swedbank

Bendras palankumo verslui Lietuvoje rodiklis per metus beveik nepasikeitė, tačiau svarbu tai, jog daugiausiai pažangos padaryta prasčiausiai verslo vertintose srityse – finansų ir darbo rinkose. Pagal bendrą palankumą verslui Lietuva yra tarp 36% pirmaujančių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgiant į Baltijos jūros regioną Lietuvai būtina pasitempti ir tęsti reformas.

„Swedbank“ duomenimis, gyventojų, finansines operacijas atlikusių programėle išmaniajame telefone, per tris vasaros mėnesius padaugėjo 23 proc., o vietinių pavedimų buvo atlikta 41 proc. daugiau lyginant su pavasario mėnesiais. Vartotojai vasarą dažniausiai pervedė nedideles sumas – pusė pavedimų buvo iki 200 Lt, o prie mobiliosios bankininkystės dažniausiai jungėsi pirmadieniais ir penktadieniais.

Estijoje nuo gruodžio pirmos dienos „Swedbank“ klientams įsigalios nauji tam tikrų bankinių paslaugų tarifai. Brangs pinigų išgryninimas iš bankomatų (nuo 0,4 proc. iki 0,5 proc. nuo išgryninamos sumos). Taip pat bus keliami eurais atliekamų operacijų įkainiai. Iki šiol 0,96 euro kainavusios eurų pervedimo operacijos tarp vietos ir užsienio bankų branginamos iki 1,25-1,50 euro. Norintiems gauti banko sąskaitos išrašą, ši paslauga „Swedbank“ padaliniuose kainuos nebe 1,60 euro, o 2 eurus.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

Atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos vartotojų neatpažįsta netikro pranešimo. Vertinant situaciją pasauliniu mastu, šis rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia 50 proc. Šiuo metu potencialios internetinės aukos yra lengvai įviliojamos į kenkėjišką puslapį arba įkalbamos atsiversti paštu atsiųstą virusu užkrėstą failą. Įtartini laiškai „Didžioji netikrų pranešimų dalis patenka per elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Tai dvi pagrindinės žmonių tarpusavio bendravimo priemonės.

Turbūt visi pamenate pasaką apie Alisą stebuklų šalyje, kurioje iš pirmo žvilgsnio nelogiškos vaikiškos fantazijos turi visai logiškų pasekmių. Stebuklų šalies paraleles galėtumėme pritaikyti ir dabartinėms pasaulio finansų sistemos realijoms, kurioje pinigai po truputį praranda vieną iš savo esminių funkcijų – kaupti vertę. Palūkanų normos yra ne tik istorinėse žemumose – jos yra visiškai arti nulio, o kai kur jau ir apvalus nulis.

Per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 61 mln. litų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir akcizų, rašo „Lietuvos žinios“. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio per tą patį laikotarpį gauta beveik 154 mln. litų, arba 4 proc. daugiau nei planuota. Kad šiemet nacionalinį biudžetą tempia būtent gyventojų pajamų mokestis, neabejoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

Lietuviai yra nuosavo būsto mėgėjai. Jie Europos Sąjungoje (ES) pirmauja ne tik pagal nuosavų būstų įsigijimą, bet ir pagal nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis įsigytus būstus. Būsto nuoma – tik laikinas sprendimas „Swedbanko“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą. Net 85,3 proc. jų būstus yra įsigiję nuosavomis lėšomis. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra visoje ES, ją lenkia tik Rumunija (96,9 proc.

Dauguma Lietuvos ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai stokoja finansinio raštingumo žinių ir dėl šios priežasties gali susidurti su problemomis baigę mokyklą ir pradėję savarankišką gyvenimą. Tai parodė trečią kartą „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto organizuotos Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atlikta apklausa. Pedagogų nuomone, jaunuoliams labiausiai trūksta asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

Šiais metais Estijos ekonomika turėtų ūgtelėti 3 proc., tačiau dėl didelio būrio bedarbių, auga skaičius tų, kurie vos vos patenkina pirmosios būtinybės poreikius, o tai didina vadinamojo „paveldimo skurdo“ riziką, kai ateinančioms kartoms bus sunku ištrūkti iš skurdo aplinkos, informuoja err.ee. „Swedbank“ padidino šių metų ekonomikos prieaugio prognozę, tačiau sumažino kitų metų prognozuojamus rodiklius. 2012 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3 proc. - 0,3 proc.

Liko savaitė, kai didžiųjų miestų gatves užpildys akademinis jaunimas. Dalis jų žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, kurie vilioja, bet tuo pačiu ir baugina. „Kaip brangu gyventi ir kaip sunku sutaupyti“, nustemba naujai „iškepti“ studentai. Tokia nuostaba natūrali, kadangi jaunuoliams tenka patiems priimti finansinius sprendimus.

Puodelis kavos ar atostogos užsienyje su visais patogumais metų pabaigoje? Dažnas kavinių lankytojas, gurkšnodamas kasdienę kavą už 5 litus, tokio klausimo sau neužduoda. Tuo tarpu skaičiai glumina: kasdien 5 litus kavai skiriantis gyventojas per mėnesį išleidžia vidutiniškai 150 litų, per metus - daugiau nei 1,8 tūkst. litų.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos tapo prastesnės nei buvo pavasarį, tačiau Lietuvai skolų krizės poveikis išliks nedidelis, skelbia „Swedbank“. Euro zonos padėtį blogina įvykę rinkimai Graikijoje, Prancūzijoje ir Vokietijos nesutarimai dėl taupymo priemonių, Ispanijos bankų krizė ir daug brangesnė nafta. Lietuvos padėtis geresnė tik dėl jos pagrindinių prekybos partnerių, kuriems pavyks išvengti recesijos. Tai lems ir Lietuvos ūkio augimą.

Neseniai į akcijų biržas įžengė gerai žinomas „Facebook“. Buvo prognozuojama didelė šio socialinio projekto akcijų paklausa ir nuolat kylanti jų kaina, tačiau realybė šiuo metu kiek kitokia. Na, bet projektas ir toliau sėkmingai gyvuoja, kuris jau tapo daugelio pasaulio žmonių gyvenimo dalimi. Facebook'ą galima būtų prilyginti pramogai-paslaugai, tačiau yra nemažai žmonių, kurie Facebook'o pagalba parduoda savo gaminius ir didina savo klientų skaičių.

Užkasęs pinigėlį Buratinas laukė, kol užaugs pinigų medis. O jis kaip neauga, taip neauga. „Ką daryti, kad šeimos pinigai neišsilakstytų kaip katinai?“ – klausiame Odetos Bložienės, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės. Kodėl nuolat stinga pinigų? Pinigai – ribotas išteklius, o žmonių poreikiai ir norai – ne. Vis dėlto dažnai piniginėje vėjai švilpia ne todėl, kad per mažai uždirbame, o todėl, kad trūksta įgūdžių ar ryžto valdyti išlaidas.

Antrąjį šių metų ketvirtį eksportas augimas to meto kainomis sulėtėjo iki 3,6 proc., kai pirmąjį šių metų ketvirtį augimas dar siekė 11,4 proc., teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, didžiausią įtaką prastesniems antrojo ketvirčio rezultatams turėjo vienkartiniai veiksniai - mažesnis naftos produktų eksportas, nulemtas penkias savaites trukusio remonto naftos perdirbimo gamykloje.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 5,4-5,7 proc., prognozuoja ekonomistai. Be to, Latvija antrąjį metų ketvirtį bus sparčiausiai auganti ekonomika Europoje, įsitikinę ekspertai. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Martino Kazako, Latvijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį toliau augs kaip ir eksporto bei gamybos apimtys. Pajamos, gaunamos iš mokesčių, taip pat rodo, kad šalies BVP turėtų toliau augti. Tačiau šalies augimas sulėtės.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Naujausias Europos Komisijos (EK) viešosios nuomonės apie eurą (Eurobarometro) tyrimas rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad yra nepakankamai informuoti euro klausimu. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, ir Lietuva, ir Latvija kitų metų pradžioje greičiausiai tenkins Mastrichto kriterijus ir nuo 2014 metų galėtų pradėti išnaudoti visus narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje teikiamus privalumus.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Didžioji dalis lietuvių sutiktų reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos išvengtų finansinių sunkumų netekus artimojo. 20 proc. gyventojų šiam tikslui galėtų atsidėti iki 30 litų per mėnesį, ketvirtadalis – nuo 30 iki 50 litų. Dar ketvirtadalis gyventojų finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį. Kas trečias gyventojas teigia, kad negalėtų skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai. Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės (be naftos produktų) produkcija jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.

Švedijos žiniasklaida pranešė apie šalyje plintantį pavojingą Trojos virusą „Citadel“, vagiantį „Swedbank“ ir SEB bankų klientų prieigos prie savo paskyros prisijungimo duomenis ir siunčiantį juos į serverį Rusijoje. Dienraštis „Svenska Dagbladet“ pranešė, kad šis virusas plinta kompiuteriuose, kuriuose naudojamos „Internet Explorer“ arba „Firefox“ naršyklės.

Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažino iki rekordinio lygio – 0,75 procento. Tai lėmė, kad visų bankų vartojamųjų ir būsto paskolų palūkanos yra mažiausios. Nepaisant šios žinios ir besitęsiančio, nors ir sulėtėjusio, Lietuvos ekonomikos augimo, gyventojai paskolomis nelinkę susivilioti. Istoriškai mažos palūkanos „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad palūkanos tiek litais, tiek eurais yra rekordiškai mažos.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Bankų DNB, „Swedbank“, SEB ir bendrovės „G4S Lietuva“ veiksmai galimai ribojo konkurenciją pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose, skelbia Konkurencijos taryba (KT). Kaip skelbia KT pranešimas apie tyrimo išvadas buvo išsiųstas šioms keturioms bendrovėms bei „First Data Lietuva“ ir „Eurocash1“. Taryba pažymi, kad tai tik preliminarus vertinimas ir  pranešimo išsiuntimas nereiškia, kad jau yra nustatyta, jog minėtos bendrovės padarė pažeidimą.

Darbdaviai tikina, kad darbuotojai dirbti kokybiškai motyvuojami skatinant, o ne baudžiant už nusižengimus. Tokią tendenciją pastebi ir darbo rinkos specialistai, jie pabrėžia, kad neretai, kai ateina metas bausti darbuotoją, darbdaviai užsimerkia. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami darbuotojai, dirbę smulkiose šalies įmonėse, atskleidė susidūrę su kitokia realybe ir pasakojo apie nereglamentuotas pinigines baudas už įvairiausius, net itin smulkius ar nuo jų nepriklausančius, nusižengimus.

Vos daugiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti pasirinkta profesija ir esama darboviete. Kas šeštas norėtų visai kitos specialybės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesiryžta keisti nemėgstamos profesijos – baimė prarasti finansinį stabilumą.

Vos daugiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti pasirinkta profesija ir esama darboviete. Kas šeštas norėtų visai kitos specialybės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesiryžta keisti nemėgstamos profesijos – baimė prarasti finansinį stabilumą.

Panevėžio tarybos narys, verslininkas, buvęs bendrovės „Iglus“ vadovas Mantas Leliukas bene pirmasis Lietuvoje privertė banką susimokėti už padarytą klaidą. Iš bendrovės „Swedbank lizingas“, atsiuntusios jam pranešimą apie neva jo beveik 3 milijonų litų skolą, jis su žmona prisiteisė 13 tūkstančių litų kompensaciją. Per mėnesį – antroji pergalė „Lietuvos teisinėje sistemoje pagaliau matau pragiedrulių. Pasirodo, kad tie, kurių rankose pinigų maišai, nebūtinai triumfuoja teismuose.

Europos centrinis bankas skolina šimtus milijardų eurų bankams, kad šie juos padėtų atgal į centrinį banką. Kam to reikia? „Gyventojas turi būstą, pajamų – ne, bankui jį užstato ir už tai paprašo 0,5 mln. litų, nors tokių pinigų neturi. Tai milžiniški pinigai, jis jų gal neuždirbs per dešimt metų. Jei šis žmogus atsargus, didžiąją dalį pinigų investuos atgal.

Kol Konstitucinis teismas sprendžia, ar įmokų į II pakopos pensijų kaupimo fondus mažinimas neprieštarauja šalies Konstitucijai, trečiadienį Seime vyko diskusija apie kitą taupymo senatvei alternatyvą – III pakopos pensijų fondus. Kol kas neaišku, ar ketvirtadienį turimas svarstyti pensijų sistemos reformos įstatymo projektas vėl nebus išbrauktas iš darbotvarkės. Diskusijos dalyviai akcentavo finansinį visuomenės neraštingumą ir nesirūpinimą lėšų kaupimu senatvei.

Pastaruoju metu Seime gana dažnai įregistruojami siūlymai maisto produktams taikyti lengvatinį PVM tarifą. Tačiau visuotinio Seimo narių palaikymo tokios iniciatyvos nesulaukia, nepritaria tam ir Vyriausybė, apskritai neigiamai ir kategoriškai nusiteikusi įvairių lengvatų atžvilgiu. Taiko labai mažai PVM lengvatų Seimo nariai – įvairių PVM lengvatų iniciatoriai – teigia, kad didelis PVM tarifas ne tik smaugia mūsų šalies vartotojus ir verslininkus, bet ir žlugdo šalies ekonomiką.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

„Swedbank“ ragina nepamiršti, kad ruošiantis atostogoms ir jų metu reikia išlikti budriems ir saugoti savo sąskaitų numerius, prisijungimo prie interneto banko kodus bei slaptažodžius. Pasak banko saugumo ekspertų, vasarą reiktų pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu ne tik atsiskaitant kortele, naršant internete, bet ir naudojantis socialiniais tinklais. „Vasarą žmonės yra labiau atsipalaidavę, praradę budrumą.

Pagaliau startuoja kiekvienos jaunos širdies taip trokštamas sezonas, kai iš stalčių traukiame akinius nuo saulės, garderobas tampa vis spalvingesnis, na ir, svarbiausia, prasideda nesibaigiančių koncertų po atviru dangumi, maratonas! Šiemet dar nepatyrusius malonumo apsilankyti gyvo garso koncerte po atviru dangumi, kviečiame jau šį šeštadienį (2012.06.16), 18 val. užsukti į „Swedbank“ terasą Vilniuje, adresu Konstitucijos pr.

Kipro finansų ministras šią savaitę perspėjo, kad šalis finansinės paramos gali paprašyti dar iki rinkimų Graikijoje, o Estija Kipre turi investicijų už maždaug 1 mlrd. eurų, rašo „Postimees“. Remiantis centrinio banko duomenimis, tiesioginių Estijos kompanijų ir individualių asmenų investicijų Kipre mastas siekia 643 mln. eurų, plius 11 mln. eurų vadinamųjų portfelinių investicijų ir 269 mln. eurų kitokio pobūdžio investicijų.

Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu. „Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.

Gegužę vartotojų kainos padidėjo 0,1 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 2,5 proc. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija ir toliau mažės, o visą vasarą netgi bus fiksuojama defliacija - kainų mažėjimas. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, labiausiai gegužę pabrango avalynė, drabužiai, tabako gaminiai ir komunalinės paslaugos, o dauguma maisto produktų ir transportas atpigo.

88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. 31 proc. namų atnaujinti neketina dėl to, kad neturi finansinių galimybių. „Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems - opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku.

Svetimų kraštų nebūna, tik keliautojas kartais jaučiasi svetimas. Ši vieno rašytojo mintis ypač aktuali vasarą, kai imame dairytis, kokiame „rojaus kampelyje„ atsipūsti nuo darbų.

Palaipsniui didėjantis išduotų paskolų kiekis, palyginti mažas namų ūkių įsiskolinimų skaičius ir verslo sukauptas kapitalas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių netrukus galime laukti verslo sektoriaus atsigavimo. Tokią nuomonę „Swedbank“ spaudos konferencijoje išsakė „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas Mintautas Miškinis. „Ateityje namų ūkių skolos lygis turėtų augti, o verslininkai gali tikėtis atsigavimo, – aiškino M. Miškinis.