the economist

Buvęs Baltųjų rūmų padėjėjas Peteris Wehneris neseniai dienraštyje „The New York Times“ išsakė mintį, jog Vladimirui Putinui puikus pavyzdys būtų Trasimachas – senovės Graikijos istorinis veikėjas, geriausiai žinomas iš pirmosios Platono „Valstybės“ knygos. Tikrai nesu filosofijos ekspertas, bet laimė, jog mano tėvas, Oksfordo filosofas J.R.Lucasas, yra pasaulinio lygio Platono veikalų žinovas.

Anokia čia naujiena, kad žolė vešliau auga už kaimyno tvoros. Sena tiesa, kurią cituoja ne tik šių dienų žmonės. Jau seniai aišku, kad europiečių nuomonė apie savo kaimynes šalis dažnai skiriasi. O ir patys europiečiai dažnu atveju mieliau rinktųsi gyvenimą kitoje šalyje. Naujausi duomenys, paskelbti Ženevos apklausoje „Livewhat“, atskleidžia, kad netgi Italijoje gyvenantys žmonės dažnai pasvajoja apie gyvenimą svetur, rašoma „The Economist“. Beveik 70 proc.

Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose perspektyva yra didelė grėsmė, destabilizuojanti pasaulio ekonomiką ne mažiau negu džihadistų judėjimai, paskelbė britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU). Savo naujausioje pasaulinių grėsmių studijoje EIU, kurioje pavojai pasaulio ekonomikai vertinami pagal 1–25 balų skalę, dabartinio respublikonų kampanijos favorito pergalės tikėtini padariniai buvo įvertinti 12 balų, o didžiausia mūsų laikų grėsmė,...

Karinis žargonas kalbą padaro vaizdingesnę ir įtaigesnę. Jį ypač norisi vartoti siekiant perspėti apie Rusijos požiūrį į šalis kaimynes. Tačiau specializuoti terminai, pavartoti netinkamame kontekste, gali būti klaidinantys. Vienas iš dažnai vartojamų terminų yra „hibridinis karas“ – kai įprasta ginkluota jėga derinama su kitomis nekarinėmis priemonėmis. Kitas mėgstamas terminas – „veponizacija“ (angl.

Mes žvelgiame į Vakarų pasaulio pabaigą. Europos Sąjunga, NATO ir transatlantinis aljansas gali virsti griuvėsiais iki šių metų pabaigos. Kaip praeitą savaitę pastebėjo mano draugė Anne Applebaum, mūsų laukia virtinė itin pavojingų rinkimų. Donaldas Trumpas turi geras galimybes tapti respublikonų kandidatu.

Davido Camerono beatodairiškas lošimas referendumo dėl „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – korta kelia pavojų mano šalies ateičiai. Tačiau apgaulingas ir slogus „pasilikimo“ šalininkų stovyklos tonas taip pat siutina.

Londongradas – meilus ir šiek tiek pašaipus rusų sugalvotas pavadinimas Britanijos sostinei. Rusai britišką stilių greitai perkrimto. Iš pažiūros atrodome esantys aukščiausios klasės, orūs, gerbiantys įstatymus ir netgi šiek tiek bauginantys. Kai kada šis įspūdis būna tikslus. Rusai jaučia didelę pagarbą mūsų teisinei sistemai. Bylinėdamiesi galit laimėti arba pralošti. Bet kokia baigtis brangiai kainuos. Tačiau nereikia bijoti, kad jūsų varžovai jus nurungs, pasiūlę teisėjui didesnį kyšį.

Dauguma europiečių karą laiko senamadišku ir bjauriu užsiėmimu. Jeigu kažkur pasipila šūviai, dėl to tikriausiai kalti amerikiečiai – ir, be abejo, amerikiečiai yra atsakingi, kad viskas būtų sutvarkyta. Dėl to susiklosto absurdiška padėtis: Europa (500 mln. gyventojų, BVP – 20 trln. dolerių) skundžiasi, kad Jungtinės Valstijos (300 mln. gyventojų; BVP – 17 trln. dolerių) nepakankamai daro, kad stabilizuotų Siriją, Libiją ir kitus neramius taškus. Tokia padėtis negali tęstis.

Klaidinga informacija pagrįstas panikos kurstymas gali kelti įtūžį. Tačiau ignoruoti rimtą problemą – dar blogiau. Jokia karinė paslaptis, kad NATO kyla didelių rūpesčių dėl Baltijos šalių. Aljanso patikimumas tapo priklausomas nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos suverenumo, laisvės ir teritorinio vientisumo. Vis dėlto Aljansui stinga vietinių karinių raumenų, kad jas apgintų. Šį faktą pabrėžė du įvykiai.

Tvarkyti reikalus su neprognozuojamomis valstybėmis lengviausia, kai jos yra silpnos ir toli. Žudyti nevengianti branduolinė supervalstybė prie jūsų durų slenksčio - visai kas kita. Būtent su tokia dilema susiduria Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas baigus tyrimą dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo, kurio ataskaita buvo paskelbta praėjusią savaitę.

Su euro zona – ta pati istorija. Vokietija suteikė finansinę pagalbą prasiskolinusiems pietų europiečiams. Ji giria pažangą Airijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Tačiau ji tikisi, kad atsiliekantieji (suprask – Graikija) taps konkurencingi, užtikrindami biudžeto drausmę ir veiksmingą viešąjį administravimą, kurių dabar jiems stinga.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Angela Merkel, dalykiška pastoriaus duktė, užaugusi už Geležinės uždangos, atliko precedento neturinčią kelionę, kol tapo Vokietijos vyriausybės vadove ir įtakingiausia pasaulyje moterimi.

„Įstatymas ir teisingumas“ iškovojo didesnę pergalę negu bet kuri kita partija per Lenkijos laisvųjų rinkimų istoriją. Liberalios mąstysenos lenkai – nustėrę. Jie pranašauja neatsakingą ekonomikos politiką, kerštingą sąskaitų suvedinėjimą ir užsienio politiką, paženklintą naivumo ir nekompetencijos. Jeigu jums nepatinka Viktoro Orbano Vengrija, bjaurėsitės ir Lenkija, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) – partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio.

Didžiausia klaida, kurią galime padaryti tvarkydami reikalus su Vladimiru Putinu, – manyti, kad jis mąsto lygiai taip pat kaip mes. Žvelgiant iš šalies, Rusijos būklė atrodo sunki, ir dėl to kaltė tenka Rusijos prezidentui. Jis nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos, mažinant priklausomybę nuo gamtinių išteklių, modernizuoti valstybės arba integruoti šalies į aplinkinį pasaulį.

Rusijos vykdomas kaimynių prie Baltijos jūros bauginimas spartina jų bendradarbiavimą. Švedija dabar svarsto galimybes dalyvauti NATO jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Jos būtų dislokuotos reaguojant į bet kokią Rusijos provokaciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – labiausiai pažeidžiamose Aljanso narėse. Švedija ką tik išplėtė savo dvišalius karinius ryšius su regiono karine sunkiasvore Lenkija.

Europa neskęsta nuo migrantų antplūdžio, bet ją gali nugramzdinti kaltė ir teisuoliškumas. Kiekvienas turi puikių priežasčių skųstis kitais. Vokietija didina problemą, būdama dosni. „Rytų Europos“ šalys elgiasi atžariai (ir galbūt rasistiškai), atsisakydamos priimti kvotas. Pietų Europos šalys nesugeba saugoti savo sienų arba tinkamai registruoti naujų atvykėlių. Ameriką ir jos sąjungininkus galima kaltinti dėl jų beatodairiško avantiūrizmo, nugramzdinusio regioną į chaosą.

Mūsų priklausomybė nuo interneto didėja sparčiau negu mūsų gebėjimas išlikti saugiems. Turime iš naujo ir radikaliai apgalvoti savo požiūrį į kompiuterius bei kompiuterinius tinklus. Bet netgi ir tokiu atveju ateityje išliktų problemų. Tokia yra mano naujosios knygos „Kiberfobija“ (Cyberphobia) pagrindinė žinia.

Kol visas dėmesys prikaustytas prie Graikijos ir jos bandymų išsikapstyti iš gilios krizės bei Atėnų svarstymų, ar jau laikas galutinai susipykti su Briuseliu, ar dar verta palūkėti, finansinio nestabilumo ir naujos globalios krizės grėsmės šešėlis atslenka visai iš kitos pusės. Šiuo atveju kalbama apie Kiniją ir tas problemas, su kuriomis ši šalis susidūrė pastaruoju metu. Liepos mėnesio pradžioje Kinijos laukė akistata su fondų rinkos, kurioje jau kurį laiką pūtėsi burbulas, nuosmukiu.

Konservatorių pergalė šių metų rinkimuose Didžiojoje Britanijoje vėl prikėlė kalbas apie 2017-ųjų referendumą dėl pasilikimo ar pasitraukimo iš Europos Sąjungos, praneša „The Week“. Didžiausias pasitraukimo iš ES problema – nė viena valstybė to dar nėra bandžiusi padaryti, taigi niekas negali labai tiksliai prognozuoti galimų procesų ir pasekmių.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Net jei visus Lietuvos piliečius valdžia apvilktų karinėmis uniformomis, Rusija vis tiek bus didelė ir galinga valstybė. Tačiau sprendimas dėl šauktinių tarnybos kariuomenėje – ženklas, kad Lietuva į krašto gynybą žiūri rimtai, o šiuo puikiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir Latvija. Taip mano britų žurnalistas, „The Economist“ redaktorius Edvardas Lucasas. „Gynyba yra ne tik tai, ką gali padaryti sąjungininkai, bet ir tai, ką dėl to daro pati valstybė.

Dar nespėjo euras apšilti kojų Lietuvoje, o jau prasidėjo. Seimo narys Kęstutis Masiulis iš vieno Baltarusijos portalo sužinojo, kad Lietuvoje maistas brangesnis nei Vokietijoje, ir kreipėsi į Ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą, kad šios ištirtų, ar nėra kokio nors kartelinio susitarimo. Kažkoks vienas restoranas pakėlė kažkurio lankytojo mėgstamo patiekalo kainą, o eteris užpildytas žinutėmis apie tai, kad kone visi verslininkai neranda pasiteisinimų, kodėl įžūliai pakėlė kainas.

Britų žurnalistas ir rašytojas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas) ragina Vakarus pabusti reaguojant į Rusijos veiksmus, o Lietuvos išeivius - padėti savo valstybei, kovojant informacinį karą. Tai savaitraščio „The Economist“ redaktorius sakė vaizdo sveikinime, kuris antradienį paskelbtas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose. Prezidentūroje surengtoje ceremonijoje britui skirtas apdovanojimas „Už draugystę“. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad aš esu Lietuvos draugas.

 Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Estijos e-residency kortelė, kaip teigia savaitraščio ,,The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas, yra itin vertinga verslininkams, norintiems kurti verslą Europos Sąjungoje (ES). Jo manymu, tokią idėją galėtų įgyvendinti ir Lietuva. Tam pritaria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas: „Tai galėtų padėti padidinti ekonominį aktyvumą ir turėtų teigiamą įtaką ūkio augimui.

 Įstojusi į euro zoną, darbo užmokesčiui augant sparčiau nei našumui, Lietuva ilgainiui gali prarasti konkurencingumą, teigia britų verslo savaitraštis „The Economist“, analizuojantis, kokią naudą ir žalą gali atnešti bendros Europos valiutos įvedimas. Leidinys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais auga gerokai sparčiau nei visoje euro zonoje, o skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

 Pagal palankumą verslui Lietuva įvertinta blogiau nei Estija, Lenkija ir Latvija, rodo tyrimų kompanijos „Economist Intelligence Unit“ sudarytas reitingas. Tyrime, kuriame prognozuojama verslo aplinka 2015-2019 metais, Lietuvai skirta 43 vieta iš 82 įvertintų valstybių, rašoma „The Economist“ leidinyje „Pasaulis 2015 metais“. Estija reitinge užėmė 27-ą, Lenkija - 30-ą, Latvija - 39-ą vietą.

„Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti“, – interviu „Pasaulio panoramai“ tvirtina „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Pasak britų žurnalisto, tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

 Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Šalyse, kurios yra gerokai piečiau nuo Lietuvos, Rusijos įtaka daug stipresnė. Tačiau Lietuva turi suvokti, kad ji – priešakinėje fronto linijoje. Taip mano britų žurnalistas ir „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. Pasak jo, turėtume žinoti, kad hibridiniame kare grėsmė nėra tik karinė.

Svarbu save apsaugoti ne tik nuo to, kas mums atrodo grėsminga, bet ir nuo to, kas svarbu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, teigia britų žurnalistas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas). „Mes turime būti atsargūs, nes grėsmė iš Rusijos nebūtinai yra tokia, kokios mes tikimės, tai grėsmė, kurią iš tiesų sukelia V.Putinas.

Žinių radijas Vieno svarbiausių savaitraščių pasaulyje „The Economist“ vyresnysis redaktorius, beje, suprantantis ir šiek tiek kalbantis lietuviškai, Edwardas Lucasas ketverius metus Lietuvoje dirbo korespondentu. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio žurnalistų, atvykusių dirbti į Lietuvą.

Spalio 5 dieną įvykę rinkimai Brazilijoje tikrąja to žodžio prasme stabdė eismą gatvėse: daugiau ar mažiau šventiškai nusiteikę piliečiai ėjo rinkti savo prezidentą, nacionalinio parlamento narius ir valstijų senatorius.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį išvyko iš kasmetinio Jungtinių Tautų (JT) susitikimo, pademonstravęs, kad jo politiką paveikė naujas pasaulinio masto neramumų laikotarpis ir kad jo požiūris tapo griežtesnis dėl įsisiautėjusio džihadismo. Praeitų metų JT Generalinėje Asamblėjoje B.Obama dalyvavo, kai jo autoritetas ir valstybės veikėjo įvaizdis susvyravo dėl paskutinę minutę priimto sprendimo atšaukti karinius smūgius pilietinio karo krečiamoje Sirijoje.

 Saugumo krizė Baltijos šalyse yra didžiausia grėsmė NATO, todėl siekdamas jos išvengti Aljansas privalo sustiprinti savo pajėgas regione, kad atgrasytų Rusiją.

Popiežius Pranciškus, kurio kritika nežaboto kapitalizmo adresu kai ką paskatino paskelbti jį marksistu, sekmadienį išspausdintame interviu sakė, kad komunistai pavogė krikščionybės vėliavą. 77 metų pontifikas interviu Romos laikraščiui „Il Messaggero“ davė šventųjų Petro ir Povilo šventės proga. Jo buvo paklausta apie savaitraštyje „The Economist“ paskelbtą tinklaraščio įrašą, kad jis, kritikuodamas kapitalizmą ir ragindamas vykdyti radikalias ekonomines reformas atrodo kaip leninistas.

Pristatome antrąją straipsnio „10 paprastų žmonių nepaprastų poelgių“ dalį. Pirmąją dalį galite rasti čia. 6. Martino Liuterio Kingo „Aš turiu svajonę“ kalba Vienas iš geriausių XX a. oratorių ir kovotojų už pilietines teises, M.L.Kingas suvaidino lemiamą vaidmenį, verčiant rasinę nelygybę Amerikoje. Iš pradžių jis dalyvavo R.Parks įžiebtame segragacinių autobusų boikote, vėliau tapo baptistų pastoriumi ir agitavo žmones nesmurtiniui pasipriešinimui.

„Radijo lentynoje“ – naujosios trilerių, kriminalinių romanų žanro žvaigždės, norvegų autoriaus Jo Nesbo knyga „Nemezidė“, kurią išleido leidykla „Baltos lankos“. Apžvelgdami ją, kiek daugiau nušviesime ir skandinaviškų trilerių bumą, kuris pastaraisiais metais tapo tikru literatūros fenomenu.

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau.

Dideli užmojai iš esmės keisti ekonominę politiką nusipelno ir atitinkamo termino. Čia galima paminėti reiganomikos, klintonomikos ar rodžernomikos pavyzdžius. Na, o prieš metus apžvalgininkai Japonijos premjero Shinzo Abe ekonomikos išjudinimo planą pavadino abenomika. Ar šis terminas į istoriją bus įrašytas kaip sėkmingas ekonomikos skatinimo pavyzdys, nulems Sh. Abe ryžtas pagaliau imtis struktūrinių reformų. Pokariu spartus Japonijos ekonomikos augimas siekė vidutiniškai 10 proc.

Edgaras Savickas, LRT.lt Politikams, nesugebantiems visuomenei paaiškinti, kaip jie ketina įgyvendinti savo rinkiminius pažadus, suteikti per daug įtakos pavojinga. Ekonomikos ekspertų teigimu, yra protingesnių būdų, kaip priimti tokius svarbius sprendimus, kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) nustatymas.

Praėjus dešimtmečiui po to, kai Didžiojoje Britanijoje buvo sunerimta dėl „lenkų santechnikų“ invazijos, šalyje nuogąstaujama dėl tikėtinos naujos imigrantų darbininkų bangos, numatomos po to, kai nuo sausio 1-osios bus atšaukti suvaržymai dalyvauti šalies darbo rinkoje Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams.

 Sukurtas tinklalapis, skirtas remti Lietuvos pieno gamintojų produktus. Jame pateikiamos su šių produktų draudimu susijusios naujienos, žemėlapis su nuorodomis, kuriose Europos šalyse galima įsigyti lietuviškų produktų. "Rusija yra ne kartą uždraudusi į savo teritoriją įvežti įvairių šalių maisto produktus. Anksčiau buvo uždrausta įvežti vyną iš Gruzijos, šokoladą iš Ukrainos, viščiukų šlauneles iš JAV. Dabar atėjo Lietuvos eilė...", - rašoma tinklalapyje freedomcheese.com.

Nuo nepriklausomybės atgavimo praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, trijų Baltijos šalių sostinės vis dar neturi tiesioginės jas jungiančios keleivinių traukinių linijos, jau nekalbant apie liniją, kurį sujungtų jas su likusia Europos Sąjungos (ES) dalimi.

 Britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas ragina pirkti lietuviškus pieno produktus, kuriuos įvežti uždraudė Rusija. „Parodykite solidarumą. Pirkite lietuvišką sūrį ir sužlugdykite Rusijos prekybos karą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašo žinomas žurnalistas. Savo paskyroje jis platina informaciją, kur galima įsigyti lietuviškų pieno produktų, ir ragina ambasadas daryti tą patį.

 Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš kelias savaites Sirijoje dėl panaudoto cheminio ginklo žuvus mažiausiai keliems šimtams žmonių, nerimas pasaulyje neslūgsta. „Su cheminiu ginklu turėsime reikalų ir Lietuvoje“ , – įspėja profesorius Valdas Rakutis. Anot jo, būtina grįžti prie sovietinių laikų, kai žmonės buvo mokomi, kaip elgtis masinio naikinimo ginklų panaudojimo metu.

  Kai kurie stambaus kapitalo bankai, tokie kaip „Nomura“ ir „Bank of America Merrill Lynch“, ieško laikraščio „The Financial Times“ (FT) pirkėjų ir siūlo laikraštį įsigyti už vieną milijardą svarų, rašo laikraštis „The Telegraph“, remdamasis dokumentais. Kai kurie bankai potencialiems pirkėjams „reklamuoja“ ir žurnalo „The Economist“, ir duomenų „Mergermarkt“, taip pat priklausančių leidyklai „Pearson“, dalį.

Šiandien Vilniuje prasideda Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas, į kurį atvyko daugiau kaip 500 verslo ir visuomenės lyderių iš viso pasaulio. Dvi dienas truksiančiame pranešimų, diskusijų, pristatymų verslo susitikimų ir kontaktų mugių maratone dalyvauja įtakingiausi pasaulio ekonomistai, Baltijos regiono šalių verslininkai ir politikai, akademikai, tarptautinės ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai.

Praėjusią savaitę „IQ“ nustebino portalo skaitytojus – apmokestino turinį savo naujienų portale. Pasaulinė praktika Lietuvoje dar naujiena: neaišku, kokia skaitytojų auditorijos dalis ryžtųsi mokėti už informaciją – net jei ir už kokybiškesnį turinį pakloti kelias dešimtis litų.