swedbank

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Gegužės 29 d. „Swedbank“ pradeda platinti LR Vyriausybės taupymo lakštus. Tai – pirmoji šių vertybinių popierių emisija, kurią bus galima įsigyti „Swedbank“. Priklausomai nuo pasirinkto investicinio laikotarpio, nauji taupymo lakštai investuotojams uždirbs nuo 2,3 iki 2,5 proc. metinių palūkanų. „LR Vyriausybės taupymo lakštai yra patrauklus būdas gyventojams ir nepelno siekiančioms organizacijoms įdarbinti laisvas lėšas.

Finansų ministerija plečia taupymo lakštų platinimo tinklą - nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės šių Vyriausybės vertybinių popierių įsigyti ir per DNB, SEB bei „Swedbank“ bankus. Tikimasi, kad taupymo lakštų platinimas per bankus padarys šią investavimo priemonę populiaresnę. „Bendradarbiaudami su bankais investuotojams siekiame suteikti daugiau pasirinkimo, kur ir kaip įsigyti taupymo lakštus. Tikimės, kad tai paskatins šios investavimo priemonės populiarumą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ gegužės 25 dieną sumažino bankų „DNB“, „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus būgštaudama, kad bankai tapo per menkai apsaugoti nuo rinkų nepastovumo, o taip dėl kuklaus bankų pelno. „Moody's“ sumažino bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ bankų reitingus vienu žingsniu, iš Aa2 į Aa3. Norvegijos banko „DNB“ reitingą agentūra sumažino iš Aa3 į A1 ir pabrėžė grupės priklausomumą nuo rinkos finansavimo. Bankų „Swedbank“ ir „SEB“ reitingai nepasikeitė.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas jau kurį laiką kyla aukštyn. Balandžio pradžioje vienas svaras kainavo 4,12 lito, gegužės 16-ąją – 4,33. Kilimo tendenciją svaras išlaiko jau daugiau kaip mėnesį. „Svaras nėra išskirtinė valiuta, panašiai elgiasi ir JAV doleris. Abi šios valiutos paskutiniu metu yra linkusios labiau stiprėti.

Iš visų Lietuvos regionų verslumu labiausiai išsiskiria Vilniaus ir Alytaus regionai. Pastarajame pernai 1000 gyventojų atiteko 5,6 naujai įkurtų įmonių. Pagal šį rodiklį Alytus nusileidžia tik sostinei – Vilniuje 2011 metais 1000 gyventojų teko 12,2 įregistruotų įmonių, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktoriaus Sigito Žutauto, jei Vilniaus lyderystė šioje srityje nestebina, tai Alytaus pirmavimas prieš didesnius miestus išsiskiria.

Nors studentų vidutinės mėnesio pajamos yra 2,5 karto mažesnės nei vidutinis šalies atlyginimas, jie sugeba dar ir sutaupyti. Tai patvirtino „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliktas studentų finansinės situacijos tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 tūkst. aukštųjų mokyklų auklėtinių.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Nors didžioji dalis jaunuolių mano, kad galėtų tapti finansiškai nepriklausomi dar nesulaukę 24 metų, tačiau net 80 procentų studentų vis dar remia tėvai. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalyje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atliktas reprezentatyvus studentų finansinės situacijos tyrimas.

Lietuvoje studentai sudaro šešis procentus šalies gyventojų. Apie studentų taupymo išlaidavimo ir mokėjimo elgtis su pinigais įpročius sukurtas ne vienas anekdotas, o itin ekonomiški patarimai, kaip išgyventi šį didelių norų ir mažų galimybių gyvenimo tarpsnį, jau seniai tapo tautinio folkloro dalimi.

Pasibaigus moksleivių finansinio raštingumo konkursui „Finansų laboratorija 2012“ paaiškėjo kūrybiškiausia ir geriausiai finansus išmananti moksleivių komanda.

Neseniai Vilniuje, dešiniojoje Neries krantinėje įsikūrusio banko „Swedbank“ fojė, vyko didžiausia Lietuvos mokinių mokomųjų bendrovių mugė, kurioje savo idėjas pristatė daugiau kaip 60 bendrovių. Mugės organizatoriai „Lietuvos Junior Achievement“, pagal kurių programas mokyklose mokosi jaunieji „verslininkai“, džiaugėsi dalyvių gausa ir entuziazmu.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valstybinis studijų fondas informuoja, kad jau nuo šiandien studentai gali pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis su bankais. Studentai, kurie buvo pateikę prašymus valstybės remiamai ar valstybės paskolai gauti, prisijungę prie savo anketos fondo interneto svetainėje www.vsf.lt gali sužinoti, ar jiems yra skirta paskola.Patikrinus studentų pateiktus duomenis, buvo atrinkta 721 studentų paraiška valstybės remiamoms paskoloms gauti. Prašoma suma viršija 2 mln. litų.

Šie metai – rekordiniai skolinimosi mastais. Vos per pusketvirto mėnesio Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti 6,8 mlrd. litų. Tie pinigai reikalingi senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms užkamšyti. Matant tokią situaciją, apgailėtinai skamba Vyriausybės pranešimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas pasipildė 104,7 mln. litų pajamų daugiau, nei planuota. Praėjusių metų gruodžio 31-ąją Lietuva buvo skolinga 41,74 mlrd. litų. Pridėjus šiųmetę 6,8 mlrd.

Įvykus bankomato, kuriame įdiegta dažų apsaugos technologija, apiplėšimui „Swedbankas“ perspėja Lietuvos įmones ir gyventojus, kad gali būti bandymų atsiskaityti ar iškeisti specialiais dažais pažymėtus litų banknotus. Bankas primena, kad tokiais nudažytais banknotais atsiskaityti ar jų keisti negalima, o gavus tokį banknotą būtina kreiptis į policiją.

Aplikacijos sutinkamos kiekviename žingsnyje ir įgauna vis didesnę reikšmę ne tik smulkiųjų verslų, bet ir didžiųjų kompanijų veikloje. Sparčiai augant išmaniųjų telefonų populiarumui, mobiliosios aplikacijos tampa neatsiejama kiekvieno vartotojo kasdienio gyvenimo dalimi. Vienos aplikacijos leidžia mums greitai ir nesunkiai atlikti tam tikras užduotis, kitos palengvina komunikaciją, trečios tiesiog suteikia galimybę atsipalaiduoti.

46 metų buvęs verslininkas privalės atlyginti 20 tūkstančių litų bankams padarytą žalą. Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė verdiktą baudžiamojoje byloje, kurioje vilnietis Janas Kurickis kaltinamas grasinęs susprogdinti Konstitucijos prospekte veikiantį „Swedbanko“ pastatą bei reikalavęs iš bankų bei bendrovių milijono eurų,  narkotinių medžiagų laikymu.

Šių metų balandžio 19 dieną šalyje jau šeštą kartą vyks „Jaunojo kolegos“ diena. Amerikoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse ilgametes tradicijas turinti „Job Shadow Day“ („Darbo šešėlio diena“) mūsų šalyje pradėta rengti „Lietuvos Junior Achievement“ iniciatyva.

Artėjant momentui, kai bus vertinami Lietuvos pažanga ir pasiruošimas įstoti į euro zoną, verta prisiminti, kodėl kuo greitesnė narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir valstybei yra itin svarbus strateginis prioritetas. Nemaža dalis šalies gyventojų abejoja euro privalumais, kai kurie ekspertai siūlo palaukti, o kai kurios interesų grupės tam atvirai prieštarauja.

Verslininkai, siūlydami galimybę mokėti kortele, pritraukia daugiau klientų, jaučiasi saugiau ir sprendžia aptarnaujančio personalo efektyvumo klausimus, rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas Lietuvos verslo ir gyventojų nuomonės tyrimas.

Labiausiai lietuviai norėtų dirbti SEB, „Swedbank“ ir „Achemos“ kompanijose. Toliau patraukliausios darbuotojams kompanijos rikiuojasi tokia seka: „Lesto“, „Omnitel“, „Teo Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Šiuos rezultatus parodė „CV Market Lietuva“ ir „AC Nielsen Baltics“ tyrimas, paremtas daugiau nei 4300 respondentų apklausų analize.

Bankrutuojantis Vievio paukštynas skęsta nesutarimų liūne. Vieni kreditoriai neranda dalies savo turto, kiti tai vadina absurdu ir siūlo paieškoti atidžiau, rašo „Lietuvos Rytas“. Dėl Vievio paukštyno pliekiamasi vis smarkiau. Kai skolą bankui „Swedbank“ perpirko "Vičiūnų" grupė, ietis surėmė ši įmonių grupė ir bendrovė "Kauno grūdai". Prieš mėnesį "Vičiūnų" grupės atstovai nuvyko į bankrutuojančio paukštyno Kurmaičių padalinį patikrinti už skolas įkeistų įrenginių ir dalies jų pasigedo.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko keturis bankus, kurie teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2012 metais: buvo pasirinkti „DNB“, „Swedbank“, Šiaulių bei Ūkio bankai. Bankų pasiūlyta maksimali marža ir litais, ir eurais yra nuo 2,2 iki 2,3 proc.

Vilniuje tampa vis sunkiau įpirkti būstą, o Rygoje ir Taline būsto įperkamumas didėja, skelbia „Swedbanko“ ekonomistai. „Pagrindinė priežastis, kodėl būsto įperkamumas per ketvirtį Vilniuje sumažėjo, yra ta, kad Vilniuje sparčiausiai augo butų kainos. Rygoje butų kainos mažėjo, o Taline sparčiausiai kilo atlyginimai ir tai galėjo kompensuoti būstų kainų didėjimą“, – aiškino „Swedbanko“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra mažiausias per penkerius metus, darbo rinkoje moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui, moterims tektų dirbti 38 dienomis ilgiau, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto darbo užmokesčio skirtumų analizė. Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta anksčiau nei įprasta – vasario 23-iąją.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 30 484 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 7 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

„Swedbanko“ sprogdintojas Janas Kurickis: „Visą gyvenimą buvau sąžiningas verslininkas, mane palaužė finansinė krizė, kuri privertė padaryti didžiausią gyvenimo klaidą.“ Tokiais žodžiais 48 metų vyras, kaltinamas turto prievartavimu, narkotinių medžiagų laikymu bei grasinimu susprogdinti „Swedbanko“ pastatą, mėgino sugraudinti Vilniaus apygardos teismo teisėją Jūratę Damanskienę.

Taip nusprendė Vlniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys kaltintas  piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu. Teisme V.Čeglikas ne kartą sakė buvęs nepagrįstai apkaltintas, aiškino tik vykdęs įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriai buvo įpareigotas parduoti areštuotą  turtą.Teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojo daugiausiai per metus prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus. Sprendimus skirti apdovanojimus viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Pavasarį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas skiria ypatingą dėmesį kūrybingiems, aktyviems moksleiviams ir sugrįžta su jau antrą kartą vyksiančiu paskaitų ciklu „I Seek More“. Šiais metais mūsų tikslas - supažindinti moksleivius su rinkodaros pagrindais.ektoriai pasakos apie reklamos tipus, reklamos poveikį visuomenei, sklaidos internete bei socialiniuose tinkluose svarbą.

Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.

Pensininkas Adolfas Balsevičius, sausio 16-ąją su plakatu Laisvės aikštėje bandęs panevėžiečiams priminti, kad prieš trejus metus prie Seimo rūmų vykusi taiki demonstrantų protesto akcija kulkomis buvo išvaikyta konservatorių paliepimu, be jokio perspėjimo buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Reiškė nepasitenkinimą Dabar jam tenka minti teismo slenkstį dėl pažeisto Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo. Panevėžiečiui gresia bauda nuo 500 iki 2000 tūkst. litų arba areštas iki 30 parų.

Darbo užmokestis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi keliais šimtais litų. Per metus – nuo 2010 m. iki 2011 m. – atotrūkis dar labiau padidėjo. Skirtumas – daugiau kaip 700 litų Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Labiausiai jis išaugo Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o labiausiai sumažėjo Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.). „Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc.

Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo.

Profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ iniciatoriai – bankas „Swedbank“ ir telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ – pristato unikalią projekto platformą www.kamtoreikia.lt, skatinančią bendravimą tarp verslo ir mokyklų atstovų.

Analitikai suteikė beveik tokias pačias tikimybes priešingiems scenarijams – viename padėtis euro zonoje iš lėto gerėja, o kitame – blogėja. „Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys siaura, slidžia aukšto kalno ketera. Vienoje pusėje – status šlaitas, bet čia padėtis nėra labai katastrofiška, kitoje – bedugnė, lemianti labai blogą scenarijų“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu darbo atlyginimas sudaro tik apie 40 proc. gyventojų gaunamų pajamų. Kita dalis – nuosavybės pajamos (dividendai, palūkanos), socialinės išmokos ir iš šešėlio gaunami pinigai. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų išlaidos šiuo metu 8-9 mlrd. litų viršija oficialias pajamas. „Šie milijardai – galimas šešėlis. Jei visos šios pajamos būtų apmokestinamos – tai biudžetas būtų subalansuotas ir net perteklinis.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Tarp liudytojų, pardavusių automobilius įtariamajam Janui Kurickiui (krepšininko Valdemaro Chomičiaus giminaičiui), kuriam pareigūnai atidavė sprogmens imitacija virtusią transporto priemonę be jokio patikrinimo. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį tęsė liudytojų apklausą baudžiamoje byloje, kurioje vilnietis verslininkas Janas Kurickis kaltinamas didelės vertės svetimo turto prievartavimu bei narkotinių medžiagų laikymu.

Intensyviai plėsdamas grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą „Swedbank“ tokius bankomatus įrengė visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Iš viso yra įrengti 95 grynuosius pinigus priimantys bankomatai įvairiuose Lietuvos miestuose, tai sudaro 71 proc. visos rinkos. „Swedbank“ duomenimis, pinigų įnešimo bankomatai sparčiai populiarėja – jais naudojasi 35 proc. daugiau banko klientų nei prieš metus.

Alytaus ir Marijampolės apskrityse veikiančioms įmonėms „Swedbank“ jau išmokėjo 97 proc. draudimo išmokų už valstybės draustus indėlius banke „Snoras“. Šio banko filialuose Marijampolėje ir Alytuje indėlius laikiusioms įmonėms iš viso nuo gruodžio 14 d. buvo sugrąžinta 24,3 mln. Lt indėlių. „Draudimo išmokos už banke „Snoras“ laikytus indėlius mokamos operatyviai  ir beveik visos sumos indėlininkams jau yra grąžintos.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.