swedbank

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Įsivesti eurą progų bus mažai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.

„Swedbank“ atliktas tyrimas apie infliaciją Baltijos šalyse parodė, ko galima tikėtis ateityje. Ekonomistai teigia, kad kainų augimas dėl produktyvumo bei pajamų artėjimo prie ES vidurkio bus jaučiamas ir toliau, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti neturėtų. Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc.

Lietuvoje nuosekliai auga vėjo jėgainių pagaminamos energijos kiekis. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 2012 m. vėjo jėgainės pagamino 12 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Lyginant su 2011-aisiais šis kiekis ūgtelėjo 2 proc. Iš viso Lietuvoje pernai buvo pagaminta apie 37 proc. šalies poreikius tenkinančios elektros energijos, likusi dalis buvo importuota.

Kaip naujienų portalui DELFI teigė „Swedbank“ valdybos pirmininkas, antradienį, kilus panikai dėl neteisingos informacijos apie banko žlugimą, klientai išsigrynino 15 - 25 proc. daugiau pinigų nei įprastą dieną. Didžiausios eilės nusidriekė Vakarų Lietuvoje. „Gandai yra kenksmingi kiekvienam verslui – tiek bankiniam, tiek nebankiniam. Dėl to žiūrime į situaciją atsakingai, bendradarbiaujame su teisėsauga, taip pat palaikome ryšį ir informuojam centrinį banką.

Jei Seimas patvirtintų Vyriausybės siūlymą padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šimtu litu, labiausiai pakeitimų naudą pajustų mažiausiai uždirbantys gyventojai, tvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje ekspertai. Jų teigimu, iki 570 Lt ūgtelėjęs NPD simboliškai prisidėtų prie finansinės atskirties mažinimo.

  Daliai gyventojų sunerimus dėl banko ,,Swedbank” mokumo, premjeras Algirdas Butkevičius juokauja, kad ,,subankrotinti” banką gali ir panika, tačiau tikina, kad jokio realaus pavojaus, kad šis bankas gali atsidurti ant bankroto slenksčio, nėra, o išpuolio prieš jį organizatoriai turi būti surasti ir nubausti. ,,Panika gali bet kokį banką subankrotinti”, - juokaudamas ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Trečiadienį Vakarų Lietuvoje kilo panikos dėl banko bankroto banga. Kurį laiką internete bei sms žinutėmis sklindant gandams apie „Swedbank“ bankrotą, žmonės ėmė masiškai atsiimti pinigus iš banko sąskaitų, prie bankomatų trečiadienio popietę nusidriekė eilės. Balsas.lt šaltinių duomenimis, kalbos apie banko bankrotą ir būtinybę kuo greičiau atsiimti santaupas sklinda ir tarp verslininkų. Naujienų portalo balsas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad visas VMI mokamas įmokas, mokesčius ir rinkliavas mokesčių mokėtojai nuo šiol gali sumokėti ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą esančią „DNB“ banke (LT744010051001324763). Iki šiol gyventojų patogumui VMI pajamų surenkamosios sąskaitos jau atidarytos „Danske“, „Nordea“, „Swedbank“, „Šiaulių“ ir „Medicinos“ bankuose.

Praėjusią savaitę Suomijos koncernui priklausanti statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“ pasirašė sutartį su UAB „Gedimino 9“ dėl sostinės prekybos ir pramogų komplekso „Gedimino 9“ rekonstrukcijos. Darbus planuojama atlikti iki Kalėdų. Visi darbai bus vykdomi veikiančiame pastate. Rekonstrukcijos metu prekybos centre bus pakeistos vidinės pastato konstrukcijos, įrengtos naujos perdangos, panaikinti esantys laiptai.

Būsto įperkamumas Lietuvoje auga, tačiau vilniečiams vis dar tenka paaukoti didžiausią dalį savo pajamų būstui įsigyti, tai pat Rygos ir Talino gyventojai gali būti ramesni dėl būsto paskolų palūkanų augimo. Be to, Vilniaus gyventojams įperkamas mažiausio ploto būstas. Vilniuje augo sandorių skaičius – tiek dėl augusios pasiūlos (pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų), tiek dėl paklausos. Taip pat pastaruoju metu augo butų įperkamumas, tačiau tik Vilniaus mieste.

Nida tapo septintuoju šalies kurortu, kuriame kasdienes nesudėtingas finansines operacijas visą parą galima atlikti savarankiškai – čia duris atvėrė „Swedbank“ savitarnos centras. Anksčiau savitarnos erdvės buvo atidarytos Druskininkuose, Palangoje, Trakuose, Zarasuose, Ignalinoje ir Anykščiuose. Iš viso šalyje veikia jau daugiau nei 60 savitarnos erdvių.

Jau ketvirtą kartą Vilniuje vyko didžiausių ir lyderiaujančių šalies bendrovių ir institucijų renginys „Verslo gurnamai 2013“. Juo siekiama skatinti verslo ir institucijų bendravimą neformalioje aplinkoje dalinantis idėjomis ir kūrybiškais sumanymais. Originaliausi ir drąsiausi iš jų pagerbiami verslo gurmanų apdovanojimais. „Pagaminti gurmanišką patiekalą, kaip ir įgyvendinti originalias idėjas – tam reikia talento, strateginio mąstymo, drąsos, pasitikėjimo savimi ir svarbiausia, noro kurti.

Išsivysčiusių valstybių akcijos brangsta jau ketverius metus. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad nors pastaraisiais mėnesiais akcijų kaina kyla ypač sparčiai, investuotojai šio kainų augimo iki galo neišnaudoja - pinigų srautai iš saugiomis turto klasėmis įvardijamų obligacijų į akcijų rinkas perkeliami vangiai.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje sudarė tiek pat gamybos įrangos ir specialiosios technikos lizingo sutarčių su smulkiosiomis ir vidutinėmis šalies gamybos bendrovėmis, kiek per visus praėjusius metus. Be to, šiemet tokios įmonės aktyvumu įsigyjant įrangą lizingo būdu aplenkė ir stambiąsias įmones.

Lazdijuose atidaryta nauja „Swedbank“ savitarnos erdvė tapo jau 60-ta vieta, kurioje visą parą ir visomis savaitės dienomis gyventojai gali išsiimti ir įnešti grynųjų pinigų, bei naudodamiesi interneto banko terminalu pervesti pinigų, sumokėti įmokas už paslaugas, atlikti pavedimus tarp savo sąskaitų.

„Swedbank“ Lietuvoje Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vytautas Bučiūnas nusprendė keisti karjeros kryptį ir birželio 14 d. palieka tarnybos vadovo postą. Verslo bankininkystės tarnybos vadovu skiriamas Dainius Vilčinskas, kuris iki tol vadovavo „Swedbank“ finansavimo ir lėšų valdymo departamentui. „Prie verslo bankininkystės tarnybos vairo stojau pačiame sunkmečio įkarštyje 2009 m. pabaigoje.

Nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki gegužės 17 d. studentai galėjo pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis viename iš atrinktų bankų („Swedbank“ AB, DNB bankas, Šiaulių bankas) ir valstybės paskolų sutartis Valstybiniame studijų fonde. Šį pavasario semestrą iš visų pateiktų prašymų-anketų buvo atrinkti 1239 prašymai valstybės remiamoms paskoloms gauti už beveik pusketvirto milijono litų (3,46 mln.

Atsigavusi nekilnojamojo turto rinka ir pasikeitę lietuvių įpročiai renkantis namus paskatino „Swedbank“ atidaryti Būsto centrus Kaune ir Klaipėdoje. Centralizuotuose būsto konsultacijų biuruose gyventojai galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų ir pasitarti su banko darbuotojais dėl būsto paskolos. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos toks būsto centras sėkmingai veikia Vilniuje.

 Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo šiol daugelyje Lietuvos pašto skyrių sumokėti komunalinius mokesčius ar atsiskaityti už pašto paslaugas galima tik grynaisiais pinigais. Pašto atstovų teigimu, taip nutiko todėl, kad vienas didžiausių bankų paštuose gyventojams nebeteikia pinigų išgryninimo paslaugos. Atsiskaityti bankų kortelėmis Lietuvos pašto skyriuose nebegalima ne tik už komunalinius mokesčius, bet ir pašto paslaugas.

Po 15 metų karjeros bankininkystės srityje „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Antanas Danys nusprendė keisti veiklos pobūdį ir pradėti nuosavą verslą. Gegužės 31 d. jis palieka banko vadovo postą. Laikinai banko vadovo pareigas eis Marius Adomavičius, „Swedbank“ valdybos narys ir finansų tarnybos vadovas. „Pastarieji penkeri metai bankams ir kitiems finansų sektoriaus dalyviams buvo išbandymų metas.

Šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai didino paskolų portfelį, tačiau, sumažėjus pagrindiniam pajamų šaltiniui – palūkanų pajamoms, bankų pelnas, atmetus vienkartinių veiksnių įtaką, sumažėjo. „Nors skolinimas nuosaikiai auga, mažesnį bankų pelną lemia krintančios palūkanų pajamos. Bankų grynoji palūkanų marža šiuo metu yra mažiausia per pastaruosius porą metų“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Siekiant nustatyti aktyviausius socialinės erdvės dalyvius, trečius metus iš eilės pristatomas UAB „Komunikacija ir konsultantai“ sudarytas socialinės žiniasklaidos indeksas. Šiemet savo srityje lyderiaujančias pozicijas užėmė telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, Vilniaus meras Artūras Zuokas, bankas „Swedbank“, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ ir LCC tarptautinis universitetas. Svarbiausias kriterijus, skaičiuojant indeksą – aktyvumas socialinėje erdvėje.

Šiandien, gegužės 3 dieną, penktadienį, nuo 16 val. visus mąstančius apie nuosavą verslą, ar jį kuriančius, bendradarbystės centro „Hub Vilnius“ nariai kviečia pasisemti žinių, užmegzti naudingų pažinčių bei pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis tradiciniame renginyje „Hub Camp“, vyksiančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 20a esančioje „Swedbank“ konferencijų salėje.

 Nuo liepos mėnesio „Swedbank“ didina dalies grynųjų pinigų operacijų įkainius. Anot banko, tai siekis paskatinti žmones naudotis interneto banku ir bankomatais, kur pabrangusios paslaugos kainuoja pigiau ar nemokamai. Įsigaliojus pakeitimams „Swedbank“ mokėjimo kortelių savininkai galės nemokamai išsigryninti iki 2 tūkst. litų, o už didesnes sumas bus taikomas 0,4 proc. mokestis. Šiuo metu galioja 5 tūkst. litų riba.

Sprendžiant jaunimo nedarbo problemą svarbiausiais prioritetais turi išlikti tikslinis profesinis orientavimas ir naujausias tendencijas atitinkančių įgūdžių stiprinimas. Tai patvirtina ir pasaulinis darbdavių, jaunimo ir studijų organizatorių tyrimas. 39 proc. apklaustų darbdavių pritarė, kad pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės po studijų negali įsidarbinti, yra įgūdžių trūkumas.

Beveik penktadalis šalies gyventojų šią vasarą atostogauti neketina, o didžioji dalis – 36 proc. – besiruošiančiųjų atsipūsti, vasaros atostogų dar nėra suplanavę. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų finansinio pasiruošimo atostogoms tyrimas. Paklausti, kiek lėšų vienam namų ūkio nariui ketina skirti vasaros atostogoms, 36 proc.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Kaip ir knygynai ar muzikos įrašų parduotuvės, bankai ateityje persikels į virtualią erdvę, o mokėjimo kortelės, kaip ir grynieji pinigai, išnyks, mano „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys. „Prisiminkite, kada paskutinį kartą pirkote muzikos fizinėje parduotuvėje ir mokėjote grynais? Mes turėjome fizines prekes ir fizines parduotuves, dabar mes turime skaitmenines prekes ir skaitmenines parduotuves.

Didžiausiame interneto ir technologijų bendruomenės susibūrime Baltijos šalyse LOGIN jau septintą kartą savo patirtimi dalinsis žinomi pasaulio verslininkai, mokslininkai, kompanijų įkūrėjai ir genialių idėjų autoriai. Balandžio 18-19 d. konferencijoje bus kalbama apie idėjas, produktus ir paslaugas, kurie pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą. Papildomų užsiėmimų, kūrybinių dirbtuvių ir konkursų metu konferencijos dalyviai galės susipažinti su ryškiausiomis ateinančių metų tendencijomis.

Tomas Andrejauskas, 12 metų kilęs karjeros laiptais akcinėje bendrovėje „Swedbank“, nustebino savo bendradarbius ir drąsiai priėmė sprendimą atversti naują karjeros puslapį. T. Andrejauskas tapo biotechnologijų įmonės „ProBioSanus“ vadovu bei bendrasavininku, ir už tai praeitą savaitę pelnė „Metų verslininko“ apdovanojimą.

Remiantis „Swedbank“ banko duomenimis, prie interneto banko Lietuvoje bent kartą per mėnesį prisijungia 1 iš 3 senjorų, turinčių elektroninės bankininkystės prieigą. Latvijoje ir Estijoje vyresnio amžiaus žmonės aktyvesni – bent kartą per mėnesį interneto banką aplanko pusė prisijungimą turinčių klientų.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, prie interneto banko bent kartą per mėnesį prisijungia 1 iš 3 senjorų, turinčių elektroninės bankininkystės prieigą. Latvijoje ir Estijoje vyresnio amžiaus žmonės aktyvesni – bent kartą per mėnesį interneto banką aplanko pusė prisijungimą turinčių klientų. „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės O. Žvirzdinės teigimu, toks skirtumas nėra stebinantis, nes Lietuvoje elektroninės paslaugos apskritai yra mažiau populiarios visose amžiaus grupėse.

53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų. Mažesniuose Lietuvos miestuose tik 36 proc. šeimų turi santaupų, kurias galėtų panaudoti užklupus sunkumams, o tai yra beveik du kartus mažiau nei didžiuosiuose miestuose.

 Bet kurioje šalyje vykstanti mokesčių reforma gyventojams dažniausiai sukelia neigiamus lūkesčius ir baimę, kad reformos rezultatas jiems turės neigiamų finansinių pasekmių. Tačiau apie mokesčių sistemų efektyvumą ir įtaką šalies konkurencingumui ir gyventojų gerovei yra sukurta šimtai ekonominių modelių, parašyta tūkstančiai knygų bei mokslinių straipsnių, todėl Lietuvai nereikia išradinėti dviračio – užtenka sukauptą išmintį pritaikyti Lietuvos ekonomikos kontekste.

Šventinės Velykų nuotaikos šiemet netemdo pernykščiai kiaušinių kainų šuoliai. Priešingai, kiaušinių pirkėjų armija viliojama nuolaidomis ir akcijomis, o didieji prekybos centrai pigiau siūlo įsigyti ir majonezo, krienų bei šokoladinių kiaušinių. Kainų specialistai „PriceOn.lt“ ragina akcijas akylai sekti, jomis naudotis, bet neapsigauti: mažindami vienų produktų kainas, prekeiviai dažnai atsigriebia didesniais kitų prekių antkainiais. Kaip atskirti tikrą nuolaidą „Priešvelykinė pamoka Nr.

Aplinkos ministerija ieško naujų finansinių tarpininkų, galinčių finansuoti daugiabučių modernizavimo projektus. „Susidomėjimas naujuoju renovacijos modeliu auga. Matome, kad be naujų tarpininkų neišsiversime. Tačiau tam, kad tarpininkai susidomėtų ir sutiktų dalyvauti procese, būtina susėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, ko norime mes ir ko pageidautų jie“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Šiandien toks susitikimas įvyko Aplinkos ministerijoje.

Pirmadienį banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kanalai vis dar veikia su petrūkiais. Primename, kad sistemos trikdžiai prasidėjo penktadienį dėl tinklo gedimų. „Mūsų elektroninės bankininkystės kanalai – interneto bankas, mokėjimo kortelės, bankomatai – daliai klientų gali veikti su pertrūkiais. Gali būti ir laikinų nesklandumų skambinantiems trumpuoju banko telefonu“, – rašoma banko paskyroje „Facebook“. Pentkadienį daliai klientų neveikė ne tik el.

Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos, Lietuvoje kovo 15 d. pirmąkart paminėta Vaikų finansinio švietimo diena. Diena buvo gausi vaikams skirtų renginių – ekskursijų, paskaitų, žaidimų, testų ir proto mūšių. Skaičiuojama, kad šios dienos renginiuose dalyvavo keli tūkstančiai šalies moksleivių. „Sėkmingai pralaužę ledus šiais metais, tikimės, kad kitąmet kartu su partneriais surengsime ne tik Vaikų finansinio švietimo dieną, bet ir visą savaitę.

Penktadienį popiet banko „Swedbank“ klientai susidūrė su problemomis, bandydami pasinaudoti elektroninės bankininkystės paslaugomis, bankomatais ir elektroninėmis kortelėmis. „Swedbank“ atstovų teigimu, klientai susidūrė su problemomis apie 14 val., o po pusvalandžio dauguma paslaugų jau buvo atnaujintos. Tiesa, apie 15 val. vis dar buvo nesklandumų naudojantis banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. Pasak banko atstovų, visus trikdžius siekiama pašalinti kuo greičiau. (Papildyta 20:28 val.

„Swedbank“ įspėja gyventojus, kad sukčiai keičia savo taktiką – šiomis dienomis Panevėžyje jie pradėjo siųsti žmonėms elektroninius laiškus, kviesdami pateikti asmeninius duomenis ir registruotis į diskusiją-apklausą apie bankus.

Sparčiai plintančios informacinės technologijos (IT) keičia įpročius, tad šiuolaikinėje ekonomikoje su mokėjimu negrynaisiais susiduria vis daugiau rinkos dalyvių. Atsargūs klientai Mažesnis vyresnių žmonių domėjimasis IT yra pasaulinė tendencija, tačiau Lietuvoje, palyginti su pirmaujančiomis Europos Sąjungos šalimis, atskirtis tarp jaunimo ir senjorų didelė.

Dauguma mokesčių tiesiogiai kėsinasi į gyventojų pajamas arba jų perkamąją galią, todėl visuomenėje sulaukia daug pasipriešinimo. Tačiau egzistuoja du mokesčiai, kuriems dauguma gyventojų pritaria ir nori, kad jie būtų didesni. Tai tie mokesčiai, kurie, manoma, gyventojams neturi jokios įtakos. Pirmasis populiarus mokestis yra pelno mokestis. Dažniausiai manoma, kad šį mokestį sumokės ne gyventojai, o „godžios" bendrovės ir korporacijos.

Atlikę situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę, finansų ekspertai pažymi vis labiau ryškėjančius Kauno rajono privalumus - palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu. Lyginamosios analizės duomenis "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė pristatė Kauno rajono savivaldybės vadovams bei skyrių vedėjams.

„Swedbank“ ketina Vilniuje įsteigti Kompetencijų centrą, kuris plėtos ir palaikys IT funkcijas visoje banko grupėje. Iki šių metų pabaigos planuojama sukurti iki 100 naujų darbo vietų. Numatoma, kad pirmieji darbuotojai centre pradės dirbti iki vasaros pradžios, sakoma banko pranešime. Naujasis centras įsikurs šalia dabartinio „Swedbank“ IT padalinio Perkūnkiemyje. Šiuo metu jau vykdoma darbuotojų atranka, skaičiuojama, kad banko IT darbuotojų skaičius Lietuvoje išaugs dvigubai.

Ekonomistai prognozuoja, kad blogiausia jau buvo. Pasak jų, nors verslas dar kapanosis, tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiausiai visoje Europoje. Todėl dirbantieji gali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo. Blogiausia – praeityje Kaip teigė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, verslas šalyje jau išlipo iš duobės ir netgi perkopė prieš krizę buvusį lygį. Tačiau yra nemažai pavojaus ženklų, tad negalima kalbėti apie ekonomikos šuolį į viršų.

Pernai dažniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke užėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Įsivaizduokime, kad dailiausių moterų, patikimiausių automobilių ar gražiausių sodybų rinkimus papildo ir šalies savivaldybių varžytuvės. Kokie galėtų būti vertinimo kriterijai, favoritai ir autsaideriai? Pabūkime savivaldybių rinkimų vertinimo komisijos nariais ir sužinokime, kurios iš jų laimėtų „daugiausiai uždirbančios", „vyriausios", „labiausiai socialiai remtinos", „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios", „geriausiai su nedarbu kovojančios", „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinan...

Kol krizės nukamuotoje Europoje bankai praneša apie darbuotojų atleidimus ir uždaromus bankų skyrius „Svenska Handelsbanken“, kurio filialas veikia ir Lietuvoje, sėkmingai eksportuoja švediškos bankininkystės modelį ir užima atsilaisvinusias paslaugų teikimo nišas, rašo „Bloomberg“. „Handelsbanken“ ketina tęsti plėtrą Nyderlanduose. Ši šalis tampa šeštaja banko namų rinka. Iki šiol „Handelsbanken“ savo veiklos modelį pritaikė Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Geriausi pastrųjų metų išradimai nepriklauso didelėms kompanijoms, juos padarė mažieji išradėjai. Informacijos valdymas šiais laikais – neįtikėtinas. Lietuvoje labai potencialios biotechnologijos, nanotechnologijos. Esmė, kad jos yra visiems prieinamos ir sudaro lietuviams galimybę lygiomis galimybėmis konkuruoti su pasauliu“, - įsitikinęs Antanas Danys, „Swedbank“ valdybos pirmininkas.