ūkis

 Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

 Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių dienų, tad ketinimas įteisinti kalėdines atostogas vargu ar įgyvendinamas. Lietuviams esą reikėtų dirbti šiek tiek kitaip, antraip gražesnio gyvenimo laukti teks dar ilgokai.  Ekonomistė Aušra Maldeikienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, jog išsamesnis pastarųjų metų tyrimas parodė, kad už Lietuvą mažiau švenčių turi tik trys Europos šalys.

Žemės ūkio produkcijos Estijoje šiais metais bus pagaminta 3 proc. mažiau nei 2012-aisiais - už 872 mln. eurų, prognozuoja Žemės ūkio ministerija ir Statistikos departamentas. Gamyba kiekybine išraiška augo 2 proc., tačiau produkcijos kainos krito 5 procentais. Grūdų gamyba sumažėjo 16 proc., 29 proc. kritus grūdų kainoms. Kviečių gamyba sumenko nuo 109,1 iki 69,6 mln. eurų, miežių - nuo 68,7 iki 63,5 mln. eurų, rugių - nuo 10,3 iki 2,8 mln. eurų, avižų - nuo 14,4 iki 8,2 mln. eurų.

Nėra tokios motyvacinės sistemos, kuri priverstų žmogų norėti rūšiuoti, mano Viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas Aloyzas Gaudutis. Jis pakomentavo tyrimą apie atliekų rūšiavimą, sugriovusį visuomenėje gyvavusius mitus.   „Tyrimas parodė, kad tikrai labai nedidelis procentas Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas.

Pasaulio ekonomikos padėtis artimiausiais metais gerės, nors atsigavimas išliks kuklus, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Be to, skirtingų pasaulio regionų plėtros pagreitis bus nevienodas, o Europoje papildomų grėsmių kels defliacinės aplinkos stiprėjimas. Pasak SEB grupės ekonomistų, pasaulio ūkio perspektyvos išlieka santūriai optimistiškos.

 Peng Quigen iš Kinijos yra unikalaus ūkio savininkas: jau keletą metų vyriškis ant savo keturaukščio namo stogo augina ryžius, vaisius ir daržoves, rašo odditycentral.com. Kino ūkis – ne hobis, o tikrai kažkas nepaprasto. Šiame 120 kv. metrų plote vyriškis užaugina nemažus kiekius įvairių kultūrų. Pernai Peng Quigen nuėmė apie 400 kg arbūzų derlių, šiemet mėgina užauginti ryžių derlių, kurio turėtų pakakti vienam suaugusiam žmogui prasimaitinti visus metus.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Keičiantis Europos Sąjungos (ES) bendrajai žemės ūkio politikai, nuo kitų metų valstybės narės galės laisviau savo nuožiūra skirstyti europinę paramą ūkininkams. Viena iš naujovių – nuo kitų metų iki 2020-ųjų valstybės narės gali iki trečdalio tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų papildomai skirti vadinamiesiems pirmiesiems hektarams.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. spalio mėn. buvo minus 11. Palyginti su rugsėjo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių. Spalio mėn.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Itin plačiai geoterminius vandenis savo šalies Ūkyje naudojantys islandai sako, kad geoterminę pramonę galima plėtoti ir Lietuvoje, ypač kai kitų energetinių išteklių kainos šoka į Aukštumas. Lietuvoje žemės gelmėse glūdintis karštas vanduo kol kas naudojamas tik šilumai Klaipėdoje gaminti.

Asmenys, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje (KPP) ir deklaravę žemės ūkio plotus, turėtų suskubti iki lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai primena, jog termino būtina tiksliai laikytis, kadangi patikrų vietoje metu nustačius, jog juodasis pūdymas neapsėtas ar neapsodintas, fiksuojamas pažeidimas.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, siekiantys gauti visą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, raginami nedelsti ir pateikti informaciją apie realizuotą produkciją. Nors tai jie gali padaryti iki kitų metų gegužės 15 d., anksčiau pateikę reikiamą informaciją, greičiau sulauks išmokų.

Regina MUSNECKIENĖ Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje Kuršų kaime gyvenantis Sigitas Lideika ūkininkauja jau aštuoniolika metų. Nuo dviejų karvių ir šešių hektarų žemės pradėjusi jauna šeima pamažu plėtė ūkį. Tačiau plėtė tiek, kiek patys pajėgia darbų nudirbti. Svetimų nesamdo. Matydami nuolat dirbančius tėvus, darbo nesikrato ir trys Lideikų vaikai. Akmuo apželia vietoje Angelė ir Sigitas Lideikos pagal profesiją abu zootechnikai. Kilę iš Tytuvėnų krašto.

 Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį buvo 1167,9 lito už toną - per mėnesį ji padidėjo 4,4 proc. o per metus - rugsėjį, palyginti su 2012 metų rugsėju, - 38 procentais. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad rugsėjį supirkta 133,28 tūkst. tonų pieno - 1,9 proc. mažiau negu pernai rugsėjį. Šiemet per devynis mėnesius Lietuvoje supirkta 1,018 mln. tonų pieno - 2,8 proc. mažiau negu pernai sausį-rugsėjį.

Kristina Jackūnaitė, Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvoje viešintis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna trečiadienį susitiko su Rusijos žemės ūkio ministru. Jo surengtame priėmime, skirtame tarptautinei žemės ūkio parodai, pieno blokados problema aptarta nebuvo. V. Jukna sako iš kitų šaltinių išgirdęs pageidavimą, kad sprendžiant eksporto problemas nedalyvautų politikai.

Loreta Ripskytė Netrukus prasidėsiantis 2014–2020 metų finansinis laikotarpis kelia sumaištį: daugiau ES lėšų atiteks tiesioginėms išmokoms ar kaimo plėtrai. Apie tai su keturių rajonų žemdirbiais pirmadienį Joniškyje diskutavo Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas. Jam žemdirbiai įteikė rezoliuciją su 15 reikalavimų punktų.

Pastaruoju metu vis labiau domimasi triušininkystės verslu. Tačiau, pasak specialistų, daugumai triušių augintojų trūksta patirties ir žinių. Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų mūsų šalyje šiek tiek sumažėjo, tačiau pagerėjo veislininkystės rezultatai ir padaugėjo veislynų. Pasak Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos vadovo dr.

  Iš ūkių raunamas nelegalus darbas nepasiduoda: jo šaknys įleistos pernelyg giliai. Kaip teigia Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas Rimantas Trota, informacija apie nelegaliai dirbančius asmenis pasiekia kone kasdien. Nors ne visi gauti pranešimai pasitvirtina, aišku, kad nelegalus darbas žemės ūkiuose veši. Inspektorių vizito ko gero sulauks ir viena Biržų krašto ūkininkė – gautas skundas dėl nelegalaus darbo jos ūkyje.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 metų rugpjūčio mėnesį sudarė 2 608,8 mln. litų ir, palyginti su liepos mėnesiu, padidėjo 0,7 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,5 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. rugpjūčio mėn.

Giedrė Sankauskaitė Bendras Lietuvos ekonomikos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3 – 6 mėn. Gerėja šalies mažmeninė prekyba. Pastaruoju metu sparčiau augo ne  nebūtiniausių prekių paklausa, o tai rodo, kad Lietuvos žmonės jaučiasi tvirčiau. Taip ketvirtadienį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda SEB banko organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti Lietuvos makroekonomiką.

Rugsėjo 16 d. prasidėjo antras paraiškų rinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, skirtą remti pienininkystės veiklos modernizavimą. Paraiškas galima pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iki spalio 18 d. Svarbiausia naujovė pateikusiems paraiškas rudenį – didesnė galima paramos suma vienam projektui. Ši suma gali siekti iki 250 tūkst. litų.

2013 metų liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,1 proc., importuotų – 0,8 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per metus (2013 m. liepos mėn., palyginti su 2012 m. liepos mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,6 procento, importuotų prekių – sumažėjo 0,8 procento.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

2013 metų rugpjūčio mėnesį. visa pramonės produkcija sudarė 6 022,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su liepos mėn., padidėjo 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką – 3,4 proc. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį padidėjo 3,2 procento, pašalinus sezono įtaką – 3,7 procento, apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 3,2 procento, pašalinus sezono įtaką – 3,8 procento. 2013 m. rugpjūčio mėn.

Pagrindinės ekonominio konsultavimo įmonės teigia, kad didėjanti JAV naftos ir gamtinių dujų gavyba turi didesnę įtaką JAV ekonomikai nei buvo prognozuota prieš kelis metus. Naujai surasti vietinių naftos ir gamtinių dujų šaltiniai turi net dar didesnę įtaką šalies ekonomikai nei buvo prognozuojama iš pradžių ir, naujo tyrimo duomenimis, praėjusiais metais įdėjo daugiau nei 1200 JAV dol.

Japonija iš naujo perskaičiavo savo ekonominę padėtį ir pateikė optimistiškesnius rezultatus. Šalies ekonomika per antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo 0,9 procento. Metinis augimas šiuo laikotarpiu sudarė 3,8 proc. praneša BBC. Analitikai spėjo, kad pirmasis rodiklis sieks 0,6 proc. „Japonijos politikų veiksmai sukėlė optimizmą dėl šalies atsigavimo, kuris leido kompanijoms drąsiau investuoti“, – teigia tyrimų instituto „Fujitsu Research“ analitikas Martinas Schulzas.

Regina Musneckienė Palšių kaime ūkininkaujantis Edgaras Piniauskas Kauno kolegijoje įgijo statybos verslo vadybos ir mechaniko specialybes. Tačiau keletą metų padirbėjęs autoservisuose, nusprendė, jog patikimiau kabintis į žemę. Dabar jaunas ūkininkas gyvena iš 26 hektarų ūkio. Grūdų derlius – nedidelis Ūkininkauti Edgaras ryžosi turėdamas tik pusketvirto hektaro žemės, kurią dirbti leido jo tėvas. Dabar 25 metų jaunas ūkininkas jau turi 15 hektarų nuosavos žemės. Iš viso dirba 26 hektarus.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų liepos mėnesį nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su birželiu, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat nekito ir sudarė 11 proc. Birželį ES darbo neturėjo 26,654 mln. asmenų, iš jų 19,231 mln. – euro zonoje. Palyginti su birželiu, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 33 000 visoje ES ir 15 000 euro zonoje.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Ilgą laiką šokių mokytoju dirbęs ir savo darbu patenkintas Audrius Jokubauskas nusprendė šokių aikštelę iškeisti į sūrių gamybą ir gyvenimą ūkyje: „Norėjosi atsipalaiduoti nuo miestui būdingų įtakų. Čia žmonės yra labai priklausomi nuo pinigų“. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas pastebi, kad paprastai ūkininkavimu užsiima tėvų žemės, ūkio paveldėtojai, o tokiam žingsniui ryžtasi vienetai.

Anna-Maija Heikkilä tyrinėjo, kaip naujosios technologijos ir bandos optimizavimo programos veikia pienininkystės ūkius. Mokslininkė išskyrė pora svarbių aspektų: 1) automatizuotos melžimo sistemos leidžia padidinti pienininkystės ūkių produktyvumą bei užtikrinti veiklos perspektyvas; 2) sergančių karvių gydymas ūkiuose ne tik reikalingas, tačiau ir ekonomiškai naudingas.

DNB banko analitikų teigimu, ekonominę krepšinio naudą Lietuvai 2007-2012 metų laikotarpiu galima įvertinti 5 mlrd. litų arba po milijardą kasmet. Banko analitikų atliktos „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studijos“ duomenimis, 25 tūkst. krepšininkais save laikantys asmenys kasmet šalies ekonomiką papildo 150 mln. litų. Populiarumas auga DNB banko analitikų skaičiavimais, per dešimtmetį krepšinio populiarumas, ekonominiu požiūriu, išaugo kone dvigubai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šiandien kompetentinga Rusijos institucija pateikė informaciją, kad Rusijoje Volgogrado apskrityje, Michailovosko rajone, nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Afrikinio kiaulių maro protrūkis kilo nedideliame šeimos ūkyje, kuriame kiaulės buvo laikomos savo reikmėms. Patologiniai mėginiai buvo paimti iš nugaišusių trijų 2-3 mėn. amžiaus kiaulių ir išsiųsti ištirti į Volgogrado apskrities veterinarijos laboratoriją.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas šiais metais pateikusių ir prašančių paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones pareiškėjų ūkiuose nuo rugpjūčio 1 d. intensyviai vykdomos patikros, kurių metu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai tikrina, kaip pareiškėjai laikosi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

Šiandien į pirmąjį Sūrių festivalį susirinkę smulkieji Lietuvos sūrininkai Druskininkuose siūlė paragauti daugiau kaip 50 pavadinimų sūrių ir kitų pieno produktų bei dalijosi savo meistrystės patirtimi. Gausiai susirinkę festivalio svečiai renginio metu turėjo galimybę paragauti ir įsigyti įvairaus karvių, ožkų ir avių sūrio, o taip pat jogurto, sviesto ir kitų išskirtinių pieno produktų, pagamintų smulkiuose sūrininkų ūkiuose nuo Molėtų iki Panevėžio ir Plungės rajono.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Ilgiausia Europos ekonominė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, eina į pabaigą dėl Vokietijos atsigavimo. Tai padeda visam regionui, tačiau viso pasaulio kontekste vis dar atrodo kukliai, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius. Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų.

Esama pasaulio ekonomika vėl tampa normali. Tai nereiškia, kad normalizavosi nedarbo lygis ar mažėja rizika investuotojams. Dėl technologinio tobulėjimo pasaulis tapo daugiapolis, o konvergencija tarp turtingųjų ir neturtingųjų pasaulio šalių vis spartėja. Vidurinioji klasė – gerbiamiausia politikų auditorija – greitai plečiasi besivystančiose valstybėse. Pasaulis visuomet išliks ekonomiškai nestabilus, nepaisant kainų stbilumo. Ir tai yra grįžimas prie Normaliosios XIX amžiaus ekonomikos.

Britų banko HSBC duomenimis, gamybos apimtys augančiose rinkose nukrito į žemiausią lygį po finansų krizės ir lėtėjo pirmą kartą nuo 2009 metų kovo, rašo cnbc.com. HSBC sudaromo augančių rinkų indekso (ang. Emerging Markets Index arba EMI) rodmenys liepos mėnesį buvo 49,4. Bet koks įvertis, mažesnis už 50 rodo, kad pasiekiamas ne augimas, o traukimasis. Nuo 2009 metų kovo indeksas nebuvo nukritęs žemiau minėtos ribos.

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai nuteikia optimistiškai – pirmąjį pusmetį metinis ūkio augimas siekė įspūdingus 4,2 proc. Atrodytų, galima atsipalaiduoti – Lietuvos ekonomika jau tvirtai stovi ant kojų, tačiau džiaugtis kol kas dar anksti, nes gali paaiškėti, kad šios kojos yra molinės ir gali netrukus sutrupėti. Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė.

Šią savaitę JAV ekonomikos istorija bus perrašyta iš naujo, kai prie jos BVP prisidės maždaug Belgijos dydžio ekonominiai pajėgumai, rašoma „The Financial Times“. Trečiadienį Ekonominės analizės biuras, skaičiuodamas JAV BVP, į skaičiavimus pradės įtraukti išlaidas moksliniams tyrimams, plėtrai, o autorinės teisės bus laikomos investicijomis. Visa tai sudėjus, tikėtina, kad šalies BVP išaugs 3 procentais.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), siekdama, kad pavojingas afrikinis kiaulių maras nepatektų į mūsų šalį, dar kartą pabrėžia, kad, užkrato kiaulių ūkiuose galima išvengti naudojant biologinės saugos priemones.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje vyksta ES pirmininkavimo renginiai. Pirmadienį Seime ES valstybių narių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkai aptarė Bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 metų, didžiausią dėmesį skyrė tiesioginėms išmokoms, jauniesiems ūkininkams ir ekologiniam ūkininkavimui. Dėl naujos finansinės perspektyvos iš esmės susitarus birželį, ES biudžetas bus mažesnis, taip pat mažiau pinigų gaus ir žemės ūkis.

Skalūnų dujos gali padėti Europai ir Lietuvai neprarasti konkurencingumo prieš JAV, teigia verslininkų asociacijos „Business Europe“ prezidentė Emma Marcegaglia. "Mes ministrui pirmininkui pasakėme, kad manome, jog skalūnų dujos yra galimybė. Žinau, kad tai labai jautrus klausimas, bet labai svarbu padaryti Europą ir galbūt jūsų šalį labiau nepriklausoma nuo kitų valstybių.

Baltijos šalių ekonomikos 2013 m. I ketv. augo lėčiau palyginti su ankstesniu ketvirčiu, o infliacija slopo nevienodu mastu. Lietuva kol kas neatitinka narystei euro zonoje keliamų sąlygų ir infliacija lieka kliūtimi, kurios nevalia pamiršti. Šiemet Baltijos šalių ekonomikos augs mažesniu tempu nei 2012 metais, tačiau vis tiek bus tarp sparčiausių Europoje. Ekonomika augs lėčiau, eksporto plėtra mažės Bankas „Finasta” atnaujino Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes.

Antrąjį ketvirtį iš eilės Kinijos ekonomikos rodikliai mažėja. Palyginus su praėjusiais metais, antros pagal didį ekonomikos augimas sudarė 7,5 proc. ir buvo mažesnis tiek už metinį, tiek už sausio-kovo mėnesio augimą, kuris sudarė 7,7 proc., rašo BBC. Po dešimtmečius trukusios sparčios plėtros analitikai ir valdžios atstovai teigia, kad jau pats laikas susitaikyti su lėtesniu tempu. Valdžia nustatė 7,5 proc.

Daugelyje šalių tokie politikų veiksmai, kokius atlieka Italijos pareigūnai būtų laikomi politine beprotyste, bet tik ne Romoje, rašo verslo naujienų portalas businessinsider.com. Vienas italų ministrų pareiškė, kad šalis jau kurį laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir negalės to daryti iki šių metų pabaigos. Juokingiausia, kad visos šios situacijos kaltininku įvardijamos techninės problemos. Businessinsider.com teigimu, Italija tiesiog nebeturi pinigų.

2013 metų birželio mėnesį, palyginti su gegužės mėnesiu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,5 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,2 procento praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,8 procento. Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 procento. Per metus (2013 m. birželio mėn.