swedbank

Pirmadienį banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kanalai vis dar veikia su petrūkiais. Primename, kad sistemos trikdžiai prasidėjo penktadienį dėl tinklo gedimų. „Mūsų elektroninės bankininkystės kanalai – interneto bankas, mokėjimo kortelės, bankomatai – daliai klientų gali veikti su pertrūkiais. Gali būti ir laikinų nesklandumų skambinantiems trumpuoju banko telefonu“, – rašoma banko paskyroje „Facebook“. Pentkadienį daliai klientų neveikė ne tik el.

Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos, Lietuvoje kovo 15 d. pirmąkart paminėta Vaikų finansinio švietimo diena. Diena buvo gausi vaikams skirtų renginių – ekskursijų, paskaitų, žaidimų, testų ir proto mūšių. Skaičiuojama, kad šios dienos renginiuose dalyvavo keli tūkstančiai šalies moksleivių. „Sėkmingai pralaužę ledus šiais metais, tikimės, kad kitąmet kartu su partneriais surengsime ne tik Vaikų finansinio švietimo dieną, bet ir visą savaitę.

Penktadienį popiet banko „Swedbank“ klientai susidūrė su problemomis, bandydami pasinaudoti elektroninės bankininkystės paslaugomis, bankomatais ir elektroninėmis kortelėmis. „Swedbank“ atstovų teigimu, klientai susidūrė su problemomis apie 14 val., o po pusvalandžio dauguma paslaugų jau buvo atnaujintos. Tiesa, apie 15 val. vis dar buvo nesklandumų naudojantis banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. Pasak banko atstovų, visus trikdžius siekiama pašalinti kuo greičiau. (Papildyta 20:28 val.

„Swedbank“ įspėja gyventojus, kad sukčiai keičia savo taktiką – šiomis dienomis Panevėžyje jie pradėjo siųsti žmonėms elektroninius laiškus, kviesdami pateikti asmeninius duomenis ir registruotis į diskusiją-apklausą apie bankus.

Sparčiai plintančios informacinės technologijos (IT) keičia įpročius, tad šiuolaikinėje ekonomikoje su mokėjimu negrynaisiais susiduria vis daugiau rinkos dalyvių. Atsargūs klientai Mažesnis vyresnių žmonių domėjimasis IT yra pasaulinė tendencija, tačiau Lietuvoje, palyginti su pirmaujančiomis Europos Sąjungos šalimis, atskirtis tarp jaunimo ir senjorų didelė.

Dauguma mokesčių tiesiogiai kėsinasi į gyventojų pajamas arba jų perkamąją galią, todėl visuomenėje sulaukia daug pasipriešinimo. Tačiau egzistuoja du mokesčiai, kuriems dauguma gyventojų pritaria ir nori, kad jie būtų didesni. Tai tie mokesčiai, kurie, manoma, gyventojams neturi jokios įtakos. Pirmasis populiarus mokestis yra pelno mokestis. Dažniausiai manoma, kad šį mokestį sumokės ne gyventojai, o „godžios" bendrovės ir korporacijos.

Atlikę situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę, finansų ekspertai pažymi vis labiau ryškėjančius Kauno rajono privalumus - palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu. Lyginamosios analizės duomenis "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė pristatė Kauno rajono savivaldybės vadovams bei skyrių vedėjams.

„Swedbank“ ketina Vilniuje įsteigti Kompetencijų centrą, kuris plėtos ir palaikys IT funkcijas visoje banko grupėje. Iki šių metų pabaigos planuojama sukurti iki 100 naujų darbo vietų. Numatoma, kad pirmieji darbuotojai centre pradės dirbti iki vasaros pradžios, sakoma banko pranešime. Naujasis centras įsikurs šalia dabartinio „Swedbank“ IT padalinio Perkūnkiemyje. Šiuo metu jau vykdoma darbuotojų atranka, skaičiuojama, kad banko IT darbuotojų skaičius Lietuvoje išaugs dvigubai.

Ekonomistai prognozuoja, kad blogiausia jau buvo. Pasak jų, nors verslas dar kapanosis, tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiausiai visoje Europoje. Todėl dirbantieji gali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo. Blogiausia – praeityje Kaip teigė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, verslas šalyje jau išlipo iš duobės ir netgi perkopė prieš krizę buvusį lygį. Tačiau yra nemažai pavojaus ženklų, tad negalima kalbėti apie ekonomikos šuolį į viršų.

Pernai dažniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke užėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Įsivaizduokime, kad dailiausių moterų, patikimiausių automobilių ar gražiausių sodybų rinkimus papildo ir šalies savivaldybių varžytuvės. Kokie galėtų būti vertinimo kriterijai, favoritai ir autsaideriai? Pabūkime savivaldybių rinkimų vertinimo komisijos nariais ir sužinokime, kurios iš jų laimėtų „daugiausiai uždirbančios", „vyriausios", „labiausiai socialiai remtinos", „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios", „geriausiai su nedarbu kovojančios", „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinan...

Kol krizės nukamuotoje Europoje bankai praneša apie darbuotojų atleidimus ir uždaromus bankų skyrius „Svenska Handelsbanken“, kurio filialas veikia ir Lietuvoje, sėkmingai eksportuoja švediškos bankininkystės modelį ir užima atsilaisvinusias paslaugų teikimo nišas, rašo „Bloomberg“. „Handelsbanken“ ketina tęsti plėtrą Nyderlanduose. Ši šalis tampa šeštaja banko namų rinka. Iki šiol „Handelsbanken“ savo veiklos modelį pritaikė Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Geriausi pastrųjų metų išradimai nepriklauso didelėms kompanijoms, juos padarė mažieji išradėjai. Informacijos valdymas šiais laikais – neįtikėtinas. Lietuvoje labai potencialios biotechnologijos, nanotechnologijos. Esmė, kad jos yra visiems prieinamos ir sudaro lietuviams galimybę lygiomis galimybėmis konkuruoti su pasauliu“, - įsitikinęs Antanas Danys, „Swedbank“ valdybos pirmininkas.

„Swedbank“ stiprina kompetencijas investavimo srityje. 2012 metų pabaigoje įsteigtam Investavimo departamentui pakviestas vadovauti Linas Grinevičius, kuris iki šiol vadovavo Investicinių portfelių valdymo departamentui. Pasak „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Orintos Žvirzdinės, Investavimo departamento suformavimas yra savalaikis sprendimas. Tai padės formuoti ilgalaikes strategines investavimo srities vystymo kryptis ir stiprinti investavimo įdirbį.

Nacionalinio biudžeto pajamos per 2012 metus išaugo 7,9 proc. iki 21,2 mlrd. litų ir 0,6 proc. viršijo planuotą surinkti sumą. Valstybės finansai ir toliau išlieka tvarūs, tačiau šešėlinė ekonomika pernai nemažėjo tiek, kiek tikėtasi. Neefektyvus mokesčių surinkimas gali tapti rimtesne problema ateityje, pasikeitus padėčiai finansų rinkose.

Paaiškėjo 2012 m. Baltijos šalių bankų sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje geriausiai klientus aptarnauja „Danske Bank“. Bendras visų bankų aptarnavimo kokybės vidurkis Lietuvoje yra 87,6 proc., Latvijoje – 89,4 proc., Estijoje – 83,2 proc. Baltijos šalių klientų aptarnavimo kokybės tyrimą kasmet atlieka tyrimų bendrovė „Spect-Dive“. „Danske Bank“ klientų aptarnavimo kokybės kriterijus Lietuvoje išpildo 96,0 proc., Latvijoje – 98,1 proc.

Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) ir Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas (NAVĮT) Lietuvoje pakvietė elektros skirstomųjų tinklų bendrovę AB LESTO 2013 m. tapti NAVĮT vadovaujančia įmone. NAVĮT yra socialiai atsakingo verslo įmones vienijantis subjektas Lietuvoje. Pagrindinė tinklo misija – skatinti atsakingo verslo idėjas ir jų plėtrą, kaip esminę darnaus vystymosi sąlygą Lietuvoje. NAVĮT yra Jungtinių Tautų (JT) iniciatyvos – Pasaulinio susitarimo (angl.

Finansinė atskirtis tarp savivaldybių nesiliauja didėti. Tai rodo per praėjusius metus išaugęs atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų.

Konkurencijos taryba skyrė didžiausias savo istorijoje baudas saugos sprendimų įmonei „G4S Lietuva“ ir trims šalies bankams. Bendrovės kreipėsi į teismą ginčydamos sprendimą, o nuo visuomenės atsitvėrė tylos siena. 57 mln. litų – tokią įspūdingą sumą baudų Konkurencijos tarybą praėjusių metų pabaigoje skyrė saugos sprendimų bendrovei „G4S Lietuva“ ir bankams „Swedbank“, SEB bei DNB. Vilniaus apygardos administracinis teismas jau atmetė didžiausią baudą (24,81 mln.

 „Švedijos bankai gali nevaržomai kelti dividendų išmokas, jei yra pasiekę didesnį nei to reikalauja šalies įstatymai kapitalo perteklių“, - leidiniui „Bloomberg Businessweek“ praneša Finansų rinkų ministras Peteris Normanas. Tai paliekama jų pačių sprendimui, jei išpildoma ši sąlyga. Nuo 2011 metų Švedijoje bankai privalo turėti didesnes kapitalo atsargas negu bankai kitose šalyse. Praėjusių metų lapkritį buvo numatyti dar griežtesni reikalavimai.

Naująja „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento vadove tapo Dovilė Grigienė, iki šiol dirbusi banke „Finasta“. D. Grigienė šias pareigas pradės eiti nuo š.m. sausio 21 d. „Dovilės tarptautinė patirtis padės sustiprinti investicinio turto vertės išsaugojimo ir investavimo kompetenciją asmeninėje bankininkystėje, – sako Antanas Danys, „Swedbank“ valdybos pirmininkas.

Viešoje erdvėje ryškėja viena keista tendencija: tarpusavyje kalbasi tie, kas apie migraciją, atvirai šnekant, nelabai supranta, todėl migracijos klausimai – jiems jokia problema. Aišku, ir viešoje erdvėje masinės informacijos priemonėse demokratija nekvepia, nes panašūs straipsniai yra vienpusiški – migracija grėsmės nekelia, Lietuvoje viskas OK. Kuo norima įtikinti visuomenę? Į panašias publikacijas, žinodamas jų „vertę“, nekreipiau dėmesio.

Savo naujoje prognozėje „Swedbank“ sumažino 2013 metų Estijos ekonomikos prieaugio prognozę nuo 4 iki 3,1 proc., informuoja „Postimees“. Kaip rodo trečiadienį paskelbta naujausia banko prognozė, šiais metais Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelės 3,1 procento. Rugpjūtį „Swedbank“ analitikai prognozavo, kad šiais metais Estijos BVP išaugs 4 proc., o dar praėjusių metų pavasarį buvo prognozuojamas 4,2 proc. Estijos ekonomikos prieaugis.

Vilniuje, prekybos ir pramogų centre „Ozas“, pradėjo veikti „Swedbank“ savitarnos centras. Tai pirmasis toks centras, įrengtas aktyviai žmonių lankomoje prekybos ir paslaugų vietoje. Iki šiol pasinaudoti savitarnos galimybėmis klientai galėjo tik banko padaliniuose įrengtose specialiose erdvėse.

Šiandien Konkurencijos taryba paskyrė bendrą daugiau nei 57 mln. litų baudą saugos tarnybai UAB „G4S Lietuva“ (toliau – G4S) ir trims didžiausiems Lietuvos bankams – AB DNB bankui, AB SEB bankui ir „Swedbank“, AB – už susitarimus, nepagrįstai ribojusius G4S konkurentų galimybes veikti grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose.

Vienkartinė parama kenkia labiau nei padeda, perspėja specialistai, ir kartu džiaugiasi, kad vis dažniau aukojimas tampa įmonių veiklos strategija, o ne vienkartinė gerumo išraiška. Gruodis tradiciškai laikomas gerumo mėnesiu. Ne todėl, kad šį mėnesį būna daugiausiai įvairių gerumo akcijų – jų, žinoma, taip pat netrūksta. Bet ir todėl, kad prieš didžiąsias metų šventes verslininkai suskumba aukoti tiems, kam paramos reikia labiausiai. Dažniausiai prieš Kalėdas „Aukok.

Visi į žinią apie galimą pasaulio pabaigą reaguoja skirtingai. Balsas.lt skaitytojai pasidalino informacija, kad pastarosiomis dienomis tenka matyti dideles eiles bankų skyriuose - neva prasid4jo masinis santaupų atsiėmimas. Pasak jų, ne kartą laukiant eilėse teko girdėti kalbant, kad žmonės atėjo iš banko atsiimti savo santaupų. Žmonės, ypatingai vyresnio amžiaus, tai sieja su pranašaujama pasaulio pabaiga.

Nors šiemet šalies namų ūkių vartojimas augo sparčiau nei kainos, gyventojai išlieka atsargūs ir kaupdami finansinį turtą, ir išlaidaudami. Vis dėlto naujus metus Lietuvos namų ūkiai pasitinka optimistiškiau nusiteikę, teigė „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, šiandien pristačiusi tradicinę namų ūkių finansinių metų apžvalgą.

Šiais metais didelėmis apsukomis augęs Lietuvos eksportas itin teigiamai veikė ūkio augimą. Specialistai pastebi, kad šalies eksportuotojai yra itin konkurencingi ir lankstūs, bet laiku nesirūpina investicijomis. Per metus Lietuvos eksportas išaugo 33 proc. – daugiausia dėl įspūdingai didėjusio javų (3,8 karto) bei naftos produktų (33 proc.) vežimo į užsienio šalis, skaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas.

„Swedbanko“ duomenimis, naudodamiesi elektronine bankininkyste gyventojai tapatybei nustatyti vis dažniau renkasi mobilųjį elektroninį parašą. Šiais metais prie interneto banko taip jungėsi 35 proc. daugiau žmonių nei 2011 m. „M-parašu“ prie „Swedbanko“ interneto banko galės jungtis „Omnitel“, „Bitės“ bei „TELE2“ paslaugų vartotojai. „Pastebime tendenciją, jog mobilusis elektroninis parašas sparčiai populiarėja kaip paprastas ir saugus jungimosi prie interneto banko būdas.

Finansiškai nesaugiai jaučiasi 60 proc. mūsų šalies gyventojų, o moterų, kurios finansų požiūriu jaučiasi saugiai, yra trečdaliu mažiau negu vyrų, rašo "Lietuvos žinios". Tai rodo "Swedbank" atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas. Šiuo atveju bankas finansinį saugumą sieja su finansavimo šaltiniais netekus šeimos nario-gyvenimo partnerio, praradus jam darbingumą ar atsitikus kitai nelaimei.

Bankai ragina savo klientus pinigus laikyti sąskaitoje ir visur atsiskaityti banko kortele - esą šitaip elgtis ne tik patogu, bet ir saugu. Tačiau tuo patikėję žmonės nusivilia, kai kortelės vagystės atveju prarastų pinigų bankas nekompensuoja motyvuodamas tuo, jog sąskaita ištuštėjo tik todėl, kad klientas nesaugojo PIN kodo, rašo „Vakarų ekspresas“. Nors „Swedbank“ viešai skelbia, kad jie atlygina klientams finansinius nuostolius, patirtus per 24 val.

Ar galima dovanoti pinigus? Grąžinti nepatikusią dovaną? O ką daryti sugadinus skolintą televizorių - nupirkti naują, kompensuoti kainą, o gal pakaks ir atsiprašymo? Beveik kasdien susiduriame su kebliomis situacijomis iš kurių išsisukti padeda ne finansinės žinios, o etiketo taisyklių supratimas. Šias situacijas „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertams padėjo išnarplioti protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka.

Kaip reaguotumėte, jei valstybė iš jūsų pareikalautų mokesčio už muilą, namų langus ar aliejaus virimą? Tie, kas šiandien skundžiasi mokesčiais, nepavydėtų ir senovės Egipto ar viduramžių Anglijos gyventojams, kurie turėjo dar didesnių ir keistesnių prievolių.

7.5 mlrd. Lt – tokia suma būtų papildomai surinkta iš gyventojų mokesčių likvidavus šešėlinę ekonomiką šalyje. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė. „Likvidavus „šešėlį“, t.y. sumokant visus vartojimo, socialinės apsaugos ir pajamų mokesčius, vien tik gyventojai konsoliduotą valstybės biudžetą papildytų apie 7.5 mlrd. Lt mokesčių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažįsta, jog darbas Lietuvoje yra pakankamai stipriai apmokestinamas, todėl reformos šioje srityje nepakenktų. Vis dėlto ji ragina nepamiršti, jog tik mažinti mokesčius negalima – būtina rasti alternatyvą, pakeisiančią apkarpytą apmokestinimą. „Čia nėra jokios paslapties - darbas Lietuvoje yra apmokestinamas pakankamai stipriai, reformos šioje srityje nepakenktų.

Tarptautinio konkurso „Baltic PR Awards 2012" („Baltijos šalių viešųjų ryšių apdovanojimai“) finale dėl geriausiųjų vardo trijose iš dešimties kategorijų varžysis trys lietuvių komunikacijos projektai. Apdovanojimų nugalėtojai paaiškės lapkričio 12 d. Rygoje. Juos po visų pretendentų prisistatymų išrinks tarptautinė komisija. Integruotos komunikacijos agentūros „vipcommunications“ projektas „60 tūkst.

Į valstybės biudžetą daugiausia pajamų surenkama mokesčių forma, kurių daugiausia sumoka gyventojai. Tiesa, iš biudžeto vėliau šios pajamos taip pat daugiausia perskirstomos patiems gyventojams. Be to, vidutiniškai namų ūkis mokesčiams išleidžia 30-40 proc. savo uždarbio, o atskaičius darbdavio mokamus mokesčius suma išauga iki 46-57 procentus. Tokias analizės išvadas šiandien skelbia ,,Swedbank" Asmeninių finansų institutas. Jo specialistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais apie 72 proc.

Šimto didžiausių Estijos bendrovių vertė per metus sumažėjo 14 proc., iki 11,9 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po kompanijos „Gild Corporate Finance“ atlikto tyrimo. Valstybei priklausantis energetikos koncernas „Eesti Energia“, kurio vertė siekia 1,39 mlrd. eurų, šių metų vertingiausių šalies kompanijų sąraše užėmė pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko bankui „Swedbank“, kurio vertė siekia 990 mln. eurų, o trečioji - „Vopak E.O.S“, kurios vertė - 630 mln. eurų.

Trečiąjį ketvirtį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paspartėjo, ateities tendencijos - naujos Vyriausybės rankose, teigia „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, pirmąjį šių metų pusmetį vyravusi ekonomikos augimo lėtėjimo tendencija baigėsi - trečiąjį šių metų ketvirtį bendrojo vidaus produktas augimas paspartėjo iki 4,4 procento.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Pamiršus mokėjimo kortelės PIN kodą teks pakratyti piniginę ir užsisakyti naują kortelę, mat bankai esą nežino ir niekaip negali sužinoti, kokį PIN kodą naudoja vienas ar kitas klientas. LRT.lt skaitytojas, pamiršęs savo PIN kodą, liko apstulbęs „Swedbank“ banke išgirdęs, kad jam niekas neprimins ir neišduos naujo PIN kodo. Bankai atkerta, kad tokia sistema siekiama užtikrinti kliento sąskaitoje esančių pinigų saugumą, ir vardija keletą galimybių, kaip nepamiršti PIN kodų.

Buvusio Vilniaus apygardos teismo  teisėjo Ryšardo Skirtuno bylą perėmė Arūnas Kisielius, kuris taip pat bylą nagrinėja už uždarų durų. Buvusio Lietuvos pašto vadovo Andriaus Urbono ir kitų su juo teisiamų asmenų bylą Vilniaus apygardos teismas nagrinėja  už uždarų durų, mat vienas iš kaltinimų – komercinis šnipinėjimas.

Investuotojams šiandien vertėtų pasižvalgyti į dividendus mokančių įmonių akcijas arba įmonių obligacijas, o indėlių palūkanos dar kurį laiką išliks arti nulio, mano „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas. „Indėliuose ko gero gyvensime prie žemų palūkanų normos dar kurį laiką. Akcijose turime ganėtinai dideles kainas, tad ieškant vertės, reikėtų atkreipti dėmesį į dividendines bendroves. Obligacijose sunku pasakyti, kur yra vertė, nes jos itin pabrangusios.

Indėlių palūkanos tuoj sieks nulį, o infliacija jau kurį laiką suryja indėlių generuojamas pajamas. Ką daryti? Lietuvos bankas šiais metais prognozuoja 2,9 proc. infliaciją, o kitais – 2,4 procento. Bankas SEB mano, kad šiemet kainos augs 3,4 proc., o 2013 metais – 3,5 procento. Tai liūdna žinia lietuviams, nes jiems trumpalaikiai indėliai iki šiol buvo bene vienintelė taupymo priemonė. Praėjusią savaitę už metų trukmės indėlį litais didieji šalyje veikiantys bankai siūlė 0,2–0,3 procento.

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? „Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Dauguma estų mano, kad jų atlyginimai yra per maži, ir jų nepasitenkinimas per metus išaugo. Ekonominių tyrimų instituto ir „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pernai savo atlyginimais buvo nepatenkinti 53 proc. Estijos gyventojų, o šiemet jų dalis siekė 60 proc. Pesimistiškiausiai savo padėtį vertino 50-64 metų amžiaus žmonės. 74 proc. apklaustųjų sakė, kad jų atlyginimas yra per mažas. Pesimistiškai estai vertina ir savo ateitį. 58 proc.

Asociacija „Langas į ateitį“, kelianti Lietuvos visuomenės skaitmeninio raštingumo lygį, žengia į naują veiklos sritį – imasi šviesti jaunus Lietuvos žmones. Atkreipti dėmesį į jaunimą asociaciją paskatino gana didelė jauniausios mūsų visuomenės kartos bedarbystė ir didelis IT specialistų trūkumas Lietuvoje ir visame ES regione. „Langas į ateitį“ ir Lietuvos darbo birža naujai iniciatyvai subūrė ir verslo institucijas, kurioms svarbios darbo rinkos pokyčių tendencijos.