swedbank

Labiausiai mažmeninės prekybos augimą skatinęs ne pirmojo būtinumo prekių - garso ir vaizdo įrangos, informacijos ir ryšių technologijų - vartojimas rodo, jog pastebimo ekonomikos sulėtėjimo, o juo labiau ekonomikos recesijos ženklų Lietuvoje dar nėra, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Mažmeninė prekyba šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, augo 21,8 proc.

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė didžiausią atgarsį šiemet sukėlusius kriminalinius įvykius. Žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Kaip rodo statistika, gruodį išauga beveik visos namų ūkių išlaidų eilutės. Nors liūto dalis tenka būsto šildymui, ne ką mažiau reikšmingos yra sezoninės išlaidos didžiosioms metų šventėms – vaišių stalui, dovanoms ir šventinėms pramogoms. Dėl šios priežasties „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai apie šventes ragina prisiminti dar vasarą, o šventėms trypčiojant tarpduryje nusprendė pasidomėti, kaip pavyko joms pasiruošti.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“, kurio tikslas įkvėpti mokiniams noro mokytis, sulaukė Jungtinių tautų vystymo programos (JTVP) Lietuvoje palaikymo.

„Swedbank“ bankas Latvijoje kilus ažiotažui dėl galimo bankroto prarado 176,1 mln. latų (apie 250 mln. eurų), arba daugiau nei 10 proc. nuo bendros apimties. Apie tai pranešė Finansų ir kapitalo rinkos komisijos vadovė Ana Dravniecė, praneša „Interfax“. Pasak A. Dravniecės, vien iš bankomatų gruodžio 9 – 14 dienomis buvo atsiimta 40,5 mln. latų. Anksčiau „Swedbank“ skelbė, kad dar antradienį, gruodžio 13 dieną, grynųjų pinigų išėmimo operacijos vėl vykdomos įprastu režimu.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba.Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba. Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Valdžios siekis kamšyti biudžeto skyles apmokestinant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kitus prabangos daiktus bei ant bankuose juodai dienai gyventojų laikomų pinigų palūkanas sulaukė audringų visuomenės reakcijų, o ketinimas nepervedinėti 2 proc. mokesčių į privačius pensijų fondus ne vieno ekonomisto buvo įvardytas kaip vagystė. Mokesčių siūlymai – pasiruošimams rinkimams Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas dr.

Socialinių tinklapių tyrimų kompanijos „Orgnet.com“ atliktas tyrimas parodė, kaip gandai savaitgalį paskatino Latvijos gyventojus užsipulti Švedijos bankus, rašo portalas „ReadWriteWeb“. Bankų sektoriaus atstovai tai vadina pirmąjį socialinės žiniasklaidos sukeltą bankų klientų antplūdį per visą istoriją. Kiti pareigūnai sako, kad klaidinančios informacijos kampanija galėjo būti tyčinis mėginimas Europos skolų krizės metu destabilizuoti Latviją.

SEB bankas, trečiadienį pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, sulaukė pastarųjų sujudimo. „Taip, matome, kad tikrai žmonės aktyviau ateina, ir mes tai žinojome, ruošėmės ir stengėmės maksimaliai savo darbą organizuoti, kad žmonėms reikėtų kuo mažiau praleisti laiko eilėse“, - naujienų agentūrai ELTA sakė SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Studentai, kurie šį rudenį buvo sudarę valstybės remiamų paskolų sutartis su banku SNORAS jau šią savaitę (nuo gruodžio 15 d.) galės kreiptis į kitus bankus ir pasirašyti naujas paskolų sutartis likusiai neišmokėtai sumai.Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį su banku SNORAS buvo sudaryta 720 sutarčių.

Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, pasiūlyti taupymo sprendimai biudžeto problemų neišspręs. „Surinkti šimtą milijonų galima remiantis tik optimistiniais skaičiavimais, labai gali būti, kad su visomis šiomis reformomis pajamos į valstybės biudžetą nepadidėtų, nes kai kurie asmenys pajamas imtų slėpti ir pan.“, – aiškino jis. Pasak ekonomisto, itin daug triukšmo sukėlęs automobilių mokestis turėtų būti universalus visiems, o ne keliasdešimčiai tūkstančių automobilių.

Nuosavas būstas – daugeliui net ir vidutines pajamas gaunančių vilniečių atrodo neįgyvendinama svajonė, o po Lietuvoje ir pasaulyje praūžusios ekonominės krizės jis tapo finansinių problemų ir skolų šaltiniu. Kita vertus, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, nuosavas būstas sostinėje įperkamas. Gruodžio 14 d. „Swedbank“ pristatė būsto įperkamumo indeksą, kuris atskleidžia, ar namų ūkio narių gaunamas atlyginimas yra pakankamas norint įsigyti būstą.

Šį rudenį valstybės remiamų paskolų sutartis su banku „Snoras“ sudarę studentai nuo gruodžio 15 d. su kitais Lietuvos bankais galės pasirašyti naujas sutartis likusios paskolos išmokėjimui, pranešė Valstybinis studijų fondas. Trečiadienį bus patvirtintas sąrašas studentų, kurie galės pasirašyti sutartis likusiai neišmokėtai paskolos sumai.

Vakar Šiauliuose „Swedbank“ klientai buvo užgulę kasas, buriavosi prie bankomatų. Penktadienį socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandai, kad „Swedbank“ ištiko finansų krizė, bet šiauliečiai rinkosi ne dėl Latvijoje paskleistų gandų – jie į banką ėjo pasiimti pensijų. Apgultis pensijų dieną Vakar nuo pat ryto dėl klientų gausos „Swedbanko“ padalinio Šiauliuose durys buvo laikomos atidarytos.

Gandai dėl galimų „Swedbank“ problemų neturi jokio pagrindo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Natūralu, kad dėl vieno banko problemų kam nors pasitaiko patogi proga papokštauti dėl kitų bankų. Labai apgailestauju, jei kas nors čia mato kažką juokingo, bet tikrai jokios informacijos neturime ir manome, kad šiuo atveju visiškai nėra pagrindo panikuoti“, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo finansų ministrė.

Latvijos saugumo policija pradėjo baudžiamąjį procesą dėl gandų apie „Swedbank“ bankrotą, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją šalyje. Apie tai pirmadienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams pranešė šalies premjeras Valdis Dombrovskis. Panika iš pradžių kilo regionuose, o sekmadienį vakare prie bankomatų ilgos eilės nusidriekė ir Rygoje. Kai „Swedbank“ bankomatai buvo ištuštinti, žmonės nuskubėjo prie kitų bankomatų.

Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienį pareiškė, kad banko pozicijos daugiau nei stabilios, ir gandai apie jo bankrotą nepagrįsti. „Tai visiškai nepagrįsti gandai, kurie skleidžiami socialiniuose tinkluose. Banko pozicijos daugiau nei stabilios“, – pabrėžė „Swedbank“ atstovas Thomas Backtemanas, pridūręs, kad tokie gandai skleidžiami ne tik apie „Swedbank“, bet ir apie visus Švedijos bankus.

„Swedbank“ vadovas Antanas Danys dėl situacijos Latvijoje teigia, kad  Lietuvoje nerimauti nėra pagrindo. „Bankas turi pakankamai lėšų, sumų apriboti mes neketiname. Veikiame įprastu režimu,  98 proc. bankomatų Lietuvoje  veikia ir išduoda pinigus“,  – teigė A. Danys. „Lietuvoje gruodžio mėnesį visada žmonės šiek tiek suaktyvėja, bet šiuo metu tai nėra išėję už įprastų ribų. Klientai Lietuvoje  elgiasi racionaliai. Bendras nuėmimas yra normalus, – sakė jis.

Banko „Swedbank“ valdybos pirmininkas Latvijoje Maris Mancinskis pirmadienio rytą sakė, kad klientai Latvijoje atsiėmė daugiau nei 10 mln. latų indėlių. Pinigus iš banko atsiėmė 10 tūkst. klientų. M. Mancinskis pabrėžė, kad atsiimtų pinigų suma nepaveiks banko operacijų, nes sudaro tik vieną procentą visų indėlių, pranešė „nozare.lv“. Pirmadienio rytą „Swedbank“ klientai galėjo pasiimti pinigų iš 170-ies bankomatų, 130 – jau ištuštinti.

Latvių pareigūnai ėmė aiškintis, kas galėjo paskleisti savaitgalį kilusius gandus dėl „Swedbank“ banko sunkumų. Pirmoji informacija apie tai, kad žmonės pradėjo masiškai gryninti pinigus iš „Swedbank“ sąskaitų, dar praėjusios savaitės viduryje atkeliavo iš Ventspilio. Iki sekmadienio eilės prie bankomatų nusidriekė jau ir Rygoje, skelbia DELFI.lv. Kadangi kilus ažiotažui „Swedbank“ bankomatuose pinigai greitai baigėsi, klientų eilės išsirikiavo ir prie kitų bankų bankomatų.

Daugelis Panevėžio įmonių šiemet savo darbuotojus Kalėdų ir Naujųjų metų proga pamalonins kukliau nei pernai ar užpernai. Taupydamos pinigus jos pobūvius nukelia į 2012-ųjų pradžią, renkasi pigiau kainuojančius atlikėjus. Per ekonominį pakilimą solidžių sumų darbuotojų kalėdiniams ir naujamečiams vakarėliams bei dovanoms negailėjusios įmonės neskuba atleisti užėjus krizei susiveržtų diržų, o kai kurios dar labiau taupo. „Mūsų bendrovei šie metai finansiniu atžvilgiu vieni prasčiausių.

Paskelbus apie „Snoro", užėmusio apie dešimtadalį rinkos, bankrotą prasidėjo lietuvių migracija tarp bankų ir nebyli bankų kova atsigriebti kuo didesnę atsilaisvinusią rinkos dalį. Nenuostabu, kad valstybei nacionalizavus „Snorą“, o Lietuvos bankui vėliau pareiškus, kad šis bankas bankrutuoja, lietuviai nusivylė šalies bankų sistema. „Veido“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad šiandien bankais nepasitiki 45 proc. respondentų, dar 23,2 proc.

Valstybės remiamų paskolų sutartis su „Snoro“ banku sudarę studentai dėl neišmokėtos paskolos dalies galės kreiptis į kitus šias paskolas teikiančius bankus. Siekdama sudaryti lankstesnes paskolų teikimo sąlygas, Vyriausybė pakoregavo valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Naujas sutartis dėl likusios paskolos dalies išmokėjimo studentai turės sudaryti iki šių metų pabaigos. Valstybės remiamas paskolas studentams šiuo metu teikia penki bankai – Nordea, Swedbank, DnB, Šiaulių ir Ūkio bankai.

Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ paskolinti iki 3,3 mlrd. litų draudimo išmokų mokėjimui finansuoti. Tokios skolos „lubos“ nustatytos atsižvelgiant ne tik į Indėlių draudimo fondui reikalingą papildomų lėšų sumą, bet ir sudaro galimybę palaipsniui realizuoti vertybinius popierius, į kuriuos investuotos minėto fondo lėšos.

Dengdami šv. Kūčių ir Kalėdų stalą, vaišėms lietuviai ketina skirti apie 150 litų, dovanoms – dar iki 100 litų. Europos gyventojai šventėms vidutiniškai ketina išleisti 571 litą, o dovanoms skirta suma sieks 1226 litus, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas. Kaip teigia atlikto tyrimo rengėjai, šiemet dauguma Lietuvos gyventojų ketina nemažinti šventinių pirkinių biudžeto arba netgi jį ir padidinti.

Žinia apie banko nacionalizavimą per vieną naktį pasiejo nepasitikėjimo sėkla kitomis finansinėmis įstaigomis. Po to, kai Lietuvoje griuvo „Snoro“ bankas , Estijos gyventojai, laikę santaupas ar indėlius šiame banke Talino filiale, suskubo jus atsiimti, tačiau perduoti kitiems bankams neketina. Kaip sakė Talino „Seb“ banko analitikas Tarmo Uve, po įvykio su „Snoru“ gyventojai irgi pradėjo atsiimti indėlius ir iš šio banko.

PVM didinti negalima mažinti išlaidas. Kur padėti kablelį? Lingvistas pasakys, kad kablelį galima dėti tik vienoje šio sakinio vietoje, ekonomistas paantrins. Dabar jau nedaug kam kyla abejonių, kad euro zona yra ant antros recesijos slenksčio, o tai turės reikšmingą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Sumažintos BVP augimo prognozės reiškia ir mažesnes valstybės mokestines pajamas, bei gerokai didesnį biudžeto deficito ir BVP santykį.

SEB bankas trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė visuomenei tvarką, kaip bus organizuotas indėlių išmokėjimas „Snoro“ indėlininkams. SEB banko banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika  teigė, kad SEB išmokės pinigus gyventojams visoje šalyje, o verslo įmonėms – tik Vilniaus regione. Pasak banko atstovų, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dar nėra gauta nei indėlininkų sąrašų, nei pinigų.

Juridiniams asmenims draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos - draudimo išmokų mokėjimo - įgyvendinimo.

Bankų duomenimis, klientų antplūdis pastarosiomis dienomis išaugo nuo keliolikos procentų iki kelių kartų, priklausomai nuo banko dydžio. Dažniausiai žmonės ir įmonių atstovai bankuose nori atsidaryti sąskaitas, išsiimti mokėjimo kortelę ir naudotis internetine bankininkyste, rašo delfi.lt. „Pastebėjome, kad klientų srautas padidėjo, akivaizdžiai matyti, kad yra daugiau žmonių, kurie mūsų banke atsidarinėja naujas sąskaitas, užsisako mokėjimo korteles.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Apie banką „Snoras“ skaitykite čia Apie banką „Danske“ skaitykite čia Apie „Nordea“ skaitykite čia Apie DNB skaitykite čia „Swedbank“ atstovės laukiu gerdamas kavos puodelį – atsigerti pasiūlo prie durų priėmęs vaikinas.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, sąskaitose liko įšaldytos žmonių ir įmonių lėšos. Bent iš dalies naudotis banko sąskaitose turimais pinigais gyventojams leista jau ketvirtadienį. Juridiniams asmenims, tiesa, su tam tikrais apribojimais, taip pat leista pervesti ar išimti lėšų - iki 500 litų per dieną iš kiekvienos savo sąskaitos.

Likus savaitei iki valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymo pabaigos į bankus dar nesikreipė daugiau nei 1700 studentų, pageidavusių tokios rūšies paskolos ir kuriems buvo patvirtinta valstybės garantija. Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį buvo atrinktos 7259 studentų paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau kol kas pasirašyta tik 5525 paskolų sutarčių.

Į banką Vilniuje įsiveržęs ginkluotas vyras  peiliu grasino klientams ir darbuotojams. Jį sutramdė ne apsaugos darbuotojai, bet kartu su juo buvęs kitas vyras. Manoma, kad užpuoliką sutramdęs vyras buvo jo tėtis. Tai nutiko „Swedbank“ padalinyje, kuris yra įsikūręs greta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Vytenio gatvėje, – rašo lrytas.lt. Vienas liudytojų pasakojo, kad įsibrovėlio išsigando ne tik klientai, bet ir banko apsaugos darbuotojai.

Trečiojo šių metų ketvirčio BVP augimas buvo paskutinis, kai galėjome stebėti vis didėjančius ekonomikos augimo tempus. Po gilaus nuosmukio vykęs spartaus ekonomikos atsigavimo laikotarpis baigiasi ir nuo šiol ekonomika augs lėčiau. Eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 m. pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų.

48 metų Janas Kurickis nuteistas pagrįstai už tai, kad praganė išnuomotą brangų krautuvą. J.Kurickis, kuris grąsino susprogdinti „Swedbank" pastatą, birželį nuteistas už tai, jog 2009 metais praganė brangų krautuvą "Bob Cat", išnuomotą iš vienos lizingo bendrovės. Taip penktadienį nutarė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, kuriuo jis prašo išteisinti ir sumažinti skirtą baudą.

Emigracija nuslūgs, tačiau imigracija šiek tiek ūgtelės. Kasmet neteksime 19,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, sako Vaida Šečkutė, „Swedbank“ vyr. ekonomistė. „Sumažėjusi emigracija neužkirs kelio darbo jėgos mažėjimui. Darbo jėga ne tik mažės, bet ir pradės sparčiai senti. Daugiausiai neteksime 15- 24 metų amžiaus gyventojų. Darbo jėga taps labiau patyrusi ir išsilavinusi“, - spaudos konferencijoje pastebėjo V. Šečkutė.

Įgyvendinęs anksčiau skelbtus planus, švedų bankas „Swedbank“ iš savo padalinio Estijoje perėmė banko padalinius Lietuvoje ir Estijoje. Estijos verslo naujienų svetainė „dv.ee“ praneša, kad „Swedbank“ savo padaliniui Estijoje už šią transakciją sumokėjo 340 mln. eurų. Tai matyti iš „Swedbank“ trečiojo ketvirčio finansinės ataskaitos. Apie planus pakeisti Lietuvos ir Latvijos „Swedbank“ priklausomybę paskelbta šią vasarą, aiškinant tai siekiu pagerinti lėšų valdymą ir veiklos efektyvumą.

„Swedbank“ Lietuvoje 2011 m. trečiojo ketvirčio pelnas siekė 131 mln. litų, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo pasiektas 49 mln. litų pelnas. Ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ketvirčio pajamos išaugo 14,8 procento, didžiausios įtakos tam turėjo grynųjų palūkaninių pajamų padidėjimas. Po finansinio sunkmečio laikotarpio Lietuvos ekonomika atsigavo sparčiau nei tikėtasi.

„Anksčiau dėl būsto paskolos žmonės nuspręsdavo per dvi, daugiausiai per penkias dienas. Šiandien padėtis pasikeitė – apie būsto paskolą galvojama mažiausiai dvi savaites, mėnesį ar dar ilgiau“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. „Labai stiprus faktorius, kuris lemia žmonių apsisprendimą, pirkti būstą ar ne, yra, aišku, kaina. Tačiau taip pat ir lūkesčiai“, – sakė „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų nebuvo trumpalaikis pasitikėjimo susvyravimas. Euro zonos valstybių skolos problemos išlieka itin aktualios, o Europos institucijos dar nesugebėjo surasti adekvataus, greito ir įtikinančio jų sprendimo būdo. Nerimas dėl eksporto rinkų tvarumo neaplenkė ir Lietuvos gyventojų bei įmonių – pastaruoju metu pasitikėjimo rodikliai pastebimai sumažėjo.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

„Padėtis Baltijos šalyse jau stabilizavosi, bet ir šiandien dirbame taip, lyg prieš baisiausią scenarijų“, – trečiadienį Stokholme atidarydamas „Swedbank“ metinę ekonomikos konferenciją sakė banko prezidentas Michealas Wolfas. Pasak banko vadovo, tai scenarijus, pasikartojantis kas 25 metus. Jis nelaukiamas ir labai grubus – bendrojo vidaus produkto kritimas, aukštas nedarbo lygis, būsto kainų kritimas daugiau nei 30 proc., devalvacija Latvijoje ir Lietuvoje, Graikijos krizė.

„TNS Gallup" tyrimų duomenimis, šiuo metu populiariausios veiklos tarp lietuvių yra knygų skaitymas, aktyvus poilsis gamtoje, kelionės po Lietuvą ir maisto ruošimas savo malonumui. Savęs tobulinimas populiariausias tarp jaunų žmonių, mat su amžiumi smarkiai krinta tuo užsiimančių skaičius. Valgio gaminimas – mažiausiai priklausomas nuo apklausoje dalyvaujančių amžiaus, tuo mėgaujasi apie 30 procentų lietuvių nuo 15 iki 75 metų.

„Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 32 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dalyvauti daugiabučio modernizavime, jei po to sąnaudos už šildymą sumažėtų nuo 41 iki 60 proc. Tokį energetinį efektyvumą pasiekia dauguma atnaujintų pastatų. Pasibaigus vasarai vis dažniau prisimenamas artėjantis šildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai ištekliai ir augančios šilumos kainos skatina ieškoti būdų taupyti.

Pastebėję ir įvertinę augantį klientų poreikį atsiskaityti mokėjimo kortele, transporto paslaugų tiekėjai savo transporto priemonėse ėmė diegti elektroninius kortelių skaitytuvus. „Swedbank“ verslo bankininkystės specialistai tokį procesą vertina teigiamai, kadangi tai rodo, jog atsiskaitymą kortele vis labiau priima ir tradiciškai konservatyvios paslaugų sritys, kuriose iki šiol buvo įprasta atsiskaityti grynaisiais.