swedbank

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

Šiuo metu mūsų šalyje per 200 tūkst. gyventojų laikomi oficialiais bedarbiais, dar beveik tiek pat turi tenkintis subsidijomis, mokamomis per prastovą. Tačiau panašu, kad koronaviruso ir karantino sukelta krizė jau baigėsi. Bent taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tokia nuomone jis pasidalijo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

Koronaviruso krizės finansines pasekmes pajuto kone pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą, teigiama „Swedbank“ pranešime. „Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus.

Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojančių gyventojų skaičius sumažėjo, parodė karantino pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pandemija, be jokios abejonės, pakeitė mūsų požiūrį į finansų planavimą ir taupymą, tačiau klausimas − kiek ilgai gyventojai bus linkę laikytis finansinės drausmės. Pastaraisiais metais gana sparčiai augusios gyventojų pajamos sudarė sąlygas atsipalaiduoti ir ne taip kruopščiai skaičiuoti asmeninius bei šeimos biudžetus.

Ar dabar tinkamas metas investuoti? Tai klausimas, kurį investavimo specialistai girdi kone kasdien. Į jį praktiškai visada galima atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai. Tai priklauso nuo kiekvieno situacijos, įgūdžių ir noro bei laiko gilintis į šią sritį. Pradėti investuoti, jei to nedarėte iki šiol, visada tinkamas metas, įskaitant ir dabartinę situaciją. Tačiau iš karto mestis prie rizikingų priemonių nebūtų geras sprendimas, kad ir kokį patrauklų uždarbį jos siūlytų.

 Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima Lietuvos didmiesčiuose galėjo įpirkti mažesnio ploto butą nei 2019-ųjų pabaigoje. Per metus būsto įperkamumas Vilniuje ir Kaune šiek tiek mažėjo, Klaipėdoje - augo, skelbia „Swedbank“, pristatydamas Būsto įperkamumo indeksą. „Apskritai, pandemija būsto rinkos nesukrėtė. Balandį, pačiame karantino įkarštyje, sandorių skaičius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito maždaug ketvirtadaliu.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Valdovų rūmuose surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose jau septintą kartą pagerbti įvairiose srityse žmogaus teises ginantys asmenys, organizacijos, iniciatyvos. Aštuonių nominacijų laureatams įteiktos menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės ir pirmą kartą generalinio apdovanojimų rėmėjo AB „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai.

Nors karantino sąlygos švelninamos, tačiau gyventojų, ypač rizikos grupių, dar rekomenduojama paisyti saugumo reikalavimų. Tačiau, panašu, kad „Swedbank“ – tai nė motais. Jis siunčia pensininkams žinutes ir prašo užpildyti anketą internetu arba atvykti į skyrių, kitaip gali nutraukti paslaugų teikimą. Bankas teisinasi, esą taip daroma, kad pensininkai neplautų pinigų ir netaptų teroristais.

Vasaros pradžią investuotojai pasitiko stebėdami augančią įtampą tarp JAV ir Kinijos bei ryškėjančius pandemijos padarinius verslui. Nepaisant to, viltys dėl kuriamos vakcinos nuo koronaviruso, karantino apribojimų švelninimas įvairiose šalyse ir ekonomikos skatinimo priemonės Europoje toliau skatino pozityvias nuotaikas rinkose. Kol kas investuotojai kur kas labiau linkę atsižvelgti į teigiamas naujienas ir pro ausis praleidžia neigiamas.

Iki liepos 1 d. gyventojai gali pasinaudoti galimybe be sutarčių peržiūros ir palūkanų keitimo pasinaudoti ilgesnėmis paskolų atostogomis: atidėti turimų paskolų įmokų mokėjimą.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (gegužės 21 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos, rašoma pranešime. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val. Interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams duomenų bazių atnaujinimo metu tarp 00:00 ir 4:30 val.

Šią vasarą progresyviame sostinės Naujamiesčio rajone duris atvers pirmasis šioje lokacijoje startuolių centras „Tech Loft“. Pagal unikalią architektūrinę koncepciją renovuotame 2,2 tūkst. kv. m pastate Algirdo gatvėje įsikurs IT ir kitas technologines inovacijas plėtojančios įmonės, dalyje pastato bus įrengtos bendradarbystės erdvės. Naujo startuolių centro „Tech Loft“ steigėjas yra verslininkas Darius Žakaitis. „Naujamiesčio rajonas Vilniuje šiuo metu turi didelį neišnaudotą potencialą.

Latvijos prokurorai kaltinimus dėl neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimo didelėmis apimtimis pateikė 11-ai asmenų, tarp kurių yra buvę šalies komercinio banko „Swedbank“ darbuotojai. Apie tai pranešusi Latvijos prokuratūros atstovė spaudai Laura Majevska sakė, jog šie kaltinimai buvo pateikti šių metų pradžioje, o šių asmenų šios nusikalstamos veiklos tyrimas tęsiamas.

Daugelis euro zonos valstybių jau pasinėrė į gilią recesiją, tačiau šį kartą Baltijos šalys nebus labiausiai nukentėjusios šalys. Lietuvai pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, nors ūkis smuks daugiau nei prognozuota. Taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, trečiadienį pristatęs naujausią banko parengtą ekonomikos apžvalgą. Anot jo, tam tikri Lietuvos ūkio atsigavimo požymiai matomi jau dabar, o jis įsibėgės antrąjį šių metų pusmetį.

Banko „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 6,5 proc. – 1,5 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prognozės sumažintos įvertinus situaciją eksporto rinkose. „Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo minus 5 proc.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ pirmadienį pradėjo teikti lengvatines valstybės paskolas nuo krizės nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Tokias paskolas jau teikia Šiaulių bankas, „FinBee Verslui“, „Noviti finance“ ir Lietuvos centrinė kredito unija. „Swedbank“ pranešė, kad įmonės gali gauti iki 100 tūkst.

Pasaulinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą. Nuo paskutinio vertinimo Lietuvos 15-mečiai padarė didžiausią pažangą iš visų vertintų šalių moksleivių, tačiau išlieka žemiau EBPO vidurkio. Aplenkę tokias šalis kaip Rusija, Italija, Ispanija, mūsų moksleiviai užima 9 vietą iš 20-ties.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys, tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto Nerijus Mačiulis mano, kad ši krizė tikėtina bus trumpalaikė.   Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 2,5 proc.

Dviejų didžiausių Lietuvos bankų SEB ir „Swedbank“ klientai jau gali naudotis itin greitais ir patogiais mokėjimais – lėšas pervesti į kitą banką vien žinodami pinigų gavėjo telefono numerį, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tokiai paslaugai kelią atvėrė Lietuvos banko sukurta ir valdoma telefono numerio susiejimo su mokėjimo sąskaitos numeriu sistema. Ji yra atvira ir naujiems dalyviams – mokėjimo paslaugų teikėjams.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausančios finansų ir kredito įstaigos žengė dar vieną žingsnį, siekdamos palengvinti klientų, susiduriančių su sunkumais dėl Covid-19, padėtį. LBA nariai bendru moratoriumu įsipareigojo, nekeisdami sutarčių sąlygų ir palūkanų, iki 6 mėnesių atidėti paskolų mokėjimus įmonėms. Moratoriumas taikomas verslo paskoloms, kurių suma vienai įmonių grupei sudaro iki 5 mln. eurų, rašoma asociacijos išplatintame pranešime.

Deklaruodami pajamas lietuviai turi galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus, tačiau jos pilnai neišnaudoja. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, reali vidutinė gyventojų susigrąžinama lėšų dalis siekia kiek daugiau nei pusę šios sumos – apie 166 eurus. Šiandieninės aplinkybės mus verčia naujai persvarstyti savo finansinius įpročius – vienu iš jų gali tapti kruopštesnis deklaracijų pildymas, o kitu susigrąžintų lėšų panaudojimas tinkamiausiu būdu.

Nuo šių metų pradžios sukčiams iš šalies gyventojų ir įmonių pavyko išvilioti daugiau kaip 550 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tiesa, banko saugumo specialistams pavyko užkirsti kelią daliai neteisėtų operacijų ir grąžinti klientams virš 150 tūkst. eurų. Saugumo specialistai įspėja, kad sukčiai siekdami išvilioti gyventojų lėšas gali bandyti naudotis ir COVID-19 situacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ pusei metų pasiskolino 100 mln. eurų. Grupė pranešė ketvirtadienį pasirašiusi sutartį su banku dėl 100 mln. eurų kreditavimo, skirto apyvartinėms lėšoms, o palūkanų norma ir kita su kaina susijusi informacija neskelbiama.  100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Finansų ministerija.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Jau aštuntus metus iš eilės Jungtinės Tautos (JT), minint tarptautinės laimės dieną, skelbia „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje šalys yra rikiuojamos pagal nacionalinį laimės lygį šalyje. Šiemet Lietuva vėl pademonstravo progresą ir pakilo į 41-ą vietą, vis dar gerokai lenkdama Baltijos kaimynes. Nuo 2013 metų Lietuva į viršų pašoko net per trisdešimt pozicijų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku.

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Sprendimas taikyti griežtą karantiną Lietuvoje ir sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus, ir jų elgseną. Išanalizavus klientų mokėjimų kortelių duomenis pastebėta, kad po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu. Didžiausias pokytis − labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C, imbieras bei kai kurie eteriniai aliejai. Dezinfekcinį skystį galima pasigaminti namie – tam reikės tik storalapio ir tujų šakelių užpilo, rašo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eurovizijos konkursą šiemet laimėjo Lietuva! Tokios ir panašios melagienos – netikros naujienos – pastaruoju metu vis dažniau bado akis.

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam tenka atlaikyti dvigubą smūgį – mažėjančią paklausą dėl pandemijos užsidarančių pasaulio ekonomikų ir didėjančią pasiūlą dėl žlugusių OPEC derybų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė  Iki šiol naftos sektorius turėjo tvarkytis tik su vienu iš šių veiksnių – dėl recesijos kritusia paklausa 2009 metais ir atvirkštiniu variantu 2015 metais, kai po žlugusių OPEC derybų išaugusi gavyba taip p...

Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, per naktį iš teorijos virto realybe. Be to, sutrikus ar iš viso nutrūkus pajamų srautui daliai gyventojų teko sau pripažinti – išlaidas teks peržiūrėti į mažėjimo pusę, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Prabėgus pirmoms dviem karantino savaitėms galime jau įvertinti, kokia mūsų asmeninių finansų sveikata ir ar jiems reikia papildomų vaistų.

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų problemų. Kaip dirbti, kaip tęsti mokslus, kaip nusipirkti maisto, ką daryti susirgus? Į daugelį tokių klausimų atsako skaitmeninės technologijos, be kurių gyvenimas karantino metu būtų žymiai sudėtingesnis. Skubus poreikis daugelį gyvenimo sričių perkelti į virtualią erdvę parodė, kad skirtingų įmonių ir organizacijų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis labai nevienodas.

Koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui – nepriklausyti vien nuo Kinijos norinčios pasaulio bendrovės po krizės turės diversifikuoti tiekimo grandinę.  „Skaičiuojame, kad apie 40 proc.

Iki 2013-ųjų Lietuvoje veikė 12 bankų. Per pastaruosius aštuonerius metustrys iš jų visai sustabdė savo veiklą, du susijungė į vieną, dar vienas – pasitraukė iš rinkos. Likusieji didieji bankai, tokie kaip AB „Swedbank“ ir SEB Bankas iš esmės sumažino savo padalinių ir bankomatų skaičių. Tačiau nepaisant to, Lietuva bankams tapo pelningiausia rinka Europos Sąjungoje (ES), nors pagal smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą esame priešpaskutinėje vietoje.

Dėl kilusios globalios pandemijos pasekmių pasaulio BVP trauksis 2 proc. Toks ekonomikos susitraukimas būtų didesnis nei pasaulinės krizės metu 2009-aisiais metais. Visgi gera žinia yra tai, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi, todėl turėtų išvengti itin didelio kritimo ir neigiamų išliekamųjų pasekmių.

Švedijos finansų grupė „Swedbank“, turinti padalinius visose trijose Baltijos valstybėse, pranešė sumokėsianti už nepakankamą pinigų plovimo kontrolę jai skirtą 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) baudą. Toks „Swedbank“ valdybos sprendimas reiškia, kad grupė neginčys Švedijos finansų priežiūros tarnybos (FSA) sprendimo.

Estijos ir Švedijos tyrėjams bankui „Swedbank“ skyrus 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) baudą už nepakankamą pinigų plovimo kontrolę, Lietuvos bankas sako neturįs įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ būtų įsivėlęs į stambaus masto pinigų plovimo operacijas. „Lietuvos bankas neturi įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ buvo įsivėlęs į stambaus masto pinigų plovimo operacijas“, – pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Estijos ir Švedijos tyrėjai nustatė, kad padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turinčio Švedijos banko „Swedbank“ pinigų plovimo kontrolė, susijusi su jo veikla Baltijos šalyse, pasižymėjo rimtais trūkumais, ketvirtadienį paskelbė abiejų šalių finansų inspekcijos. Tyrimo išvadų dokumente, paskelbtame Estijos finansų inspekcijos tinklalapyje, sakoma, kad „Swedbank“ dėl šios priežasties skiriamas įspėjimas ir 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) bauda.

Valstybės visame pasaulyje imasi plataus masto priemonių, siekdamos užkirsti kelią koronaviruso plitimui. Tuo metu vis daugiau gyventojų ima nerimauti dėl savo finansinės situacijos ir jos ateities perspektyvų. Neužtikrintumo laikotarpiu griežtos ir aiškios finansų valdymo taisyklės padeda išvengti panikos, ypač jei neturime sukaupę didesnio finansinio rezervo. Aptarkime svarbiausius ir veiksmingiausius finansų valdymo būdus.

SEB bankas primena, kad susidūrę su nenumatytomis aplinkybėmis gyventojai, turintys būsto  ar vartojimo kreditus ar lizingą, turėtų kreiptis į banką su prašymu dėl kredito grąžinimo atidėjimo, kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai.

Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.  Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.

Didžiausi šalies bankai praneša, kad dėl koronaviruso paskelbto karantino keičia darbo laiką ir priims tik tuos klientus, kurie užsiregistruos iš anksto.

Lietuvai bandant suvaldyti plintantį koronavirusą ekonomistai skatina Vyriausybę pasinaudoti galimybe rinkose pasiskolinti už neigiamas palūkanas ir taip kovoti su viruso padariniais ekonomikai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nepasinaudoti galimybe pasiskolinti už neigiamas palūkanas būtų nelogiška. „Lietuva turi milžinišką neišnaudotą resursą – skolintis už neigiamas palūkanas. Lietuva gali pasiimti nemokamai pinigus ir netgi investuotojai už tai primoka.

Pastarosios savaitės tapo tikru išbandymu investuotojų nervams. Rinkų svyravimai priminė 2008 m. finansų krizės pradžią. Tačiau skambinti pavojaus varpais dėl artėjančio sunkmečio per anksti. Grandininę reakciją rinkose sukėlė keli veiksniai, kurie kol kas nepretenduoja tapti ilgalaike tendencija. Nors artimiausiu metu priimant investicinius sprendimus reikės išlikti atsargiems ir gerai pamatuoti savo žingsnius, pagrindo visuotinei panikai šiuo metu nėra.

Nors populiarus posakis byloja, kad gerai yra ten, kur mūsų nėra, tačiau šiandien trisdešimtmečiai gyvena nepalyginamai geresnėmis sąlygomis, nei jų tėvai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Per pastaruosius tris dešimtmečius vidutinės gyventojų pajamos išaugo šimtus kartų, galimybės siekti mokslo ir karjeros ne ką mažiau. Kirba klausimas – ar šis šalies progresas panašus į gyvenimą „kaip vakaruose“, kuris prieš trisdešimt metų daugumai gyventojų buvo kelrodė žvaigždė.

Pasaulio pramonės sektoriui praėję 2019-ieji metai nebuvo lengvi. Nerimą kėlusių priežasčių netrūko: lėtėjanti pasaulinė ekonomika, įtampa darbo rinkoje ir protestų bangos, prekybos karai bei kitos geopolitinės rizikos. Todėl atrodo dėsninga, kad pramonės pasitikėjimo rodikliai ir euro zonoje, ir JAV mažėjo nuo praėjusių metų pradžios. Visgi toks susirūpinimas ir neapibrėžtumas, kuris praėjusiais metais vyravo tarp Vakarų šalių gamybininkų, į mūsų šalį nepersikėlė.