swedbank

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

„Swedbank“ administraciniame pastate Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, atidaromas Būsto centras. Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų. Įkurti centralizuotą būsto konsultacijų biurą „Swedbank“ paskatino atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka ir besikeičiantys lietuvių įpročiai renkantis namus.

Kitas „Swedbank“ vystymosi etapas yra susijęs su kelių aukščiausios grandies vadovų pasikeitimu. Göran Bronner, dabartinis Rizikos vadovas, taps naujuoju Finansų vadovu. Håkan Berg, dabartinis Baltijos bankininkystės vadovas, bus paskirtas Rizikos vadovu. Naująja Baltijos bankininkystės vadove taps Birgitte Bonnesen, šiuo metu vadovaujanti Vidaus auditui.

Antrą mėnesį sukčiai elektroniniu paštu banko „Swedbank“ klientams siuntinėja e. laiškus ir prašo pateikti savo prisijungimų kodus, tačiau, pasak pareigūnų, iki šiol negauta nė vieno pareiškimo, kad žmonės nuo jų nukentėjo. Liepos viduryje sukčiai laiškus žmonėms siuntinėjo iš e. pašto dėžutės [email protected], dabar šie laiškai siunčiami iš [email protected].

Su „Swedbanko“ Lietuvoje valdybos pirmininku Antanu Daniu susitinkame jaukioje modernioje, saulės nutviekstoje banko kavinėje. Daugelį dizaino apdovanojimų pelnęs pastatas iš tiesų buria tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Įsikalbėjus su banko vadovu ima aiškėti, kad inovacijos, nuoširdumas, kokybė ir gera nuotaika – pagrindiniai banko vadovo prioritetai. „Aš tikiu savo darbu. Jis man patinka, tirpsta man rankose, – svajonių darbo kontūrus piešia A. Danys.

Ketvirtadienį  Statistikos departamentas skelbia šių metų antrojo ketvirčio BVP duomenis. Tikėtina, kad metinis ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo 7 procentus. Neįvykus didelių neramumų pasaulinėse finansų rinkose, kurie pablogintų pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas ir Lietuvos eksporto galimybes, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas dar paspartės. Tam teigiamos įtakos turės ir Europos krepšinio čempionatas, gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir augantis vartojimas.

Tokius asmenis, kaip Andersas Breivikas, Norvegijoje išžudęs beveik 100 žmonių, Lietuvos pareigūnai vadina „vienišais vilkais“. Manoma, kad tokių apstu ir Lietuvoje. Po kraupių įvykių Norvegijos saloje specialiosios tarnybos labiau ėmėsi kontroliuoti kraštutinių pažiūrų, ekstremistinių organizacijų ir pavienių asmenų veiklą Lietuvoje. Pastaruoju metu stebimi pavienių kraštutinių pažiūrų asmenų ryšių su Europos ekstremistinėmis organizacijomis ir judėjimais plėtimaisi.

Po audros Vilniuje, prie Swedbank pastato,  esančio  Konstitucijos pr. dingus elektrai kilo nedidelis gaisras. Dėl dingusios elektros buvo įstrigę liftai su žmonėmis.

„Swedbank“ nori pranešti, kad pastarosiomis dienomis platinamas el. pašto pranešimas yra sukčių bandymas gauti slaptus klientų bankininkystės slaptažodžių kodus. Bankas perspėja klientus, kad tokių laiškų jis nesiuntė, ir prašo klientų būti budriais. Dalis „Swedbank“ klientų gavo pranešimą, informuojantį apie interneto banko blokavimą. Pranešime prašoma pateikti kliento slaptažodžių kortelės kodus. Bankas primena, kad tokio pobūdžio pranešimų savo klientams jis niekada nesiunčia.

Teismas patenkino Vilniaus apygardos prokuroro Pauliaus Jablonsko prašymą suimti įtariamąjį grasinimu susprogdinti „Swedbanko“ pastatą Vilniuje. Jam skirtas mėnesio suėmimo terminas. 48 metų  įtariamasis Janas Kurickis atvežtas iš areštinės į antrą Vilniaus Teismą surakintas antrankiais. J. Kurickis - šiuo metu veiklos nevykdančios statybų bendrovės „Inter Baltic travel“ direktorius.

Kai požeminėje aikštelėje buvo demontuojamas automobilis „Ford Escort", pareigūnai aptiko dar vieną paliktą „kabluką“, kuriame, kaip manyta, padėta tikra bomba. „Kai gavome pranešimą apie tai, jog automobilis su sprogmenimis paliktas 71 aikštelėje, - Balsas. lt sakė pareigūnas, nenorintis viešint savo pavardės, - aptikome dar vieną, kuriame, kaip spėjome, padėta tikra bomba“. Kai išminuotojai patvirtino, jog „Ford Escort„ - tik imitacija, pradėjome kito automobilio paiešką.

Penktadienį, prieš 17 val., antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai apsupo penkiaaukštį namą Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Pareigūnai sulaikė 1963 m. gimusį vyrą, kuris, įtariama, grasindamas susprogdinti „Swedbank“ banko pastatą, reikalavo milijono eurų išpirkos. Operaciją stebėjusių aplinkinių namų gyventojų teigimu, „Aro“ kovotojai apsupo namą, o paskui vienu metu per langus ir duris įsiveržė į vieną iš antrajame aukšte esančių butų.

Kartais gali atrodyti, kad apie taupymą jau žinome viską ir nebėra čia apie ką kalbėti. Vis dėlto senos tiesos neretai užsimiršta, ypač kai padaugėja pagundų ir galimybių. Pajamoms pamažu pradedant kilti, pateikiame tai, ką  verta prisiminti siekiant susikurti tvarią finansinę gerovę. Kiekviena šeima turi turėti savo banką - asmeninį biudžetą. Nuolat stebėkite savo finansinę situaciją ir darykite pajamų ir išlaidų balansą.

(Papildyta 12:22 val.) Pranešimas apie banko „Swedbank“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančią bombą galėjo pakeisti šiandien ir penktadienį Vilniuje suplanuotų tarptautinių renginių vietas. Kadangi dauguma šių renginių svečių apsistos greta „Swedbank“ Konstitucijos prospekte esančiame viešbutyje „Radisson blu Lietuva“, šiandien dar buvo svarstoma, ar reikėtų keisti jų apgyvendinimo vietą.

07:02  val. Po vidurnakčio į įvykio vietą atvyko kriminalistai, ugniagesių mašinų ėmė mažėti. Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovas Viktoras Grabauskas apie 1 val. pranešė, kad tai buvo gerai padaryta galingo sprogmens imitacija. Pasak jo, tokio tipo sprogmuo primena naudojamus Afganistane, rašo Delfi.lt. Imitacija buvo padaryta taip, jog atrodė, kad tai – automobilis-bomba. 23.40 val. Specialiosios pajėgos jau skirstosi.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 7 metus Lietuvoje perkančių internetu padaugėjo daugiau nei 10 kartų. Šie skaičiai rodo, kad lietuviai pradeda vertinti apsipirkimo internetu patogumą, spartą ir didesnes pasirinkimo galimybes. Tačiau savo nišą elektroninėje prekyboje atranda ir tapatybės vagys bei sukčiautojai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis per paskutinius 7 metus Lietuvoje perkančių internetu padaugėjo daugiau nei 10 kartų. Šie skaičiai rodo, kad lietuviai pradeda vertinti apsipirkimo internetu patogumą, spartą ir didesnes pasirinkimo galimybes. Tačiau savo nišą elektroninėje prekyboje atranda ir tapatybės vagys bei sukčiautojai.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet. Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus „Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Pirmasis šių metų ketvirtis investuotojus privertė prisiminti pagrindines investuotojų pamokas: išskaidyti savo portfelį, įvertinti riziką ir nepasiduoti masinei panikai. ,,Pirmas ketvirtis buvo toks spalvotas, kad norisi susidėlioti šiokias tokias pamokas. Visi įvykiai buvo klasikiniai. Japonijos tragedija parodė, kad koncentruoti vertybinių popierių portfelio vienoje šalyje negalima.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais prasidėjusi negatyvių įvykių grandinė išsiūbavo finansų rinkas ir artimiausiu metu stabilumas jose neprognozuojamas. Nors įvykių pasekmės nėra tokios, kaip buvo piešiama niūriausiuose scenarijuose, tačiau jų poveikis aiškus –  pasaulinei ekonomikai atsigauti reikės daugiau laiko negu buvo manoma anksčiau.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

Daugiau nei du trečdaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventojų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų. Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Tenkindamas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, Vilniaus apygardos teismas dvi uždarąsias akcines bendroves įpareigojo valstybei grąžinti savavališkai užimtą daugiau kaip pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų ploto žemės sklypą prestižinėje sostinės Nugalėtojų gatvėje. Nagrinėjant teisme civilinę bylą pagal sostinės vyriausiojo prokuroro ieškinį buvo nustatyta, kad prieš 20 metų vilnietė A. Z. iš kito vilniečio nusipirko 82 kv.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Vienos iš populiariausių ir panevėžiečių mėgstamiausių picerijų „Arena Pizza“ šeimininkas Virmantas Kondrotas atsidūrė banko gniaužtuose. Klientų stygiumi net sunkmečiu nesiskundžiantis verslininkas patikino, kad piceriją valdanti bendrovė „ARN1“ yra verčiama bankrutuoti dėl agresyvaus banko puolimo. Siekia, kad subankrutuotų Įmonės direktoriaus teigimu, paskolą suteikęs „Swedbank“ nebenori eiti į kompromisą – staiga sumanė atsiimti visą paskolintą sumą.

Švedijos bankas „Swedbank“ mėgino užvaldyti bendrovės „Doleta“ ir galbūt jos akcininkų turtą, tačiau tam kelią užkirto Lietuvos teismai. Po nepavykusio bandymo, atrodytų, užsienio finansinė institucija turėjo atsiprašyti lietuviško kapitalo bendrovės „Doleta“ bent jau dėl patirto pažeminimo. Tačiau švedų finansinė institucija nesiruošia nieko atsiprašinėti. Užstatas nebepatenkino Tai aiškėja iš „Swedbank“ valdybos pirmininko Antano Danio „Respublikai“ atsiųstų atsakymų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šiauliuose pristatė 2011 metų Lietuvos ekonomikos tendencijų įžvalgas. Regiono įmonių situaciją gana optimistiškai vertino Sigitas Lokcikas, “Swedbank“ Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktorius. Įžvelgia ekonomikos atsigavimą „Ekonomikos atsigavimas šiemet bus daug spartesnis, nei praėjusiais metais, — teigė N. Mačiulis. — Pagrindinės priežastys — atsigauna investicijos ir pramonė.

Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose apmokestinamos net nesuteiktos paslaugos. Atidarei sąskaitą, bet ja nesinaudoji – mokėsi. Nori sąskaitą uždaryti ir gauti tą patvirtinančią pažymą – dar daugiau teks pakloti. Sako, tokia tvarka, ir taškas. Pasijuto apgautas Kauno rajono gyventojas Vytautas (pavardė redakcijai žinoma) pernai lapkritį ėmė tvarkyti dokumentus pensijai gauti. Kad ją pervedinėtų į banką, teko atidaryti sąskaitą.

Galimybe susigrąžinti dalį į valstybės biudžetą per 5 praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pernai pasinaudojo 69 proc. tokią teisę turinčių gyventojų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, trečdalis gyventojų praleidžia galimybę savo piniginę papildyti nereguliarių pajamų suma ir taip, pavyzdžiui, sumažinti pradelstus mokėjimus ar papildyti santaupas atostogoms.

Kreditų reitingų agentūra „Moody's“ Lietuvos vyriausybės išleistoms negarantuotoms dolerinėms obligacijoms skyrė Baa1 reitingą, rašo portalas „iStockAnalyst“. „Moody's“ teigia, kad šis reitingas Lietuvos vyriausybei buvo skirtas remiantis vidutine šalies ekonomine galia ir aukšta institucine galia. Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 17 tūkst. JAV dolerių per metus ir tai yra daugiau nei Baa reitingų kategorijos vidurkis.

„Šiais metais prognozuojame vidutinio verslo segmento kreditavimo augimą. Rinkai atsigaunant verslui prireiks naujų konkurencinių pranašumų, o tam būtini ir papildomi piniginiai srautai“, - verslo kreditavimo galimybių pristatyme šalies regionų verslininkams teigė Vytautas Bučiūnas, „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak V. Bučiūno, praėjusių metų statistiniai duomenys rodė bendrojo vidaus produkto augimą. Verslas vangiai budo iš sąstingio nedidindamas finansavimo iš bankų.

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus.

Beveik tūkstantis anksčiau paskolų turėtojams priklausiusių žemės sklypų, butų, pastatų, - toks, žiniatinklio „Biznews.lv„ duomenimis, yra Švedijos banko „Swedbank“ laimikis vien tik Rygoje. Įdomu, kad vietiniam banko skyriui nepriklauso nieko, kas pastaruoju metu buvo atimta iš skolininkų.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelstų mokėjimų, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų, skelbia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, išnagrinėję naujausius „Creditinfo“ renkamus Lietuvos gyventojų pradelstų mokėjimų duomenis.

Vyriausybės užmojį mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus šalyje bankai pasiryžę paremti ir atitinkamomis finansinėmis investicijomis. Bankai pažymi, jog, nustačius grynųjų pinigų operacijų apribojimus, būtų užtikrintas piniginių operacijų skaidrumas, bei žada plėsti banko paslaugų infrastruktūrą, mažinti elektroninių banko paslaugų įkainius bei keisti žmonių įpročius.

2010 m. daugiausiai perlaidų į Lietuvą sulaukta iš Jungtinės Karalystės, daugiausiai grynųjų pinigų išsiųsta į Rusiją. „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais 20 proc. išaugo grynųjų pinigų perlaidų skaičius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, naudojantis „Swed“ paslaugomis. Daugiausiai perlaidų į Lietuvą sulaukta iš Jungtinės Karalystės. Banko ekspertų paskaičiavimais, iš užsienio gautų „Western Union“ perlaidų skaičius, palyginus su 2009 metais, pernai išaugo 26 proc.

„Swedbankas“ demonstruoja finansinį terorizmą ir nežabotą valdžią, reikalaudamas grąžinti iš karto visą paskolą“,- pareiškė kompanijos „DK Daugava“, gaminančios pieno produktus, atstovai. Kaip praneša Latvijos žiniasklaida, reikalaujama suma sudaro 1,7 mln. latų (8,4 mln.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Europos investicijų fondas po susitikimo su Ūkio ir Finansų ministerijų atstovais pranešė mažinantis bankams „Swedbank“ ir SEB skirtas lėšas, nes jie neišdalijo smulkiajam verslui minimalaus kiekio paskolų, rašo „Verslo žinios“. Įmonių kreditavimui per Europos investicinį fondą (EIF) skirtos lėšos, dalytos per bankus, verslą pasieks kitomis priemonėmis, informaciją papildo Ūkio ministerija.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Finansų valdymas, priešingai nei skelbia kai kurie visuomenėje įsigalėję mitai, nėra tik vyrų reikalas. Nebijokite jų griauti ir tapti tikra asmeninių finansų guru! 1. Laužykite stereotipus. Ko gero, ir jums teko girdėti, jog pinigai – tai vyrų reikalas. Nepaisant to, šeimos finansų neturėtų tvarkyti tik vienas iš partnerių, nes skyrybų ar nelaimės atveju kita pusė liktų tiesiog bejėgė.

SEB ir „Swedbank“ atstovai nesutinka su Švedijos finansų ministru, kuris vakar pareiškė, kad Švediją ištiks Airijos likimas, jei bankai ir toliau taip aktyviai dalins kreditus. „Tai būtina sustabdyti! Bankinis sektorius 3,5 karto didesnis nei šalies BVP. Airijoje jis yra 5 kartus didesnis, Islandijoje - 7 kartus. Mes judame ta pačia kryptimi“, - pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.