ūkis

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pernai įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, mokslininkai pradėjo bandymus, kokį poveikį jos daro gyvulių ir paukščių produktyvumui. Eksperimentas vyksta šešiuose šalies ūkiuose. Rezultatai paaiškės vasaros pradžioje, tačiau Žemaitijoje vištas dedekles auginantis ūkininkas teigiamo poveikio požymių pastebi jau dabar. Klaipėdos rajono Antkopčio kaime ekologinis javų ūkis čia užima apie 300 hektarų.

 Nuo š. m. balandžio 1 d. įsigaliojo ūkio ministro Evaldo Gusto įsakymu patvirtinta nauja tvarka, pagal kurią skaičiuojamas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų darbuotojų skaičius. Pakeistas skaičiavimo principas sudarys palankesnes sąlygas daugiau verslininkų pasinaudoti valstybės parama ir Europos Sąjungos (ES) investicijomis. „Iki šiol skaičiuojant vidutinį metinį darbuotojų skaičių buvo sumuojami visi įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo jų dirbamo laiko per dieną.

 Konkurencijos vienoje iš alternatyviosios gyvulininkystės – triušininkystės – rinkoje beveik nėra, paklausa vis dar didesnė už pasiūlą, nors pradėti auginti triušius užtenka minimalių investicijų. Vis tik šis verslas vis dar labiau vertinamas kaip pomėgis, bet ne kaip alternatyvaus verslo šaka, nors vieno triušio užauginimo savikaina Lietuvoje siekia 5-5,5 Eur, o 1 kilogramą skerdienos rinkoje galima realizuoti už – 6-7 Eur.

 Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė inicijuoja įstatymą, pagal kurį būtų reguliuojamos pieno supirkimo kainos, taip pat būtų draudžiama pardavinėti Lietuvoje pieno produktus, pagamintus ne iš lietuviško pieno, ir būtų reguliuojami antkainiai pieno produktams. Ar toks įstatymas gali būti priimtas Seime? Apie tai pokalbis su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, Žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku ir Prekybos įmonių asociacijos vykdomuoju direktoriumi Laurynu Vilimu.

 Išgenėtos šakos kiškiams Pavasarį jaučiantys miško žvėrėliai mielai paįvairina savo racioną soduose. Gamtininkai ragina už tvoros numesti išgenėtų obelų šakų, tada kiškiai mažiau lįs į sodą. Jei tokių šakų bus prie pat obelų, jie grauš jas ir nelies kamienų. Tačiau stirnos apeina vaismedžius ir pasmaguriauja jaunomis šakelėmis. Apsaugoti jas padėtų tik aprišalai. Būtina baltinti kamienus Vis aukščiau bekylančios saulės spinduliai kaitina vaismedžių kamienus, o naktį vis dar gerokai pašąla.

Nijolė Baronienė Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincentas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą darbų ekologiškame daržininkystės ūkyje jau perėmė dukra Ieva. Aleksandro Stulginskio universitete ekonomikos studijas baigusi Stragių pagrandukė – versli mergina. Ji nesitenkina tuo, ką sukūrė tėvai, o investuoja ir plečia ūkį. Tiki ir pasitiki Pasikalbėti su ekologines idėjas skleidžiančiais ūkininkais atvažiavome savaitės viduryje.

 Išaugęs vartojimas ir investicijos skatina nuoseklų Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau prastesnės pagrindinių šalies užsienio prekybos partnerių perspektyvos bei ilgainiui lėtėsianti vidaus paklausos plėtra lemia atsargesnes kitų metų BVP augimo prognozes. Lietuvos bankas numato 3,1 % BVP augimą kitais metais, o tai 0,2 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugsėjį.

 Prie kiekvieno iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams skiriamo lito Briuselis pasiruošęs pridėti dar tris litus, biudžeto projekte jiems lėšų pagailėta. Pavartęs 2015 m. asignavimų žemės ūkiui projektą, gali susidaryti klaidingą įspūdį. Į akis krinta net 725 mln. Lt išaugusi ES paramos suma. Tačiau tai – lyg optinė apgaulė, nes iš tikrųjų planuodama nacionalinį biudžetą Vyriausybė nerado 174 mln. Lt kofinansavimui.

„Valstiečių laikraštis“ spalio mėnesį išspausdino du straipsnius apie šinšilų auginimo verslą: „Nauja niša rinkoje gali išgelbėti smulkiuosius ūkininkus“ (2014 09 20, Nr. 76) ir „Brangiakailes auginti verta“ (2014 10 01, Nr. 79). Straipsniai susilaukė didelio žemdirbių, ypač turinčių smulkius ir vidutinius ūkius, dėmesio. Ūkininkai, matyt, ėmė svarstyti galimybes imtis šio perspektyvaus verslo – auginti brangiakailius žvėrelius.

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Juozas Steponavičius sakė, kad dėl nagų ligų viena melžiama karvė gali pridaryti iki 1 035 Lt nuostolių per metus. Sutvarko pats Pagėgių rajono ūkininkas Giedrius Ališkevičius prižiūri 170 gyvulių. Ūkininkas nėra baigęs veterinarijos mokslų, bet pats tvarko savo karvėms nagas.

Gaminantieji arba auginantieji išskirtinės kokybės produktus iki pat šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos lėšos pagal šią priemonę skirtos padengti išlaidoms, susijusioms su kokybiškų žemės ūkio produktų sertifikavimu ir apipavidalinimu.

 Po Rusijos embargo maisto produktų eksportas į Baltarusiją pradėjo augti dešimtimis ir šimtais kartų, tačiau verslininkai atsargiai vertina galimybes, kad ši gretima šalis taps tvirta ateities rinka, galinčia išgelbėti mūsų ūkininkus ir perdirbėjus. „Į Baltarusiją eksportuoti buvo galima ir iki Rusijos sankcijų, tačiau rusai už tokią pat produkciją mokėjo iki 20 proc.

Europos Komisijos parama dėl Rusijos embargo nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams turėtų paaiškėti šią savaitę, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Dacianas Ciolosas (Dačianas Čiološas) trečiadienį EK pateiks savo siūlymus dėl paramos skyrimo. „Dėl pienininkystės mes išdėstėme keturios valstybės savo nuomonę: Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Mes labiausiai nukentėjome ir mums reikia didžiausios paramos.

Prieš septynerius metus kilęs sumanymas nutiesti patogų kelią iš chemizuoto ūkio į ekologinį užstrigo pusiaukelėje ir dalį ekologinių ūkių paskatino pasukti atgal. Dabar sunku nustatyti, ko siekė išskirtinės kokybės produktų gamintojų sistemos kūrėjai, tačiau daugelis tikėjosi, kad tai bus tarsi tarpinė stotelė, kurioje vieni kaups jėgas tolimesnei kelionei, o kiti, patyrę nesėkmę, trumpam grįš ir ruošis naujam žygiui.

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse plečiantis afrikiniam kiaulių marui, Lietuva griežtina prevencijos priemones - ūkininkai turės paskersti dar apie 5 tūkst. kiaulių. Veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius nurodė, kad apsaugos zonos gyventojai, laikantys mažiau nei 100 kiaulių, turės jas paskersti savo reikmėms arba parduoti.

ES ilgą laiką neleido teikti paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, tačiau Lietuvos ir kitų šalių narių atkaklumas davė rezultatų – pasiekta, kad vėl būtų iš dalies kompensuojamos veislinių gyvulių įsigijimo sąnaudos. Žemės ūkio ministerija jau rengia Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą ir visus kvies aktyviai dalyvauti diskusijose.

Pagal dabar galiojančią tvarką kaimo vietovėse veikiantys subjektai gali kreiptis į savivaldybes dėl dalies kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus kompensavimo.

Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi paankstinti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mokėjimą žemdirbiams. Žemdirbiams žadama paspartinti 117 milijonų litų išmokų išmokėjimą tam, kad būtų sušvelnintos ekonominės pasekmės ūkiams. Didžioji dalis paramos, net 67 milijonai litų, bus skirti pieno sektoriui, paramą taip pat gaus ir kiti sektoriai, tarp jų ir galvijienos augintojai.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

Javapjūtės sezonas jau įsibėgėjo, o ūkininkai dirba išsijuosę, kad tik spėtų nukulti javus kol nesubjuro orai. Vieniems ūkininkams šiuo įtemptu laikotarpiu rūpi, kad negestų kombainai ir kita technika, o kiti – išbando naujausias technologijas ir į kombainą be išmaniojo telefono nė nelipa. Ūkininkas iš Šėtos, Andrius Danyla, kuris kartu su tėvu dirba apie 220 hektarų teigia, kad be savo išmaniojo telefono, kuriame įdiegta ūkio valdymo programa „Farmis“, į laukus neišeina.

Gyvenate kaime, bet žemės ūkis netraukia? O gal gyvenate afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje ir atsidūrėte sunkioje padėtyje? Jums siūloma kita galimybė – teikite paraišką kaimo plėtros priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir galėsite imtis sau artimo ne žemės ūkio verslo. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo š. m. rugpjūčio 11 iki rugsėjo 12 d. Didžiausia paramos suma vienam kaimo gyventojo projektui – daugiau nei 200 tūkst.

Perskirsčius lėšas tarp Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. (KPP) programos priemonių, papildoma finansinė injekcija bus skirta žemės ūkio valdoms modernizuoti, miškų ekonominei vertei didinti ir kitoms priemonėms. Taip nusprendė KPP įgyvendinimo stebėsenos komitetas, siekiantis, kad kuo daugiau žemdirbių ir kaimo žmonių projektų būtų įgyvendinta, o ES lėšos – kuo sėkmingiau panaudotos.

Medžiotojai šimtus šernų gali doroti po atviru dangumi, o ūkininkai net ir keliolika kiaulių priversti skersti tik ES standartus atitinkančiose skerdyklose. Briuselis vis dažniau ragina sudaryti palankias sąlygas smulkiesiems gamintojams artėti prie vartotojų. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastaraisiais metais taip pat pabrėžia, kad lengvina žemės ūkio produkcijos gamybos nedideliuose ūkiuose sąlygas.

Ar iš tikrųjų kaimas yra toks atsilikęs, nykus ir niūrus? Ar tikrai gyventi ūkyje yra taip nuobodu ir tokį gyvenimo būdą renkasi tik neišsilavinę žmones, tikri kaimiečiai? Šį stereotipą neigia Lietuvos ūkininkai. Pasak jų, kaimas – tai geriausia vieta gyventi ir dirbti. Tuo įsitikino ir žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, penktadienį apsilankęs Almos Jonikienės ir Antano Šakio ekologiniuose ūkiuose Plungės ir Telšių rajonuose.

Ką darytumėte, jei gyventumėte su šeima Vilniuje, būtumėte sukaupęs 12 metų darbo stažą, o jūsų tėvai nebepajėgtų ūkininkauti? Trisdešimt ketverių Voldemaras Maziliauskas sako, kad apsispręsti nebuvę sunku, nes nuo vaikystės teko augti prie žemės Kaišiadorių rajone. Pasirinkimą perimti mamos ūkį palaikė šeima – žmona Eglė ir 14-metis sūnus Martynas.

 Gegužės 20 d. apie 20 val. 30 min. Kauno r., Bubių k., Centrinėje g., V. D. (gimusio 1979 m.) naudojamame sandėlyje kilo gaisras, kurio metu sudegė pastatas ir jame buvusi žemės ūkio technika, trąšos, grūdai, sunkvežimis „Scania 112M“, priekaba. Nuostolis - 41 0600 litų. Nukentėjusysis įtaria, kad pastatas galėjo būti padegtas.

Lietuvos ūkio augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. iki 3,3 proc. Taip atsitiko dėl prastesnės nei tikėtasi eksporto plėtros. Prie to prisidėjo ir išsikvėpęs Rusijos ūkio augimas – šiemet jis bus artimas 0. Vis dėlto kaip teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo direktorė Rūta Rodzko, didelių nuostolių Lietuvai tai nepridarys. Rusijai tenka penktadalis Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, tačiau tik nedidelė jų dalis – lietuviško kilmės. „Iš tų 20 proc.

Pirmuosiuose šalies dienraščių puslapiuose ir televizijos ekranuose — prievarta, avarijos, sukčiavimas, banditizmas, bankrotai, bankų žlugimai, savižudybės, nužudymai. Koks požiūris į Lietuvą atvažiuojančio žmogaus? Kokia nuomonė apie savo šalį mūsų paprastų žmonių, matančių tik tokias antraštes? Turbūt tikima, kad nieko kito Lietuvoje ir nevyksta. Nėra kitų žmonių, kitos visuomenės, yra tik nusikaltėliai ir nusikaltimai.

Paramos gavėjai, 2009 ir 2011 metais pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gauti, iki šių metų gegužės 30 d. turėtų suskubti pateikti mokėjimo prašymus. Mokėjimo prašymai priimami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

 Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Panevėžio pataisos namuose nuteistosios pasodino bendruomenės daržą ir mokysis auginti daržoves ekologinės žemdirbystės būdu. Trisdešimt nuteistųjų pasisiūlė prižiūrėti vadinamąjį bendruomenės daržą. Jos pasodino salotų, pomidorų, agurkų, bulvių. Daržas bus nedidelis ir nereiklus, jo nereikės ravėti, nes naudojant gamtinės žemdirbystės technologiją, pavyzdžiui, bulvės sodinamos tiesiog pievoje.

Šiomis dienomis didesnėje šalies dalyje nustatytas didelis - ketvirtos klasės - miškų gaisrų pavojus. Aplinkos ministerija savivaldybės siūlo riboti žmonių lankymąsi tokiuose miškuose. „Padėtis Lietuvos miškuose šiuo metu gana grėsminga. Daugeliui miškų iškilęs gaisrų pavojus – gaisringumas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, juose pasiekė ketvirtą klasę.

Galvodami apie aplinkai keliamą grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame automobilius ir aukštus kaminus, o ne vakarienę. Bet iš tiesų žmonijos maisto poreikiai yra vienas didžiausių planetai keliamų pavojų. Gegužės mėnesio numeriu žurnalas „National Geographic Lietuva“ pradeda aštuonis mėnesius truksiančią straipsnių seriją, nagrinėsiančią, kaip pamaitinti milžinišku tempu didėjantį alkanų burnų skaičių ir nenualinti planetos Žemės.

Lietuva Europos Sąjungos nare tapo prieš dešimtmetį. Per tą laikotarpį šalyje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, ypač žemės ūkio sektoriuje. Modernizuojami ūkiai, auga Lietuvoje pagamintų produktų konkurencingumas užsienio rinkose, mažėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo – visą tai Lietuvai pavyko pasiekti gavus 7,89 mlrd. litų Europos Sąjungos paramą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.

Nors užsienio investuotojai praėjusiais metais nebuvo per daug optimistiškai nusiteikę dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų, Lietuvos didžiausios prekybos partnerės pagrindiniai akcijų indeksai, skirtingai nei kritę Kinijos ar Brazilijos indeksai, praėjusius metus užbaigė beveik nepakitę.

Vos prieš trejus metus Šiaulių rajone putpeles pradėjusi auginti, Ancikų šeima dabar jų kiaušinius tiekia didiesiems prekybos centrams, ketina pardavinėti žalią ir rūkytą putpelių mėsą. Be to, šį pavasarį mėsai pradėjo auginti kurapkas, fazanus ir juodgalves avis. Plėsti ūkį padeda supaprastinti reikalavimai Vis daugiau Lietuvos ūkininkų ne tik augina gyvulius ar tam tikras augalų kultūras, bet ir patys perdirba užaugintą produkciją.

S. Pranaitienė, J. Anilionytė, L.Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po besniegės žiemos žemdirbiai skaičiuoja, kad gali būti iššalę nuo 20 iki 70 proc. žiemkenčių. Ypač prasta padėtis Šiaurės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro, Lietuva dar nėra atsisakiusi minties kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl galimų nuostolių kompensavimo. Tarp miškų esantys Švenčionių rajono ūkininko Kazimiro Žeimos žiemkenčiai palyginti gerai peržiemojo.

Seimas įpareigojo Vyriausybę išnaudoti visas derybų su Briuseliu galimybes ir siekti, kad tiesioginės išmokos Lietuvai maksimaliai priartėtų prie ES tiesioginių išmokų vidurkio. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamą nutarimą dėl bendros žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo. Už balsavo 85 Seimo nariai. Nutarime Vyriausybei taip pat nurodyta siekti, kad vietovėse, turinčiose gamtinių ar kitų kliūčių ūkininkauti, ES tiesioginės išmokos už plotus būtų mokamos tik aktyviems ūkininkams.

Vasario pradžioje Nacionalinis Kazachstano bankas paskelbė, jog nebepalaikys Kazachstano tengės kurso JAV dolerio atžvilgiu ties 155 lygiu. Vietinės valiutos likvidumas buvo santykinai žemas, ir vyravo tengės nuvertėjimo lūkesčiai. Nacionalinis bankas nusprendė, jog kurso palaikymas rinkos intervencijomis šaliai būtų nenaudingas, ir pasirinko staigaus devalvavimo žingsnį.

 Kelmės rajone ūkininkaujantis verslininkas Tadas Dzvankus „Žinių radijui“ pasakoja, kad ūkininku tapo ir triušių auginimo ėmėsi ne tik iš meilės ilgaausiams. Nedidelę siuvyklą valdantis verslininkas prisipažįsta nematantis šio verslo perspektyvų, todėl ėmėsi nuo vaikystės mielo užsiėmimo – triušių auginimo.   „Jei vaikystėje parduodavau triušiuką, gaudavau 3 rublius.

Kai kalba eina apie ekonomiką, dažnas iš mūsų, sekdami šalies naujienas žiniasklaidoje, aptinkame sumas – 1 milijonas litų, 1 milijardas litų, BVP augimas, siekiantis 3 proc.

Artėjant pavasariui trąšų tiekėjai pastebi padidėjusią paklausą, kuri atsispindi ir tarptautinėse rinkose kylančiomis trąšų kainomis. Bene ryškiausiai brango Lietuvoje kiek mažiau naudojamos diamonio fosfato trąšos, kurių kaina per mėnesį buvo ūgtelėjusi daugiau kaip dešimtadaliu. Praeitą savaitę diamonio fosfato trąšų kainos tarptautinėse rinkose stabilizavosi ir net 0,2 % atpigo.

Dar nepasibaigus žiemai ūkininkai skaičiuoja didelius nuostolius dėl iššalusių žiemkenčių ir jau ruošiasi spartesnei pavasario sėjai. Pasak augalininkystės ekspertų, žieminių kviečių netektys gali būti mažesnės, o žieminiai rapsai, kurių buvo pasėta kaip niekada daug, kai kur pražuvo. Pernai rudenį ūkininkai surizikavo ir rapsų pasėjo net trečdaliu daugiau, nors po 2010-ųjų ir 2011-ųjų žiemos nuostolių ne vienas jų buvo atsisakęs.

Darbo biržos duomenimis, čia kasmet užsiregistruoja apie 10 tūkstančių, ką tik studijas baigusių jaunuolių. Dauguma jų, turintys verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos diplomus. Verslo sektorius mini, kad vienos paklausiausių, vadinamosios „žemiškosios“ studijos. Jau pernai metais tokius specialistus ruošiantį Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) pasirinko gerokai didesnis abiturientų skaičius, panašu kad šiemet situacija kis dar stipriau.

„Valdžia, sumaniusi pabranginti alų, yra pasmerkta žlugti“, - rašė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ autorius Jaroslavas Hašekas. Atrodo, kad mūsų valdžiai žlugimas artėja neišvengiamai, mat ieškodama pinigų nurėžtoms pensijoms kompensuoti ši sumanė ne tik automobilių mokestį, bet ir padidinti alkoholio akcizą, kuris nuo šių metų balandžio ir taip didės vykdant senesnius nutarimus.

 Dirbamą žemę siūloma leisti įsigyti tik tiems asmenims, kurie žemę dirba ne mažiau kaip trejus metus, ir jie įsipareigos žemę dirbti ne mažiau kaip 10 metų, neperleisdami jos kitiems asmenims. Tokie siūlymai ketvirtadienį svarstyti parlamentinio Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės posėdyje, tačiau joks sprendimas nepriimtas. Taip pat siūloma riboti įsigyjamos žemės dydį, bet jos dydis kol kas nesvarstomas - jį siūloma nustatyti Žemės ūkio ministerijai.

Naujieji Briuselio reikalavimai sukels galvos skausmą 22 tūkstančiams Lietuvos ūkių – jiems teks ekologijos reikalams iš pradžių skirti 5 proc., o vėliau – 7 proc. ariamos žemės. Daugelis ūkininkų dar nežino, kad nuo 2015-ųjų be didelio vargo bus galima gauti tik bazinę tiesioginių išmokų sumą, kuri sudarys tik 70 proc. visos išmokų sumos. Likusią 30 proc. paramos dalį ūkininkai gaus tik įvykdę šiuo metu baigiamus rengti vadinamuosius žalinimo reikalavimus.

Vida Tavorienė Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą, sudrebėjo ne tik mūsų šalies, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių kiaulininkystės verslo pamatai. Rusija, Baltarusija, Ukraina jau suskubo uždrausti lietuviškos kiaulienos importą. Tokie apribojimai gali būti pritaikyti ir kitoms ES šalims. Mūsų teritorijoje aptiktas itin pavojingas afrikinio kiaulių maro užkratas – išbandymas mūsų šaliai. Pasienio su Baltarusija rajonuose skelbiama ekstremali padėtis.

Jolita Žurauskienė Zita ir Algimantas Dubrickai nusprendė ūkininkauti ne tik iš pašaukimo, bet ir dėl susiklosčiusių aplinkybių. Turėdami pakankamai teorinių ir praktinių žinių, pieno ūkio savininkai ėmė plėtoti ir mėsinę galvijininkystę. Pasak A.Dubricko, jauniems ūkininkams įkurti didelį ūkį yra sunku. Tam reikalingos didelės investicijos.

Naujieji Briuselio reikalavimai sukels galvos skausmą 22 tūkstančiams Lietuvos ūkių – jiems teks ekologijos reikalams iš pradžių skirti 5 proc., o vėliau – 7 proc. ariamos žemės. Daugelis ūkininkų dar nežino, kad nuo 2015-ųjų be didelio vargo bus galima gauti tik bazinę tiesioginių išmokų sumą, kuri sudarys tik 70 proc. visos išmokų sumos. Likusią 30 proc. paramos dalį ūkininkai gaus tik įvykdę šiuo metu baigiamus rengti vadinamuosius žalinimo reikalavimus.