vitaminai

Magnio nauda niekas seniai neabejoja. Tačiau kodėl jis mums yra toks svarbus ir ką reikėtų žinoti apie jo įsisavinimą?  Kodėl mums reikia magnio? „Magnis mums reikalingas, kad jaustumėmės sveiki, energingi ir stiprūs. Jis padeda suaktyvinti šimtus įvairių fermentų mūsų kūnuose. Šie fermentai svarbūs tokiems procesams kaip riebalų deginimui, sveikos DNA struktūros palaikymui, cukraus kiekio reguliavimui, kaulams ir nervinei sistemai", - pasakojo dietologė Fiona Tuck.

Žmonės sugalvoja daugybę keistų dalykų, kurie neva stebuklingai suteikia energijos, sveikatos ar padeda atsikratyti papildomų kilogramų. Internautus prajuokino ir gerokai nustebino naujas gėrimas, dėl kurio teikiamos naudos prisiekia tūkstančiai žmonių. Tai beveik 40 dolerių kainuojantis gėrimas, kurio pagrindinis ingridientas yra dešrainiams skirtos dešrelės.

Sklandžiam širdies raumens darbui užtikrinti naudingi tam tikri augalų ekstraktai, vitaminai ir mineralai. Vaistinėse jų yra daug ir įvairių. Kaip teisingai pasirinkti? Tai nėra lengva užduotis, nes komponentų širdžiai kombinacijos ir proporcijos yra atskiras mokslas. Pavyzdžiui, retas kuris žino, kad valerijonų ir gudobelių sausųjų ekstraktų nepatartina vartoti kartu, nes galimas valerijono šalutinio poveikio sustiprinimas.

Žmogaus gyvenimo ritmas – tai jo širdies ritmo atspindys. Per visą gyvenimą širdis susitraukia apie 3 milijardus kartų. Kad organizmas būtų gerai aprūpinamas krauju, širdis turi dirbti be jokių priekaištų – jos susitraukimai turi būti ritmingi ir stiprūs. Jei žmogus nesilaiko darbo ir poilsio režimo, negali atsikratyti žalingų įpročių, nemoka atsipalaiduoti, neskiria laiko sportui ar aktyviam laisvalaikiui, – visa tai atsiliepia širdies veiklai.

Laidos „Nuotakos užrašai“ stilistė, tinklaraštininkė Viktorija Šaulytė prisipažįsta iki šiol niekada nesilaikiusi dietų. Tobulas kūno linijas turinti mergina sako, kad jai organizmas per daug brangus, kad jį kankintų. Norėdama išvengti nemalonių pojūčių iš savo mitybos raciono ji jau seniai išbraukė kelis gana neįprastus maisto produktus.

Daržovės yra tikras vitaminų šaltinis ne tik vasarą, bet ir žiemą, ištisus metus. Pats metas pasirūpinti atsargomis ir išsirinkti patį geriausią marinato receptą, kuris nudžiugins ne tik jus, bet ir jūsų šeimą bei giminaičius.  Vilnietė Marina dalijasi marinato receptu, kuris, kaip ji pati sako, pranoks lūkesčius ir nudžiugins net išrankiausius ragautojus. Šiais metais, receptu pasidalijusi Marina sako, kad marinato gamins daugiau, nes daržoves suvalgė net neįpusėjus žiemai.

Atėjęs pavasaris su savimi atsineša ne tik saulės šilumą, bet ir labai pavojingą vėją, kuris mus, nusimetusius šiltus rūbus, dažnai supančioja ligos pančiais. Apie savo imunitetą susimąstome tik tuomet, kai jau pajaučiame pirmuosius ligos simptomus, kurie priverčia griebtis įvairiausių būdų kaip išlikti sveikiems.

Ar skanausime šiemet beržų ir klevų sulos? Botanikai sako, kad metai medžiams buvo ypač sunkūs. Neįprastai daug lietaus, vėliau staiga prasidėję šalčiai medžiams sukėlė stresą. Tačiau medžių syvų ieškoti verta. Kodėl, atskleidžia mitybos specialistai. Pamažu iš žemės išeinant įšalui pradedama leisti beržų ir klevų sula. Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė atvira: ji neskatina sulos leidimo, bet jei jau žmonės tai daro, tegul deramai prižiūri medį.

Neretai sultis vertiname labiau nei vaisius ar daržoves iš kurių jos yra išspaustos. Dažnai žmonės netgi tiki, kad sultys yra savotiškas koncentratas, į kurį patenka visos reikalingiausios medžiagos ir vitaminai, o ne tokios naudingos dalys nueina į išspaudas. Vis tik gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė sako, kad yra atvirkščiai ir daugiausia naudingų organizmui medžiagų gauname valgydami vaisius ar daržoves, o ne gerdami jų sultis.

Dažnai pagalvojame, kad visus reikiamus vitaminus galime gauti ir pasisavinti su maistu, tačiau dėl greito gyvenimo tempo ir prastų mitybos įpročių tai padaryti sunkiai pavyksta. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova paaiškina, kad kasdienai svarbiausi yra 5 vitaminai – A, B, C, D, E. Suprastėjus savijautai, jie tikrai gali padėti atstatyti organizmą, stiprinti imunitetą, net pagerinti nuotaiką ar odos būklę. Bet ir piktnaudžiauti vitaminais nevalia.

„Mano artimieji, kuriuos kamuoja šlaunų ir blauzdų mėšlungis, vartoja magnį. Tačiau girdėjau, kad jis labai svarbus ir naudingas mūsų organizmui dėl įvairių priežasčių. Kuo jis ypatingas ir kaip atpažinti, kad organizmui trūksta šio mineralo?“ – teiraujasi Joana Petravičienė iš Kėdainių r. Atsako vienas garsiausių Lietuvos farmacininkų ir fitoterapeutų, daugelio populiarių knygų apie sveiką gyvenseną autorius, medicinos mokslų daktaras docentas Juozas Vasiliauskas.

Citrina, imbieras, česnakas, šaltas dušas – visiems gerai žinomos imuniteto stiprinimo priemonės šaltuoju metų laiku. Tačiau jei imunitetas gerokai nusilpęs ir ligos neapleidžia, reikia ieškoti efektyvesnių būdų, kaip stiprinti organizmą. Cinamonas Šis gerai žinomas prieskonis ne tik skanus, bet ir turi labai daug organizmą stiprinančių savybių.

Seniai žinoma, kad vaisius valgyti sveika. Juose itin gausu mums gyvybiškai svarbių vitaminų, mineralų ir antioksidantų bei skaidulų. 2017-aisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, jog būtent dėl šių priežasčių vaisių ir daržovių vartojimas sumažina riziką susirgti įvairiomis sunkiomis širdies ligomis, vėžiu. Taigi, valgykite vaisius ir būkite sveiki. Deja, yra vienas „bet“. Jei stengiatės atsikratyti kelių papildomų kilogramų, neribotas vaisių valgymas nepadės pasiekti šio tikslo.

Visa citrinos teikiama nauda slypi žievelėje. Būtent čia - visų reikalingų vitaminų ir mineralų koncentracija. Bėda ta, kad žmonės linkę valgyti tik citrinos minkštimą arba gerti sultis, nes citrinos žievelė - labai karti.  Vis dėlti, turėtumėte žinoti, kad jeigu suvalgysite ir citrinos žievelę, jūsų organizmas gaus net 5 kartus daugiau naudos.  Citrina yra vitaminų A, E, B6, C šaltinis. Joje gausu folio rūgšties. Taip pat tai kalcio, vario, geležies, cinko, magnio, kalio šaltinis.

Jaučiatės neaišku dėl ko pavargę? Vis dažniau užuot šypsojęsi, suirztate? Prasčiau miegate, nors miego lyg ir norisi? Pradėjo šerpetoti ar netgi trūkinėti oda, lūžinėti nagai? Plaukai taip pat prarado savo ankstesnį žvilgesį? Kojas traukia mėšlungis? Kamuoja neapaiškinamas silpnumas? Vienas po kito atakuoja didesni ar mažesni negalavimai? Jei bent į porą šių klausimų atsakėte teigiamai, atsakymas, kas jus ištiko – labai paprastas. Jums tiesiog trūksta vitaminų.

Prasidėjus žiemai imame rūpintis vitaminų atsargomis ir skiriame daugiau dėmesio šiltai aprangai. Tačiau atėjus šaltajam metų laikotarpiui didesnio dėmesio nusipelno ir mūsų augintiniai, kurie mums negali pasakyti, kaip jie jaučiasi. Veterinarijos gydytoja ir gyvūnų centro „PetCity“ veterinarijos klinikos vadovė Margarita Rukštelytė dalinasi svarbiausia informacija, kurią gyvūnų augintojams reikia žinoti atslinkus žiemai.

Šaltymečiu odai tenka itin daug išbandymų – staigi temperatūrų kaita, žvarbus vėjas, speigas, lietus, šlapdriba... Tad nieko keisto, kad ji išsausėja, pleiskanoja, liaujasi švytėti ir papilkėja. Norint to išvengti labai svarbu odą aprūpinti būtiniausiais vitaminais. Kokiais? Galingas duetas – vitaminai C ir E Tai vieni svarbiausių vitaminų odai.

 Ruduo – nuostabių gėrybių metas. Įvairiausių rūšių obuoliai, slyvos, kriaušės ir begalės šviežių daržovių. Tikra, ekologiška vitaminų bomba! „Nepraleiskime progos paskanauti sveikais lietuviškais vaisiais ir daržovėmis, o kad būtų paprasčiau – plakame rudeniškus glotnučius! “, – susiplakti sveiką kokteilį kviečia glotnučių ekspertai „VITAMIN day plus“. 1. Cinamoninis obuoliukas 1/2 stiklinės obuolių sulčių; 1 didelis obuolys; 3/4 stiklinės mažo riebumo vanilinio jogurto; 1/2 banano; ...

 Cinkas yra vadinamas grožio vitaminu. Jis, po geležies, yra antras gausiausiai žmogaus kūne randamas mineralas. Cinkas atsakingas už nagų, dantų, odos ir plaukų sveikatą, taip pat reikalingas tinkamai imuninės sistemos veiklai bei libido palaikyti. „Cinko reikia beveik 300 fermentui, kurie padeda vykdyti chemines reakcijas, yra pagrindinė proteinų sintezės jėga, gamina hormonus“, - teigė visuomenės sveikatos mitybos specialistė Emma Derbyshire.

Obuolys yra vienas seniausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių vaisių, greičiausiai dėl to jo pritaikymas kulinarijoje toks platus – sunkiai sektųsi sugalvoti, ko iš obuolių pagaminti negalima. Obuoliai gali būti valgomi žali, kepami, verdami, konservuojami ar džiovinami, tad iš jų gaminamų patiekalų įvairovė – nuo obuoliais gardinamų sriubų ir pagrindinių patiekalų, iki obuolių sūrio ar kitų desertų. Obuolių pyrago receptams suskaičiuoti neužtektų nė keleto žmonių rankų pirštų.

Brokolių naudą pripažįsta daugelis, tačiau juos auginti nėra labai populiaru. Maistingosiomis savybėmis šios daržovėmis lenkia žiedinius kopūstus, jauni jų lapai teikia tiek pat naudos sveikatai kaip ir špinatai bei lapiniai kopūstai. Valgomoji brokolių dalis – žiedkočiai ir žiedpumpuriai. Šiose daržovėse gausu vitaminų A, В1, В2, РР, С, Е, kalio druskų, fosforo, kalcio, magnio, geležies, natrio. Baltymų brokoliuose yra 1,5 karto daugiau nei žiediniuose kopūstuose.

Ne veltui špinatai laikomi vienomis iš vertingiausių daržovių, kurias, deja, daugelis pamiršta įtraukti į savo mitybos racioną. Šis vitaminų bei mineralų šaltinis kiekvienam gali suteikti ne tik daugiau energijos, ištvermės, bet ir apsaugoti nuo vėžio. Tikėtina, jog sužinoję dar daugiau špinatų teigiamų savybių, skubėsite kuo greičiau juos įtraukti į savo valgiaraštį.

Kai mums slenka plaukai, išblykšta oda, jaučiame energijos trūkumą, dažnai griebiamės vitaminų ar maisto papildų – juk tam jie ir sukurti, kad padėtų žmogui, ar ne? Visgi mitybos specialistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad žmogus daug geriau įsisavina vitaminus ir naudingąsias medžiagas per maistą. Tad ar verta pirkti vitaminus ir maisto papildus? „Pirmiausia turite pasikonsultuoti su šeimos daktaru, o, jeigu reikia, pasidaryti tyrimą.

Pavasarį žmogaus organizmas nusilpsta, jam natūraliai trūksta vitaminų. Iš kur jų gauti, ką daryti, kad organizmas juos reikiamai pasisavintų ir kaip apskritai jaustis energingai? Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad naudingiausi yra tie augalai, kuriuos mes trypiame pievoje. „Jau balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje pradeda augti garšva, kiaulpienės lapeliai, dilgėlės, kiškio kopūstai – visos jaunos, pilnos chlorofilo, be galo sveikos žolelės.

Vitaminų trūkumas gali privesti prie rimtų sveikatos problemų, net ir mirties. Kai kūnui trūksta tam tikros maistingos medžiagos, pakenkiama visai organizmo struktūrai, ir visos jo funkcijos išsibalansuoja. Vitamino A trūkumas nužudė daugiau kaip 8 mln. vaikų per pastaruosius 12 metų, o daugiau kaip milijardui žmonių trūksta vitamino D, kas laikoma netgi epidemine problema. Šis disbalansas kūne dažnai parodomas išorėje, todėl jūs galite turėti odos problemų.

Šiandien parduotuvių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta. Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus yra naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Pavasarį dažnas skundžiasi silpnumu, nuovargiu, energijos trūkumu ir skuba į vaistinę ieškoti maisto papildų, tačiau „iš akies“ vaistininkų parekomenduoti vitaminai organizmui gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Dalius Barkauskas – vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas, ant kojų pastatęs ne vieną dešimtų sportininkų bei kitų pacientų. Medikas ne tik konsultuoja apie sportą ir mitybą, bet ir tuo gyvena. Kokie didžiausi mitai mus supa? Pirmas D. Barkausko sugriautas mitas – sporto salių ir profesionalaus trenerio poreikis norint sportuoti. „Aplinka yra mūsų sporto salė, o mūsų kūnas yra mūsų įrankis“, - įsitikinęs specialistas.

Vienas pagrindinių vasaros simbolių, be abejo, yra birželio pradžioje pasirodančios braškės. Daugelis jas kerta vienas, kiti mėgsta užgerti pienu. Medikė Kristina Vaitkūnienė sako, kad pastarasis derinys ypač gerai mūsų organizmui. Prieš tai reikia žinoti kelis dalykus. Medikė teigia, jog plauti braškes būtinai reikia su koteliais. „Plaunant vanduo patenka į vidų ir braškės praranda šiek tiek savo skonio, jos pasidaro šiek tiek vandeningos“, - sako K. Vaitkūnienė.

Pavasario pradžia ypatingai svarbi mūsų sveikatai, tai metas, kada privalome sustiprinti po žiemos nusilpusį imunitetą. Įvairiausių vitaminų, veikliųjų medžiagų trūkumas gali pakišti koją džiaugtis saulėtu pavasariu, tad sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės Ksavera Vaištarienė pataria, kaip natūraliais būdais galime sustiprėti.

Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.

Net ir nedidelis nuolatinis magnio stygius organizme gali tapti dažnų traukulių, virškinimo trakto ir širdies kraujagyslių veiklos sutrikimų priežastimi. Manoma, kad beveik visų sergančiųjų širdies ligomis organizme trūksta šio mikroelemento. Magnis padeda pasisavinti kalcį ir B grupės vitaminus. Pakankamas kiekis magnio organizme padeda išvengti miokardo infarkto, insulto, galvos smegenų kraujagyslių trombozės.

Jei dar neužsiraugėte žiemai kopūstų – pats laikas tai padaryti dabar. Prekybos vietose šiuo metu rasite pačių tinkamiausių, rauginimui vėlyvųjų veislių kopūstų, kurie dar visai neseniai pūpsojo Lietuvos ūkininkų laukuose. Vėlyvųjų ir vidutiniškai vėlyvųjų rūšių kopūstai raugimui tinka geriausiai, nes yra patys tvirčiausi. Centrinio Kauno turgaus prekybininkai pataria – rauginimui reikėtų rinktis kuo tvirtesnes ir kuo baltesnes kopūstų gūžes – tada rauginti kopūstai bus traškūs.

Sustiprinti imunitetą ir pasiruošti kovai su gripu – ne tokia sunki užduotis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mūsų sveikata labai priklauso nuo to, ką valgome, todėl šaltuoju metų laiku norintiems išvengti ligų rekomenduojama pakoreguoti mitybą ir vartoti daugiau vitaminų.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmones vis labiau pradeda varginti įvairūs susirgimai ir negalavimai. Viena pagrindinių to priežasčių yra nusilpęs imunitetas, kuris nebepajėgia kovoti su ore sklandančiais virusais. Štai keli patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą ir išvengti sunkesnių susirgimų. Tinkama mityba. Mokslininkai jau seniai yra pripažinę, kad žmonės, kurie gyvena prasčiau ir valgo nevisavertį maistą, yra mažiau atsparūs infekcijoms ir ligoms.

Vaikams, kaip ir suaugusiems, geriausias maistingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis yra maistas. Tiesa, tol, kol jie auga ir vystosi normaliai. Deja, šiuolaikiniai mitybos įpročiai ne visada leidžia organizmui gauti pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį. Pastebima, kad net sveikai besimaitinantiems vaikams dažnai nepakanka kalcio, geležies ar B grupės vitaminų. Vaikams maistinių medžiagų gali trūkti ir dėl alergijų konkretiems maisto produktams ar išskirtinių valgymo įpročių.

Atkeliavus rudeniui, daugelis liūdi dėl trumpos, greitai prabėgusios vasaros, dėl to, kad stalo nebepuoš šviežios ryškios daržovės, spalvingos uogos ir vėl teks pasinerti į niūresnį metų laiką. Vis dėlto, neskubėkite nusiminti. Ruduo taip pat ypatingai spalvingas ir turtingas gėrybėmis, kurios pasižymi ne tik skoniu, bet ir išskirtine nauda. Apie tai, kodėl šis metų laikas yra pats dosniausias, mums pasakoja mitybos specialistė–konsultantė Indrė Trusovė.

Visi esame girdėję, kad sportas – sveikata. Tiesa. Tačiau, kad pateisintumėte šią visiems žinomą tiesą, aktyviai sportuodami turite laikytis tam tikrų mitybos taisyklių ir pasirūpinti, kad organizme netrūktų svarbių vitaminų ir kitų elementų. Jei nusprendėte pradėti aktyviai sportuoti, privalote pasirūpinti ir tinkama mityba. Sportuojantiems, ypač tiems, kurie propaguoja ištvermę ugdančias sporto šakas (pavyzdžiui, plaukimą, bėgimą, dviračių sportą ir pan.

Vasarą prisirpsta vyšnios ir trešnės, noksta serbentai, braškės ir mėlynės, todėl kasdien galime mėgautis šiais natūraliais vitaminų šaltiniais. Deja, uogų sezonas netrunka visus metus, todėl neužtenka jų prisikirsti iki soties, bet svarbu ir pasiruošti žiemai. Maisto ekspertė Aistė Rasmussen atskleidžia gudrybes, kaip meistriškai užsaldyti uogas, kad jos neprarastų tikrojo skonio, kvapo ir maistingųjų savybių. Paruoškite uogas šaldymui Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo.

Štai ir atskleista žavingosios atlikėjos Eglės Jakštytės grožio paslaptis! Dainininkė sveikatos šaltinio ieško šviežiose ir natūraliose gėrybėse iš daržo. Po ilgojo savaitgalio grįžusi į Vilnių, iš Utenos kilusi gražuolė parsivežė visą rinkinį vitaminų. Šviežiausių produktų krepšį E. Jakštytei supakavo mama. Ši situacija pažįstama bene kiekvienam, kada nors studijavusiam svetimame mieste arba tiesiog persikrausčiusiam ir retai užsukančiam į gimtinę.

Įvairių šalių mokslininkai ir medikai vitamino D trūkumą sieja su daugybe sveikatos sutrikimų – energijos trūkumu, kaulų trapumu, akių ligomis, nusilpusiu imunitetu, dažnomis peršalimo ligomis ir kvėpavimo takų infekcijomis, net ir emocinės būklės sutrikimais. 2014 metais atlikti mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) vaikų kraujo tyrimų rezultatai parodė, kad net 90 proc.

Retas nemėgsta saldumynų, o ypač šokolado. Dažnai save varžome, neleisdami pasilepinti, kadangi bijome priaugti ir taip nereikalingo papildomo svorio. Vis dėlto, jei žinotume šokolado teikiamą išskirtinę naudą, galbūt netektų taip savęs kankinti? Pateikiame vieno iš mėgstamiausio saldumyno privalumus, apie kuriuos galbūt dar nesate girdėję. Nauda širdžiai. Mokslininkai tvirtina, jog juodojo šokolado nauda neaplenkia ir mūsų širdies veiklos.

Laikas išsispausti šviežių sulčių ir jomis atgaivinti organizmą. Sveikatos pasipildysime visai žiemai. Burokėlių sultys nėra itin skanios, tačiau turi išskirtinę vertę. Burokėlių sulčių galia Burokėlių sultys nėra itin skanios, tačiau turi išskirtinę vertę.

Vaistai nuo skausmo, peršalimo ir vitaminai – tai dažniausiai lietuvių perkami vaistiniai preparatai. Skausmą malšinančius vaistus apklausos metu teigė pirkę 58 proc. respondentų, vaistus nuo peršalimo įsigijo 41 proc., o vitaminus – 33 proc. Lietuvos gyventojų. Visus tyrime išvardintus vaistus moterys pirko dažniau nei vyrai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. „Moterys Lietuvoje išlieka pagrindinėmis vaistinių lankytojomis.

 Natūralus gamtos produktas, turintis begalę naudingų ir gydančių savybių, naudojamas medicinoje jau tūkstančius metų ir kaip vaistas, ir kaip profilaktinė priemonė. Štai toks atrodo kasdienis ir įprastas produktas – medus, o iš tiesų ypač vertingas ir reikalingas mūsų organizmui bei sveikatai.

 Besidomint sveika mityba neišvengiamai susiduriame ir su vitaminų tema. Esame įpratę girdėti, kad vitaminai svarbūs žmogaus organizmui, be jų neturėsime stiprios sveikatos ir panašiai.

 Vitaminų ir kitų antioksidantų bei maistinių skaidulų žmogui reikia kasdien, tačiau artėjant šaltajam metų laikui, daržovių ir vaisių pasirinkimas ypač sumažėja. Anot mitybos specialistų, akivaizdu, kad per vasarą naudingųjų medžiagų prikaupti visiems metams nepavyks, tad ant stalo kasdien ir šaltuoju metų sezonu turi rikiuotis bent kelių rūšių termiškai neapdorotos daržovės.

Kokių vitaminų lietuviams trūksta labiausiai ir kaip sukaupti jų atsargų? Pasak specialistų, ruduo pats geriausias metas prisivalgyti daug šviežių daržovių ir vaisių norint ne tik palepinti skrandį, bet ir sustiprinti imunitetą. Rudenį ypač populiarūs trinti šviežių morkų, obuolių kokteiliai, pagardinti moliūgais, imbierais ar špinatais. Tačiau net ir prisigėrus tokių kokteilių, prikaupti vitaminų ir mikroelementų atsargų visai žiemai, deja, nepavyks.

Sveikatos specialistai kone vienbalsiai įspėja, kad vitamino D trūkumas vaikams Lietuvoje – visuotinė ir labai opi problema. Kauno ligoninės Diagnostinės klinikinės laboratorijos vedėjos, gydytojos Rasmos Keliuotienės nuomone, rizikos grupėje yra tos šalys, kurios yra šiauriau platumos, tame tarpe ir Lietuva. „2009-2010 metų Lietuvoje atlikta studija parodė, kad tik 10% žmonių, ypatingai vaikų grupėje, turi optimalų vitamino D kiekį.