ūkis

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį buvo 309,3 euro už toną – 6,2 proc. didesnė nei liepą ir 18,2 proc. didesnė nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina augo 1,9 proc. iki 257 eurų už toną, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos turėjo prekyba žaliu pienu su kaimyninėmis rinkomis, kuriose supirkimo kainos taip pat augo.

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai.

Įsivaizduokite – lietuvių ūkininkų laukuose traktorius pakeis dronai. Anot mokslininkų, šie ne tik tausoja žemės išteklius, bet ir žemdirbių piniginę. Pasitelkę skraidykles ūkininkai taupo trąšas, vandenį, gali užsėti sunkiai pasiekiamas vietas ir taip gauti didesnį derlių. O žiemą – ir keliukus pasibarstyti. Tiesa, tokiam dronų naudojimui – dar daug biurokratinių kliūčių, mat jie prilyginami… lėktuvams.

Šalį ir visą pasaulį pristabdžiusi pandemija daugeliui padėjo rasti naujų veiklų – ne išimtis molėtiškiai Aurelija ir Audrius, jiems karantinas nebuvo sunkus, veikiau priešingai – jo metu pradėjo kurti savo grybų ūkį Molėtų rajone. Brolio ir sesers įkurtas ūkis, kuriame darbuojasi visa šeima – du broliai, sesuo ir mama – jau teikia pirmuosius rezultatus.

Vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ ūkininkas šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų paskolų suma, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, išaugo apie 2 kartus iki 34 mln. eurų.  Dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Pakruojo rajone didelės ugniagesių pajėgos trečiadienį malšino gaisrą ūkyje. 13.56 val. buvo gautas pranešimas, kad Rozalimo seniūnijoje, Birjagalos kaime, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, trys pastatai – 8 metrų aukščio grūdų sandėlis, 12 metrų aukščio grūdų džiovykla ir 5 metrų aukščio kitos paskirties pastatas – degė atvira liepsna, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Per gaisrą nudegė visų trijų pastatų stogai, apdegė ir sulieti vandeniu grūdai.

Lietuvoje vis labiau populiarėja įdomi pramoga – kukurūzų labirintai. Tokią pramogą siūlo ir vilnietis Saulius Kaminskas, tačiau jo kuriami labirintai išskirtiniai, nes vyras atsisako tradicinių formų ir sukuria išskirtinius motyvus. Vyras sako, kad kukurūzų auginimas nėra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis: „Man kukurūzų auginimas yra tarsi saviraiška, ne verslas, bet labiau amatas. Studijavau biologiją, esu surištas su gamta ir žemės ūkiu, tad kažkaip viską ir suderinau.

Kupiškio rajone įsikūręs brolių dvynių Viliaus ir Igno bitynas „Brolių medus“ stebina visus ne vien medaus kokybe ir dideliu skirtingų rūšių pasirinkimu, bet ir bitininkų šiluma, humoru bei profesionalumu. Žmonės jauniesiems bitininkams rašo tik gražiausius atsiliepimus. Brolis Vilius pasakoja, kad pradžioje, kaip ir kiekvienas jaunas ūkis, susidūrė su keletu iššūkių, o bitininkauti pradėjo visai atsitiktinai. „Kai buvome 17-likos metų vis galvodavome kaip užsidirbti pinigų.

Panevėžio rajone veikiantis Lietuvoje kol kas vienintelis Angoros ožkų ūkis neįprastas mamos ir dukros pomėgis. Sparčiai plečiamame ūkyje nuo vilnos iki siūlo jau gaminami ir išskirtiniai gaminiai – rankų darbo kojinės, pirštinės, kepurės ir šaliai. Tačiau moherį graibsto ir žaislų bei aksesuarų kūrėjos. Lietuvoje populiarėja ir dekoratyvinių ožkų auginimas laimei ir džiaugsmui teikti.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Prieš vos daugiau nei dvejus metus vilnietė Kristina Milkeraitytė kartu su vyru, perujiečiu Diego Guillermo Valencia Lopez bei 2 metų sūnumi Feliksu Vyčiu iš Belgijos grįžo gyventi į Lietuvos sostinę Vilnių ir čia išpildė seniai turėtą svajonę – vos už 20 kilometrų nuo miesto įkūrė savo ūkį, kurį meiliai pavadino „Heart Made Farm“. Tačiau apie viską nuo pradžių – Kristinos ir Diego draugystė prasidėjo 2011 metais Peru sostinėje Limoje, kur Kristina keliavo savanori...

Vienas Lietuvos olimpinės rinktinės lyderių, disko metikas Andrius Gudžius sako dabar gyvenantis darbingomis nuotaikomis, o šie metai neleidžia atsipūsti. Tačiau Europos ir pasaulio čempionas laisvalaikiu mėgsta žvejoti, o su žmona Dovile jau kelis metus turi savo ūkį. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės jau visai čia pat, tad ir didžioji dalis laiko tenka pasiruošimui. Kaip sako pats disko metikas, treniruotėms tenka skirti didžiąją gyvenimo dalį, o šie metai ypač įtempti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių ūkiuose kaimyninėse valstybėse daugėja ir ragina šalies ūkininkus ypač atsakingai ir toliau laikytis biologinio saugumo, rašoma pranešime spaudai. Nauji šios virusinės ligos atvejai fiksuojami kiekvieną savaitę įvairaus dydžio Lenkijos kiaulininkystės ūkiuose.  Lenkijoje šiais metais užregistruoti jau 35 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose.

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeistisubrandinti derlių. Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) plinta kiaulininkystės ūkiuose Lenkijoje. Pastarosiomis dienomis ši virusinė liga paveikė tris Hrubiešuvo, Kepno ir Mieleco apskrityse esančius ūkius, kuriuose auginta nuo dvylikos iki 130 kiaulių. Pirmąjį šių metų pusmetį kaimyninėje Lenkijoje patvirtinti 8 AKM židiniai.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

Lietuvoje siūloma apriboti piktžoles naikinančio glifosato – populiaraus herbicido raundapo veikliosios medžiagos – naudojimą. Jį nuo 2022-ųjų liepos siūloma drausti purkšti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas. Išimtys būtų taikomos tik žemės ūkyje ir naikinant kenksmingus žmogui invazinius augalus. Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas.

Paukščių gripas patvirtintas dar dviejose naujose teritorijose – Rokiškio ir Lazdijų rajonuose nugaišusiems naminiams paukščiams, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, ūkiuose buvo auginamos ne tik vištos, bet ir kalakutai bei antys. Įtarimų dėl ligos Rokiškio rajono ūkyje kilo staiga nugaišus neseniai įsigytiems kalakutų jaunikliams. Tame pačiame ūkyje laikytos vištos buvo nugaišintos, likviduojant židinį.

Nors pavasariu už lango nekvepia, o atvėsęs oras vėl verčia trauktis pirštines ir kepures, Kėdainiuose pakvipo tikra vasara. Šiltnamiuose jau noksta pirmosios lietuviškos braškės. Raudonos uogos įspūdingo dydžio, kaip ir jų kaina šiemet nėra maža. Saldžios, didelės ir raudonos braškės jau skinamos Kėdainių krašte. Tiesa, šiltnamyje užaugintos lietuviškos uogos dar tik pačios pirmosios, tad jų negausų derlių kol kas skanaus Sigitos ir Nerijaus Žilinskų šeima.

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą – ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus, rašo portalas valstietis.lt.  „Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD). Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai Lazdijų aptiko nugaišusių paršelių iš neregistruoto ūkio, ūkininkui gresia bauda. Pasak tarnybos, VMVT inspektoriai, antradienį gavę pranešimą apie Lazdijų rajono Krikštonių kaime rastą maišą su nugaišusiais paršeliais, patikrinimo vietoje rado iš viso septynių paršelių gaišenas.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios žemės ūkio ir žuvininkystės įmonės ir ūkininkai vėl gali gauti lengvatinių paskolų – jiems papildomai skirta 44,8 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą priemonę pernai suteikta 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų beveik 700 augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkių bei ūkininkų, mišrių ūkių, kailinių žvėrelių augintojų.

Elektros penktadienio rytą Lietuvoje dar neturėjo apie 7 tūkst. namų ūkių.  „Šį rytą iš viso Lietuvoje elektros neturi 4 tūkst. namų ūkių mažiau po nakties, turime apie 7 tūkst. dabar“, – BNS pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Pasak jo, daugiausia vartotojų elektros neturi Utenos regione, Alytaus regione daugiausia Varėnos bei Druskininkų teritorijose, taip pat – Vilniaus regione.

Trečiadienį, Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas dėl gaisro. Informuota apie tai, kad Klaipėdos r., Agluonėnų sen., Kantvainių k. dega kiaulininkystės kompleksas. Į įvykio vietą išsiųstos gausios Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos m. ir Klaipėdos r. priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai. Vis dėlto, pavojaus žmonių gyvybėms nekilo.

Netoli Kauno esančioje kaimo sodyboje jau antrus metus veiks kalėdinių eglučių prieglauda. Vazoninės žaliaskarės pasibaigus švenčių sezonui bus laukiamos Danutos Beliavskos-Aleksiejūnės ir jos vyro ūkyje. Kad toks atsisveikinimas nebūtų skausmingas moteris žada pakviesti į sodybą, kurioje gyvena draugiški kaimo gyvūnai, galima laipioti specialiai tam įrengtame parkelyje.

Jungtinėje Karalystėje studijavęs virtuvės šefas iš svečios šalies į Lietuvą atsivežė verslu tapusią idėją. Kartu su draugu ekologišką produkciją nusprendęs auginti šefas išpildė savo svajonę ir už tai gavo „Michelin“ žvaigždę. Verslo idėja Donatui Šatkauskui kilo studijuojant Jungtinėje Karalystėje virtuvės meną. „Teko man išvažiuoti į Jungtinę Karalystę, nes turėjau svajonę tapti virtuvės šefu. Tuo metu išėjo viskas taip, kad reikėjo man studijuoti ir dirbti vienu metu.

Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos bei audines auginančio Jonavos rajono Vilkijos ūkio vadovas ir didžiausias savininkas įspėja, kad koronavirusui plintant tarp žmonių šis užkratas gali persimesti ir į kitas audinių fermas.   „Tikimybė, kad kažkur kitur atsiras židinys, su laiku didėja, nes daug žmonių serga koronavirusu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Česlovas Tallat-Kelpša.

Per praėjusią parą nustatyti du koronaviruso atvejai Radviliškio rajone įsikūrusio  audinių ūkio darbuotojams, sekmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Centras pranešė, jog šiuo metu epidemiologinis tyrimas tęsiamas, kol kas nėra nustatyta sąsajų tarp šių asmenų susirgimų. NVSC nurodymu bus profilaktiškai testuojami bendrovės darbuotojai.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę 718 ūkininkei priklausančių kiaulių pardavusiai ir už jas gautus 93 tūkst. eurų sau pasiėmusiai fermos brigadininkei.  Anot teismo, 66-erių Radviliškio gyventoja buvo pripažinta kalta dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, moteriai buvo skirta trečdaliu sumažinta bausmė.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas nėra tik nekalta trąša, o reikalavimai, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir tręšti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, rašoma pranešime spaudai. Be to, aplinkosaugininkai pabrėžia, kad laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip.

Nors ne vienas Jungtines Amerikos Valstijas laiko svajonių ir galimybių šalimi, Šimonėlių šeima visiškai nesigaili jas iškeitę į gyvenimą ir ūkininkavimą Utenos rajone. „Toks jausmas, kad visą laiką čia ir turėjai gyventi“, – šypsodamasi sako Asta. Šiandien ji su vyru ir dviem vaikais ne tik džiaugiasi kaimo ramybe, bet ir visai šalia namų lakstančiais tauriaisiais elniais. Į JAV Šimonėlių šeima išvyko 2007 metais.

Rudens sezonas lietuvaičiams dovanoja daug įvairių gėrybių. Štai Kauno rajone gyvenanti Adelė Astromskienė šiais metais džiaugiasi įspūdingu moliūgų derliumi. Jų darže užderėjo tiek, kad moteriai net šovė mintis įkurti moliūgų kiemą ir leisti juo grožėtis visiems norintiems. Dėl šeimos poreikių ūkininkė moliūgų sėklas sodindavo kiekvienais metais. Ryškios oranžinės spalvos daržoves Astromskiai valgydavo šviežias, iš jų spausdavo sultis ar padovanodavo kaimynams.

Lietuvos daržininkus užklupo nemalonumai už laukų laistymą vandeniu, kuriuo buvo plautos daržovės.  ES aktyviai ragina tausoti išteklius ir pakartotinai naudoti vandenį, o pas mus už tai baudžiama. Daržovių augintojai piktinasi, kad „žaliosios“ ambicijos pranoksta sveiką protą ir pasiekia vis naują absurdo lygį.

Turbūt ne vienam tobulas rytas asocijuojasi su kaimo ramybe ir neskubėjimu, ilgais pokalbiais, vėlyvais pusryčiais valgant blynus su uogiene. O jei ji primena tokią, kokią vaikystėje patiekdavo močiutė... Į panašius prisiminimus žmones nukelia Genovaitė Sakalauskienė, kuri jau dešimtmetį iš ekologiškai auginamų uogų kitiems dovanoja saldžias ir nostalgiją keliančias akimirkas.

Radviliškio rajone įsikūrusio ūkio brigadininkė kaltinama pasisavinusi 93 tūkst. eurų už svetimų kiaulių pardavinėjimą, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Moteriai kaltinimai pareikšti ir dėl dokumentų klastojimo. Viena ūkio vadovių, siekdama nuslėpti, kad prekiauja ūkiui priklausančiomis kiaulėmis be jokių apskaitos dokumentų, klastojo tikrus ūkio dokumentus.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Gyventojai vis dažniau įvairių vaisių, daržovių, pieno ar mėsos produktų užsisako tiesiai iš ūkininkų. Tokiu pačiu keliu eina ir vis daugiau maitinimo įstaigų. Esą taip klientai ne tik gauna skanesnį maistą, bet ir paremiami ūkiai. Kita vertus, dėl tokio bendradarbiavimo galima gauti ir papildomų pinigų. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ baro „Būsi trečias“ puslapyje pasirodė įrašas, kuriuo buvo bandoma atkreipti smulkiųjų ūkininkų ar juos pažįstančių dėmesį.

Nuo praėjusios savaitės ėmė plaukti žinios apie vilkų papjautus gyvulius. Biržų rajone vilkai papjovė 4 avis, 1 telyčaitę. Ko gero, pilkiai sudraskė ir du ožiukus, nors dar abejojama, ar tai ne šunų darbas. Išgąsdintos avys išlaužė aptvarą Vilkų aukomis tapo avys Pačeriaukštės seniūnijos Dvargalių kaimo ganykloje. Tris žvėrių papjautas švelniavilnes praėjusio pirmadienio rytą rado avis auginantys Milišiūnai.

Vokietijos Bavarijos regione viename dideliame ūkyje karantinuojami maždaug 500 darbuotojų, siekiant suvaldyti masinį koronavirusinės infekcijos protrūkį, sekmadienį pranešė Vokietijos pareigūnai, pasiūlę galimybę sunerimusiems vietos gyventojams nemokamai išsitirti dėl COVID-19. Nuo penktadienio koronavirusas nustatytas iš viso 174 sezoniniams darbuotojams, spaudos konferencijoje pranešė Dingolfingo-Landau rajono administratorius Werneris Bumederis.

Europos Komisija (EK) patvirtino 47,5 mln. eurų vertės paramos schemą kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktų gamybos bei perdirbimo Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio. Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dieną EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pranešė EK.  Pagal schemą 7,5 mln. eurų parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, o 40 mln. eurų – subsidijuojamos paskolų palūkanų normos.

Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys milijonų eurų. Kurių daržovių, vaisių ar  produktų kainos gali šoktelti, o kurių gali pristigti, pasakoja ekspertai.  Išguldytą javų lauką rodantis pakaunės ūkininkas Juozas Staliūnas sako patyręs šoką, lietus ir audra taip kone su žeme sulygino 120 hektarų kviečių.

Nors iš pirmo žvilgsnio žaliuojantys laukai ir sirpstantys uogų medžiai, besidriekiantys tolimus hektarus aplink didžiulę sodybą, gali skambėti kaip ramybės kupina idilė, septyniolika metų ekologinį ūkį Ukmergės rajone, Žalgirių kaime puoselėjanti Genovaitė Sakalauskienė šypsosi – ramybės ir poilsio ūkyje būna labai mažai. Ūkininkavimo realybė jai labiau primena nuo penktos valandos ryto dūzgiantį avilį, kuriame darbai ir rūpesčiai dingsta tik kelioms valandoms – jau visai sutemus.

Sakoma, kad nelaimė po vieną nevaikšto. Prieš metus Trakų rajone gyvenantys Laima ir Valdas palaidojo vienturtę nuo vėžio mirusią dukrą, o prieš kiek daugiau nei du mėnesius neteko namų – juos pasiglemžė ugnis. Šiandien didžiausia jų paguoda yra kieme bėgiojančios trys anūkės ir viltis, kad padedant geriems žmonėms, prarastus namus pavyks atstatyti. „Gaisras kilo balandžio 22 dieną, apie penktą valandą dienos.