the economist
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „the economist“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „the economist“.
Baltijos valstybių organizacijai – pašiepianti kritika
Bet kokiame tarptautinių organizacijų, nusipelnančių nebetęsti savo veiklos, sąraše Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) turėtų užimti aukštą vietą, tvirtina įtakingas britų savaitraštis „The Economist“. Tačiau Lietuvos politikai ir politologai su tuo nesutinka pareikšdami, kad narystė taryboje mūsų šaliai dar gali praversti, rašo „Respublika“.
Apsimetėliškas baltiškumas
Tarybos narystė yra nelogiška: nepriklausanti Baltijos regionui Norvegija ir tolima Islandija yra tarybos narės, o kaimy...
„The Economist“: Lietuva investicijų žemėlapyje – ryškesnė
Įtakingame Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštyje „the Economist“ pasirodžiusioje reklamoje Lietuva pristatoma kaip investuotojams patraukli šalis.
Reklaminę akciją šio leidinio verslo skiltyje inicijavo Lietuvos ekonominė plėtros agentūra (LEPA).
Kaip „Balsas.lt“ teigė LEPA atstovė ryšiams su visuomene Irma Juškėnaitė, ši Lietuvą reprezentuojanti trijų kartų reklaminė akcija kainavo 53 tūkst. svarų sterlingų.
„The Economist“ buvo pasirinktas tikslingai.
Latvių režisierius filme pasakoja apie komunistų bei nacių ryšius
Šią savaitę Rusijos nacionalistai greta Latvijos ambasados Maskvoje degino Latvijos režisieriaus Edvino Šnorės, savo filme siekusio atskleisti modernios Rusijos aklumą kriminalinės Sovietų Sąjungos istorijos atžvilgiu, atvaizdus. Kaip rašo „The Economist“, jo filmas „Sovietinė istorija“ yra pats geriausias priešnuodis nuo nepatogių faktų iškarpymo iš istorijos.
Filmas patraukia savo drąsa bei bekompromisiu požiūriu. Nors juosta prasideda pasakojant istoriją apie 7 mln.
Libanas: kaip jį išlaikyti vientisą?
Libano problemos atspindi platesnio regiono problemas. Jos visos turi būti sprendžiamos kartu
Kyla pagunda sakyti, kad Libanas niekada nebuvo ir nebus tokia šalis, kurios gyventojai jaustų visa kita peržengiantį lojalumą savo valstybei. Istorikai gana įtikinamai įrodinėjo, jog Libano gyventojai būtų turėję geresnes galimybes gyventi taikiai, jei po Otomanų imperijos žlugimo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Libanas būtų buvęs inkorporuotas į Didžiąją Siriją.
Pasaulio šalių taikumo sąraše Lietuva pakilo į 41 vietą
Pasaulio šalių ir regionų taikos indekso reitinge Lietuva užima 41 vietą. Pernai sąraše ji buvo 43-ia.
Antrus metus iš eilės rengiamą studiją atliko britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) analitikai. Indeksas sudaromas šalis vertinant pagal 24 rodiklius, įvertinant tiek išorinį, tiek vidinį šalių taikumą.
Kaip skelbiama tinklapyje www.visionofhumanity.com, Lietuvos indeksas 2008 metais siekia 1,723 balo.
Rusija, Izraelis bei Irakas – vienos netaikingiausių pasaulio valstybių
Kasmetinė žurnalo „The Economist“ studija atskleidė, kad Rusija bei Izraelis patenka į mažiausiai taikingų pasaulio valstybių dešimtuką. Antrus metus iš eilės pačia karingiausia valstybe pripažintas Irakas.
Kinija sąraše atsidūrė 67 vietoje ir lenkia JAV, kuriai teko 97 reitingo laiptelis.
Praėjusių metų taikingiausią valstybę Norvegiją iš pirmosios pozicijos šiais metais išstūmė Islandija. Antroje vietoje šiais metais atsidūrė Danija, o norvegai liko treti.
„Leo LT“ vadovaus Rymantas Juozaitis
Ūkio ministerija šiandien pradėjo nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimo formalumus. Nacionalinio investuotojo kūrimas bus baigtas po savaitės, kai įmonei bus perduotos energetikos įmonių „Lietuvos energija“, Rytų skirstomųjų tinklų bei VST akcijos.
Akcinės bendrovės akcinis kapitalas yra 0,5 mln. Lt, jį apmokėjo Vyriausybės ir „NDX energija“ proporcingai savo akcijų „Leo Lt“ kiekiu. Reklama
Akcininkų sutartį, užbaigsiančią investuotojo kūrimą, tikimasi pasirašyti gegužės 27 dieną.
Ar tiesdamas „Šiaurinį srautą“ Kremlius ryšis išniekinti savo karių kapus?
Kadaise Lenkijos ministras, kalbėdamas apie Rusijos bei Vokietijos planus Baltijos jūros dugnu tiesti „Šiaurės srauto“ dujotiekį, pareiškė, kad šis susitarimas primena 1939 metais pasirašytą Molotovo-Ribebentropo paktą.
Be to, buvo kalbama ir apie tai, kad dujotiekis gali kliudyti cheminių ginklų kapavietes ir taip sukelti ekologinę katastrofą Baltijos jūroje. Tačiau buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio vadovaujamas konsorciumas atrodo nebuvo linkęs kreipti dėmesio į šias grėsmes.
Nepatogūs Vakarams, nemalonūs Rytams
Viename naujausių autoritetingo britų savaitraščio „The Economist“ numerių neįvardintas Lietuvos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos interesus artimajame užsienyje, teigia, kad „jei prasidės karinis Rusijos konfliktas su Gruzija, tai po to seksime mes“ (t. y. Lietuva).
Teiginys, kaip ir visas šio savaitraščio tonas, kai kalbama apie Rusijos santykius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ir Europos Sąjungos (ES) šalimis, skamba tikrai grėsmingai, nes kariniai konfliktai į vakarus nuo Padnes...
Karas Afganistane ima panašėti į scenarijų Irake
Savaitgalį Kabule vykęs Modžahedų dienos paradas turėjo pademonstruoti naujas, Vakarų apmokytas Afganistano ginkluotąsias pajėgas. Prezidentas Hamidas Karzai, kiti Afganistano politikai bei grupė užsienio diplomatų sugužėjo pažiūrėti karinio parado. Tačiau, kaip jau rašėme anksčiau, paradą nutraukė Taliban kovotojų išpuolis.
Kaip rašo „The Economist“, aukų skaičius nebuvo toks didelis – kovotojams pavyko nukauti 3 ir sužeisti 11 žmonių.
REKLAMA
REKLAMA
„The Economist“ ragina sunerimti dėl spaudos laisvės Rytų Europoje
Griežti įstatymai ir politikų kišimasis smarkiai riboja spaudos laisvę Rytų Europoje, tokią diagnozę pateikia įtakingas britų savaitraštis „The Economist“.
Pastarosiomis savaitėmis Slovakijos pagrindiniai dienraščiai skaitytojus pasiekia visiškai baltu ir tik juodais rėmais apvestu pirmuoju tituliniu puslapiu.
Zimbabvėje tebesitęsia kruvinas susidorojimas su opozicija
Situacija Zimbabvėje artima karo veiksmams, opozicinio „Judėjimo už demokratinius pokyčius“ atstovų žodžius cituoja „The Economist“.
Per pastarąsias keletą dienų prievartos bei represijų itin padaugėjo. Provyriausybiniai kariniai daliniai siaubia kaimus bei terorizuoja ir muša įtariamus opozicijos rėmėjus. Policija visam tam lieka abejinga, o kartais netgi prisideda prie persekiojimų.
A.Spraunius: Ar iš tikrųjų keičiasi Rusijos užsienio politikos tonas?
Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai.
Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...
„The Economist“ lūpomis „Leo LT“ kritikavo R. Kuodis?
Britų verslo leidinio „The Economist“ paskelbta „Leo LT“ kritika, sukėlusi ažiotažą ir privertusi premjerą teisintis Seimui, buvo grindžiama bene vienintelio šaltinio nuomone.
„NDX Energija“ amžinai nelauks, teigia I. Staškevičius
„NDX Energijos“ vadovas Ignas Staškevičius teigia, kad yra sunerimęs dėl įstrigusio „Leo LT“ kūrimo. Jis taip pat neatmeta galimybės, jog tęsiantis tokiai padėčiai, „NDX Energija“ gali trauktis iš projekto.
Praėjusią savaitę dalyvaudamas maratone Šiaurės ašigalyje „NDX Energijos“ vadovas ėmėsi politinės akcijos.
„The Economist“ padalinys atskleidė, kaip parengė ataskaitą apie „Leo LT“
Įtakingo britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU) ekonomistas teigia, kad išreikšdamas neigiamą požiūrį į Lietuvos nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimą nesirėmė žiniasklaida.
„Savaime suprantama, žinau, kas rašoma spaudoje apie „Leo LT“, tačiau rašydamas ataskaitą nesirėmiau žiniasklaidos pranešimais“, - interviu portalui „Vz.
Lietuvos verslininkai socialinę atsakomybę interpretuoja kitaip nei vakariečiai
Marketingo specialistų asociacijos (MSA) šių metų kovo mėnesį atlikta internetinė apklausa rodo, kad daugiau nei du trečdaliai respondentų (69,49 proc.) įsitikinę, kad CSR (angl. corporate social responsibility) gerina prekės ženklo reputaciją. Palyginimui, praėjusių metų pabaigoje įtakingas britų savaitraštis „The Economist“ atliko tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad 53 proc. apklausos dalyvių CSR įvardijo kaip prekės ženklo reputaciją didinantį veiksnį.
Lietuvos „nuskalbimo“ įvertinimas
Nemenką valdančiųjų politikų sujudimą sukėlė britų leidinio „The Economist“ analitikų padalinio „The Economist Intelligence Unit“ paskelbta nuomonė apie Lietuvos vyriausybės ir „VP Market“ verslininkų grupės atliktą operaciją kuriant nacionalinį investuotoją atominei elektrinei statyti.
„The Economist“: Tibeto ir Baltijos valstybių panašumai - įspūdingi
Nepaisant to, kad šalia Baltijos nestūkso Everestas, Tibeto ir Baltijos valstybių panašumai yra įspūdingi, rašo „The Economist“.
Abu kraštai buvo nušluoti nuo žemėlapio kur kas didesnių kaimynų, kriminaliniais nusikaltimais laikiusių bet kokias nacionalinių jausmų apraiškas.
Jei sovietmečiu turėjai tarpukario Baltijos šalių vėliavą, iš valdžios galėjai tikėtis griežtos bausmės.
Lygiai taip pat uždrausta yra Tibeto vėliava.
„Economist“ analitikai: „Leo LT“ lietuviams nenaudingas
„Leo LT“ – naudingesnis „NDX energijai“, o ne Lietuvos žmonėms, teigiama „The Economist“ tyrimų ir konsultacijos padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) parengtoje ataskaitoje.
EIU ekspertų teigimu, „Leo LT“ kūrimas nėra tinkamai pagrįstas nei finansiškai, nei nacionalinių interesų gynimo prasme. Tuo tarpu valdančiųjų partijų veiksmai siekiant įgyvendinti šį projektą bei nutildyti jo kritikus, kaltinant juos nacionalinių interesų nepaisymu, primena sovietinės eros taktiką.
Viduržemio jūros sąjunga – alternatyva Rusijai?
Prieš savaitę ES šalių lyderiai viršūnių susitikime Briuselyje pritarė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui dėl Viduržemio jūros sąjungos (VJS; angl. Mediterranean Union) įsteigimo.
Kokia tai struktūra? Ar ji nepakeis ES? Kokie prieštaravimai tebegraužia šią sąjungą? Kokia joje Baltijos šalių vieta?
ES jau daugiau kaip prieš dešimt metų pradėjo vadinamąjį Barselonos procesą, kurio tikslas – glaudesni santykiai su tokiomis Viduržemio jūros šalimis kaip Alžyras ir Marokas.
Armėniškos pamokos: lašas po lašo ir akmenį pratašo
Apie armėnų diasporų užsienyje įtaką sklinda legendos. Jie organizuoti, susitelkę ir nuoseklūs. Istorija juos išmokė visomis išgalėmis kovoti už išlikimą. Lemiamais momentais jie sugeba suremti pečius net su priešininkais ir pasiekti norimų rezultatų. Tačiau kur baigiasi legendos ir prasideda tikrovė? Nedidelė Pietų Kaukazo valstybė – Armėnija – daugelį amžių lyg magnetas traukė pačius įvairiausius užkariautojus: graikus, romėnus, persus, arabus, mongolus totorius, Osmanų imperiją.
Tikrieji Pietų Amerikos priešai: H. Chavezas ir FARC
Šią savaitę galėjo pasirodyti, kad šiaurinė Pietų Amerikos dalis atsidūrė ties karo slenksčiu, rašo „The Economist“. Viskas prasidėjo nuo to, kad Kolumbijos kariuomenė bombardavo sukilėlių stovyklą Ekvadore. Žuvo 21 partizaninės grupuotės FARC narys, tarp jų ir jų ir vienas vadų Raulis Reyesas.
Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas nusprendė Kolumbijos išpuolį laikyti casus belli. Jis nutraukė diplomatinius santykius su Kolumbija ir į šalies pasienį nusiuntė karius.
Armėnija – atsinaujinęs konfliktų Kaukaze židinys
Prabėgus vos dienai po to, kai Rusijos prezidento rinkimuose kaip ir laukta triumfavo Dmitrijus Medvedevas, pasaulinės žiniasklaidos dėmesys nuo įvykių Rusijoje netikėtai nukrypo į Armėniją, rašo „The Economist“. Mažiausiai 8 žmonės žuvo per saugumo organų bei opozicionierių, protestuojančių prieš esą suklastotus Armėnijos prezidento rinkimus, sisrėmimus. Ilgą laiką Armėnija retai patekdavo į pasaulinės žiniasklaidos puslapius ir mažai kas domėjosi įvykiais šioje šalyje.
„Neregėta Lietuva“ parduodama efektyviausiai
Penktą kartą Lietuvoje rengiamame rinkodaros pasiekimų konkurse dėl efektyviausios kampanijos titulo varžėsi „Effigy“ įvedimas į rinką, „Hansabanko“ jaunimo programa ZOOM, MTV KLASĖ, „Neregėta Lietuva“ pristatymas ir „Omni SurfPort“ mobilusis reporteris. „Password 2008“ finalo metu daugiau 300 reklamos ir rinkodaros specialistų akivaizdoje išrinkta ir apdovanota efektyviausia 2007-ųjų Lietuvos rinkodaros kampanija. Ja tapo fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ pristatymas.
Rinkimai Pakistane: P. Musharrafo rėmėjai pažeminti
Pakistano gyventojai vasario pabaigoje sudavė stiprų smūgį šalies prezidentui Pervezui Musharrafui. Prezidento rėmėja Pakistano musulmonų lyga (Q) (PML(Q)), buvusi valdančioji partija, rinkimuose patyrė nesėkmę. Dvi opozicinės partijos – Pakistano liaudies partija (PLP), kurios lydere buvo gruodžio mėn. nužudyta Benazir Bhutto, ir Pakistano musulmonų lyga (Nawaz) (PML(N)), vadovaujama Nawazo Sharifo, surinko daugiausia balsų.
Kokias vadžias iš V. Putino perims jo įpėdinis?
Dauguma rinkimų reiškia tam tikrą netikrumą dėl ateities. Tačiau, kaip rašo „The Economist“, Rusijoje yra visai kitaip. Šį savaitgalį vyksiančius rinkimus neabejotinai milžiniška persvara laimės Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas. Kremlius savo favorito pergalę užtikrina tvirtai kontroliuodamas visas žiniasklaidos priemones bei negailestingai susidorodamas su bet kokiu bandymu reikšti rimtesnę opoziciją režimo atžvilgiu.
Ar Kosovas paskatins perbraižyti Europos žemėlapį?
Separatizmas graso ne tik Balkanams, tačiau ir Europos sąjungos valstybėms. ES institucinė sandara sukuria palankią dirvą separatistiniams judėjimams. Kai kurių ekspertų paskaičiavimais, per XXI amžių Europoje gali iškilti net 10 naujų valstybių. Tai tėra prognozės, o, kaip teigė Nobelio premijos fizikos srityje laimėtojas Nielsas Bohras, prognozuoti itin sunku, ypač ateitį. Tačiau svarstyti verta.
Kodėl ES remia Kosovo, o ne Padnestrės nepriklausomybę?
Kodėl Vakarai remia Kosovo nepriklausomybę, jei tokios pat teisės nesiruošia suteikti Padnestrei, Pietų Osetijai bei Abchazijai? Juk šie regionai iš esmės yra nominaliai nepriklausomi, bent jau savo pačių akyse, ir tokie yra jau daugelį metų, mįslę įminti bando „The Economist“. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ES vadovaujasi dvigubais standartais.
Represijas Kremlius teisina Bizantijos imperijos pamokomis
„Kas valdo dabartį, valdo ir praeitį, o kas valdo praeitį, valdys ir ateitį“ – šia gerai žinoma George‘o Orwello knygoje „1984-ieji“išsakyta tiesa vadovaujasi Kremliaus istoriniai inžinieriai. Vienas naujausių bandymų yra ortodoksų dvasiškio filmas, kuriame Rusijos saugumo organų represijas bei žmogaus teisių pažeidimus bandoma pateisinti istorine Bizantijos imperijos patirtimi.
„The Economist“: aštri Kremliaus retorika netrukdo Rusijai bei JAV bendradarbiauti
Gali būti, jog Šaltasis karas tęsiasi. Japonija skundžiasi, kad Rusijos kariniai naikintuvai pažeidė jos oro erdvę. Tie patys naikintuvai prazvimbia visiškai greta JAV lėktuvnešio “USS Nimitz”. Negana to, Rusija jau kuris laikas atnaujino oro bei jūrų pajėgų pratybas Atlanto bei Ramiajame vandenynuose, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas kalba apie atsinaujinusias ginklavimosi varžybas.
Krizę Baltijos šalyse galėtų sukelti vieno didelio banko žlugimas (papildyta)
Rytų Europos ūkiai, kuriems buvo prognozuotas smukimas, tikriausiai patirs tik „minkštą nusileidimą“, o Baltijos šalyse krizę, dėl kurios tektų atsisakyti vietos valiutų sąsajos su euru, galėtų sukelti tik didelio banko žlugimas, rašo įtakingas verslo leidinys „The Economist“.Estijos ūkio plėtra sulėtėjo nuo daugiau kaip 10 proc. iki vos 4,5 procento. Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje, pernai vasarą padidėjusi net 25 proc., šiuo metu auga tik maždaug 10 procentų.
Prezidento rinkimai žymi pokyčius Serbijos politinėje sistemoje
Serbijos prezidento rinkimus laimėjo Vakarams priimtinas žmogus, tačiau pačios Serbijos ateityje dar laukia rimti išbandymai, teigia „The Economist“. Kad perrinktasis prezidentas Borisas Tadičius yra tinkamas žmogus valdyti Serbiją, pranešė ir akcijų rinkos. Vasario 4 dieną, t.y. prabėgus vos dienai nuo prezidento rinkimų antrojo turo, po mėnesius trukusio nuosmukio Serbijos akcijų rinkos ėmė atsigauti.
Savižudžiai ir Islamas: ar religija iš tikro yra pagrindinis faktorius?
Savižudžiams sprogdintojams religiniai įsitikinimai nėra pagrindinis motyvas, verčiantis juos žudytis, skelbia „The Economist“. Valstybių, patyrusių savižudžių teroristų išpuolius sąrašas, nuolatos auga. Vasario 3 dieną savižudė sprogdintoja detonavo sprogmenis Kolombo miesto (Šri Lanka) traukinių stotyje. Išpuolis nusinešė ne tik savižudės, bet ir dar 15 žmonių gyvybes. Tarp žuvusiųjų buvo ir 7 moksleiviai.
„The Economist“: dėl nesėkmių Afganistane kalti politikai, o ne kariai
Ar gali Afganistano „užmirštasis karas“ sugriauti patį sėkmingiausią kada nors istorijoje sukurtą karinį aljansą, klausia „The Economist. Praėjusiais metais NATO aljanso kariai, siekdami apsaugoti Hamido Karzai vadovaujamą vyriausybę, Afganistane įklimpo į pačia kruviniausią kovą nuo pat Taliban režimo nuvertimo. Afganistano kalnuose iškritęs sniegas šiuo metu bent jau kuriam laikui apmalšino kovų įkarštį.
Antisemitizmu lenkus kaltinanti knyga kelia nuomonių audrą
Daugumai Antrojo pasaulinio karo metu Nacistinės Vokietijos okupuotų šalių iki šiol raudonuoti verčia vienas gėdingas faktas – kolaboravimas su naciais vykdant nusikaltimus, skelbia „The Economist“. Lenkijoje Antrasis pasaulinis karas dažniausiai yra vaizduojamas kaip vienas nuoseklus herojinis mūšis prieš šalį okupavusias svetimas jėgas – Rusiją bei Vokietiją.
Per metus iš Meksikos į JAV patenka 710 tonų narkotikų
Paskutiniąsias kelias savaites ties Meksikos pasieniu su JAV vyksta aršūs ginkluoti susirėminimai, kurie jau pareikalavo dešimčių žmonių gyvybių, skelbia „The Economist“. Be to, jau sužlugdyti net du bandymai pasikėsinti į vietos vyriausiąjį prokurorą. Paskutinysis pasikėsinimas įvykdytas sausio 17 dieną, kai suimti 3 granatsvaidžiais bei medžiokliniais peiliais ginkluotis asmenys. Kovojama ne šiaip sau.
Rusijos prezidento rinkimai - pseudorinkimai
Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys kovo 2 dieną, niekada nepretendavo tapti trileriu. Jų baigtis buvo aiški jau senokai – nuo to laiko, kai Vladimiras Putinas oficialiai savo įpėdiniu įvardijo Dmitrijų Medvedevą, skelbia „The Economist“. Tiesa, vis dar buvo tikimasi, kad rinkimuose tarsi dekoracijai, imituojančiai suverenios Rusijos demokratijos veikimą, bus leista dalyvauti bent vienam opozicijos kandidatui.
Vokietija žengia kairėn
Sausio 27 dieną dviejose Vokietijos žemėse vykę rinkimai atskleidė porą tendencijų elektorato tarpe. Viena iš jų, kaip skelbia „The Economist“ yra senokai prognozuota, o kita – ganėtinai netikėta. „The Economist“ teigimu, jau senokai buvo aišku, kad vokiečiai artimiausiuose rinkimuose palaikys partijas, kurios pasisako prieš tolimesnę ekonomikos liberalizaciją.
Katynė – neužgijusi Lenkijos istorijos žaizda
„Oskaras“ lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos darbui „Katynė“ būtų geras atsakymas Rusijoje skleidžiamam melui apie 20 tūkst. lenkų žudynes.Jo praėjusių metų filmas paremtas aukų laiškais ir dienoraščiais, kuriuos 1943-aisiais iškasė masinius kapus Lenkijoje aptikę naciai, rašo „The Economist“.„Nuodugni apieška. Jie nerado mano vestuvinio žiedo. Paėmė mano diržą, mano peiliuką ir mano laikrodį. Jis rodė 6:30 Lenkijos laiku. Kas mums bus?“ – paskutinysis įrašas vienos iš aukų užrašuose.
Kališka tikrovė, paprasti žmonės
Maršrutinio vairuotojas nervingai perjunginėja vieną radijo stotį po kitos. Išgirdęs, kaip vietinės reikšmės pop žvaigždė plyšauja „ištraukia šypseną iš mano lūpų“ (hm... ar jis vidurinę baigęs...? baigęs ko gera, ar čia ne tas, kuris dirba savivaldybėje...?), vairuotojas išjungia radiją ir per langą nervingai nusispjauna – šiaip aš tokių dalykų netoleruoju, bet šiuo atveju, negaliu jam nepritart.
Silpnoji Lietuvos vieta – energetinis pažeidžiamumas
Dėl Lietuvai ir visai Europai kylančių grėsmių visų pirma kaltinti reikėtų nekompetentingus ir dažnai korumpuotus vietos politikus, o ne vis agresyviau besielgiančią Rusiją, mano autoritetingas britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kurio knyga „Naujas Šaltasis karas“ neseniai sulaukė itin didelio atgarsio tarptautinės politikos arenoje.
2008 m. technologinės pranašystės: internetas sulėtės ir atsiras „trečiasis vamzdis“
D. Britanijos savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com) paskelbė tris ateinančių metų technologines pranašystes. 1. Interneto naršymas sulėtės Žvelgdami į krištolinį „Tech.view“ (teminė žurnalo skiltis –red.
Taikingiausi – norvegai, Lietuva – 43 vietoje
Pirmąkart paskelbtame pasaulio šalių ir regionų taikos indekso reitinge Lietuva užėmė 43 vietą.Tai paaiškėjo atlikus studiją, kurią rengiant dalyvavo įvairūs ekspertai, parėmė įtakingas britų verslo leidinys "The Economist", o vadovavo šio leidinio tyrimų ir konsultacijų padalinys "Economist Intelligence Unit" (EIU).Kaip skelbiama tinklapyje www.visionofhumanity.com, Lietuvos indeksas siekia 1,788 balo, kai 5 yra blogiausias rodiklis, o 1 - geriausias.
Prezidentas pasveikino nacionalinių maldos pusryčių dalyvius
Prezidentas Valdas Adamkus dėl peršalimo šeštadienį atsisakė planuotų susitikimų su Kalėdų labdaros mugę rengiančiomis užsienio amabasadorienėmis ir Nacionalinių maldos pusryčių dalyviais.Kaip pranešė Prezidentūros atstovas Juozas Ruzgys, prezidentui medikų pagalbos neprireikė, kosulį ir perštinčią gerklę jis gydosi namuose.Pasak atstovo, kol kas neaišku, ar V.Adamkus galės dalyvauti Nacionaliniuose maldos pusryčiuose sekmadienį. Prezidentas laišku pasveikino susitikimo dalyvius.
Kas nuvainikuos BVP?
Ką tik paskelbtas šių metų trečiojo ketvirčio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo antrasis įvertis: BVP padidėjo 10,8 proc. (lyginant su pernykščiu trečiuoju ketvirčiu). Realusis vidutinis darbo užmokestis išaugo 10,9 proc. (nominalusis – 17,9 proc.), tame skaičiuje valstybės sektoriuje jis padidėjo 6 proc., privačiame – 14 proc. (nominaliai – atitinkamai 12 ir 22 proc.). Natūralu, tiesiog kaista mažmeninės prekybos apyvarta – per praėjusius dešimt mėnesių ji padidėjo beveik 19 proc.
Metų europietis – Valdas Adamkus
Prezidentas Valdas Adamkus antradienį Briuselyje pripažintas Metų europiečiu. Šis titulas pirmą kartą atiteko naujosios ES narės atstovui. Lietuvos prezidentas nurungė tokius varžovus kaip Nicolas Sarkozy, Angelą Merkel ar Arnoldą Schwarzeneggerį.Lietuvos vadovas, nugalėjęs 49 kitus kandidatus, įvertintas už pagalbą ieškant kompromiso dėl naujos ES sutarties, bet neizoliuojant jai besipriešinusios Lenkijos.„Esu įsitikinęs, kad jauna ir maža Europos Sąjungos šalis gali labai daug padaryti.
„The Economist“: Baltija – Achilo kulnas
Perkaitusi Baltijos šalių ekonomika gali tapti Vakarų Europos šalių Achilo kulnu, - rašo žurnalas „The Economist“. Pastebima, kad ypač sunki situacija klostosi Latvijoje. Metinė infliacija rugsėjo mėn. sudarė 11,4 proc., einamosios sąskaitos deficitas pasiekė penktadalį BVP. Dėka bankų Rygos nekilnojamo turto rinkoje atsirado „muilo burbulas“, perkaitusi ekonomika praranda konkurencingumą.
Tomas Bukelis: Universitetų reforma: Prancūzijos pasirinkimas
Universitetų nuosavybės teisė į turtą, laisvas disponavimas finansiniais ištekliais, lanksčios dėstytojų samdymo sutartys ir penki milijardai eurų per penkis metus – Prancūzija pradėjo universitetų reformą.
Siaubo filmai: kodėl Rytų Europai reikia Holivudo
„Katynė“ – naujausias garsiausio lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmas – jus sukrės ir neleis užmigti, redakcinėje skiltyje tvirtina britų žurnalas „The Economist“ . Jį verta pažiūrėti vien tik dėl nacistų areštuojamo Krokuvos universiteto senato scenos ar dėl nepakeliamai tikroviško žudynių, sovietiniams žudymo batalionams naikinant 22 tūkstančius nelaisvėn paimtų lenkų karininkų, pavaizdavimo, o taip pat dėl to, kad pamatytumėte, kaip komunistinė melo mašina bando nuslėpti tiesą nuo po...
