the economist
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „the economist“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „the economist“.
Vilniuje N. Roubiniui iššūkį mes žymiausias Japonijos ekonomikos ekspertas
Šių metų spalio 25 dieną vykstančio Baltijos regiono šalių Invesuotojų Forumo lankytojai galės išvysti amžiaus ekonomikos dvikovą. Vakarų požiūriui atstovaujančiam analitikui dr. Nourieliui Roubiniui iššūkį mes žymiausias Japonijos ekonomistas Richard C. Koo. Šios dvi iškiliausios ekonomikos pasaulio žvaižgdės neplanuotai kartu su kitais ekspertais susitiks prie apvalaus stalo diskusijos, kurios metu bus diskutuojama apie subalansuotą ekonomikos politiką ir saugią finansinę sistemą.
Ketveri Seimo metai: ir rekordai, ir skandalai
Dešimtasis Seimas po pusantro mėnesio išsiskirstys. Į istoriją jis įeis kaip reformavęs mokesčių sistemą, išardęs „Leo LT“ projektą ir inicijavęs naujos atominės elektrinės statybas.
Vyriausybė – rekordininkė
Daug klaidų ir klupčiojimų, vienas kitas skandalas, ginčai dėl nieko, bet suformuota Andriaus Kubiliaus Vyriausybė – ilgaamžiškiausia, nes išsilaikė visą Seimo kadenciją. Matyt, tuo į istoriją įeis 2008–2012 m. Seimas.
Kodėl skandinavų kriminaliniai romanai populiariausi pasaulyje?
Prieš mažiau nei dešimtmetį prasidėjusi skandinavų rašytojų populiarumo banga nepaliaujamai auga. Geriausiai žinomi kriminalinių romanų populiarumo šaukliai – Stieg Larsson, Henning Mankell ir Jo Nesbo, kartu su jais į priekį veržiasi jau ir kiti Skandinavijos rašytojai. Paradoksalu, tačiau tikrų žmogžudysčių Šiaurės šalyse kur kas mažiau, nei galėtume manyti, žvelgdami į išskirtinę šio regiono kriminalinių romanų rašytojų sėkmę.
„The Economist“: euro zoną greičiau paliks Suomija
Įtakingame leidinyje „The Economist“ rašoma, kad labiau tikėtina, jog euro zoną paliks ne Graikija, o Suomija, nes šiai mažiausiai naudingas Europos Sąjungos (ES) siūlymas euro zonos skolų krizę spręsti sujungiant euro zonos vyriausybių skolas, informuoja „The Economist“, YLE. Leidinio straipsnyje teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, jog sujungta euro zonos valstybių skola sudarytų net 91 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos 53 proc.
Besivystančios šalys nori savų „Apple“ ir kitų žinomų prekės ženklų
Besivystančių rinkų kompanijos trokšta sukurti pasaulinių prekių ženklų, mat joms jau pabodo dirbti Vakarų korporacijoms. Viena iš priežasčių ta, kad įmonės, dirbančios be savo prekių ženklo, paprastai uždirba 3-8 proc. gamybos pelno ir nuolat rizikuoja turėti nuostolių, jei užsakovas ras pigesnių gamintojų, rašo „The Economist“.
Išvystytus prekių ženklus turinčios kompanijos gauna 15 proc. ir daugiau gamybinio pelno ir turi daugiau ištikimų klientų.
Mėlynas Vienos kraujas
Pernai „The Economist“ žurnalas antru miestu pasaulyje pagal gyvenimo kokybę įvardijo Vieną, Austrijos sostinę. Ir įtakinga tyrimų agentūra „Mercer“, įvertinusi 220-ies didžiausių pasaulio miestų infrastruktūrą, finansus, saugumą, kultūrą bei poilsio galimybes, ketvirtąkart iš eilės pirmą vietą skyrė Vienai. Kad tai nenupirkta šlovė, o tikra tiesa, pajusite garsiosios Vienos kavinėje išgėrę kavos puodelį.
A. Applebaum: Vladimiro istorija (I)
1998 metų lapkričio 20 dieną savo namų laiptinėje buvo nužudyta Rusijos parlamento pirmininko pavaduotoja Galina Starovoitova. Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio pasaulio bendruomenėje. Rusija atrodė nuoširdžiai sukrėsta, M. Hesen knygos „Žmogus be veido“ recenzijoje rašo garsi politologė Anne Applebaum. Beveik visos žiniasklaidos priemonės pažymėjo, kad G. Starovoitova labai skyrėsi nuo kitų Rusijos politikų.
Lietuvos ir Lenkijos konfliktas – signalas Rusijai
„The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl prastų Lietuvos ir Lenkijos santykių. Pasak jo, pavojingiausias scenarijus yra konflikto persikėlimas į gynybos sritį. Lenkijos apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis Lietuvą kaltiną didybė manija.
Rusiją kelia nerimą
E. Lucasas savo straipsnyje kalba apie tai, kad Lietuvas ir Lenkija iš tiesų turi daug bendrų interesų ir klausimų, kuriuos šalims vertėtų aptarti.
L. Bonazzi: šiuolaikinis žmogus aistringai ieško tikrosios laisvės
„Pirmiausia Dievas, paskui tu, po to – aš“ – tokios gyvenimo formulės ragina laikytis Apaštalinis nuncijus Lietuvai, Latvijai ir Estijai arkivyskupas Luigi Bonazzi. Jį apie artėjančias šv. Velykas ir jų prasmę, šeimos sąvoką ir kaimyninių tautų santykius Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.Velykos – viena svarbiausių Krikščioniškojo pasaulio švenčių.
A. Lapinskas: „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius
2012 m. kovo 10 d. žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“). Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje - Abiejų Tautų Respublikoje - gyvenusių tautų santykių.
REKLAMA
REKLAMA
Fukušima: svajonė, kuri žlugo
Milžinišką jėga, slypinti atomo branduolyje, galėtų dykumą paversti žeme, ištirpdyti sušalusius polius, ir visą pasaulį paversti Edeno sodu. Taip 1908 metais rašė chemikas Frederickas Soddy. Žvelgiant iš karinės pusės, ši galia grasino visiškai priešingomis pasekmėmis – dėl pajėgumo sodus paversti dykumomis. Idealistai tikėjosi, žvelgiant iš civilinės pusės, kad ji galėtų sukurti balansą, suteikdama pigų, neišsenkantį ir saugų elektros šaltinį ilgam laikui. Tačiau ji to nepadarė.
Ekonomistas: naftos laukia Graikijos likimas
Anot HSBC vyriausiojo ekonomisto Stepheno Kingo, ilgą laiką didžiausiu galvos skausmu investuotojams buvo tapusi Graikija, tačiau pastaruoju metu nerimą ima kelti įtampa naftos rinkoje, rašo CNBC.
HSBC pranešime teigiama, kad kylančios naftos kainos tendencija gali sutrikdyti išsivysčiusio pasaulio ekonominį atsigavimą. Tuo tarpu besivystantys ūkiai gali susidurti su infliacijos grėsme.
V. Uspaskichas: mano europietiški norai 2012 metams
Naujai išrinktas Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schultzas pradėjo savo kadenciją žinia, kuri privertė visus kolegas nemaloniai sukrusti. Pasak naujojo Pirmininko, pirmą kartą nuo įkūrimo visai tikėtina, jog Europos Sąjunga (ES) sužlugs“. Deja, tačiau M. Schultzas yra visiškai teisus.
„The Economist“: tarp Lietuvos ir Lenkijos – kurčiųjų dialogas
Kaip šios dvi šalys, turinčios bendrą istoriją ir daugybę bendrų interesų, gali taip prastai sutarti? Ar tai tik asmeniniai nesutarimai taip kai kurių aukštųjų pareigūnų, ar vis dėlto, viskas remiasi į draudimą rašyti lenkiškas pavardes originalo kalba? – klausia The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.
Sunku būtų rasti bet vieną lietuvį, pritariantį, kad Vilniaus valdžios organai nuo pat pradžių tobulai sprendė minėtąją problemą.
E. Lucasas: siekdama nepriklausomybės, Lietuva atsilieka nuo kaimynių
Londone įvyko Londono Sičio lietuvių klubo bei Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas susitikimas su įtakingo britų savaitraščio „The Economist“ redaktoriumi Edwardu Lucasu.
„Rytų Europa“ neegzistuoja
Baltijos šalių bei Rusijos santykių specialistas E.Lucasas vakarą pradėjo paskelbdamas, kad sąvoka „Rytų Europa“ yra pasenęs, ekonomiškai, politiškai bei kultūriškai realybės neatitinkantis konceptas.
„European Voice“: Lenkijai vertėtų būti jautresnei Lietuvos atžvilgiu
Lenkijai vertėtų būtų jautresnei Lietuvos atžvilgiu, ir, užuot demonstravusi savo pasipiktinimą, galėtų elgtis delikačiau, rašo Briuselyje leidžiamas laikraštis „The European Voice“.
„Lenkai dažnai nesupranta, kokia didelė yra jų šalis, palyginti su kaimynais šiaurėje, pietuose ar rytuose. Taip pat jie dažnai nesupranta kitų šalių nuoskaudų jų atžvilgiu. Tai ypač akivaizdu Lietuvos atveju“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje.
Čečėnijoje balsavo beveik 100 procentų rinkėjų – visi už V. Putino partiją
Čečėnijos rinkimų komisija preliminariai susumavo rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatus. Jos duomenimis, balsavime dalyvavo 611 tūkstančių 99 rinkėjai iš 614 tūkstančių 109, įtrauktų į sąrašus. Tai sudaro 99,5 procento.
Absoliuti Čečėnijos, valdomos Rusijos statytinio R. Kadyrovo, rinkėjų dauguma (99,47 procento) atidavė savo balsus „Vieningosios Rusijos“ partijai.
Lietuvos švietimas – didelę pažangą padariusių šalių dešimtuke
Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausių pažangą 1995–2007 m. Pasaulio šalių (regionų) dešimtuke atsidūrėme 8 vietoje.
McKinsey, tarptautinės vadybos konsultacinės kompanijos, konsultuojančios verslo įmones, vyriausybes ir organizacijas, konsultantai pateikė įvertinimą, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą.
E. Lucasas: M. Golovatovo įvykis sustiprins Kremliui draugiškos Austrijos įvaizdį
Istorija dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo greito paleidimo posovietiniame regione sustiprins Kremliui draugiškos Austrijos įvaizdį, mano „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucasas.
„The Economist“ tinklaraščių skiltyje E. Lucasas vardina ir daugiau aplinkybių, dėl ko Austrija laikyta prorusiška – diskretiški ir lankstūs bankai, nesugebėjimas apsaugoti pabėgėlio čečėno Umaro Israilovo, kuris samdomų žudikų buvo nušautas vidury dienos Vienos gatvėje.
D. Tuskas apie Lietuvą: turime įveikti istoriją, jei ji trukdo mūsų dabarčiai
Jei Donaldas Tuskas laimės šių metų spalio mėnesį vyksiančius visuotinius rinkimus, jis bus pirmasis Lenkijos premjeras, kuris bus perrinktas po pilnos kadencijos valdžioje. Tai tikras pasiekimas, kuris žlugdo chaotišką, greitai besikeičiantį stereotipą apie Rytų Europos politiką. Jo asmenybė sukuria naują įvaizdį, kuris galėtų reikšti „neneurotišką Lenkiją“.
Donaldas Tuskas apsilankė „The Economist“ redakcijoje Londone, kad atsakytų į žurnalistų paruoštus klausimus.
Kodėl vokiečiams taip sekasi?
Vokietijos ekonomika – viena iš geriausiai funkcionuojančių Europoje. Apie ją žurnalas „Economist“ savo vasario 5 d. numeryje paskelbė keletą straipsnių, kurie kai kuriems žurnalo skaitytojams atrodė nepakankamai tiksliai atspindintys Vokietijos realybę.Ir štai vasario 24 d. žurnalas išspausdino jų pasisakymus.
Paskelbtas šalių demokratiškumo reitingas
Žurnalas „The Economist“ paskelbė demokratijų reitingą, pagal kurį Lietuva užima 48-tą vietą – palyginti aukštą, tačiau žemesnę negu kaimynės Lenkija, Estija ir Latvija.
Demokratiškiausia pasaulio šalimi laikoma Norvegija. Įkandin jos seka kitos Šiaurės Europos šalys: Islandija, Danija ir Švedija. Šiaurinį demokratijų kvartetą „praskiedžia“ dvi pietinės šalys – Australija ir Naujoji Zelandija, o septintoje vietoje puikuojasi Suomija.
Pirmajame dešimtuke Baltijos valstybių nėra.
„The Economist“ tinklaraštyje - D. Grybauskaitei skirtas prizas už metų nusišnekėjimą (papildyta)
Lietuvos vadovei Daliai Grybauskaitei už „nevykusius viešus pareiškimus“ interneto dienoraštyje „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas skyrė metų „nusišnekėtojos“ (angl. „Foot in the Mouth“) apdovanojimą. „Puikių atsiliepimų sulaukusi būdama Europos Sąjungos biudžeto komisare, ji nesiliovė stebėtojų savo elgesiu gluminti tapusi šalies vadove“, – interneto dienoraštyje rašo E. Lucasas.
„The Economist“ tinklaraštis apie Lietuvą: šventieji medžiai ar šventosios karvės?
Įtakingo britų leidinio „The Economist“ interneto tinklaraštyje aprašomos „drąsios Lietuvos Vyriausybės pastangos pažaboti išsikėtojusias valstybės nuosavybėje esančias įmones“.
Straipsnyje „Šventieji medžiai ar šventosios karvės?“ teigiama, kad jei Lietuvai pasisektų šiuo klausimu, tai turėtų būti gera žinia ir daugybei kitų šalių, kurioms taip pat iškyla poreikis subalansuoti biudžetą ir padidinti konkurencingumą.
„The Economist“: Lietuva kyla į kovą su netvarka valstybės įmonėse
Įtakingas britų leidinys „The Economist“ komentuoja trečiadienį Vyriausybės paskelbtą Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinę apžvalgą ir patvirtintas naujas valstybės įmonių skaidrumo gaires, praneša Ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba.
Eurozonai prognozuojamas skilimas
Pusė iš 44 „Economist Intelligence Unit“ apklaustų bankų vadovų teigia manatys, kad iki 2013 metų iš eurozonos pasitrauks viena ar daugiau valstybių.
Anot bankininkų, didžiausia tikimybė, kad eurozoną paliks Graikija, Portugalija, Ispanija ir Airija. Net 36 proc. apklaustų bankininkų apskritai išreiškė nuomonę, kad eurozona žlugs.
Josephas S. Nye. Kas yra BRIC?
Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija neseniai surengė savo antrą kasmetinį susitikimą Brazilijoje. Žurnalistai ir toliau dosniai dalija dėmesį šioms vadinamosioms BRIC valstybėms, tačiau straipsnio autorius išlieka skeptiškas dėl šios sąvokos. „Goldman Sachs“ įvedė šį terminą 2001 metais, kad atkreiptų dėmesį į pelno galimybes kylančiose rinkose. BRIC valstybėse pasaulio BVP dalis pakilo nuo 16 proc. 2000 m. iki 22 proc.
„The Economist“: D.Grybauskaitės sprendimas dėl Prahos rodo besikeičiančius JAV ir Vid.Europos santykius
Britų savaitraštis "The Economist" stebisi Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimu nevykti į Prahą, kur ketvirtadienį JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas pasirašė strateginės ginkluotės mažinimo sutartį, ir mano, kad Lietuvos vadovės pozicija aiškiai parodė besikeičiančius Vidurio Europos ir JAV santykius.
Žurnalas „Miesto IQ“ tampa mėnraščiu „IQ. The Economist“
Žiniasklaidos bendrovei „Intelligent Media“ pasirašius naują bendradarbiavimo sutartį su Didžiosios Britanijos prestižinio savaitraščio „The Economist“ leidėjais, kultūros žurnalas „Miesto IQ“ taps politikos, ekonomikos ir kultūros žurnalu „IQ. The Economist“.
Pagal sutartį su partneriais Didžiojoje Britanijoje, dalį „IQ.
Europos centras negali laukti
Europos pasienio ruožas neturėtų būti paliktas užnugaryje
Nemažai vietovių turi pretenzijų būti geografiniu Europos centru. 1989 m. prancūzų geografai nustatė, kad jis yra Lietuvoje, ant netoli Purnuškių kaimo esančios kalvos.
„The Economist“: NATO iš esmės priėmė sprendimą dėl Baltijos šalių gynybos planų
Baltijos šalims bus sudarytas gynybos planas, kurį patvirtins NATO karinė dalis, o ne politinė atšaka. Jis bus kaip priedas prie egzistuojančių saugumo planų dėl Lenkijos, tačiau jame taip pat bus atsižvelgiama ir į kitas regiono šalis.
Kokio kolektyvinės gynybos plano reikia Lietuvai?
Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva.
Žiniasklaida Rytų Europoje: užsičiaupkite arba gresia teismas
Žiniasklaidos laisvei Rytų Europoje kyla rimtas pavojus, teigia „The Economist“. Baudžiamosios atsakomybės už šmežtą pagaliau nebebus. Praėjusį mėnesį Rumunijos parlamentas panaikino įstatymą, numatantį, kad šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kalėjimo iki 3 metų bausmę. Šio įstatymo projektas yra reta laisvo žodžio pergalė regione, kuriame politikai vis dar yra itin linkę kištis į žiniasklaidos reikalus. Prasti įstatymai jiems tik padeda.
Opinija.lt: „Vilniaus diena“ vilioja nemokama reklama
Prenumeratoriai yra patrauklus būdas finansuoti šiandieninę veiklą būsimų įsipareigojimų sąskaita. Ne veltui finansinių sunkumų turinti „Diena Media News“ išsiuntinėjo Vilniaus įmonėms laiškus-pasiūlymus iki šių metų spalio 31 dienos užsiprenumeruoti dienraštį „Vilniaus diena“ 2010 metams už 164,47 litų be PVM.
Už šią kainą bendrovė žada ne tik visus metus pristatyti laikraštį prenumeratoriui, bet ir padovanoti „The Economist“ leidinį, firminį „Vilniaus dienos“ puodelį bei kavos.
Žurnalas „Intelligent Life“ – jau Lietuvoje
Prekyboje pasirodė ketvirtinis žurnalas „Intelligent Life“, priklausantis garsaus britų savaitraščio „The Economist“ žurnalų šeimai. Lietuviškoji „Intelligent Life“ versija, kaip ir anglų kalba leidžiamas tarptautinis leidinys, pasirodys keturis kartus per metus – rudens, žiemos, pavasario ir vasaros pradžioje.
Kodėl silpsta NATO ryšys su Rytų Europos valstybėmis
Paskutinių keleto mėnesių laikotarpį būtų galima pavadinti dvelkiančiu revizionizmu ir paaštrėjusiu skepticizmu, lydimu vis stiprėjančių Rytų Europos valstybių abejonių dėl NATO pasirengimo ginti jas nuo išorės grėsmių.
Sunkus XXI amžiaus startas
Terorizmas, pasaulinė finansų krizė, pandemija, kas dar? Šių metų gegužės 31-ąją naujienų agentūros pranešė, kad Izraelis pradėjo kasmetines pratybas „Posūkio taškas-3" (Turning Point 3), kurių metu išbandė gelbėjimo tarnybų pasirengimą „pasaulio pabaigos“ – raketinių atakų, mirtininkų išpuolių ir stichinių nelaimių – deriniui.
„The Economist“: Rusija turi pasmerkti stalinizmo nusikaltimus
Rusija savo pačios vardan turi dėti daugiau pastangų, kad pasmerktų Stalino nusikaltimus, rašo „The Economist“. Kiekviena šalis pabrėžia geras savo istorijos atkarpas ir ignoruoja blogas. Rusijos siekis, kad niekas neturėtų pamiršti jos žmonių pasiaukojimo per Antrąjį pasaulinį karą (Rusija padarė daugiau nei bet kuri kita šalis, kad naciai būtų nugalėti) yra suprantamas.
Nauji JAV ir Rusijos santykių ypatumai
Kalbant apie JAV ir Rusijos dvišalius santykius dažnai bandoma skirstyti jų eigą į laikotarpius pagal tai, kokie prezidentai užėmė šių šalių aukščiausius postus. Billo Clintono ir Boriso Jelcino laikotarpis pasižymėjo teigiamais JAV ir Rusijos santykių poslinkiais pasibaigus šaltajam karui. Nors didžiausių ginčų ir nesutarimų objektas buvo Balkanai ir Kosovas, vis dėlto abiejų šalių prezidentų vizija, kokią vietą pasaulyje turėtų užimti Rusija, buvo panaši.
E. Lucasas: Baltijos Atlantida
Galbūt lenkams atrodo, kad pastaruosius 60 metų Didžioji Britanija su jais elgėsi negarbingai... Tegul jie pamąsto, kaip galėjo jaustis mažų Baltijos valstybių gyventojai.
„The Economist“ žurnalas „Intelligent Life“ Lietuvoje
Spalio mėnesį Lietuvoje bus pradėtas leisti ketvirtinis žurnalas „Intelligent Life“, priklausantis garsaus britų savaitraščio „The Economist“ žurnalų šeimai.
Lietuviškoji „Intelligent Life“ versija, kaip ir anglų kalba leidžiamas tarptautinis leidinys, pasirodys keturis kartus per metus – rudens, žiemos, pavasario ir vasaros pradžioje.
„Intelligent Life“ yra maistas smegenims ir šventė akims.
Kokią šviesą uždegė „perkrovimo“ mygtukas?
Per keletą JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Rusiją dienų nieko ypatingo neįvyko. Kaip ir prognozuota, šalys pasirašė principinį susitarimą dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, karinių kontaktų pratęsimo, susitarė dėl karinių krovinių tranzito į Afganistaną. Ir tai beveik viskas. Todėl apžvalgininkai daugiau dėmesio skyrė pirmojo vizito detalėms.
Nuo pasaulinės ekoniminės krizės labiausiai kenčia vargingiausieji
Prabėgus 9 mėnesiams po „Lehman Brothers“ žlugimo, apie pasaulinę ekonominę krizęs diskutuojama taip tarsi ji susidėtų tik iš bankų balanso, krentančio eksporto ir bankrotų ar darbo vietų mažėjimo Vakaruose. Visiškai pamirštama, kad turtingose valstybėse prasidėjusi krizė labiausiai smogė vargingiausiai gyvenančių šalių piliečiams, rašo „The Economist“, kuris pristato Jungtinių Tautų mitybos nuolatinio komiteto atliktą studiją, atskleidžiančią krizės poveikį vargingiausiems.
Vilniuje sulaukta penktadaliu mažiau turistų
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pirmąjį ketvirtį Vilniaus viešbučiai ir svečių namai sulaukė 21 proc. mažiau gyventojų, lyginant su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Lietuvos gyventojų, lyginant su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 37 proc., o užsieniečių – 10 proc.
Atitinkamai, mažėjo Vilniaus viešbučių ir svečių namų užimtumas – nuo 42 proc. 2008 m. pirmąjį ketvirtį iki 33 proc. tuo pačiu šių metų laikotarpiu.
„The Economist“ D. Grybauskaitę vadina Lietuvos „plienine magnolija“
Vienas įtakingiausių pasaulio žurnalų „The Economist“ Prezidente išrinktą Dalią Grybauskaitę pavadino „plienine magnolija“ ir pabrėžė, kad jos pastangos gerinti Vyriausybės darbą, spartinti reformas ir atleisti nekompetentingus pareigūnus jau padėjo rasti kelią į Lietuvos žmonių širdis.
"The Economist" aprašė Vilniui skirtą knygą
Įtakingas Didžiosios Britanijos savaitraštis "The Economist" šeštadienį, (internetinėje žurnalo versijoje – penktadienį) paskelbė didelę Laimono Briedžio knygos "Vilnius: City of Strangers" recenziją.
Lietuvą užsienio žiniasklaidoje mini dažnai, bet daugiau bloguoju (papildyta)
Užsienio žiniasklaidoje Lietuva pernai buvo minėta dažniau, bet prastesniame kontekste nei kitos Baltijos šalys, teigiama Valstybės kontrolės (VK) ataskaitoje, kurioje buvo vertinamas šalies įvaizdžio formavimas.
Pasak auditorių, šalies žinomumas užsienyje „savaime negarantuoja teigiamos nuomonės apie šalį“ - jų teigimu, būtina platinti ne bet kokią, o būtent teigiamą informaciją. Tačiau teigiamos informacijos apie Lietuvą sklaida, anot VK, yra problemiška.
Penkiolika metų su baubu
Euras „greituoju būdu“
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasiūlė Rytų Europos šalims įsivesti eurą netampant euro zonos narėmis. Tiesa, oficialių TVF pareiškimų nebuvo, apie pasiūlymą visuomenė sužinojo iš dienraščio „The Financial Times“, kuris nutekino įslaptintą TVF medžiagą.
Lietuvos valdžia į laikraščio žinią reagavo aukščiausiu lygiu.
„The Economist“: Lietuva po prezidento rinkimų gali kreiptis į TVF
Kadaise sparčiausią ekonominį augimą demonstravusios trys Baltijos valstybės pastaruoju metu demonstruoja visiškai priešingą pavyzdį, rašo „The Economist“.
Latvija, kuri gruodžio mėnesį susilaukė 7,5 mlrd. dydžio Tarptautinio valiutos fondo paskolos, savo biudžetą suplanavo darydama prielaidą, kad BVP smuks 13 proc. Estija ir Lietuva laukia, kad ekonomika smuks dešimtadaliu. Įprastas atsakas į tai būtų valiutos devalvacija ir fiskalinės paskatos.
10 paprastų žmonių nepaprastų poelgių (II)
Pristatome antrąją straipsnio „10 paprastų žmonių nepaprastų poelgių“ dalį. Pirmąją dalį galite rasti čia.
6. Martino Liuterio Kingo „Aš turiu svajonę“ kalba
Vienas iš geriausių XX a. oratorių ir kovotojų už pilietines teises, M.L.Kingas suvaidino lemiamą vaidmenį, verčiant rasinę nelygybę Amerikoje.
Iš pradžių jis dalyvavo R.Parks įžiebtame segragacinių autobusų boikote, vėliau tapo baptistų pastoriumi ir agitavo žmones nesmurtiniui pasipriešinimui.
