vegetarizmas

Metams bėgant su menopauze susiduria kiekviena moteris. Vienoms ji praeina nepastebimai, kitoms – dėl sutrikusios estrogenų veiklos gali pablogėti sveikata, varginti psichologinės bėdos.

Mindaugas Rainys jau šešerius metus gyvena nauju ritmu – vyras ėmė sportuoti, maitintis sveikai ir visiškai atsisakė mėsos. O valios pradėti nerandantiems, bet gyvenimą keisti norintiems Mindaugas turi vieną svarbų patarimą.  „Rimtesni pokyčiai prasidėjo prieš šešerius metus. Prasidėjo jie belaukiant Kalėdų, pamėginau atsisakyti tam tikrų maisto produktų ir tame tarpe mėsos.

Specialistai skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja. Koks lėkštės turinys padėtų išvengti šios ligos ir ar vegetarams negresia susirgti nutukimu, pasakoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Tai – antroji interviu dalis. Pirmame interviu aptarėme pagrindines nutukimo priežastis ir ligos gydymą, kodėl daug žmonių vėl susiduria su ligos atkryčiu, tekstą galite skaityti paspaudę čia. Pakalbėkime apie pačią mitybą.

Jungtinėse Valstijose sveikos mitybos bumas persikelia ir į mokyklas. Niujorko mokiniai nuo šiol bus maitinami veganiškai. Išimtinai augalinės kilmės maistas jiems bus tiekiamas bent kartą per savaitę. Nors pats veganiškai besimaitinantis miesto meras sako, kad tai padės pagerinti vaikų sveikatą, dalis tėvų sprendimu pasipiktino. Nuo šiol kiekvieną penktadienį daugiau nei milijono Niujorko mokinių pietų lėkštėse – išimtinai veganiški patiekalai.

Draugystė su šokoladu ir galimybė išmėginti šio saldumyno verslą į Karolinos Brusokienės gyvenimą atėjo visiškai netikėtai. Ilgainiui, paragavusi šios patirties, mergina suprato, kad niekur kitur taip gerai nesijaučia, kaip gamindama sveikuoliškus šokoladus ir šiandien „Ach Vegan Chocolate“ įkūrėja stebina tiek išskirtine šio saldumyno sudėtimi, skoniu, tiek stilingu pateikimu.

Atrodo, kad atsakymas į šį klausimą turėtų būti „tikrai ne mėsą“. Juk vegetarai nevalgo mėsos, todėl jų racioną sudaro augalinės kilmės produktai – vaisiai ir daržovės, ir gyvulinės – sūris, kiaušiniai. Tačiau tie, kas nepažįsta nė vieno vegetaro, vis dar mano, kad jie yra tiesiog „žaliavalgiai“ – maitinasi tik daržovėmis, nes be jų nėra ko valgyti. Tiesa ta, kad patiekalų iš daržovių ir vaisių pasirinkimas toks didelis, kad tik žaliavalgiais juos laikyti sunku.

Visi turime mėgstamą patiekalą, kuris nėra toks sveikas mūsų organizmui, tačiau labai skanus. Įsivaizduokite, kad vieną dieną nusprendžiate sveikai gyventi ir atsisakyti visų keliamų pagundų. Mėsainiai, picos, kepsniai – visa tai tektų pamiršti. Galbūt, atrodytų, sudėtinga ir tam reiktų laiko, tačiau kaunietis Modestas Žymančius nieko nelaukė ir išsikėlė sau iššūkį – iškart tapo veganu.

 Ar tėvai, kurie maitina vaikus vegetariškos mitybos principu, nedaro klaidos? Ar tinkamas sprendimas iš raciono išbraukti mėsą ir gyvūlinės kilmės produktus vaikams, kurie dar tik formuojasi? Vaikų gastroeneterologas docentas Vaidotas Urbonas įsitikinęs, kad tėvai, taip besielgdami, daro didžiulę klaidą.  Jo teigimu, suaugusių ir vaikų vegetarizmas iš esmės skiriasi.

Prieš septynerius metus gyvulinės kilmės produktų atsisakiusi žinoma teatro ir kino aktorė, grupės „La forza“ narė Neringa Nekrašiūtė neslepia – visuomenė vis dar jautriai reaguoja išgirdusi frazę „veganiška mityba“. Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų. Jautė potraukį nuo paauglystės „Mano jautrus skrandis, todėl mityba visada buvo labai aktuali.

Praėjusią savaitę Lietuvoje nuaidėjo pribloškianti žinia. Į vieną iš Vilniaus ligoninių paguldytas kritinės būklės septynių mėnesių kūdikis. Kaip tada tv3.lt teigė docentas Vaidotas Urbonas, vaikas buvo maitinamas tik mamos pienu, kuri yra vegetarė.

 Jau 40 metų vegetariškai besimaitinanti ir išsigydžiusi vadinamas nepagydomas ligas Ksavera Vaištarienė sako, jog gyventi daugiau kaip 100 metų gali kiekvienas. Ji atskleidžia 5 būdus, kaip to pasiekti, o praktiškai to mokys rudens senjorų stovykloje "Mes galim!". „Iki 46 metų negalvojau apie sveikatą, nei ką aš valgau, nei kiek, ir staiga - apsvaigsta galva einant universiteto koridoriumi. Nesudalyvavau svarbiame posėdyje, vos nuslinkau į kabinetą, kažkas mane parvežė namo.

Jauna vegetarė Bekki mėgavosi pamėgtomis salotomis. Kartu su vyru ji pietavo ir kalbėjosi apie savo asmeninius reikalus.  Salotas mergina valgė įprastai, kabino daržoves šakute. Vis dėlto viena akimirka apvertė merginos pietus aukštyn kojomis - ji pamatė, kad jos lėkštėje įsitaisiusi dar gyva varlytė! Ji šūktelėjo vyrui apie tai, kad varlytė yra gyva, todėl vyras suskubo ją traukti iš salotų. Net širdies masažas buvo daromas mažajai paklydėlei.

Vegetarai ir veganai viešojo maitinimo įstaigose turi vis daugiau pasirinkimų nei garnyras. Be to, kuriasi daugiau specializuotų kavinių ir restoranų, kur mėsos, žuvies, kiaušinių ir kartais net pieno – nė kvapo. Kampanijos ,,Augalybė“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 60 vegetariškų arba veganiškų kavinių, o jų poreikis sparčiai auga.

Dažnai konditerijoje vištos kiaušinis – neatsiejama dalis. Tačiau ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis šio ingrediento nenaudoja ir siūlo daugiau nei 10 alternatyvų. Vegetarinės virtuvės eksperto teigimu, yra daug pilnaverčių, tą pačią funkciją atliekančių alternatyvų, tad primityvu visada naudoti tik kiaušinį. ,,Čia gal įpratimas, toks sovietmečio reliktas, kiaušinių, paukščių pramonės pasiekimas.

Vis didėjančios vegetarų gretos, atrodo, mums jau neturėtų kelti nuostabos. Vegetarais tapę draugai, aplink sparčiai dygstančios specialiai vegetarams skirtos parduotuvės bei restoranai, gausybė mokymų, knygų, mokančių, kaip atsisakius tam tikrų maisto produktų savo organizmą aprūpinti reikiamomis medžiagomis – tai tik maža dalis faktorių, skatinančių plėstis vegetarų gretoms. Nors ši mityba tapo itin populiari, vegetarams vis dar tenka susidurti su įvairias keblumais.

Apie vegetarizmą girdime daug ir įvairių nuomonių, vieni šią mitybą peikia, kiti – aukština, stengiasi pritraukti kuo daugiau bendraminčių, kartais net pernelyg smerkdami tuos, kurie savo mitybos racione mėsos neatsisako. Šiaip ar taip, nieko neįprasto – kiek žmonių, tiek skirtingų požiūrių.

31-erių metų Amy Molloy iš Sidnėjaus beveik visą savo gyvenimą buvo vegetarė. Tačiau prieš du metus, moteris spjovė į savo mitybos įpročius ir pradėjo valgyti mėsą, negano to, ją susimedžioja pati. Būdama 29-erių Amy suprato, jog vegetarizmas žalingas ne tik jos kūnui, bet ir santykiams. Netrukus, jai pradėjo be galo patikti žvejyba. Šio pomėgio ją išmokė jos širdies draugas, rašo dailymail.co.uk. Moteris mano, jog vegetare tapo dėl šeimoje diegiamų įsitikinimų.

Edgaras Lubys, dažniau žinomas „Amberlife“ sceniniu vardu, šiandien daug ramesnis ir susikaupęs. Atlikėjas prisipažįsta, kad dabar jo gyvenimas nesiskiria nuo bet kokio kito žmogaus.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu. Ir nors šiandien vis dažniau galime išgirsti, kad dėl sveikatos problemų, tam tikrų įsitikinimų ar net vyraujančios mados visuomenėje, žmogus atsisako valgyti gyvulinės kilmės produktų, tačiau didesnė pasaulio dalis – be mėsos neįsivaizduoja nei vienos savo dienos.

 Parengė Sandra Miškinienė Ar taip jau sveika maitintis tik žaliais produktais ir visiškai atsisakyti mėsos? Egzistuoja daugybė būdų praktikuoti vegetarizmą. Vieni vegetarai leidžia sau valgyti pieno produktus ir kiaušinius, tačiau neprisiliečia nei prie mėsos, nei prie paukštienos ir net žuvies. Kiti vegetarai valgo pieno produktus, tačiau nevalgo kiaušinių, arba atvirkščiai – valgo kiaušinius, bet nepripažįsta nieko pieniško. Dar yra tokių, kurie valgo žuvį, bet nevalgo paukštienos.

Apie 10 proc. visų pasaulio gyventojų yra visiški vegetarai, besilaikantys radikalaus (atsisako visos rūšies mėsos bei kitų gyvulinės kilmės produktų), arba daliniai vegetarai, kurių mitybos rėžimas ne toks griežtas – nevalgo tik tam tikros rūšies mėsos. Gydytojų nuomonė apie mėsos išbraukimą iš raciono yra nevienareikšmiška, tačiau dėl vieno jie sutinka – svarbiausia mitybą sureguliuoti taip, kad organizmui nebūtų daroma žala.

Norint greitai ir efektyviai atsikratyti antsvorio reikia iš mitybos raciono išimti mėsos produktus. Šis mitas toks gajus, kad vegetaru šiandien neretai tampama tik dėl siekio numesti šiek tiek svorio. Sveikos mitybos raciono ir sporto duetui atsukama nugara ir verčiau pasirenkamas organizmo žalojimas. Pasak gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės, mėgstant mėsą jos atsisakyti tik dėl svorio mažinimo – neišmintingas sprendimas.

„Esu 3 metų berniuko mama. Nėštumo metu maitinausi veganiškai, žindymo laikotarpis buvo daugiau žaliavalgiškas, o mano vaikas nuo pat pirmųjų dienų yra 100 procentų veganas. Sakyčiau, daugiau vaisiavalgis, nes jo mitybos pagrindas yra vaisiai ir uogos. Sūnelis auga sveikas ir dar niekad nėra sirgęs“, – pradeda pasakoti istoriją apie nėštumą ir sūnų Airijoje gyvenanti Rita. Jauna moteris sako labai nustebinusi gydytojus, kai pirmą sykį apsilankė pas juos jau pastojusi.

„Nebevalgyti gyvūnų mane paskatino šuo. Prieš metus įsigijau vokiečių aviganį, susidomėjau žaliavalgiška šunų mityba, t.y. šuns šėrimu žalia mėsa, gyvūnų organais. Kadangi šuo per dieną suėsdavo po 2 kg mėsos, teko ja rimtai apsirūpinti. Mėsą gaudavau iš skerdyklos, kur dirba mano draugės mama. Pirkdavau dideliais kiekiais, nemažai laiko sugaišdavau, kol ją sutvarkydavau, sudėdavau į šaldymo dėžę, išplaudavau didžiulius kibirus, pilnus kraujo“, – pradeda pasakojimą lyg iš siaubo filmo Lina.

Pastaruoju metu vegetarizmas populiarėja pakankamai sparčiai - požiūris, kad nedirbantiems sunkaus fizinio darbo nebereikia tiek kalorijų, o reikalingas medžiagas galima gauti ir planuojant augalinės kilmės dietą gal ir teisingas.

Tarptautinė nevyriausybinė gyvūnų teisių gynėjų organizacija „Animal Equality“ štai tokiu protestu Barselonos centre paminėjo „Dieną be mėsos“. Didžiulėmis užrašu „žmogaus mėsa“ dekoruotomis pakuotėmis organizacijos nariai protestavo prieš mėsos vartojimą. Klausimas, ar ši protesto akcija, siekianti skatinti vegetarizmą, sulaukė aktyvaus stebėtojų palaikymo.

Pastaruoju metu vegetarizmas populiarėja pakankamai sparčiai - požiūris, kad nedirbantiems sunkaus fizinio darbo nebereikia tiek kalorijų, o reikalingas medžiagas galima gauti ir planuojant augalinės kilmės dietą gal ir teisingas.

Asta ir Vytautas Keturkos kažkada dirbo ir gyveno kaip visi, kol jiems proto nesujaukė ajurveda. Dabar pora yra vegetarai, nevartoja jokių kvaišalų bei cheminių vaistų ir savo žiniomis dalijasi su visais, kas tik yra pasiryžę klausytis.

Lietuvoje jau tapo madinga būti vegetaru, nesvarbu, kad kartais „laikinu“, o norintiems dar labiau šokiruoti bičiulius pakanka apsiskelbti žaliavalgiu. Šių mitybos rūšių žinovai sako, kad eksperimentai su mityba neturint reikiamų žinių sveikatos tikrai nepagerina, o ir pačios vegetarizmo ir žaliavalgystės idėjos tikrai neapsiriboja vien puodu daržovių ar pintine žolynų – tai gyvenimo būdas.

 „Nelabai tikiu staigiais pasikeitimais ir atsivertimais. Vis tiek kažkada ateina suvokimas, kuomet esi pasiruošęs pakeisti savo gyvenimo būdą ar įpročius“, - sako žinomas muzikos atlikėjas Andrius Mamontovas, jau 19 metų nevalgantis mėsos ir nevartojantis svaigiųjų gėrimų. Vegetarizmas „Vegetarizmas man imponavo visada, vos ne nuo pat vaikystės. Niekada nebuvau didelis mėsos valgytojas.

Pasaulyje vis daugėja žmonių, visiškai atsisakančių mėsos bei pieno produktų ir gyvulinės kilmės riebalų, taigi vegetarizmas pamažu tampa populiaria valgymo tendencija ir Europoje, ir už jūrų marių. Šiandien šeimininkės kviesdamosi svečius dažnai pasiteirauja, ar bus vegetarų, o kavinėse, restoranuose ir lėktuvuose jiems neretai skiriama atskira skiltis valgiaraštyje. Taigi, XXI amžiuje vegetaras tikrai nemirtų iš bado, juolab kad daugumoje šalių jau išsirinko geriausius vegetariškus patiekalus.

LNK šokių projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ dalyviai pamažu tampa viena šeima, kurioje tarpusavyje dalinasi savo idėjomis, darbais, mintimis, sumanymais, susitinka po repeticijų ir kartu leidžia laiką. Po „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ premjeros vykusių dūzgių šokių projekto dalyvė Renata Uzialkaitė, jos mylimasis aktorius Marius Jampolskis ir jos šokių partneris Vadimas Šuško nusprendė atsisakyti mėsos.

Kare su mėsa atrastas naujas ginklas: mažytė erkė, kurios įkandimas sukelia alergiją mėsai. Erkė Amblyomma americanum, kurios nugarą puošia balta dėmė, atrodo pakankamai nekaltai. Tačiau Virdžinijos universiteto tyrėjai teigia, kad į mažytę žaizdelę patekę seilės gali sukelti alerginę reakciją mėsai. Ir ji pakankamai skausminga, kad visą gyvenimą buvę mėsėdžiais žmonės taptų vegetarais. „Žmonės suvalgo jautienos, o maždaug po 3–6 val.

Rašytojas, treneris ir fizioterapeutas Šarūnas Navickis jau daugiau nei 20 metų gyvenimą skiria kūno ir sielos gerovei. „Sveika gyvensena, tinkamas sportas, taisyklinga mityba – tai, kas puoselėja kūną – automobilį, per gyvenimą vežantį mūsų sielas“, – teigia specialistas. Valgymo dažniai Klausimas: „Kodėl reikia valgyti penkis kartus per dieną?“ Saulius Atsakymas: „Nebūtinai penkis kartus. Svarbu – kuo dažniau, nes kuo mažesni tarpai tarp valgymų, tuo mažiau šansų, kad praalksime.

Bene daugiausia dėmesio vegetarizmui skiria dietologai ir medikai, leisdamiesi į begalinius ginčus, ar tai sveika, ar žalinga sveikatai. Šiuo reiškiniu susidomėjo ir psichologai, tiesa, kitu aspektu. Vis daugiau žmonių atsisako mėsos produktų ir pereina prie vegetarinės mitybos. Tiesa, mitybos įpročius daug kur lemia kultūrinė aplinka, tradicijos. Indijoje beveik kas antras gyventojas – vegetaras. Europoje vegetariškiausi – britai.

Mėsa yra žalinga: ji kenksminga jums, kenksminga aplinkai. Bent jau taip paprastai tvirtinama, rašo NewScientist.com. Kiekvienais metais prie pastato, kuriame vyksta Jungtinių Tautų klimato derybos, šių metų lapkričio 28 dieną prasidėsiančios Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, suplūsta protestuotojai, nešini už vegetarizmą pasisakančiais plakatais. Tikrovė tokia, kad galvijų auginimas – 15 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis.

Apie vegetarizmą sklandantys gandai yra, švelniai pasakius, prieštaringi. Ir daugiausia dėl to, kad mes vis dar per mažai žinome apie šį specifinį mitybos būdą. Vegetarizmas jau seniai ne šiaip tik dieta, bet gyvenimo būdas ir net savotiška filosofija. Tačiau mokslininkai vis dar turi apie ją savo nuomonę, anaiptol ne visais klausimais sutampančią su pačių vegetarų. Nauda Savaime suprantama, mėsos atsisakymas turi privalumų.

Aktorė Natalie Portman viešai pareiškė, kad nėštumo metu atsisakė veganiško gyvenimo būdo ir vėl pradėjo vartoti pieno produktus bei kiaušinius. „Nėštumo metu supratau, kad man trūksta tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, kiaušinių. Todėl nusprendžiau, kad laukdamasi kūdikio galiu būti tiesiog vegetare.

Lietuvos sveikuolių lyderis Dainius Kepenis – vienas tų žmonių, kurie savo pavyzdžiu demonstruoja tai, ką pataria kitiems. Jau 20 metų žmonėms jis siūlo dviejų savaičių organizmo apsivalymo dietą, po kurios jie pajunta gryno maisto skonį. Prisiminęs aršiausius savo oponentus dabar jis tik linksmai šypsosi: „Niekada nesiūliau grįžti į gamtą, lipti atgal į medį. Nesiūliau ir atsisakyti mėsos. Sakiau, kad jos galima valgyti, tik geriau rečiau ir mažiau.

Kaip teisingai maitintis, kad, anot liaudies išminties, su šaukštu sau kapo duobės neišsikastume? „Paslaptis labai paprasta – svarbiausia, žinoti, kada, kaip ir ką dedame į burną“, – sako kaunietė žolininkė Žana Jankovskaja. Dieną pradeda apsivalymu „Pusryčiauti ar ne, kas rytą klausiu savęs ir įsiklausau į savo organizmą.

Oro linios buvo priverstos sumokėti kompensaciją vegetarų šeimai, priverstai be maisto ištverti 13 valandų, rašo „news.com.au“. Faleenas Majumdaras su savo šeima „Asiad“ oro linijomis skrido iš Toronto, JAV į Mumbajų. Jau pirkdamas bilietas vyras pageidavo vegetariško maisto, tačiau dėl techninės klaidos įgula apie tai nebuvo informuota ir tokio maisto lėktuve nebuvo.