ūkis

Lietuvoje smarkiai išaugo daržovių ir vaisių supirkimo kainos. Vien lietuviški obuoliai dėl prasto derliaus dabar superkami pustrečio karto brangiau nei prieš metus. O tai pranašauja dar didesnį kainų šuolį. Dėl nepalankių orų ūkininkams trūksta ir kitų vaisių bei daržovių. Žemdirbiai baiminasi, kad dalis derliaus gali supūti, o tai gali ir gerokai kilstelti rudens gėrybių kainas parduotuvių lentynose.

 Valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, nuo 2018 metų bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintų šviežių uogų, vaisių ir daržovių augintojų Lietuvoje esama jau beveik 200. Tarp jų – ir Alvyda Tamulėnaitė iš Biržų. Ūkininkė didesniame nei 30 ha plote augina pagal šią sistemą sertifikuotus juoduosius serbentus ir ekologiškas aronijas.

Nors lietūs trumpam liovėsi - ūkininkų vargai nesibaigia. Po liūčių jiems liepta pateikti informaciją apie nuostolius, bet jie kol kas dar auga. Laukai su daržovėmis toliau skęsta, kritulių dvigubai nei įprasta. Dabar paskelbta, kad kompensacijos gali tikėtis tik tie, kurie bendrai prarado daugiau nei trečdalį savo derliaus. Specialistai piktinasi, kad tokia riba didelę dalį žemdirbių paliks visai be pinigų.

Kambodžos kiaulių ūkis dėmesio centre atsidūrė po to, kai buvo paviešintos ten laikomų kiaulių ir paršelių nuotraukos. Keistos raumeningos kiaulės pribloškė ne vieną, pastarosiomis savaitėmis jos pateko į dėmesio centrą, išstūmę vaikų ir šunų problemas. Vaizdai iš tiesų trikdantys. Paviešinti vaizdo įrašai kelia dar daugiau pykčio – akivaizdu, kad kiaulėms labai sunku judėti. Vietinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad ūkininkai dėl papildomos mėsos kilogramų – svorio – reiškia papildomos pinigus.

 Šiaulių rajone Raudėnuose naktį sudegė pusė dviejų ūkininkaujančių seserų turto. Supleškėjo didžiulis renovuotas tvartas su pašarais ir kelios dešimtys veršių. Ugniagesiai įtaria padegimą. Ūkininkės seserys pasakoja, kad joms kenkiama ne pirmą kartą. Policija pradėjo tyrimą dėl padegimo. Ferma su galvijais Raudėnuose užsidegė naktį. Gaisras buvo toks didelis, kad štai ugniagesiai tebedirba ir popietę.

Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad galimybių kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius iš Vyriausybės rezervo fondo nėra, tačiau žadama atverti rezervo fondą ūkininkams kitoms reikmėms – skirti lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais.

Moksliškai įrodyta, kad miškas naudingas ne tik gamtos gėrybėmis: gyvenimas šalia miško ar vien tik apsilankymas jame skatina kūrybiškumą, lavina atidumą, gydo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, pagreitina atsigavimą po ligų ir operacijų, net skatina medituoti. Vis dažniau kalbama, kad buvimas miško tankmėje, kvėpuojant tyru oru, prailgina ir mūsų gyvenimo trukmę, tačiau, kad jis taptų tvarkingu ir prieinamu visiems, būtinos nemenkos investicijos, kurių ne visi miškų valdytojai turi.

Nuošliaužų ardomą Vilniaus pasididžiavimą – Gedimino pilies kalną – bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi – būti ar nebūti medžiams ant šlaito. Tuo tarpu žolių selekcininikai siūlo sprendimus čia ir dabar. Vienas tokių – tarpgentinis hibridas eraičinsvidrė, kuri padėtų sutvirtinti kalno šlaitus.

Javapjūtės pradžia pasidžiaugę žemdirbiai dabar stveriasi už galvų ir šaukiasi pagalbos – po praėjusios savaitės liūčių ne viename rajone skęsta ne tik prinokę javai, bet ir jau pasėti žiemkenčiai. Kai kur augintojai prašo skelbti ekstremalią padėtį. Jie nuogąstauja, kad praradus derlių dažnas negalės įvykdyti išankstinių grūdų sutarčių ir Kaimo plėtros programos įsipareigojimų.

Bulvių augintojai nerimauja dėl lietaus pertekliaus: daugelyje rajonų, ypač sunkesniuose dirvožemiuose, bulvių gumbai jau pradeda pūti. Nors Lietuvoje bulvių derlius bus mažesnis nei vidutinis, augintojai nesitiki, kad bulvių supirkimo kaina išaugs. Drėgna dirva Pasak Ukmergės rajono ūkininko Ramūno Skapo, auginančio 8,5 hektaro bulvių, į gumbus jau įsimetęs puvinys, o drėgni orai dar labiau paspartins jo plitimą.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Jonavos rajone, Šilų gyvenvietėje esančioje kiaulių fermoje, baigiami didžiausio Lietuvoje afrikinio kiaulių maro židinio naikinimo darbai. Kiaulių fermos teritorijoje po žeme užkasta per dvidešimt keturis tūkstančius kiaulių. Vietiniai gyventojai baiminasi kraupių pasekmių ir sako, jog milžiniškas kiekis dvėselenos gali pakenkti gruntiniam vandeniui, o ir dabar pasak gyventojų, namuose neįmanoma atidaryti langų mat iš kiaulių kapavietės sklinda baisi smarvė.

Lietuvoje praėjusį savaitgalį į laukus išvažiavo ūkininkų kombainai ir prasidėjo javapjūtė. Šiemet dėl šalto ir lietingo pavasario ji vėluoja maždaug savaitę. „Javapjūtė prasidėjo savaitgalį. Žieminiai miežiai buvo kuliami intensyviai ir pradėta kulti žieminius rapsus. Pirmadienio dienos orai javapjūtę sustabdė ir neaišku, kokiam laikotarpiui. Visa savaitės pradžia numatyta lietinga, tad kombainai stovės. Išlindus saulei ir sušilus orui vėl kombainai pajudės.

 Vienas vegetaras Anglijoje atsisakė palikimo, verto daugiau nei 60-ies tūkstančių eurų. Vyras tiesiog negalėjo auginti iš tėvo paveldėtos karvių bandos ir vėliau savo išaugintų gyvūnų parduoti skerdyklai. Jis rado būda išspręsti moralinę dilemą. Iki šiol ūkininkas Jay diena iš dienos rūpinosi net 63-imis savo karvutėmis. Didelį ūkį vyras paveldėjo iš savo tėvo prieš šešerius metus. Tačiau visą šį laiką jį slėgė dideli sąžinės priekaištai.

Kraupus vaizdas stambaus ūkininko valdose Mažeikių rajone. Čia nežinia kiek laiko kieme ir ganykloje pratysojo kritę keliolika veršelių ir karvė. Pareigūnus iškvietė artimiausio kaimo gyventojai, kai neprižiūrimos karvės atklydo į jų sodybas. Vaizdas ūkyje, vienkiemyje Mažeikių rajone – ne silpniems nervams. Laukuose – koks pusšimtis neprižiūrimų išbadėjusių karvių, o kieme – keliolika kritusių veršelių ir viena karvė.

Naujoji valdžia žada permainų ūkininkams. Žemės ūkio ministras pasišovęs ūkininkus suvaryti į kooperatyvus. Esą taip dirba viso pasaulio ūkininkai, o Lietuva čia beviltiškai atsilieka. Ministro nuomone, dirbti drauge žmonėms trukdo prisiminimai apie kolūkius. Tad ūkininkus reikia netgi prievarta versti kooperuotis – papildoma parama ir mokesčių lengvatomis. Visgi dalis smulkiųjų ūkininkų į kooperatyvus žiūri kaip į priešą.

Paskirtasis žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas žada skatinti smulkių ūkių plėtrą bei siūlys mažinti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas didiesiems žemvaldžiams, turintiems daugiau nei 500 hektarų žemės. Interviu BNS jis teigė, jog tiesioginių išmokų mažinimui jau turi užsitikrinęs partijos pirmininko ir vieno didžiausių žemvaldžių Lietuvoje Ramūno Karbauskio pritarimą.

„Dėkojame gamtai“, - sako Anykščių rajone, Klaibūnų kaime sodybą ir mažą ūkį turinti Palmira Krivickienė. Ji kartu su vyru Povilu šį rudenį džiaugiasi stulbinančio dydžio gėrybėmis – rekordiniais moliūgais. Panevėžyje gyvenanti pora į Aukštaitijoje esančią sodybą atvyksta šiltuoju metu. Tad ir ūkininkais savęs nedrįsta pavadinti, mat mažame ūkyje augina tik sau skirtas gėrybes. Visgi jau ketverius metus iš eilės įspūdingo dydžio moliūgai tampa tikra pažiba.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Rugpjūčio mėnuo – intensyvus laikotarpis, kai ne tik pradedame nuimti derlių, bet kartu ruošiamės ir ateinantiems metams. Laiku atlikę namų darbus, tikėtina, ateityje raškysime didesnius vaisius ir padėsime augalams gausiau derėti.

Kaišiadorių rajono Vilkiškių ir Pyplių kaimų nedideliuose kiaulių ūkiuose nustatyti nauji afrikinio kiaulių maro židiniai, pranešė Veterinarijos tarnyba.

Lietuvos gyventojai jau spėjo įprasti prie šiuolaikinio gyvenimo patogumų – prireikus šviežių daržovių visi žino, kad jas lengvai pasieks prekybos tinklo parduotuvėse. Bet ne visi pagalvoja, kiek reikia skirtingų etapų, kad į savo pirkinių krepšelį gyventojai parduotuvėje galėtų įsidėti bulvių, agurkų, pomidorų ar kitų šalyje užaugintų daržovių. Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė atskleidžia spalvingą daržovių kelią nuo daržo iki jūsų krepšelio.

Pasigrožėti levandomis kvepiančiais laukais nebereikia pirkti lėktuvo bilieto ir skristi į tolimajį Provansą. Prancūzijos dvelksmą darbštūs ir išradingi lietuviai sugeba perkelti ir čia. Lietuvos ūkiuose vis dažniau veši žemdirbio akiai dar neįprasti levandų laukai. Aromatingosios levandos taip užbūrė biržietes, kad šios prie namų esantį daržą nė nesvarsčiusios iškeitė į žiedais aplipusius krūmelius ir įkūrė lietuviškų levandų ūkį. Šiuo metu pats žiedų ėmimo metas.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Šakių rajone žemę dirbęs ir sprogmenį aptikęs ūkininkas apie tai pranešė pasieniečiams, o pastarieji apie tai informavo kariškius ir ėmėsi apsaugoti vietovę. Pavojų kėlusį radinį išminuotojai sunaikino vietoje. Trečiadienį į Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardą kreipėsi Šakių rajono Slavikų kaimo ūkininkas. Vyras pranešė, jog dirbdamas žemę savo lauke, esančiame prie pat sienos su Rusija, aptiko įtartiną daiktą, panašų į sprogmenį.

 Artėjant vasarai sodo darbais užsiimti mėgstantys žmonės kaip tik kuria planus, ką reikės atnaujinti, sodinti. Visgi retą nuo pokyčių atbaido didelės kainos, tačiau mes pateikiame išskirtinę galeriją, kur rasite puikių patarimų, kaip pigiai pagražinti, atnaujinti ir atgaivinti sodą. Galime garantuoti, kad pavydės kiekvienas kaimynas, o sutaupytus pinigus galėsite skirti naujų sėklų pirkimui.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik 21 tūkst. šernų, rodo naujausi šių gyvūnų apskaitos duomenys. Šernai skaičiuoti vasario 15-29 dienomis, vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sprendimą, priimtą dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus. Šių gyvūnų suskaičiuota 20 tūkst. 839, pranešė Aplinkos ministerija.

 Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas nekeičia šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir mano, kad šalies ūkis šiemet augs 2,8 proc. 2017 metų ekonomikos augimo prognozės bankas taip pat nekeičia ir tikisi 3,2 proc. augimo. Praėjusių metų rugsėjį bankas prognozavo, kad šiemet ir kitais metais šalies ūkis plėsis atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Triušių augintojai iš visos Lietuvos ir net Latvijos suvažiavo į Telšius. Visą dieną Žemaitijos sostinė galėjo grožėtis ilgaausiais, o kai kas net susigundyti pradėti savo verslą. Triušių augintojai sako, kad ši žemės ūkio ir verslo šaka nepelnytai primiršta. Milijonų gal ir nesukraus, tačiau darbo neturint, tikrai neteks sukti galvos, kaip pragyventi nuo pašalpos iki pašalpos. Šimtas triušių susirinko... krykštavo mažieji triušių parodos lankytojai, perfrazuodami žinomą eiliuotą pasaką.

Trakų rajone Liciūniškių kaimo ūkininkė papjovė paskutinę kiaulę kaime, nes netoli buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro židinys. Ši liga nestoja. Ir veterinarai sako, kad maži ūkeliai yra pats didžiausias rizikos šaltinis. Nors be kiaulių lietuviai kaime sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą, vis dėlto neatrodo, kad kol kas jiems valdininkai turi gerų žinių. Ir visai gali būti, kad po kelerių metų tai, ką nufilmavome specialiai mūsų žiūrovams – kiaulės pjovimą – bus visiškai nebepažįstama egzotika.

Anglijoje gyvenanti moteris Angie Cox  ne vieną stebina savo drąsa: moteris visus ūkio darbus atlieka nuoga.  Mažame Anglijos miestelyje gyvenanti 34 metų moteris būdama vos 2 metukų suprato, kad ji - nudistė. Ūkininkė kartu su tėvais rengia įvairius susirinkimus, kuriuose susirenka nudistų bendruomenė. Pasak herojės, tokie susitikimai trunka savaitę, bendrai idėjai pritariantys žmonės kartu gamina valgį, sportuoja ar kitaip linksminasi.

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, nes šalis lieka ekologinės žemdirbystės šalimi, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, trečiadienį ministrų kabinetui pristatytas dokumentas bus pateiktas Europos Komisijai, kad Lietuva būtų išbraukta iš teritorijų sąrašo, kur galima auginti modifikuotus kukurūzus. „Šitame įsakyme yra numatyta, kad visą Lietuvos teritoriją išbraukti, kur būtų galima auginti 8 rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus atvirame lauke.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

 Lietuvoje nedarbo lygis krenta sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Dažnas tai aiškina tuo, neva emigracija leido sušvelninti nedarbo lygio rodiklius. Vis dėlto, Lietuvoje jau kelis metus iš eilės yra sparčiai kuriamos darbo vietos o praėjusieji metai buvo rekordiniai šiuo atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija išliks, o tai reiškia, kad ekonominis atsigavimas palietė ne tik didžiuosius miestus, likusią šalies dalį.

 Ūkiai, kuriuose darbuojasi šeimos nariai, yra labiausiai paplitęs ūkininkavimo modelis visose Europos Sąjungos valstybėse. Šeimos ūkiai labai vertinami ir Lietuvoje, jie itin svarbūs, išlaikant kaimą gyvą ir gyvybingą. Šeimos yra ir jaunųjų ūkininkų Deivydo bei Rasos Lukoševičių ūkis Varėnos rajono Senųjų Naniškių kaime. Jie dirba 140 ha žemės ir išsiverčia vien savo jėgomis, visus darbus nudirba patys. Deivydui – 37, žmonai Rasai – 34, dukrai Ugnei – 15, sūnui Nedui – 8 metai.

Deividas, trumpam grįžęs atostogų po darbų Norvegijoje, kartu su draugu kauniečiu Tautvydu įsigijo apleistą grūdų sandėlį ir jau pradėjo jo rekonstrukciją. Čia bus įkurta bene 5000 vietų kailinių gyvūnų šinšilų auginimo ferma. Šį šeštadienį TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ jauni vyriškiai pasakos, kodėl uždirbtus pinigus nori investuoti Lietuvoje, o ne vienerius metus šinšilus auginantis ekonomistas Alvydas Barsteiga jiems patars, kaip apleistus pastatus pritaikyti šiam verslui.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita vis labiau pastebima ir pripažįstamas jos poveikis. Besikeičianti vidutinė oro temperatūra ypač paveikia žemės ūkio sektorių. Miškai ir žemės ūkio paskirties žemė sudaro 90 procentų Europos ploto, tačiau globalinis atšilimas mažina jų naudingumą. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė oro temperatūra Europoje padidėjo beveik vienu laipsniu. Nors tai neatrodo kaip labai drastiški pokyčiai, tačiau dėl klimato kaitos dažnėja sausros, potvyniai, gaisrai.

 Šiais laikais kone kiekvieną dieną susiduriame su klimato kaitos padarinių problemomis, o trumpiau tariant – tiesiog su globalinėmis problemomis. Klimato kaitą ir visas su tuo susijusias blogybes skatina daugelis žmogaus veiklos sričių ir ne visas šias sritis įmanoma suvaldyti. Tačiau mokslininkai kas dieną dirba siekdami atrasti naujų būdų, kaip išspręsti opias pasaulio problemas. Netikėta, tačiau nemažai inovatyvių ir modernių sprendimų yra siūloma žemės ūkiui.

Iš Žaliosios girios atslinkęs plėšrūnas nusitaikė pjauti šalia miško gyvenančių žmonių gyvulius. Panevėžiečiai įsitikinę, kad vilkai miškuose sparčiai veisiasi, mat puotauti į sodybų kiemus jau traukia ir dieną. Tik šiemet avis pradėjusi laikyti ūkininkė iškart neteko ne tik ėriavedės, bet ir veislinio avino. Ūkininkė pasakoja, jei dar akimirką būtų uždelsusi troboje, vilkas nebūtų pagailėjęs ir ėriuko. Šis liko gyvas, nors ir apdraskytas.

Naujajame socialiniame modelyje planuojant dar ilginti pensinį amžių, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka „Žinių radijui“ sakė, kad tokia situacija neturėtų gąsdinti jaunimo. Anot jo, pensininkai, kaip kai kurie nuogąstauja, jaunimo darbo vietų neužima.

Vilniaus kolegija – vienintelė aukštoji mokykla, vykdanti žemės ūkio mokslų krypties studijų programas Vilniaus regione. Visai neseniai parengta nauja Agroverslo technologijų studijų programa. Jos turinys užtikrina išmaniosios saugaus maisto kontrolės principą „nuo lauko iki stalo“. Agroverslo technologijos – programa, orientuota į darbdavių poreikius ir į absolventų karjeros galimybes: ją baigusieji išmanys visą grandinę nuo žemės ūkio pirminės produkcijos gamybos iki vartotojo.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinius produktus, per metus padidėjo 0,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 0,3 proc., tačiau atmetus „Orlen Lietuva“ įtaką buvo 3,2 proc. didesnis, nei prieš metus. Vietinės kilmės prekių eksporto reikšmė yra daug didesnė Lietuvos ūkiui, nes būtent jį kuria didžiausias šalies darbdavys ir mokesčių mokėtojas – apdirbamoji pramonė.

Pieno supirkimo kainų šuolių išvarginti ūkininkai išpardavinėja ilgai kurtus ir karčiu prakaitu aplaistytus savo ūkius. Tokia mūsų ūkininkų padėtis labai paranki užsieniečiams, kurie medžioja europinėmis ir mūsų valstybės iždo lėšomis modernizuotus ūkius. Interneto erdvėje padaugėjo skelbimų apie parduodamus pieno ūkius. Vieni išparduoda tik gyvulius, o pievas verčia ariamais plotais ir sėja javus, kiti norėtų atsisakyti visko ir trauktis iš žemdirbystės.

 Pieno supirkimo kainų ateitis kol kas miglota. Pasaulyje pieno gaminama mažiau, tad vasarą jis gali pabrangti, tačiau rinkos dalyviai kol kas to garantuoti negali, rašo „Verslo žinios“. „Pieno kainų ateitis kol kas miglota, tačiau matome, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, pieno ES ir Naujojoje Zelandijoje pagaminama mažiau.

 Lietuvą pakvietus pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad mūsų pažanga yra pelnytai pripažįstama.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pernai įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, mokslininkai pradėjo bandymus, kokį poveikį jos daro gyvulių ir paukščių produktyvumui. Eksperimentas vyksta šešiuose šalies ūkiuose. Rezultatai paaiškės vasaros pradžioje, tačiau Žemaitijoje vištas dedekles auginantis ūkininkas teigiamo poveikio požymių pastebi jau dabar. Klaipėdos rajono Antkopčio kaime ekologinis javų ūkis čia užima apie 300 hektarų.