vitaminai

Mokslininkai nustatė, kad netinkama burnos higiena, nesveika mityba sukelia burnos ertmės susirgimus, kuriuos dažnai lydi halitozė (blogas burnos kvapas) ir kurie didina širdies, inkstų bei virškinimo sistemos ligų riziką. Kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje atliktas burnos priežiūros įpročių tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių.

Siekiant apsisaugoti nuo įvairių ligų ir jaustis gerai, svarbu savo organizmą aprūpinti būtinais vitaminais ir mikroelementais. Tai ypač aktualu peršalimų sezono metu, o ypač šiemet, kai siaučia COVID-19 pandemija. Stiprus imunitetas tokiomis aplinkybėmis tampa paskutine ir pačia svarbiausia gynybine linija kovoje su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis.

Remiantis naujausiais tyrimais, galima daryti išvadą, kad asmenys, turintys normalią vitamino D koncentraciją organizme, turi mažesnę riziką susirgti ne tik įvairiomis ligomis ir infekcijomis, bet ir COVID-19 virusu. Kodėl šis vitaminas toks svarbus ir kiek mums jo reikia, atsakė vaistininkė Evelina Zykienė. Vitaminas D – gyvybiškai svarbus mikroelementas, kuris padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją, o svarbiausia – imuninės sistemos veiklą.

Kai rudeninė dargana grasina ligomis ir blogina nuotaiką – pats metas skubėti į pamiškes. Čia raudonomis ar juodomis uogomis aplipę uogakrūmiai, o jie, kaip sako specialistai, ne tik gražu akiai, bet ir sveika kūnui.

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Buvęs Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Enrikas Kačinskas mėgaujasi pensija, kurią jau dešimt metų leidžia daržininkaudamas. O besikapstydamas savame sode ima kartais ir visokių keistenybių prisiaugina. Štai šiemet jis visus interneto draugus nustebino tikru gamtos pokštu į medį įvarytais moliūgais – kobromis. Juozo Miltinio dramos teatro aktorius savo darže lyg scenoje mėgsta papokštauti. Bet šįkart iš pakuotės pabertos sėklos jam iškrėtė tikrą stebuklą.

Iš daržų ir laukų į sandėliukus keliauja moliūgai. Šių daržovių augintojai sako, kad lietuviai pastaraisiais metais juos itin pamėgo. Anksčiau daugelis esą labai atsainiai žiūrėjo į jas, tačiau be reikalo, sako žinovai. Esą moliūgai – viena sveikiausių Lietuvoje augančių daržovių, tad juos būtina valgyti.  Netoli Marijampolės, Surgučių kaime ūkininkaujanti Vilija Žemaitienė moliūgus augina 50 arų plote. Anot moters, dabar pats metas nuimti derlių.

Sulčių spaudėjams prasidėjo šiųmetinis sulčių spaudimas. Tiesa, sezonas kiek vėlyvesnis už pernykštį. Tačiau obuolių šiemet netrūksta, tad prie sulčių spaudyklų jau dabar rikuojasi sodininkų eilės. Ir eksperimentuoja lietuviai drąsiau – pamėgo maišyti obuolius su daržovėmis, uogomis ir net citrusiniais vaisiais. Prie sulčių spaudyklų žmonės rikiuoja pilnas pintines obuolių. O sultis laikyti maišeliuose su kraneliu seniai išstūmė senąjį sulčių spaudimo būdą, kai patiems reikėdavo viską kaitinti.

Ruduo – kaštonų metas, bet ar žinote, kad jie gali apsaugoti ir nuo įvairių ligų, ir nuo piktos akies? Bent jau taip sako liaudies medicinos žinovai, kaip tik dabar raginantys rinkti kaštonų metamus vaisius. Tiesa, naudoti lietuviško medžio metamas dovanas galime ne tik maistui. Jeigu norime išsikepti Prancūzijoje populiarų skanėstą, dietologai sako, kad turime rinktis tik valgomuosius atvežtinius kaštainius.

Riešutų mylėtojai gali džiūgauti – šiemet lazdynai itin dosnūs, bent jau miškuose aplipę kekėmis. Kad jau miškai pilni, mitybos specialistai ragina pasinaudoti gamtos dovanomis ir valgyti juos kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Tiesa, jeigu nesame jiems alergiški. Ir nesvarbu, ar tai bus lietuviški lazdynų, ar vis labiau populiarėjantys graikiniai riešutai.

Kai kurie miškai dėl sausros kol kas gaili grybų, tačiau gėrybių juose vistiek galima rasti. Šiuo metu – bruknių sezonas. Jų užderėjo mažiau nei tikėtasi, tačiau prisrinkti tikrai galima. Ir net būtina, sako specialistai. Šiuo metu miškuose raudonuojančios uogos – ne tik gardus desertas, bet ir nuostabus vaistas. Viename Marijampolės turguje pirkėjas kamantinėja uogautoją kaip geriausia valgyti bruknes. Uogos ką tik iš miško. Vyras perka litrą jų. Kainuoja trys eurai: „Labai patinka, labai.

Artėjant rudeniui, peršalimo ligų sezonui, kyla poreikis stiprinti imunitetą, kad šaltojo sezono metu nesirgtume arba persirgtume kuo lengviau ir greičiau. Vaistininkai atskleidžia, kad savo organizmu reikia pradėti rūpintis jau dabar, nes susirgus bus per vėlu. Imuninę sistemą reikėtų stiprinti ne tik papildais, bet ir kitais, visiems gerai žinomais būdais. Svarbu pradėti nuo paprastų dalykų Ligoms atsparios imuninės sistemos vienas pagrindinių aspektų – sveika mityba.

Nors dabar pats uogų ir daržovių sezonas ir tokiu metu anksčiau gerokai sumažėdavo susidomėjimas maisto papildais ir vitaminais, ši vasara pasak vaistininkų kitokia. Farmacijos specialistai sako, kad neprisimena metų, kai buvo toks ryškus visuomenės domėjimasis preparatais organizmo stiprinimui. Beveik dvigubai vien rugpjūtį išaugo domėjimasis antioksidantais, geriau žinomais kaip vitaminas C, E, karotinas ir kiti.

Šiemet rekordiniu derliumi džiaugiasi egzotinių aktinidijų augintojai. Smaragdo spalvos uogos – tikra vitamino C bomba. Aktinidijas tyrinėjantys mokslininkai atranda vis naujų vertingų jų savybių ir sako, kad jos net stabdo piktybinių ląstelių dauginimąsi. Tačiau specialistai įspėja, aktinidijas vartoti itin atsargiai ir ne vien dėl alergijos grėsmės.

Vasarą daugelis savo mitybos racioną gausiau praturtina šviežiais vaisiais ir daržovėmis, todėl gali atrodyti, kad pakankamai apsirūpiname mineralais bei vitaminais. Vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad net ir maitinantis sveikai, organizmui gali pritrūkti tam tikrų medžiagų, kurių gauti su maistu pakankamai įprastai nepavyksta, rašoma pranešime spaudai.

Neseniai žiniasklaidą apskriejo žinia apie tragediją Anglijoje, kur lietuvaitė mirė suleidus vitaminų mišinį organizmui stiprinti. Gydytojai neslepia, kad tokia procedūra ypač populiarėjanti tarp pramogų pasaulio žmonių, tačiau įspėja – bet kokio preparato leidimas į veną nėra juokų darbas. Be to, alerginių reakcijų gali sukelti ir geriamieji vitaminai.

Rytų Londone, Forest Gate rajone, savo namuose mįslingai mirė 63-ejų lietuvė Rita Saugūnienė. Anglijos naujienų portalai skelbia, kad moteris mirė vos per kelias valandas po to, kai į veną jai buvo suleistas vitaminų mišinys organizmui stiprinti. Vitaminų stiprinimo kursą moteriai padovanojo sutuoktinis Algirdas. Pasak vyro, jam ši dovana kainavo apie 400 svarų sterlingų. Birželio 27 d. R. Saugūnienei buvo suleista vitaminų dozė.

Pats saldžiųjų žemuogių sezono įkarštis. Medikai ragina šiomis gamtos gėrybėmis mėgautis kuo dažniau, nes tai ir kone pati skaniausia, o taip pat ir sveikatai naudingiausia laisvai šalies miškuose auganti laukinė uoga. O štai alergologai perspėja – nors žemuogės ir sveika, svarbiausia turėti saiko, mat gresia alergijos simptomai. Be to, šios uogų kainos – vienos didžiausių. Pasirodo, mūsų šalies miškuose slepiasi tikri sveikatos lobiai.

Jaučiate energijos trūkumą, žarnyno spazmus ar tiesiog pastebite suprastėjusią organizmo būklę? Prasidėjus penktai savaitei, kai gyvename namų režimu, ypač svarbu rūpintis tuo, ką valgome. Pasak dietistės Živilės Dumbraitės, planuojantis savaitės meniu reikėtų nepamiršti šviežių maisto produktų, ypač daržovių ir vaisių, kuriuose gausu A, C vitaminų ir maistinių skaidulų.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Paprastas obuolys yra vienas maistingiausių vaisių, tačiau tik nedaugelis žino, kad jis turi daug puikių savybių mūsų organizmui, tačiau tam tikra jo dalis yra toksiška. Ar visgi obuolių sėklos yra nuodingos ir kas nutinka, jei jas suvalgai? Obuoliuose gausu vitaminų, be to tai geras angliavandenių bei skaidulų šaltinis. Obuoliai apsaugo nuo kai kurių sveikatos problemų dėl savo gydomųjų savybių.

Du gydytojai pasakoja, kokius vaisius ir daržoves valgyti kasdien, norint nesusirgti gripo sezono metu, ir dar rekomenduoja imunitetą stiprinančio glotnučio receptą. Gali būti, kad esate vienas iš daugelio tų, kurie pirmaisiais žiemos mėnesiais kenčia nuo niekaip nesibaigiančių ir sekinančių ligų – deja, žiema dar nesitraukia. Pasak prof.

Mandarinų aromatas namuose ar darbovietėje išduoda – artėja didžiosios šventės. Šiuos vaisius tautiečiai taip pamėgo, kad paskutiniais metų mėnesiais jų nuperkama tūkstančiai tonų. Ir mandarinais džiaugiasi ne tik smaližiai, bet ir mitybos specialistai, mat vaisius ne tik vitamino C bomba, bet ir tikras kovotojas su aukštu kraujospūdžiu, ir net raukšlėmis. Na, o virtuvės šefai ragina su mandarinu paeksperimentuoti – siūlo receptus su silke.

Sveika ir subalansuota mityba – viena iš pamatinių geros savijautos taisyklių. Deja, bet su amžiumi net ir didžiausios tiesos turi išimčių. Medikė atsako, kodėl vyresnio žmogaus organizmui darosi vis sunkiau pasisavinti įvairius mineralus ir vitaminus net ir iš kokybiško maisto. „Pirmiausia reiktų pradėti nuo mūsų virškinimo sistemos senėjimo.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. 100 rūšių Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai.

Lietuvė pasiekė pasaulio rekordą – per minutę išgliaudė daugiausiai pistacijų. Dietologai primena, jog šis užkandis išties vertingas ir kupinas naudingų medžiagų, tačiau pataria nepersistengti ir juos valgyti su saiku. „Mados nėra besikeičiančios. Žmonės Lietuvoje ypatingai mėgsta lazdynų riešutus, graikiniai riešutai. Tačiau karaliauja pistacijos, be jokios abejonės. Šių riešutų suvalgoma daugiausiai, bent jau iš mūsų asortimento“, – sako bendrovės direktorius Gražvydas Jukna.

Dievų vaisius, kuris iš tiesų yra uoga. Po štai tokia mįsle slepiasi į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavę persimonai. Prekybininkai neslepia, jog jų tautiečiai per vasarą pasiilgsta ir nuperka šimtus tūkstančių kilogramų. Prieš rudenį ant prekystalių pasirodančią uogą kepures kelia ir dietologai. Persimonas – geriausias virškinimo ir širdies draugas. Rudeniui jau gerokai įsibėgėjus į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavo taip ilgai laukti persimonai.

Jei dažnai sergate peršalimo ligomis ir sukate galvą, kodėl bakterijos ir virusai puola būtent mus, mokslininkai turi atsakymą – visai gali būti, kad prie negalavimo prisideda ir būtent vitamino D trūkumas. Pernai viena laboratorija ištyrė, kad šio vitamino trūko devyniems iš dešimties tautiečių, septyniems – vitamino trūko gyvybiškai. Imunitetas nusilpsta ir štai dėl to esą karščiuojame, imame kosėti ar puola sloga.

Nors parduotuvėse jau galima rasti dumplūnių vaisių, supakuotų į nedideles dėžutes, jas nedrąsiai sodiname soduose. Gal šie neįprasti augalai atrodo sunkiai auginami, o gal įsivaizduojame, kad jie kilę iš šiltųjų kraštų… Primena pomidorus Profesorius Kazimieras Grybauskas 1946 metais savo knygoje „Lietuvos TSR vaistingosios daržovės“ rašė: „Dumplūnė yra viena iš jauniausių daržovių pas mus. Jos sėklas Botanikos sodas išplatino Lietuvoje tik 1937 metais.

Ruduo – moliūgų metas. Dietologai ragina rudenį šią daržovę valgyti bent tris kartus per savaitę. Pasak jų – naudingosios moliūgo savybės sunkiai suskaičiuojamos – jis kupinas vitaminų, skaidulų ir mineralų, o taip pat gerina nuotaiką ir valo organizmą. O štai virtuvės šefai išduoda – moliūgas tampa nepakeičiamu produktu net ir prabangiausiuose šalies restoranuose. Rudens karalius – moliūgas – jau užkariauja prekybos centrų ir turgų lentynas.

Daugybė žmonių visame pasaulyje vartoja vitamino B papildus, manydami, kad taip tausoja sveikatą. Vitaminas B yra svarbus metabolizmo procesams ląstelėse, todėl jis yra iš tikrųjų svarbus. Tačiau mokslininkai teigia, kad perdėtas vitamino B vartojimas veda link sveikatos problemų, tarp kurių - ir klubų kaulų lūžiai. Iš tikrųjų, B grupės vitaminų yra ne tiek jau mažai - išskiriama dvylika, nors kai kurie iš jų atlieka panašias funkcijas.

Baigiantis vasarai keičiasi klimatas, vėl grįžtame prie greitesnio darbo tempo ir gyvenimo režimo. Gali atrodyti, kad per vasarą prisisotinę vaisių ir uogų, esame apsisaugoję nuo ligų visiems ateinantiems metams. Žinoma, vasaros sezono gėrybės yra labai svarbios, tačiau nereikėtų tuo apsiriboti. Artėjant rudeniui ir šaltajam sezonui, imuninę sistemą reikia pradėti papildomai stiprinti iš anksto. Žmogaus imuninės sistemos paskirtis yra išsaugoti organizmo pusiausvyrą.

Vitaminas D yra svarbus dėmuo, jo tinkamai veiktų mūsų kūno funkcijoms – taigi, ar jums jo pakanka? Portalas dailystar.co.uk nurodo vitamino D trūkumo sukeliamus požymius ir simptomus. Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje. Ši medžiaga skatina ląstelių augimą, taip pat palaiko kaulų, dantų ir raumenų sveikumą. Taigi, kai jo nepakanka, jis gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį. Štai keletas vitamino D trūkumo simptomų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Apie vitamino D trūkumą kalbama daug, su tuo siejamos autoimuninės ligos, vėžys, kaulų retėjimas, depresija ir daug kitų ligų. Kuo ypatingas vitaminas D, ar galime jo atsargų prisikaupti per vasarą ir ar tikrai nuolat reikia vartoti vitamino D papildus, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dietologe Lina Barauskiene. Vitaminui D jautrių receptorių randama visame žmogaus organizme – odoje, smegenyse, stubure, liaukose, širdyje, inkstuose, kauluose.

Pavasaris įsibėgėja, o po žiemos apsunkęs ir cepelinais primaitintas dažno mūsų organizmas niekaip neišsijudina. Popiet vis dažniau suima snaudulys, tad skubame prie kavos aparato. Žolininkai sako, kad geriau lauke prasieiti, o pievoje ar pamiškėje radus pumpurą, tinkamą žolelę ar žiedelį – juo palepinti organizmą. Kas šiuo metu naudinga ir kas nuodinga, domėjosi mūsų žurnalistai.

Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi moteris prašydama pagalbos. Pasak Aušros (tikrasis vardas redakcijai yra žinomas) jai ir jos metų neturinčiam kūdikiui tenka jau beveik pusę metų minti gydytojų ir laboratorijų slenksčius dėl, kaip mano moteris, netiksliai kūdikiui atliktų tyrimų ir kraujyje atsiradusio toksiško vitamino D kiekio.

Vitamino D trūkumas dėl per mažo gaunamo saulės kiekio neigiamai veikia smegenis. Vitamino D trūkumą medikai sieja su prastesne atmintimi ir prastesnėmis pažinimo funkcijomis. Taip pat daugėja tyrimų, rodančių, kad vitamino D trūkumas skatina šizofrenijos vystymąsi, rašo portalas iflscience.com. Queenslando universiteto dr. Thomas Burne atliko tyrimą su suaugusiomis žiurkėmis, kurioms nedavė vitamino D. Pastebėta, kad žiurkių smegenyse mezgėsi silpnesni ryšiai tarp neuronų.

Rytų medicina sako, kad žmogaus veidas atspindi tiek jo sveikatos būklę, tiek gyvenimo būdą. Brightside.me pateikė 9 esminius dalykus, apie kuriuos praneša tik veidas. Be to, organizmu reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. 1. Plonas ir liesas veidas Dažnai gali pranešti apie per didelį nuovargį sporto salėje arba netikusias dietas, kurie išsekino organizmą.

Jei nuolat jaučiatės pavargę, trūkčioja akis ir vargina raumenų spazmai, labai gali būti, kad organizmui trūksta magnio. Magnio trūkumas gali sukelti rimtas ligas, kadangi nuo šios medžiagos priklauso labai daug organizmo procesų. Būtent todėl reikėtų neprarasti budrumo ir sugebėti laiku pastebėti magnio trūkumą. „Bright Side“ surašė magnio trūkumo simptomų sąrašą.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, apie trečdalis visų mirčių yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Žuvų taukai gali užkirsti kelią į didžiules sveikatos problemas. Žuvų taukuose yra nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip omega-3 ir omega-6, kurios padeda išlaikyti mūsų širdį sveiką. Štai, kas atsitiks su jūsų kūnu, jei reguliariai vartosite žuvų taukus.

Kai mes susiduriame su sveikatos problemomis, stengiamės kuo greičiau jas išspręsti. Tokiu būdu, ieškome tinkamų vaistų simptomams palengvinti. Bananai, ciberžolė – daugeliu atvejų savo unikaliomis savybėmis gydo taip pat gerai, kaip įprastiniai vaistai.  Ciberžolė Šis prieskonis yra natūralus antioksidantas, apsaugantis regą. Kurkuminas esantis ciberžolėje yra veiksmingas ir užkerta kelią regos prastėjimui.

Kartais sapnus geriau pamiršti – nesinori visą dieną galvoti apie košmarus. Tačiau kartais gaila, kad sapnai iš atminties dingsta vos per kelias sekundes po pabudimo. Visgi, Adelaidės universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad žmonėms lengviau prisiminti sapnus, jei jie šiek tiek pakeičia savo mitybą. Iš tiesų, daugelis žmonių sapnuoja kiekvieną naktį. Galbūt jūs to nežinote, nes sapnai dažniausiai pasimiršta vos per kelias sekundes po pabudimo.

Vitamino D trūkumas – tai sveikatos problema, su kuria susiduria didelė dalis viso pasaulio gyventojų, ne išimtis – ir Lietuva. Anot gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, iš bendrosios medicininės praktikos galima nustatyti, kad vitamino D trūksta devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų. Pasak specialistės, pagal šalyje atliktus mokslinius tyrimus, vitamino D trūkumo tikimybė dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 80 proc., tačiau realybėje šie skaičiai dar didesni.

Sveika valgyti bulves ar ne? Pasaulio dietologai ir medikai pastaraisiais metais ginčijasi, ar nuo šių daržovių tunkama ir net susergama vėžiu. Lietuvos mitybos specialistai suskubo šakniavaisį reabilituoti – esą bulvė kaip buvo, taip ir yra vitamino C bei kalio šaltinis. Gydytojai atskleIdžia, ir kaip geriausiai bulves paruošti, kad naudingosios medžiagos neprapultų.

Lankydami savo artimųjų kapus, nepamirškite tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Apsisaugoti nuo peršalimo gali padėti ir tinkamas apsirūpinimas vitaminais.  „Daugeliui pažįstama savijauta, kai jau virusai pamažu pradeda pulti ir „dirbti“ savo darbą? Oi, kaip nemėgstų tokios savijautos, nes tada bandai griebtis visko, kad tik geriau pasijustum. Iš tikrųjų įprastas arbatėles verta pakeisti vitamingais kokteiliais, kurie iš tiesų padeda“, - sako tinklaraštininkė Edita.

Atvėsęs, drėgnas ir vėluotas oras greitai paveikia mūsų odą, ypač lūpas, todėl rudeniop, pajutus nemalonius simptomus lūpose, paprastai kaltiname orą. Tačiau lūpos sausėja ir skeldėja ne tik dėl oro sąlygų – karščio ar atšiauraus vėjo. Pablogėjusi lūpų būklė gali pranešti ir apie vitaminų trūkumą, alergiją, o gal tai neteisingo dantų sąkandžio pasekmė? Farmacijos specialistė Ilma Plynytė sako, jog dažniausiai blogą lūpų būklę lemia A arba B grupės vitaminų trūkumas.

Milijonai žmonių saujomis geria vitaminų preparatus, tikėdamiesi pagerinti sveikatą. Kad nesirgtų, žmogui reikia vitaminų. Jų gauti reikia su maistu, nes organizmas pats jų negamina. Todėl ir bandoma šių svarbių medžiagų gauti papildomai, geriant tabletes ir kapsules. Garsus Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia atskleidė, kokią naudą mūsų organizmui turi vitaminai ir pasidalijo didžiulę ir turtingą savo, kaip gydytojo patirtimi.

 Vėstant orams, daugelis pradedame mąstyti apie artėjantį virusų ir peršalimų sezoną. Skubėdami jam pasiruošti ir sustiprinti organizmą, galime padaryti nemažai klaidų. Kaip sako vaistininkė Audronė Ziemelytė svarbu ne tik, kokius vitaminus ir kiek gauname, tačiau ir kaip juos vartojame. Neteisingas vitaminų vartojimas, derinimas su maisto produktais ar gėrimais visas pastangas sustiprinti organizmą gali paleisti vėjais.

Lietuvoje ypač paplitęs ir visiems gerai pažįstamas augalas augantis pakelėse, pievose, miškuose, daržuose, pagrioviuose. Daugiametis žolinis augalas, kuris padės jūsų sveikatai ir virškinimui. Iš šio augalo lapų yra kuriami vaistai, verdami nuovirai ar sultys, tai daugiametis plačialapis gyslotis. Naudojamas nuo seno Senovėje gysločiu kinai, graikai ir romėnai gydė dizenteriją.