the economist

Pristatome antrąją straipsnio „10 paprastų žmonių nepaprastų poelgių“ dalį. Pirmąją dalį galite rasti čia. 6. Martino Liuterio Kingo „Aš turiu svajonę“ kalba Vienas iš geriausių XX a. oratorių ir kovotojų už pilietines teises, M.L.Kingas suvaidino lemiamą vaidmenį, verčiant rasinę nelygybę Amerikoje. Iš pradžių jis dalyvavo R.Parks įžiebtame segragacinių autobusų boikote, vėliau tapo baptistų pastoriumi ir agitavo žmones nesmurtiniui pasipriešinimui.

Didžiosios Britanijos centrinio banko (The Bank of England) sprendimas padidinti pinigų kiekį rinkoje dar kartą parodė, kad šalies bankams tenka imtis pačių netikėčiausių dalykų, siekiant išbristi iš krizės. Ekonomikos sektorių vadovai jaučiasi atsidūrę tokioje situacijoje, kad yra priversti imtis absoliučiai netradicinių priemonių, apie kokias vargu, ar kas anksčiau būtų drįsęs pagalvoti.

Dauguma inovacinio verslo pasaulyje apžvalgininkų (tokių kaip britų savaitraštis „The Economist“ arba JAV IT naujienų vartai ZDNet) teigia, kad, kaip ir prieš 80 metų, iš ekonominės krizės padės išlipti valstybių investicijos į radikalesnes inovacijas. Prisimenamas JAV prezidento Roosevelto „Naujasis kursas“ (angl.

Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.

Nuo neatmenamų laikų šviesiausi ir aštriausi žmonijos protai siekė prasiskverbti į didžiausią gamtos paslaptį – nesustabdomą, niekada nepailstantį Žemės judėjimą, kuris skatino nelengvus bandymus sukurti ką nors panašaus. Na, kokį nelabai įmantrų, bet nuolat veikiantį perpetuum mobile. Atsigręžus į istoriją, nejučia persmelkia abejonė, kad amžinąjį variklį pirmas užkurs ne mokslininkas, inžinierius, o... poetas.

Apie Dubajuje planuojamą statyti dangoraižį „Dynamic Towers“ rašėme jau anksčiau. Tai - daugiaaukštis pastatas, kurio kiekvienas aukštas gali nepriklausomai suktis aplink pastato ašį. Jei anksčiau jį buvo galima pavadinti įdomiu eksperimentu, tai dabar, savaitraščio „The Economist“ teigimu, suktis sugebančios pastatų struktūros gali tapti nauju prabangaus gyvenimo mados šūksniu.

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė būtų puiki kandidatė į prezidentus, mano britų savaitraščio „The Economist“ korespondentas Vidurio ir Rytų Europos šalims Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas). Tai jis pareiškė kalbėdamas Lietuvos televizijos laidoje „Redakcija“. „Pamatysime, bet manau, kad ponia D.Grybauskaitė būtų puiki kandidatė. Norėčiau paraginti ją grįžti iš Briuselio ir kandidatuoti“, - sakė daugiau nei 20 metų apie Vidurio ir Rytų Europą rašantis žurnalistas.

Tailande buvo uždraustas naujausias Jungtinės Karalystės žurnalo „The Economist“ numeris. Tai padaryta dėl pykčio, kurį sukėlė straipsnis apie karališkąją šeimą, rašo BBC. Žurnale buvo rašoma apie Australijos rašytoją, kuris kalinamas dėl monarchijos įžeidimo. Praėjusį mėnesį vienas žurnalo numeris taip pat buvo neplatinamas – viename jo straipsnyje svarstytas karaliaus vaidmuo viešajame gyvenime. Tailando įstatymai dėl valdžios įžeidimo yra vieni griežčiausių pasaulyje.

Egidijus Kūris šiandien LTV laidoje „Redakcija“ kalbins britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistą Edwardą Lucasą, kuris teigia, jog dėl Lietuvai  kylančių grėsmių kaltinti derėtų ne vien vis agresyviau besielgiančią Rusiją. Anot knygos „Naujas Šaltasis karas“ autoriaus, didžiąją dalį kaltės turėtų prisiimti nekompetentingi ir dažnai korumpuoti vietos politikai.

Pasaulis susidūrė su didžiausia nuo pat II pasaulinio karo pabaigos ekonomine krize. Ką tik paskelbtose Europos Sąjungos (ES) šalių narių ekonomikos prognozėse Europos Komisija (EK) nebyliai atsiprašo už 2008 m. rudens prognozių optimizmą ir koreguoja jas link tamsesnių. EK narys, atsakingas už ekonomikos ir finansų reikalus, Joaquinas Almunia neberado prošvaisčių: „Bendra perspektyva niūri“, paskelbė jis. „Numatome, kad 2009 metais ekonomika susitrauks vienuolikoje iš 16 euro erdvės šalių.

Apžvalgininkai šiandien kelia klausimą: kam buvo naudingos riaušės Vilniuje? Abejoti netenka, kad jos kažkam buvo naudingos, kadangi tam, kas nenaudinga, iš anksto nesiruošiama. O kad nevaldomam siautėjimui gatvėse buvo pasiruošta – akivaizdu. Ir tai patvirtina ne vien provokuojančiu elgesiu išsiskyrę demonstrantai. Kam riaušės buvo nenaudingos? Lengviau atsakyti į klausimą, kam riaušės buvo nenaudingos. Jos nenaudingos buvo visų pirma Lietuvai.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės programa okupavo viešąją erdvę. Bene pirmąkart yra apie ką kalbėti – tokia ji konkreti ir agresyvi, taip stipriai remiama galingos parlamentinės jėgos ryžtu ją įgyvendinti. Ji būtų dar dusyk įtaigesnė, jei turėtų ryškesnę analitinę dalį - parodytų tas tendencijas mūsų ūkyje, kurios verste verčia griebtis ryžtingų ir nepopuliarių priemonių, švelninant ekonomikos smukimą ir užbėgant už akių didelėms problemoms ateityje.

Prognozuoti tikrai nėra lengva. Kartais politikos prognozuotojai net yra prilyginami būrėjams iš kavos tirščių, tačiau tai nesustabdo jų nuo tolimesnių prognozių, kurios neretai pasirodo esančios itin trumparegiškos ir kvailos. Žurnalas „Foreign Policy“ išrinko prasčiausias prognozes 2008 metams. Susipažinkite su aktualiausiomis, tačiau nepasitvirtinusiomis prognozėmis.

Tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimas Lietuva trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo daugiau nei ketvirtadaliu - tai rodo naujausi pozityvaus valstybių paminėjimo užsienio žiniasklaidoje reitingo „East West Global Index 200“ rezultatai. Lietuva reitinge pakilo keturiolika pozicijų - iš 68 į 54 vietą, rašo „Respublika“. Šis tyrimas, analizuojantis, kaip dažnai teigiamame kontekste valstybes mini tarptautinė žiniasklaida, atliktas ir regioniniu mastu.

Šių metų gegužę apie 50 aktyvistų iš organizacijos „Rosija molodaja“ prie Latvijos ambasados Maskvoje pastatė improvizuotas kartuves ir pakorė lėlę, simbolizuojančią latvių režisierių Edviną Šnorę, kuris sukūrė ir publikai pristatė sovietinę tikrovę demaskuojantį dokumentinį filmą „The Soviet Story“. Vėliau iš „pakarto“ režisieriaus buvo išsityčiota, iškamša apipilta benzinu ir sudeginta.

Nauja Irano vidutinio nuotolio raketa „Sajil“, kurios bandymai buvo atlikti lapkričio 12 dieną, žymi technologinį lūžį. Raketa yra greita, o jos skriejimo nuotolis, kaip teigiama, siekia 2 tūkst. kilometrų. Manoma, kad raketa gali pasiekti Maskvą arba pietinę Italiją. Tačiau tiek Rusija, tiek Italija priešinasi JAV planams Lenkijoje įkurdinti raketų perėmėjų bazę, o Čekijoje dislokuoti radarą.

Iš paviešintos informacijos neatrodo, kad tai yra rimtas reikalas. Rugsėjo 21 dieną kartu su savo žmona buvo suimtas vidutinio rango Estijos gynybos ministerijos pareigūnas Hermanas Simmas. Suimtieji, kaip skelbia „The Economist“, buvo apkaltinti šnipinėję kol kas neįvardytai užsienio jėgai. H. Simmas kol kas nepateikė jokių viešų paaiškinimų, o jo advokatas neatsako į raginimus pakomentuoti situaciją. Estijos pareigūnai kategoriškai atsisako komentuoti bylą.

Net siautėjant krizei kai kurios pasaulio valstybės lieka stabilios ir net laimi iš visuotinės panikos, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Rima Janužytė. Praėjusią savaitę pranešta netikėta naujiena - Rusija prašo 20 mlrd. JAV dolerių paskolos iš Kinijos. Tiesa, Rusijos žiniasklaida tai vadina sėkmingu sandoriu, nes Kinija sutiko nupirkti iš Rusijos naftos dviem metams į priekį.

Jeigu lietuviai turėtų teisę balsuoti už kandidatą į JAV prezidentus, jie rinktųsi demokratą Baracką Obamą. Tai rodo įtakingo savaitraščio „The Economist“ surengti JAV prezidento rinkimai internete. Pagal jo rezultatus 47 metų B. Obamą mūsų šalyje surinktų 79 proc. balsų, 71 metų respublikonas Johnas McCainas (Džonas Makeinas) - 21 proc. Demokratų kandidatas Lietuvoje turi didžiausią palaikymą tarp trijų Baltijos šalių. Latvijoje B.Obama gautų 77 proc., Estijoje - 73 proc. balsų.

Bankrutavus Islandijai aiškėja, kad ir Vidurio ir Rytų Europos valstybių, neseniai tapusių Europos Sąjungos (ES) narėmis, vyriausybės tinkamai nepasiruošė ateinančiam sunkmečiui. Dabar visam regionui gresia ne tik ekonominis, bet ir politinis nuosmukis. Kieno dabar eilė, klausia britų savaitraštis „The Economist“. Įtakingojo leidinio teigimu, posovietinių Europos valstybių pažeidžiamumą finansų sumaišties metu lemia keletas esminių priežasčių.

36 metus Ispaniją valdęs diktatorius Francisco Franco jau kuris laikas yra miręs. Jo kūnas 1975 metais buvo saugiai palaidotas kape, kurį žymi faraoniškas 150 metrų aukščio kryžius. Jis priklauso praeičiai. Tačiau „The Economist“ klausia, kodėl būtent dabar Ispanijos teisėjas nusprendė apkaltinti mirusį generolą nusikaltimais žmogiškumui? Generolo vaiduoklį persekiojantis teisėjas Baltazaras Garzonas jau yra pagarsėjęs savo siekiu išbandyti teisės ribas.

Rusija, Iraną ir Venesuelą sieja bendri siekiai. Tačiau krintančios naftos kainos gali jiems sutrukdyti. Vis dėlto Vakarai turi būti dėmesingi ir atsargūs, perspėja „The Economist“. JAV prezidentas George‘as W. Bushas sugalvojo frazę „blogio ašis“. Prie blogio ašies buvo priskirtos Šiaurės Korėjos, Irano ir Irako valstybės. Kiek blogos ar grėsmingos buvo šios valstybės, tėra debatų klausimas. Galiausiai tai nebuvo ir jokia ašis: Iranas ir Irakas nekentė vienas kito.

Po karo Gruzijoje populiarus Lenkijos savaitraštis „Wprost“ viršelyje išspausdino sumontuotą nuotrauką, kurioje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, pasiguldęs ant kelių Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, karšia jam kailį. Taip lenkų žurnalistai norėjo pasakyti, kad N. Sarkozy nebuvo pakankamai griežtas derybose su Maskva. Griežtesnės ir vieningesnės ES pozicijos konflikto metu pasigedo ne vien karingieji lenkų žurnalistai.

Europos Sąjunga neturi sutikti su nauja partnerystės su Rusija sutartimi tol, kol ši šalis galutinai nepasitrauks iš Gruzijos teritorijos, rašo „The Economist“. Rusija šią savaitę pranešė, kad, kaip ir žadėjo, išvedė savo karius iš Gruzijos teritorijos į Pietų Osetiją ir Abchaziją. Daugelis Europos Sąjungos lyderių suskubo girti Kremlių už sąlygų, prieš 6 savaites sutartų su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, įvykdymą. Buvo raginama sugrįžti prie įprastinio bendradarbiavimo.

Diplomatijoje Saudo Arabiją ne visada lydėjo sėkmė, bet ji sustiprino savo pozicijas ir turėtų toliau stengtis Tradiciškai susitarimus musulmonų lyderiai sutvirtina drauge, vienas šalia kito atlikdami maldos ritualą.

Laimingiausių žmonių šalyje - didžiausias skyrybų skaičius, didžiausias gimstamumas ir daugiausia ne namie dirbančių moterų. Kažkas čia ne taip? Juk minios vaikų, iširusios šeimos ir dirbančios motinos turėtų būti tikras socialinio chaoso receptas. Vis dėlto, pagal Jungtinių tautų žmogaus socialinės raidos indeksą, Islandija yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių, „The Economist“ skaičiavimais - pati taikingiausia, o pagal kai kuriuos tyrimus islandai yra patys laimingiausi pasaulyje.

Pasakiško grožio šalį siaubia finansinis košmaras. Vyriausybė per savaitę pirmiausia nacionalizavo trečią didžiausią banką, po to – antrą, o vakar – patį didžiausią. Islandijos krona virto popieriais. Dar kovo mėnesį įvairūs ekspertai tarp galimų „Hansabanko“ pirkėjų paminėjo du iš šių bankų: „Landsbanki" ir „Kaupthing". Trečias didžiausias Islandijos bankas „Glitnir“ dar rugsėjį viliojo indėlininkus padidintomis palūkanomis.

Lietuva antrąjį metų ketvirtį sulaukė didesnio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio nei kaimyninės Baltijos šalys bei buvo dažniau minima teigiamame kontekste, parodė balandį - birželį JAV kompanijos atliktas valstybių žinomumo žiniasklaidoje tyrimas „East West Global Index 200“. Tyrime 200 šalių buvo sureitinguotos pagal tai, kaip dažnai ir kokiame kontekste jas balandžio - birželio mėnesiais minėjo tarptautinė žiniasklaida.

Naujosios sąjungos kandidatas į Seimą Dainius Pavalkis dalinasi mintimis apie sveikatą. Kaip jūs suprantate sveikatą? Pirmiausiai sveikata tai sveikas protas, nes nuo to prasideda visokiausi negalavimai ir problemos, kurios ilgainiui tampa ligomis, kurių gydymui reikalinga visa sveikatos sistema.

„Jie vis tiek už tave nebalsuos“ - tokią praktišką įžvalgą ir patarimą tarp daugybės ne itin draugiškų komentarų atradau viename naujienų portale, kai vėl imta rašyti komunistinių ir nacistinių simbolių tema. „Jie“ – tai tie žmonės, toji nevienalytė bendrija, pasivadinusi Vilniaus Pilies gatvės prekeiviais.

„Jie vis tiek už tave nebalsuos „, - tokią praktišką įžvalgą ir patarimą tarp daugybės ne itin draugiškų komentarų atradau viename naujienų portale, kai vėl imta rašyti komunistinių ir nacistinių simbolių tema. ‚Jie „ – tai tie žmonės, toji nevienalytė bendrija, pasivadinusi Vilniaus Pilies gatvės prekeiviais.

Rinkėjai mažai ką žino apie Europos Sąjungą. Bet ir žinoti nenori Meluoti politikoje pavojinga, bet tiesa kartais dar blogiau. Paklauskite Europos Sąjungos vidaus rinkos komisarą Charlie McCreevy. Nebedaug laiko likus iki praeitą birželį vykusio referendumo dėl Lisabonos sutarties savo tėvynėje Airijoje rinkėjams jis pasakė, kad nė vienas „normalus ir sveiko proto asmuo“ neskaitytų viso jos teksto.

Rusija, nusprendusi ženkliai padidinti gynybos karinėms reikmėms skiriamas išlaidas, pareiškė, jog nesiruošia kariauti su JAV, skelbia „Unian.net“. Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Jakovenko atmetė galimybę, kad Maskva gali stoti į atvirą karinę konfrontaciją su buvusiu Šaltojo karo priešininku. Jis taip pat pareiškė, kad ne NATO, o Europos Sąjunga turėtų veikti kaip Gruzijos saugumo garantas.

Agresyvesnė Rusijos kariuomenė vis dar neprilygsta NATO pajėgoms, tačiau yra pakankamai stipri, kad išgąsdintų kai kuriuos kaimynus, rašo „The Economist“. Kai praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos įsiveržė į Gruziją, viena iš pirmųjų aukų tapo generolas Anatolijus Chrulijovas – 58-osios armijos vadas. Jis buvo sužeistas šrapnelio bei evakuotas. Rusai prarado savo vadą dėl to, kad, jų pačių teigimu, nežinojo, kur yra dislokuoti Gruzijos kariai.

Milžiniškos problemos JAV finansų sektoriuje sukėlė tikrą „domino efektą“ ir kitų šalių rinkose. Tačiau ir be nerimą keliančių naujienų iš už Atlanto prie Baltijos liūdnos žinios į eterį transliuojamos jau senokai. Kaip pažymėjo laikraštis „The Economist“, Rytų Europos ekonomikos pamažu atsisveikina su ekonomine pasaka, o Latvijoje ir Estijoje atsitiko tai, ko galbūt ir reikėjo tikėtis: sprogo ekonomikos muilo burbulas.

Baltijos šalių regione potencialaus karo kibirkštimi, panašiai kaip Gruzijoje, gali būti čia tebesantis sovietinis palikimas, rašoma "The Economist" antradienio numeryje. Rusija tvirtina, kad Estijoje ir Latvijoje šalyse priimti kalbos ir pilietybės įstatymai diskriminuoja rusakalbius. Šimtai tūkstančių žmonių (daugiausia rusų), atvykę sovietinės okupacijos laikotarpiu, automatiškai netapo Estijos ir Latvijos piliečiais, kai šios šalys atkūrė savo nepriklausomybę.

Turbūt pastebėjote, kad nepaisant intensyvaus Gruzijos problemų komentavimo tos šalies prezidento vardą teberašome ir tebetariame Michail. Prezidento Saakašvili vardas - Micheil. Norint tai sužinoti pakanka atsiversti Gruzijos prezidentūros tinklalapį internete. Ar bent pasižiūrėti, kaip rašo kiti gerai informuoti žmonės. Mes per daug tingūs taip daryti. Kaip tikri „post-sovietikai“ veikiau priimam kitų pasiūlytą (šiuo atveju – rusišką) variantą.

Naujausio Rusijos ir Gruzijos konflikto fone vadinamasis „Kosovo precedentas“ kelia nemažai aistrų. Sutikus, kad susiklosčius panašioms situacijoms turėtų būti taikomi tie patys principai, lieka tik išsiaiškinti, ar Pietų Osetija tikrai gali būti lyginama su Kosovu. Rusijai, pergalingai užbaigusiai karą su Gruzija, reikėjo ženklo, kad pastangos nenuėjo veltui.

Į „The Economist“ redakcijos rankas pakliuvo slaptas elektroninis laiškas, skirtas Rusijos ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui. Kviečiame susipažinti su laiško tekstu, kuriame kalbama ir apie galimas Rusijos provokacijas Lietuvoje. Nuo: [email protected] Kam: [email protected] Cc: dam@kremlin.

Rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 21.00 val. per Lietuvos televiziją bus rodomas Rusijoje uždraustas latvių dokumentinis filmas „Sovietų pasaka“. Tuo metu, kai Sovietų Sąjunga visam pasauliui kūrė pasaką apie kovą prieš fašizmą, nacių SS ir Sovietų NKVD bendradarbiavo su naciais ir dalijosi žudymo patirtimi.

Lietuvos politikai ir pareigūnai atmeta įtakingo britų savaitraščio kaltinimus, kad Lietuvos prokurorų bandymas apklausti holokaustą išgyvenusius žydus yra panašus į kerštą ir bandymą išvengti atsakomybės už lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą.

Įtakingas britų savaitraštis „The Economist“ teigia, kad Lietuvos prokurorų bandymas apklausti holokaustą išgyvenusius žydus yra panašus į kerštą ir bandymą nusiplauti atsakomybę už lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Pasak savaitraščio, didelė atsakomybės dalis už šios problemos aštrinimą tenka Lietuvos žiniasklaidai, reikalaujančiai, kad kaltieji būtų nubausti. Naujasiame "The Economist" numeryje paskelbto straipsnio "Teisingumo vykdymas ir persekiojimas.

Pekino vasaros olimpinėms žaidynėms buvo lemta tapti Kinijos triumfo akimirka. Vis dėlto naujos didžiosios ekonominės galybės prisistatymą pasauliui temdo nerimas dėl jos ateities kurso. Olimpinių žaidynių išvakarės - puikus metas pripažinti savo klaidas. Įtakingas britų leidinys "The Economist" tai padarė - oficialiai atšaukė 2001 metais paskelbtą palyginimą su 1936 metų olimpinėmis žaidynėmis, vykusiomis nacionalsocialistiniame Berlyne.

Sportas yra ne tik pramoga milijardams, bet ir pasaulinis verslas, teigia Patrick Lane. Bet kaip jį padaryti greitesniu, energingesniu ir pakelti į aukštesnį lygmenį? Netgi Kinijoje amžius yra ilgas laikotarpis. Kai 1908 m. Londone vyko ketvirtos moderniosios Olimpinės žaidynės, žurnalas Tianjin Youth iškėlė tris klausimus.

Aleksandro Solženicyno mirtis suteikia Rusijai galimybę apmąstyti savo posūkį autoritarizmo link, britų laikraštyje „The Economist“ teigia knygos „Naujasis Šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas. A. Solženicyno gyvenimas patvirtino, kad pranašu savoje žemėje nebūsi. Didžiąją gyvenimo dalį A. Solženicynas Sovietų Sąjungoje buvo persekiojamas. Nuo 1974 metų jis gyveno Vakaruose, tačiau jo kūryba tėvynėje sukėlė daugiau sutrikimo nei pripažinimo.

Kai 1996 metais talibai užėmė Afganistano sostinę Kabulą, JAV spauda ne tik neįžvelgė nieko grėsmingo, bet ir tikino, kad tai – geriausia, kas galėjo nutikti afganams, pavargusiems nuo narkotikų prekybos, korumpuotų kariškių savivalės ir religinio fanatizmo. O jau po penkerių metų talibų valdomas Afganistanas tapo pirmuoju kovos su tarptautiniu terorizmu taikiniu. Nepaisant ilgų karo metų, šiandien Talibano judėjimas, nors ir gerokai aplamdytas, bet tikrai nenugalėtas.

Didžiosios Britanijos savaitraštis „The Economist" kritikuoja keturių Baltijos šalių nesugebėjimą susitarti dėl naujos branduolinės jėgainės projekto. Britų ekspertai perspėja, kad Rusija gali primesti Lietuvai griežtas sąlygas dėl gamtinių dujų pardavimo. „Dabar didžiausias pavojus Lietuvai yra tai, kad Rusija primes kietas derybas dėl papildomų dujų, greičiausiai reikalaudama didesnės dalies Lietuvos energetikos pramonėje.

Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias me­tines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą. Oficialiai ši „dovana“ buvo patvirtinta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sprendimu.

Lietuva pagal verslo aplinkos palankumą tarp naujų Europos Sąjungos šalių lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją, rodo įtakingo britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) duomenys. Tačiau, EIU duomenimis, Lietuva, nors ir nėra pirmaujanti valstybė pagal verslo aplinkos palankumą, ji labai nedaug atsilieka nuo Latvijos, Vengrijos, ir Lenkijos.