swedbank

32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, sakoma „Swedbank“ pranešime. 34 proc.

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas. Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo.

Specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (45 proc.), loterijoje laimėjusių milijoną, nedvejodami paliktų dabartines savo darbovietes. Tik 21 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigė, jog savo darbų tikrai nemestų net netikėtai praturtėję. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, tokie rezultatai rodo, kad lietuviai darbą dažniausiai renkasi dėl būtinybės gauti atlyginimą, o ne dėl patinkančio darbo pobūdžio.

„Swedbank“ suteikė 11 mln. litų finansavimą bendrovei „Iceco“, užsiimančiai valgomųjų ledų, žuvies produktų gamyba bei prekyba, taip pat žuvies perdirbimu. Skolintas ir nuosavas lėšas bendrovė planuoja naudoti gamybos pajėgumų plėtrai ir investicijoms į didesnį veiklos efektyvumą. Šiuo metu bendrovei „Iceco“ priklauso 4 gamybos cechai – dviejuose dirbama su žuvimi ir jos produktais, viename gaminami valgomieji ledai, dar viename kepami vafliniai puodeliai ledams.

Didžiausia pastatų priežiūros įmonė Lietuvoje „Mano būstas“ priežiūros paslaugas pradėjo teikti vienam didžiausių saulės jėgainių parkų Lietuvoje.  Nuo liepos 1 dienos bendrovė „Mano būstas“ prižiūri 10 saulės jėgainių objektų Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos apskrityse. Bendra šių jėgainių galia – 5,75 MW. Didžiausias iš prižiūrimų objektų įsikūręs Kauno rajone, Gailušių kaime. Tai 9 hektarų plote įrengta 2,56 MW saulės jėgainė – didžiausia ir galingiausia Baltijos šalyse.

„Swedbank“ duomenimis, 19 iš 20 pervedimų ir mokėjimų šiuo metu yra atliekama interneto banke. Lietuviai jau įgudo internetu ne tik atlikti paprasčiausias operacijas, bet ir kaupti finansinį rezervą, nustatyti automatinį sąskaitų apmokėjimą, aukoti paramos prašantiems. Elektroninė erdvė taip pat tampa platforma, kurioje pinigų srautai keliauja tarp skirtingose šalyse gyvenančių artimųjų.

„Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas per 2013 m. pirmąjį pusmetį siekė 188 mln. litų, tai yra 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai bankas uždirbo 174 mln. litų. Neskaičiuojant gautų pajamų (33 mln. litų) už parduotą dukterinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą „Swedbank“ Estijoje, grynasis 2013 m. pirmojo pusmečio pelnas siekė 155 mln. litų ir buvo 11 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Pirmąjį šių metų pusmetį pastebima itin aktyvi mūsų šalies nuomonės lyderių komunikacija – beveik pusantro karto šoktelėjo visų tiriamų verslo segmentų atstovų pasisakymų skaičius. Tuo metu įmonių atstovų gretos pradėjo retėti. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuris įvertina nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje. „Vien telekomunikacijų segmente nuomonės lyderių pasisakymų skaičius lyginant su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu išaugo 43 proc.

„Swedbank“ interneto banko programėlę išmaniesiems telefonams papildė nauja funkcija „Greitasis likutis“. Nuo šiol mobiliosios bankininkystės vartotojai papurtę išmanųjį telefoną galės sužinoti savo einamosios banko sąskaitos likutį. „Mobiliosios programėlės populiarumas nuosekliai auga – šiuo metu vartotojai ją jau yra parsisiuntę daugiau nei 82 tūkstančius kartų. Programėlė vis dažniau naudojama įvairioms negrynųjų pinigų operacijoms atlikti, ypač populiaru – tikrinti sąskaitos likutį.

Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių arba tiek, kiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste. Vidinė migracija šalyje pernai, palyginus su 2011 metais, padidėjo 15 procentų. Daugiausiai gyventojų – 11 tūkst. persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių, rodo Statistikos departamento duomenys. Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 metais.

 Saulius Liauksminas, Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos žmonės masiškai emigruoja ne dėl pinigų, o dėl to, kad svetur randa geresnius santykius tarp žmonių ir žmogaus bei valstybės. Taip teigia psichiatras Linas Slušnys. Tuo metu „Veido“ redaktorius Algimantas Šindeikis mano, kad ignoruoti pagrindinę – ekonominę – emigracijos priežastį yra, jo žodžiais, mąstymo defektas.

Ne vienas jaunas žmogus baigęs studijas pasvajoja apie perspektyvų darbą tarptautinėje kompanijoje. Vieniems tai ir lieka svajone, kiti, kryptingai siekdami užsibrėžto tikslo, greitai papildo darbuotojų gretas.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pervedant pinigus internetu bankų klientų reikalaujama nurodyti mokėjimo paskirtį, tačiau tik nuo vartotojo priklauso, ką konkrečiai jis ten įrašys – bereikšmį simbolį ar konkrečią paskirtį, sako specialistai. Neretai bankų vartotojams netrūksta kūrybiškumo – dalis jų tiesiog prirašo anekdotų. Mokėjimų paskirtimis nesidomi Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, tinklalapiui LRT.

Stasys Kropas Jei reikėtų tiesiog pakomentuoti gegužės mėnesio bankų veiklos rodiklius, galėčiau apsiriboti dviem žodžiais: „be pakitimų“. To pakaktų techniniam per mėnesį fiksuotų rodiklių pokyčių įvertinimui. Jei to neužtenka, galima pridurti: bendrasis paskolų portfelis ir bendrasis indėlių portfelis šiek tiek sumažėjo, tačiau lėšų einamosiose sąskaitose atsirado daugiau, padidėjo ir naujai išduotų būsto paskolų suma. Beje, vien gegužę išduotų naujų būsto paskolų suma siekė 180 mln.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Įsivesti eurą progų bus mažai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.

„Swedbank“ atliktas tyrimas apie infliaciją Baltijos šalyse parodė, ko galima tikėtis ateityje. Ekonomistai teigia, kad kainų augimas dėl produktyvumo bei pajamų artėjimo prie ES vidurkio bus jaučiamas ir toliau, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti neturėtų. Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc.

Lietuvoje nuosekliai auga vėjo jėgainių pagaminamos energijos kiekis. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 2012 m. vėjo jėgainės pagamino 12 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Lyginant su 2011-aisiais šis kiekis ūgtelėjo 2 proc. Iš viso Lietuvoje pernai buvo pagaminta apie 37 proc. šalies poreikius tenkinančios elektros energijos, likusi dalis buvo importuota.

Kaip naujienų portalui DELFI teigė „Swedbank“ valdybos pirmininkas, antradienį, kilus panikai dėl neteisingos informacijos apie banko žlugimą, klientai išsigrynino 15 - 25 proc. daugiau pinigų nei įprastą dieną. Didžiausios eilės nusidriekė Vakarų Lietuvoje. „Gandai yra kenksmingi kiekvienam verslui – tiek bankiniam, tiek nebankiniam. Dėl to žiūrime į situaciją atsakingai, bendradarbiaujame su teisėsauga, taip pat palaikome ryšį ir informuojam centrinį banką.

Jei Seimas patvirtintų Vyriausybės siūlymą padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šimtu litu, labiausiai pakeitimų naudą pajustų mažiausiai uždirbantys gyventojai, tvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje ekspertai. Jų teigimu, iki 570 Lt ūgtelėjęs NPD simboliškai prisidėtų prie finansinės atskirties mažinimo.

  Daliai gyventojų sunerimus dėl banko ,,Swedbank” mokumo, premjeras Algirdas Butkevičius juokauja, kad ,,subankrotinti” banką gali ir panika, tačiau tikina, kad jokio realaus pavojaus, kad šis bankas gali atsidurti ant bankroto slenksčio, nėra, o išpuolio prieš jį organizatoriai turi būti surasti ir nubausti. ,,Panika gali bet kokį banką subankrotinti”, - juokaudamas ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Trečiadienį Vakarų Lietuvoje kilo panikos dėl banko bankroto banga. Kurį laiką internete bei sms žinutėmis sklindant gandams apie „Swedbank“ bankrotą, žmonės ėmė masiškai atsiimti pinigus iš banko sąskaitų, prie bankomatų trečiadienio popietę nusidriekė eilės. Balsas.lt šaltinių duomenimis, kalbos apie banko bankrotą ir būtinybę kuo greičiau atsiimti santaupas sklinda ir tarp verslininkų. Naujienų portalo balsas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad visas VMI mokamas įmokas, mokesčius ir rinkliavas mokesčių mokėtojai nuo šiol gali sumokėti ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą esančią „DNB“ banke (LT744010051001324763). Iki šiol gyventojų patogumui VMI pajamų surenkamosios sąskaitos jau atidarytos „Danske“, „Nordea“, „Swedbank“, „Šiaulių“ ir „Medicinos“ bankuose.

Praėjusią savaitę Suomijos koncernui priklausanti statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“ pasirašė sutartį su UAB „Gedimino 9“ dėl sostinės prekybos ir pramogų komplekso „Gedimino 9“ rekonstrukcijos. Darbus planuojama atlikti iki Kalėdų. Visi darbai bus vykdomi veikiančiame pastate. Rekonstrukcijos metu prekybos centre bus pakeistos vidinės pastato konstrukcijos, įrengtos naujos perdangos, panaikinti esantys laiptai.

Būsto įperkamumas Lietuvoje auga, tačiau vilniečiams vis dar tenka paaukoti didžiausią dalį savo pajamų būstui įsigyti, tai pat Rygos ir Talino gyventojai gali būti ramesni dėl būsto paskolų palūkanų augimo. Be to, Vilniaus gyventojams įperkamas mažiausio ploto būstas. Vilniuje augo sandorių skaičius – tiek dėl augusios pasiūlos (pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų), tiek dėl paklausos. Taip pat pastaruoju metu augo butų įperkamumas, tačiau tik Vilniaus mieste.

Nida tapo septintuoju šalies kurortu, kuriame kasdienes nesudėtingas finansines operacijas visą parą galima atlikti savarankiškai – čia duris atvėrė „Swedbank“ savitarnos centras. Anksčiau savitarnos erdvės buvo atidarytos Druskininkuose, Palangoje, Trakuose, Zarasuose, Ignalinoje ir Anykščiuose. Iš viso šalyje veikia jau daugiau nei 60 savitarnos erdvių.

Jau ketvirtą kartą Vilniuje vyko didžiausių ir lyderiaujančių šalies bendrovių ir institucijų renginys „Verslo gurnamai 2013“. Juo siekiama skatinti verslo ir institucijų bendravimą neformalioje aplinkoje dalinantis idėjomis ir kūrybiškais sumanymais. Originaliausi ir drąsiausi iš jų pagerbiami verslo gurmanų apdovanojimais. „Pagaminti gurmanišką patiekalą, kaip ir įgyvendinti originalias idėjas – tam reikia talento, strateginio mąstymo, drąsos, pasitikėjimo savimi ir svarbiausia, noro kurti.

Išsivysčiusių valstybių akcijos brangsta jau ketverius metus. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad nors pastaraisiais mėnesiais akcijų kaina kyla ypač sparčiai, investuotojai šio kainų augimo iki galo neišnaudoja - pinigų srautai iš saugiomis turto klasėmis įvardijamų obligacijų į akcijų rinkas perkeliami vangiai.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje sudarė tiek pat gamybos įrangos ir specialiosios technikos lizingo sutarčių su smulkiosiomis ir vidutinėmis šalies gamybos bendrovėmis, kiek per visus praėjusius metus. Be to, šiemet tokios įmonės aktyvumu įsigyjant įrangą lizingo būdu aplenkė ir stambiąsias įmones.

Lazdijuose atidaryta nauja „Swedbank“ savitarnos erdvė tapo jau 60-ta vieta, kurioje visą parą ir visomis savaitės dienomis gyventojai gali išsiimti ir įnešti grynųjų pinigų, bei naudodamiesi interneto banko terminalu pervesti pinigų, sumokėti įmokas už paslaugas, atlikti pavedimus tarp savo sąskaitų.

„Swedbank“ Lietuvoje Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vytautas Bučiūnas nusprendė keisti karjeros kryptį ir birželio 14 d. palieka tarnybos vadovo postą. Verslo bankininkystės tarnybos vadovu skiriamas Dainius Vilčinskas, kuris iki tol vadovavo „Swedbank“ finansavimo ir lėšų valdymo departamentui. „Prie verslo bankininkystės tarnybos vairo stojau pačiame sunkmečio įkarštyje 2009 m. pabaigoje.

Nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki gegužės 17 d. studentai galėjo pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis viename iš atrinktų bankų („Swedbank“ AB, DNB bankas, Šiaulių bankas) ir valstybės paskolų sutartis Valstybiniame studijų fonde. Šį pavasario semestrą iš visų pateiktų prašymų-anketų buvo atrinkti 1239 prašymai valstybės remiamoms paskoloms gauti už beveik pusketvirto milijono litų (3,46 mln.

Atsigavusi nekilnojamojo turto rinka ir pasikeitę lietuvių įpročiai renkantis namus paskatino „Swedbank“ atidaryti Būsto centrus Kaune ir Klaipėdoje. Centralizuotuose būsto konsultacijų biuruose gyventojai galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų ir pasitarti su banko darbuotojais dėl būsto paskolos. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos toks būsto centras sėkmingai veikia Vilniuje.

 Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo šiol daugelyje Lietuvos pašto skyrių sumokėti komunalinius mokesčius ar atsiskaityti už pašto paslaugas galima tik grynaisiais pinigais. Pašto atstovų teigimu, taip nutiko todėl, kad vienas didžiausių bankų paštuose gyventojams nebeteikia pinigų išgryninimo paslaugos. Atsiskaityti bankų kortelėmis Lietuvos pašto skyriuose nebegalima ne tik už komunalinius mokesčius, bet ir pašto paslaugas.

Po 15 metų karjeros bankininkystės srityje „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Antanas Danys nusprendė keisti veiklos pobūdį ir pradėti nuosavą verslą. Gegužės 31 d. jis palieka banko vadovo postą. Laikinai banko vadovo pareigas eis Marius Adomavičius, „Swedbank“ valdybos narys ir finansų tarnybos vadovas. „Pastarieji penkeri metai bankams ir kitiems finansų sektoriaus dalyviams buvo išbandymų metas.

Šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai didino paskolų portfelį, tačiau, sumažėjus pagrindiniam pajamų šaltiniui – palūkanų pajamoms, bankų pelnas, atmetus vienkartinių veiksnių įtaką, sumažėjo. „Nors skolinimas nuosaikiai auga, mažesnį bankų pelną lemia krintančios palūkanų pajamos. Bankų grynoji palūkanų marža šiuo metu yra mažiausia per pastaruosius porą metų“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Siekiant nustatyti aktyviausius socialinės erdvės dalyvius, trečius metus iš eilės pristatomas UAB „Komunikacija ir konsultantai“ sudarytas socialinės žiniasklaidos indeksas. Šiemet savo srityje lyderiaujančias pozicijas užėmė telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, Vilniaus meras Artūras Zuokas, bankas „Swedbank“, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ ir LCC tarptautinis universitetas. Svarbiausias kriterijus, skaičiuojant indeksą – aktyvumas socialinėje erdvėje.

Šiandien, gegužės 3 dieną, penktadienį, nuo 16 val. visus mąstančius apie nuosavą verslą, ar jį kuriančius, bendradarbystės centro „Hub Vilnius“ nariai kviečia pasisemti žinių, užmegzti naudingų pažinčių bei pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis tradiciniame renginyje „Hub Camp“, vyksiančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 20a esančioje „Swedbank“ konferencijų salėje.

 Nuo liepos mėnesio „Swedbank“ didina dalies grynųjų pinigų operacijų įkainius. Anot banko, tai siekis paskatinti žmones naudotis interneto banku ir bankomatais, kur pabrangusios paslaugos kainuoja pigiau ar nemokamai. Įsigaliojus pakeitimams „Swedbank“ mokėjimo kortelių savininkai galės nemokamai išsigryninti iki 2 tūkst. litų, o už didesnes sumas bus taikomas 0,4 proc. mokestis. Šiuo metu galioja 5 tūkst. litų riba.

Sprendžiant jaunimo nedarbo problemą svarbiausiais prioritetais turi išlikti tikslinis profesinis orientavimas ir naujausias tendencijas atitinkančių įgūdžių stiprinimas. Tai patvirtina ir pasaulinis darbdavių, jaunimo ir studijų organizatorių tyrimas. 39 proc. apklaustų darbdavių pritarė, kad pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės po studijų negali įsidarbinti, yra įgūdžių trūkumas.

Beveik penktadalis šalies gyventojų šią vasarą atostogauti neketina, o didžioji dalis – 36 proc. – besiruošiančiųjų atsipūsti, vasaros atostogų dar nėra suplanavę. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų finansinio pasiruošimo atostogoms tyrimas. Paklausti, kiek lėšų vienam namų ūkio nariui ketina skirti vasaros atostogoms, 36 proc.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Kaip ir knygynai ar muzikos įrašų parduotuvės, bankai ateityje persikels į virtualią erdvę, o mokėjimo kortelės, kaip ir grynieji pinigai, išnyks, mano „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys. „Prisiminkite, kada paskutinį kartą pirkote muzikos fizinėje parduotuvėje ir mokėjote grynais? Mes turėjome fizines prekes ir fizines parduotuves, dabar mes turime skaitmenines prekes ir skaitmenines parduotuves.

Didžiausiame interneto ir technologijų bendruomenės susibūrime Baltijos šalyse LOGIN jau septintą kartą savo patirtimi dalinsis žinomi pasaulio verslininkai, mokslininkai, kompanijų įkūrėjai ir genialių idėjų autoriai. Balandžio 18-19 d. konferencijoje bus kalbama apie idėjas, produktus ir paslaugas, kurie pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą. Papildomų užsiėmimų, kūrybinių dirbtuvių ir konkursų metu konferencijos dalyviai galės susipažinti su ryškiausiomis ateinančių metų tendencijomis.

Tomas Andrejauskas, 12 metų kilęs karjeros laiptais akcinėje bendrovėje „Swedbank“, nustebino savo bendradarbius ir drąsiai priėmė sprendimą atversti naują karjeros puslapį. T. Andrejauskas tapo biotechnologijų įmonės „ProBioSanus“ vadovu bei bendrasavininku, ir už tai praeitą savaitę pelnė „Metų verslininko“ apdovanojimą.

Remiantis „Swedbank“ banko duomenimis, prie interneto banko Lietuvoje bent kartą per mėnesį prisijungia 1 iš 3 senjorų, turinčių elektroninės bankininkystės prieigą. Latvijoje ir Estijoje vyresnio amžiaus žmonės aktyvesni – bent kartą per mėnesį interneto banką aplanko pusė prisijungimą turinčių klientų.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, prie interneto banko bent kartą per mėnesį prisijungia 1 iš 3 senjorų, turinčių elektroninės bankininkystės prieigą. Latvijoje ir Estijoje vyresnio amžiaus žmonės aktyvesni – bent kartą per mėnesį interneto banką aplanko pusė prisijungimą turinčių klientų. „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės O. Žvirzdinės teigimu, toks skirtumas nėra stebinantis, nes Lietuvoje elektroninės paslaugos apskritai yra mažiau populiarios visose amžiaus grupėse.

53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų. Mažesniuose Lietuvos miestuose tik 36 proc. šeimų turi santaupų, kurias galėtų panaudoti užklupus sunkumams, o tai yra beveik du kartus mažiau nei didžiuosiuose miestuose.

 Bet kurioje šalyje vykstanti mokesčių reforma gyventojams dažniausiai sukelia neigiamus lūkesčius ir baimę, kad reformos rezultatas jiems turės neigiamų finansinių pasekmių. Tačiau apie mokesčių sistemų efektyvumą ir įtaką šalies konkurencingumui ir gyventojų gerovei yra sukurta šimtai ekonominių modelių, parašyta tūkstančiai knygų bei mokslinių straipsnių, todėl Lietuvai nereikia išradinėti dviračio – užtenka sukauptą išmintį pritaikyti Lietuvos ekonomikos kontekste.

Šventinės Velykų nuotaikos šiemet netemdo pernykščiai kiaušinių kainų šuoliai. Priešingai, kiaušinių pirkėjų armija viliojama nuolaidomis ir akcijomis, o didieji prekybos centrai pigiau siūlo įsigyti ir majonezo, krienų bei šokoladinių kiaušinių. Kainų specialistai „PriceOn.lt“ ragina akcijas akylai sekti, jomis naudotis, bet neapsigauti: mažindami vienų produktų kainas, prekeiviai dažnai atsigriebia didesniais kitų prekių antkainiais. Kaip atskirti tikrą nuolaidą „Priešvelykinė pamoka Nr.