ūkis

Ant prekystalių jau atsiranda pirmosios lietuviškos braškės. Kai kurie pirkėjai nuogąstauja, kad dėl uždarytų sienų ir sauso pavasario braškių kaina išaugs. Visgi uogų augintojai sako, kad jeigu derliui nepakenks šalnos, jų kaina neturėtų didėti ir sieks apie 4–5 eurus. Šių metų pavasaris išsiskiria itin sausu oru. Ūkininkai pastebi, kad dėl lietaus trūkumo derlius gali būti prastesnis.

Koronavirusas paralyžiavo darbuotojų judėjimą, todėl baiminamasi, kad Europa gali likti be šparagų, braškių ir kitų daržovių, uogų ar vaisių. Esą masiškai trūkstant darbuotojų šių metų derlius gali supūti laukuose. Kai kurios šalys bando mobilizuoti bedarbius ir studentus, o kai kurios britų įmonės spjovė į koronaviruso apribojimus ir jau pradėjo į šalį skraidinti darbuotojus iš Rumunijos ar kitų Rytų Europos šalių.

Molėtų rajone užfiksuotas pirmasis šiais metais afrikinio kiaulių maro protrūkis kiaulių ūkyje, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Molėtų rajono Čiūlėnų seniūnijos kiaulių ūkyje balandžio 14 d. patvirtintas šiais metais pirmasis Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Ligos židinys nustatytas komerciniame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 6,5 tūkst. kiaulių.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau. Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.

Prasideda pirmas lietuviškų trumpavaisių agurkų derlius. Augintojai sako šviežių agurkų dar niekada neteko skinti taip anksti. Tiesa, paragauti jų kol kas bus galima tik didžiuosiuose prekybos tinkluose. Turguose karaliauja lenkiški. Ir, beje, pirmi žalieji trumpavaisiai – visai nepigūs. Agurkų sostinėje Kėdainiuose jau užderėjo pirmieji lietuviški trumpavaisiai agurkai. Viename didžiausių šiltnamių ūkių, tarp žaliuojančių agurkų lysvių, verda darbas.

Ramūno Karbauskio tėvo ūkyje darbo vietoje užsimušė elektros darbus dideliame aukštyje bandęs atlikti elektrikas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos pažeidimų, aiškinamasi, ar kaltas darbdavys, ar pats žuvęs darbuotojas.   Naisių kaime Ramūno Karbauskio tėvo Česlovo Vytauto fermoje dirbęs elektrikas, pirminiais duomenimis, iš beveik keturių metrų aukščio nukrito nuo kopėčių ant grindinio ir užsimušė. Iškviesti medikai konstatavo vyro mirtį.

Ar kada pagalvojote, jog ožkos gali nešti naudą ne tik duodamos pieno. Panevėžietės mama ir dukra taip susižavėjo angoros ožkomis, kad jų ėmė ir parsisiuntė į Lietuvą, tam, kad galėtų pačios užsiauginti ir išgauti visame pasaulyje taip vertinamą vilnos pluoštą – mocherą. Negana to, drąsios moterys ketina gaminti ne tik organiškai apdorotus ir gamtos neteršiančius verpalus, bet ir aukštos kokybės natūralius gaminiais.

Kaimyninėje Lenkijoje paukščių gripu paveikta teritorija toliau plečiasi – naujas didelio patogeniškumo (H5N8) protrūkis užfiksuotas Ostruvo regione, apie 50 km atstumu nuo šiose apylinkėse anksčiau patvirtinto atvejo arba vos už 200 km nuo Lietuvos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lenkijos kompetentinga institucija pranešė, kad iš viso pavojingos ligos paveiktame ūkyje buvo auginama beveik 3,9 tūkst.

Siekiant apsaugoti Lietuvos ūkius nuo paukščių gripo, ūkiams ir mažesniems ūkininkams nuo antradienio draudžiama leisti paukščius prie vandens telkinių – jie turės būti uždaryti, teigia žemės ūkio ministras. Andrius Palionis sako, jog taip nutarta pasitarus su Lietuvos paukštininkystės asociacija, ministerijos specialistais, norint sumažinti paukščių gripo riziką.

Viename ūkyje Lenkijoje buvo aptikti 71-erių vyro skeleto likučiai. Teisėsauga nustatė, kad jį suėdė jo paties augintos kiaulės. Ši makabriška naujiena sulaukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. 71-erių vyras gyveno išsinuomotame name Osieko gyvenvietėje, Lubino apskrityje ir veisė kiaules. Vėliau paaiškėjo, kad jis kryžmino kiaules veisimui ir laukinius šernus. Viso savo ūkyje jis laikė apie kelias dešimtis gyvulių, kurie laisvai judėjo po teritoriją.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Siekiant apsisaugoti nuo Lenkijoje siaučiančio paukščių gripo, Lietuvos ūkiai galės gauti apie 6 mln. eurų paramos biosaugos priemonėms. Anot Žemės ūkio ministerijos, paukštininkystės ūkiai paraiškas paramai galės teikti nuo kovo 2 dienos.  „Tai nauja priemonė, pagal ją didžiausias prioritetas skiriamas sektoriams, kuriems taikomi papildomi reikalavimai dėl užkrečiamų ligų prevencijos.

Gyvūnų gynėjai vėl viešina šiurpius vaizdus iš kailinių gyvūnėlių ūkių, kuriuose galimai užfiksuoti pažeidimai. Slaptai fiksuotoje medžiagoje matyti, kad audinės aptekę blusomis ar kirmėlėmis, nuėję žaizdomis, kai kur vos besutelpantys į narvus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba baudas ar papeikimus skyrė 7 tikrintiems ūkiams. Tačiau aktyvistams to maža – jie teigia, kad skiriamos nuobaudos smarkiai per mažos, todėl, esą pažeidimai nuolat kartojasi.

Lietuvoje pradingo dar viena kengūra. Šįkart egzotiško gyvūnėlio paieškos prasidėjo Utenoje. Kengūras kartu su stručiais Klovinių kaime mėginę auginti Burneikos spėja, kad jauną kengūros patelę iš jų ūkio galėjo pavogti. Gyvūną iš užsienio parsigabenę uteniškiai juo pasidžiaugė vos mėnesį. Į neviltį puolę šeimininkai prašosi jau ir visuomenės pagalbos, o už vertingą informaciją siūlo net premiją. Visas uteniškės Dianos Burneikienės šeimos gyvenimas sukasi apie netradicinį ūkį.

Skaudi nelaimė Anykščių rajone. Norėdamas išvalyti užvestą kombainą netikėtai žuvo 41-erių sodybos šeimininko sūnus. Į grūdų bunkerį įlipusį vyrą pasmaugė gobtuvą iš nugaros pagavęs sraigtas. 63-ejų našlį anykštėną Rimantą Mikštą skaudi nelaimė užgriuvo jo paties kieme. Ažuožerių kaime kombainą po vasaros kūlimo darbų pavakare išvalyti sumanęs 41-erių sūnus netikėtai žuvo įlipęs į bunkerį.

Europos valstybėms vIenai po kitos uždraudžiant sveikatai galimai pavojingą glifosatą, kuris liaudyje geriau žinomas kaip piktžoles naikinantis chemikalas „Roundup‘as“, sukruto ir Lietuvos Seimas. Keli parlamentarai siūlo, kad šio herbicido mūsų žemės ūkyje nebeliktų jau nuo kitos vasaros. Tai, kad chemikalo liekanų kartais randama net maisto produktuose, patvirtina ir Lietuvos maisto veterinarai. Tačiau tai – nė motais daliai ūkininkų, jie prieš naują draudimą stoja piestu.

Karaliaučiaus srityje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio bus sunaikinta 42,8 tūkst. kiaulių, pranešė Rusijos veterinarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) padalinys Karaliaučiuje. AKM protrūkis užfiksuotas kiaulių auginimo fermoje netoli pasienio su Lietuva – Gumbinės (Gusevo) rajone Karaliaučiaus srities pietryčiuose.

Pavargusiems nuo miesto triukšmo – provansiško dvelksmo vilionės kaime, levandų ūkyje. Pasigrožėti levandų lauku kviečianti biržiečių šeima šiemet itin džiaugiasi vasariškais ir kaitriais orais, mat gausiai sužydę violetiniai krūmeliai sukaupė kaip niekada daug raminančiai salstelėjusio žiedų eterio. Po mėlynuojantį levandų lauką braidantys lankytojai lyg užburti pilnais plaučiais traukia maloniai salstelėjusį žiedų kvapą.

„Jis buvo stiprus ir tvirtas. Dirbo ne tik ugniagesiu, bet ir ūkininkavo. Tai trijų vaikų tėvas, kuris vieną rytą ėmė silpti mano akyse“, – su jauduliu balse prakalbo Eišiškėse gyvenanti ugniagesio Ričardo (36), kurį praėjusią savaitę pakirto erkinis encefalitas, žmona Gražina. Jau antrą savaitę kasdien pas vyrą į ligoninę iš Eišiškių į Vilnių važinėjanti Gražina sako, kad tai – pirmoji tokia tragedija, kuri iš esmės pakeitė šeimos gyvenimą.

Ornamentais padabintos vintažinės baltos kėdės, plevėsuojančios lengvutėlės baltos užuolaidos ir romantika dvelkiantis vakaras violetiniame levandų lauke. Nors tai galėtų pasirodyti kaip efektingas filmo epizodas, tokį vaizdą galima rasti ne kur kitur, o Lietuvoje. Važiuodami Biržų rajono pietuose, visai netoli Vabalninko miestelio rasite įsikūrusį nedidelį Mockūnų kaimelį. Būtent čia yra gimusi ir vietinėje mokykloje bedirbanti Giedrė Jankūnienė.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Lietuvoje vis daugiau atsiranda prieglaudų, kuriose globojami ne šuniukai ar kačiukai, o ūkio gyvūnai, kurie įprastai yra tiesiog suvalgomi. Šakių rajone dvi kaunietės nusipirko sodybą ir joje globoja visus, kuriems paprastai grėstų ūkininko peilis. Prieglobstį čia rado iš mirties nagų ištraukta višta, asilai, žirgai, ožkos. O neseniai atkeliavo nevaikštantis kalakutas. Jam bus taikomi kineziterapijos pratimai, kad paukštis galėtų eiti. Višta, vardu Ramunė, gyvena neįprastą broileriams gyvenimą.

Šiandieninis karštis Lietuvoje sumušė visų laikų birželio 5-osios rekordus. Prieš šimtmetį birželio pradžioje termometrų stulpeliai nerodė ir 30-ies, o šiandien ši padala peržengta Varėnoje, ir greičiausiai – ne tik. Dzūkijos ūkininkai sako, kad jei sausra užsitęs dar, jie neturėsią ne tik derliaus, bet ir gyvulių. Regione paskelbta ekstremali situacija. Vyriausybė nutarė, kad žemdirbiai turėtų steigtis piniginius fondus nuostoliams nuo panašių stichijų.

Vis populiarėjanti mada – rinktis vietiniuose ūkiuose užaugintą produkciją. Populiarėja turgūs, vis daugiau ūkininkų krautuvėlių įsikuria didžiuosiuose miestuose. Tačiau kuo gyvena patys ūkininkai? Kaip atsirinkti geros kokybės, natūralų, sveiką produktą? Ką iš jų pasigaminti namuose? Visa tai – naujame kulinariniame projekte „Ūkio šefas“ su gerai Lietuvoje žinomu BBQ meistru Vyliumi Blauzdavičiumi. Premjera – birželio antrą dieną, sekmadienį, 9 val.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Tiesa, šildomų šiltnamių braškės kiek brangokos – po 10 eurų už kilogramą, bet konkuruoti su jais nepajėgūs smulkieji augintojai rado būdą, kaip prisivilioti pirkėjų. Atvykus tiesiai į ūkį pirmųjų braškių galima gauti ir perpus pigiau. Kėdainių rajono ūkininkai po savaitgalio jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių. Ant ilgų kotų pakeltose kėdainiečių Žilinskų lysvėse uogos spalvinasi raudonai.

Marijampolės teismas nusprendė konfiskuoti iš vieno ūkininko 15 galvijų. Išbadėjusios, pasibaisėtinomis sąlygomis laikomos karvės rastos vasario mėnesį. Kai kurie gyvuliai net iki pusės buvo paskendę mėšle ir nežinia kada ėdę bei gėrę. Marijampolės teisme neramiai posėdžio pradžios laukė Igliškėlių kaimo ūkininkas Jonas Noreikevičius. Netrukus teisėjas paskelbė sprendimą – iš ūkininko bus atimti 15 galvijų. Vyras neslepia sunkiai įsivaizduojantis, kaip gyvens be gyvulių.

Už valstybės informacinių išteklių valdymą atsakingas ūkio viceministras Elijus Čivilis sako, kad didžiausia problema, su kuria susiduria Lietuva, siekdama skatinti skaitmeninę visuomenę, yra talentų trūkumas. „Europos Sąjungos kasmet sudaromame skaitmeninės visuomenės indekse mes nekylame į viršų, nes mes nesivystome taip sparčiai kaip kitos šalys. Pagrindinė problema yra talentų trūkumas – mes neturime pakankamai žmonių, kurie dirbtų skaitmeniniame pasaulyje.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl 28,6 mln. eurų nacionalinės paramos ūkininkams. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė BNS praėjusią savaitę sakė, jog daugiausiai paramos gaus pieno gamintojai ir bulių augintojai. Jos teigimu, iš valstybės biudžeto skiriama nacionalinė parama kasmet mažėja, siekiant, kad ūkininkai išliktų konkurencingi. Anot viceministrės, paramą gaus pieno gamintojai, gyvulių augintojai bei žemės ūkio kultūrų augintojai . Pienininkams ketinama skirti beveik 15 mln.

Socialiniuose tinkluose paplito keistas vaizdo įrašas. Vienas ūkininkas telefonu įamžino jo kieme bėgiojančią pelę, ant kurios nugaros stiebėsi sojos augalas. Ekspertai buvo šokiruoti tokio reginio ir spėliojo, kaip tai gali būti įmanoma. Tikima, kad sojos pupelės sėkla pateko ant atviros pelės nugaroje esančios žaizdos ir ten prigijo. Ūkininkas iš Indijos Dataras Singhas šį reginį aptiko vos prieš savaitę, tačiau pupeles sėjo gerokai anksčiau. Tikėtina, kad gyvūnas kenčia didelį skausmą.

Tūkstančiai žemės savininkų gali iš džiaugsmo trinti rankomis. Visiems, kurių sklypuose stovi elektros stulpai ar kita elektros tinklų įranga nuo šiol gali gauti pinigines kompensacijas. Skelbiama, kad elektros skirstomųjų tinklų infrastruktūra apstatytų sklypų mūsų šalyje – daugiau nei milijonas. Tiesa, kol vieni džiaugiasi, kiti netrukus gali gauti didesnes sąskaitas už elektrą. Kompensacijas padengs visi elektros vartotojai.

Brazilijoje buvo įamžintas itin retas reginys: pasaulį išvydo veršelis su dviem snukučiais. Socialiniuose tinkluose jau plinta pirmosios jo gyvenimo akimirkos. Vaizdo įraše matyti, kad prie vienos kaukolės tarsi priaugę du snukiai. Jis turėjo keturias akis ir dvi burnas. Abu veidai funkcionavo, kaip ir pridera. „Veterinarai sako, kad turime jį užmigdyti arba rūpintis iki tol, kol jis nustips pats.

Iš uogų besiverčiantys ūkininkai trina rankas – šiemet dangų be gailesčio šildžiusi saulutė sunokino gausų šilauogių derlių. O ir saldžių uogų indelius pirkėjai šluoja nuo prekystalių. Šiuo metu, pasibaigus lietuviškoms braškėms, jas sparčiai keičia šilauogės. Beje, jau noksta lietuviškos. Šilauogininkai juokiasi, kad šalį kankinusi sausra bent čia išėjo į naudą – šilauogės gavusios saulės ir šilumos sirpo kaip pašėlusios.

Stichinė sausra toliau alina Lietuvos savivaldybes, tačiau urėdai praneša apie gerėjančią situaciją miškuose. Sausra antradienį buvo paskelbta keturiose – Joniškio, Kazlų Rūdos, Jurbarko ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu toliau alina Alytaus, Marijampolės, Birštono, Druskininkų, Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajonus.

Kėdainių rajono kiaulininkystės ūkyje savaitgalį užfiksuotas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Aplink maru užkrėstą Kėdainių rajono kiaulių ūkį anksčiau buvo rasta nuo ligos kritusių šernų. VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas BNS teigė, jog maro protrūkis savaitgalį buvo nustatytas neįvardinamos šeimos ūkyje, kuris atitiko biosaugos reikalavimus. „Tai yra šeimos ūkis. Vyras ir žmona tas kiaules augino, prižiūrėjo ir pardavinėjo į skerdyklą ir paršelius kitiems gyventojams.

Itin viešumos vengiantis Antanas Nedzinskas gali pasigirti ne vienu talentu ir veikla. Jis dalyvavo realybės šou, dainavo, vedė radijo laidas, aktyviai užsiėmė politika Tautos prisikėlimo partijoje. Visgi nuo šurmulio ir streso pabėgti panorėjęs vyras nusprendė Vilnių iškeisti į daug atokesnę vietą netoliese Trakų. „Gyvenu ramiai, dar ramiau miegu. Gyvenu sodyboje, ją statausi, įsirenginėju. Auginu žoliapjoves ir trimerius. Dvi žoliapjovės pas mane ir trylika trimerių, – juokavo vyras.

Pirmadienio vakarą Kėdainių rajone, Pernaravos seniūnijoje, sudegė ūkininkų Gembeckų ūkis. Ugnis pasiglemžė visą ūkininko užgyventą turtą, o iš sodybos, kurią sudarė septyni pastatai, liko pajuodusios mūrinės sienos. Supleškėjo ir namai, ir garažai, ir tvartai.  Pelenais virto ne tik turtas, brangi technika, bet ir augintiniai. Kone benamiais tapusi šeima pasakoja, kad lemtingos liepsnos prasidėjo vos nuo kibirkšties šieno ritinyje.

Afrikinis kiaulių maras šalyje įgauna pagreitį, bet į tas savivaldybes, kurių per metus maras nepalietė, ūkininkams vėl leidžiama auginti kriukses. Mainais į leidimus smulkieji ūkininkai įsipareigoja vykdyti biosaugos reikalavimus, ir kiaules auginti tik sau. Tačiau kiaulių grįžimu pas vadinamąsias kaimo bobutes stambieji ūkininkai piktinasi kaip reikiant. Šalčininkų pašonėje gyvenanti Galina velkasi specialią striukę, aunasi batus ir keliauja pas savo augintinę Chriušą.

Toliau brangsta Lietuviškos daržovės. Šį pavasarį vietos ūkininkų gėrybių kainos gerokai aukštesnės nei pernai. Nors verslininkai ir daržovių augintojai aiškina, kad kainų vidurkiai keitėsi nedaug, nes Lietuvos parduotuvėse pardavinėjamos pigesnės importuojamos gėrybės iš užsienio, tai galioja ne visoms daržovėms. Pavyzdžiui, šiemet morkos dvigubai brangesnės nei pernai. Jų trūksta ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Kiaulių ūkis dėmesio centre atsidūrė po to, kai buvo paviešintos ten laikomų kiaulių ir paršelių nuotraukos. Pirmąsias nuotraukas tarnybos paviešino dar prieš kelis mėnesius, tada buvo skelbiama, kad kuo skubiau bus imtasi priemonių. Jau tada keistos raumeningos kiaulės pribloškė ne vieną, pastarosiomis savaitėmis jos pateko į dėmesio centrą, išstūmę vaikų ir šunų problemas. Vaizdai iš tiesų trikdantys.

Elžbieta II jau daug metų pageidauja patiekalų, pagamintų tik iš tam tikrų galvijų mėsos – Škotijos išveistų hailendų. Tautiečiai, panašu, nenori nusileisti karalienei ir šių galvijų ūkis sparčiai plečia. Rasa šių ilgaplaukių karvių turi 90. Ūkis įkurtas Dzūkijoje, netoli Veisiejų miestelio, prieš aštuonerius metus. Dažnas, važiuodamas pro šalį, sustoja pažiūrėti. Mat šie galvijai dar nėra įprasti lietuvio akiai. Išveisti Škotijoje, raguočiai ištisus metus ganosi lauke.

Seime pradedamos diskusijos dėl geresnių ūkininkavimo sąlygų saugomose teritorijose – valstiečiai siūlo kai kuriuose draustiniuose lengvinti gyvulių ganymo bei statybų reikalavimus. Opozicijoje esančių liberalų atstovas Aplinkos apsaugos komitete Simonas Gentvilas apgailestauja, kad iniciatoriai su pataisomis galvoja ne valstybiškai, o valstietiškai ir, užuot sprendę esmines problemas dėl saugomų teritorijų valdymo, imasi tik siauram žmonių ratui svarbių reikalų.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Lietuvoje smarkiai išaugo daržovių ir vaisių supirkimo kainos. Vien lietuviški obuoliai dėl prasto derliaus dabar superkami pustrečio karto brangiau nei prieš metus. O tai pranašauja dar didesnį kainų šuolį. Dėl nepalankių orų ūkininkams trūksta ir kitų vaisių bei daržovių. Žemdirbiai baiminasi, kad dalis derliaus gali supūti, o tai gali ir gerokai kilstelti rudens gėrybių kainas parduotuvių lentynose.

 Valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, nuo 2018 metų bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintų šviežių uogų, vaisių ir daržovių augintojų Lietuvoje esama jau beveik 200. Tarp jų – ir Alvyda Tamulėnaitė iš Biržų. Ūkininkė didesniame nei 30 ha plote augina pagal šią sistemą sertifikuotus juoduosius serbentus ir ekologiškas aronijas.

Nors lietūs trumpam liovėsi - ūkininkų vargai nesibaigia. Po liūčių jiems liepta pateikti informaciją apie nuostolius, bet jie kol kas dar auga. Laukai su daržovėmis toliau skęsta, kritulių dvigubai nei įprasta. Dabar paskelbta, kad kompensacijos gali tikėtis tik tie, kurie bendrai prarado daugiau nei trečdalį savo derliaus. Specialistai piktinasi, kad tokia riba didelę dalį žemdirbių paliks visai be pinigų.

Kambodžos kiaulių ūkis dėmesio centre atsidūrė po to, kai buvo paviešintos ten laikomų kiaulių ir paršelių nuotraukos. Keistos raumeningos kiaulės pribloškė ne vieną, pastarosiomis savaitėmis jos pateko į dėmesio centrą, išstūmę vaikų ir šunų problemas. Vaizdai iš tiesų trikdantys. Paviešinti vaizdo įrašai kelia dar daugiau pykčio – akivaizdu, kad kiaulėms labai sunku judėti. Vietinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad ūkininkai dėl papildomos mėsos kilogramų – svorio – reiškia papildomos pinigus.

 Šiaulių rajone Raudėnuose naktį sudegė pusė dviejų ūkininkaujančių seserų turto. Supleškėjo didžiulis renovuotas tvartas su pašarais ir kelios dešimtys veršių. Ugniagesiai įtaria padegimą. Ūkininkės seserys pasakoja, kad joms kenkiama ne pirmą kartą. Policija pradėjo tyrimą dėl padegimo. Ferma su galvijais Raudėnuose užsidegė naktį. Gaisras buvo toks didelis, kad štai ugniagesiai tebedirba ir popietę.