugoti nuo vėžio. Tikėtina, jog sužinoję dar daugiau špinatų teigiamų savybių, skubėsite kuo greičiau juos įtraukti į savo valgiaraštį.

Kai mums slenka plaukai, išblykšta oda, jaučiame energijos trūkumą, dažnai griebiamės vitaminų ar maisto papildų – juk tam jie ir sukurti, kad padėtų žmogui, ar ne? Visgi mitybos specialistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad žmogus daug geriau įsisavina vitaminus ir naudingąsias medžiagas per maistą. Tad ar verta pirkti vitaminus ir maisto papildus? „Pirmiausia turite pasikonsultuoti su šeimos daktaru, o, jeigu reikia, pasidaryti tyrimą.

Pavasarį žmogaus organizmas nusilpsta, jam natūraliai trūksta vitaminų. Iš kur jų gauti, ką daryti, kad organizmas juos reikiamai pasisavintų ir kaip apskritai jaustis energingai? Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad naudingiausi yra tie augalai, kuriuos mes trypiame pievoje. „Jau balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje pradeda augti garšva, kiaulpienės lapeliai, dilgėlės, kiškio kopūstai – visos jaunos, pilnos chlorofilo, be galo sveikos žolelės.

Vitaminų trūkumas gali privesti prie rimtų sveikatos problemų, net ir mirties. Kai kūnui trūksta tam tikros maistingos medžiagos, pakenkiama visai organizmo struktūrai, ir visos jo funkcijos išsibalansuoja. Vitamino A trūkumas nužudė daugiau kaip 8 mln. vaikų per pastaruosius 12 metų, o daugiau kaip milijardui žmonių trūksta vitamino D, kas laikoma netgi epidemine problema. Šis disbalansas kūne dažnai parodomas išorėje, todėl jūs galite turėti odos problemų.

Šiandien parduotuvių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta. Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus yra naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Pavasarį dažnas skundžiasi silpnumu, nuovargiu, energijos trūkumu ir skuba į vaistinę ieškoti maisto papildų, tačiau „iš akies“ vaistininkų parekomenduoti vitaminai organizmui gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Dalius Barkauskas – vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas, ant kojų pastatęs ne vieną dešimtų sportininkų bei kitų pacientų. Medikas ne tik konsultuoja apie sportą ir mitybą, bet ir tuo gyvena. Kokie didžiausi mitai mus supa? Pirmas D. Barkausko sugriautas mitas – sporto salių ir profesionalaus trenerio poreikis norint sportuoti. „Aplinka yra mūsų sporto salė, o mūsų kūnas yra mūsų įrankis“, - įsitikinęs specialistas.

Vienas pagrindinių vasaros simbolių, be abejo, yra birželio pradžioje pasirodančios braškės. Daugelis jas kerta vienas, kiti mėgsta užgerti pienu. Medikė Kristina Vaitkūnienė sako, kad pastarasis derinys ypač gerai mūsų organizmui. Prieš tai reikia žinoti kelis dalykus. Medikė teigia, jog plauti braškes būtinai reikia su koteliais. „Plaunant vanduo patenka į vidų ir braškės praranda šiek tiek savo skonio, jos pasidaro šiek tiek vandeningos“, - sako K. Vaitkūnienė.

Pavasario pradžia ypatingai svarbi mūsų sveikatai, tai metas, kada privalome sustiprinti po žiemos nusilpusį imunitetą. Įvairiausių vitaminų, veikliųjų medžiagų trūkumas gali pakišti koją džiaugtis saulėtu pavasariu, tad sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės Ksavera Vaištarienė pataria, kaip natūraliais būdais galime sustiprėti.

Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.

Net ir nedidelis nuolatinis magnio stygius organizme gali tapti dažnų traukulių, virškinimo trakto ir širdies kraujagyslių veiklos sutrikimų priežastimi. Manoma, kad beveik visų sergančiųjų širdies ligomis organizme trūksta šio mikroelemento. Magnis padeda pasisavinti kalcį ir B grupės vitaminus. Pakankamas kiekis magnio organizme padeda išvengti miokardo infarkto, insulto, galvos smegenų kraujagyslių trombozės.

Jei dar neužsiraugėte žiemai kopūstų – pats laikas tai padaryti dabar. Prekybos vietose šiuo metu rasite pačių tinkamiausių, rauginimui vėlyvųjų veislių kopūstų, kurie dar visai neseniai pūpsojo Lietuvos ūkininkų laukuose. Vėlyvųjų ir vidutiniškai vėlyvųjų rūšių kopūstai raugimui tinka geriausiai, nes yra patys tvirčiausi. Centrinio Kauno turgaus prekybininkai pataria – rauginimui reikėtų rinktis kuo tvirtesnes ir kuo baltesnes kopūstų gūžes – tada rauginti kopūstai bus traškūs.

Sustiprinti imunitetą ir pasiruošti kovai su gripu – ne tokia sunki užduotis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mūsų sveikata labai priklauso nuo to, ką valgome, todėl šaltuoju metų laiku norintiems išvengti ligų rekomenduojama pakoreguoti mitybą ir vartoti daugiau vitaminų.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmones vis labiau pradeda varginti įvairūs susirgimai ir negalavimai. Viena pagrindinių to priežasčių yra nusilpęs imunitetas, kuris nebepajėgia kovoti su ore sklandančiais virusais. Štai keli patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą ir išvengti sunkesnių susirgimų. Tinkama mityba. Mokslininkai jau seniai yra pripažinę, kad žmonės, kurie gyvena prasčiau ir valgo nevisavertį maistą, yra mažiau atsparūs infekcijoms ir ligoms.

Vaikams, kaip ir suaugusiems, geriausias maistingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis yra maistas. Tiesa, tol, kol jie auga ir vystosi normaliai. Deja, šiuolaikiniai mitybos įpročiai ne visada leidžia organizmui gauti pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį. Pastebima, kad net sveikai besimaitinantiems vaikams dažnai nepakanka kalcio, geležies ar B grupės vitaminų. Vaikams maistinių medžiagų gali trūkti ir dėl alergijų konkretiems maisto produktams ar išskirtinių valgymo įpročių.

Atkeliavus rudeniui, daugelis liūdi dėl trumpos, greitai prabėgusios vasaros, dėl to, kad stalo nebepuoš šviežios ryškios daržovės, spalvingos uogos ir vėl teks pasinerti į niūresnį metų laiką. Vis dėlto, neskubėkite nusiminti. Ruduo taip pat ypatingai spalvingas ir turtingas gėrybėmis, kurios pasižymi ne tik skoniu, bet ir išskirtine nauda. Apie tai, kodėl šis metų laikas yra pats dosniausias, mums pasakoja mitybos specialistė–konsultantė Indrė Trusovė.