swedbank

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Pandemijai ir toliau varžant žmonių gyvenimus padaugėjo namuose alkoholį vartojančių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ir toliau auga iš alkoholio akcizų gaunamos pajamos, o daugiausiai į prekybos centrus yra vežama alaus ir vyno. Nors alkoholio suvartojimo pokyčius pastebi ne visi prekybos centrai, ekonomistai sako, kad suvartojamo alkoholio kiekis tikriausiai kilo dėl karantino.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vis dar retai susimąstome, kiek maisto išmetame per metus ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurta instaliacija „Foodprint“ primena, kad pernelyg dažnai išmetame produktus, kuriuos dar galėtume suvartoti. Arba tiesiog atiduoti tiems, kam maisto paprasčiausiai trūksta, rašoma pranešime spaudai. Meninei instaliacijai „Foodprint“ sukurti Jolita Vaitkutė panaudojo savo pačios piršto atspaudą.

Pandemija paskatino verslą skubinti inovacijas įvairiose veiklos srityse. Organizacijos ir jų darbuotojai palyginti lengvai įsisavino nuotoliniam darbui reikalingus įrankius, suaktyvino veiklą elektroniniuose kanaluose, skaitmenizavo kasdienes verslo operacijas. Pastarasis pusmetis verslui įrodė, kad debesų kompiuterija paremti sprendimai gali būti greitai pasitelkti ir išplėsti iki reikiamo lygio.

Nors dėl pandemijos ir ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų šiais metais buvo linkę atidėti būsto įsigijimą, tačiau apsisprendusieji perka brangesnį nekilnojamą turtą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų, tai yra 7 proc., arba maždaug 5 tūkst. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, teigiama „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Praėjusį rudenį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), siekiant skatinti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojui naudingų paslaugų kūrimąsi. Prabėgus vieneriems metams direktyvos nauda šiandien jau yra įgavusi ryškesnius kontūrus − vartotojams atsiveria naujos galimybės, kurias bene aktyviausiai rinkoje ėmėsi kurti bankai.

Neseniai pradėtos mokėti kompensacijos už įsigytus elektromobilius verslo įmonėms siunčia žinią − ekologiško automobilio atsiperkamumo laikas trumpėja. Be to, elektromobiliai turi kitų privalumų ir naudų, dėl kurių tokio automobilio eksploatacija ir sąnaudos yra geresni nei analogiškų naftos produktais varomų automobilių.

Nepaisant dėl pavasario karantino trumpam sumažėjusios vartojimo finansavimo paklausos, šiais metais gyventojai nebuvo linkę atidėti suplanuotų didesnių pirkinių ar paslaugų įsigijimo. „Swedbank“ praneša per pirmuosius 9 šių metų mėnesius suteikė vartojimo paskolų už 61 mln. eurų, iš kurių 1 mln. gyventojai pasiskolino nuosavų ar nutolusių saulės elektrinių įsigijimui.

Nepaisant koronaviruso sukeltų padarinių šalies ekonomikai ir žmonių finansams, dauguma Lietuvos gyventojų priskiria save viduriniajai klasei. Karantinas privertė žmones labiau susimąstyti apie taupymą juodai dienai. Šiais metais sumažėjo gyventojų finansiniai lūkesčiai – oriam gyvenimui užtikrinti, jų manymu, reikia 61 proc. didesnių pajamų, pernai šis skaičius buvo 10 procentinių punktų aukštesnis.

Kiekvienais metais didžiausi šalies komerciniai bankai peržiūri savo paslaugų kainodarą. Paprastai dalis jų atpinga, tačiau kai kurios gerokai pabrangsta. Ne išimtis ir šie metai. Kai kurios populiarios bankų paslaugos kitų metų pradžioje pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Tuo metu bankas „Luminor“ portalui tv3.lt pranešė, kol kas neturintis planų keisti paslaugų įkainius.

Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata.

Tikriausiai visi pamena tą pasiutusią pirkimo karštinę tik karantinui prasidėjus. Tuščios buvo makaronų, kruopų ir konservų lentynos, masiškai buvo išperkamas ir tualetinis popierius. Tačiau dabar, kai koronaviruso atvejų skaičiai kasdien didėja daug sparčiau, regis, tokios pirkimo manijos nenusimato. Prekybos centrai ir bankai spėja, kad net skaičiams dar padidėjus, tuščių lentynų parduotuvėse matyti neturėtume.

Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasirodė daug optimistiškesnė, ir visų trijų Baltijos šalių sostinių būsto rinkos smūgį atlaikė be didesnių problemų. Kyla klausimas, ar antroji pandemijos banga taip pat praeis be pasekmių.

Lietuvoje senatvės pensijos amžius yra daugiau nei 60 metų, visgi kai kuriems žmonės tokia amžiaus riba neatrodo tinkama. Jų tikslas – išeiti į pensiją 40-ies arba dar anksčiau. Ar tai paprasčiausia mistika, ar reali galimybė? Finansų ekspertas sako, kad tai padaryti įmanoma, bet tikrai ne kiekvienam.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime spaudai. Numatoma, jog spalio 17, 18 ir 19 dienomis tarp 0:30 ir 6:00 val.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Seimo rinkimai parodė, jog liberalios idėjos Lietuvoje nėra „mirusios“, o žmonės nori daugiau ekonominių ir asmeninių laisvių, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai Seimo rinkimuose gerokai peržengus 5 proc. barjerą ir patekus į Seimą, „Swedbank“ analitikas tokius rezultatus pavadino „liberalizmo renesansu Lietuvoje“.  „Galima įžvelgti aiškią tendenciją, kad liberalios idėjos Lietuvoje nei mirusios, nei merdėja.

Nors daugeliui pensija nesulaukus 40-ies skamba veikiau kaip anekdotas nei reali galimybė, Lietuvoje yra žmonių, kurie į tai žiūri visiškai rimtai. Naujienų portalas tv3.lt pakalbino Vilniuje gyvenantį 26-erių tinklaraštininką. Jo siekis – per ateinančius dešimt metų sukaupti tiek pinigų, kad galėtų mažiau dirbti ir daryti tik tai, kas jam iš tikrųjų patinka.

Ketvirtadienio popietę trumpam buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla – sutrikimai pašalinti per valandą.  „Veikla šiuo metu yra be trikdžių, viskas veikia. Vienu metu fiksavome trumpalaikius sutrikimus interneto banke ir išmaniojoje programėlėje, klientai turėjo sunkumų jungtis prie funkcijų“, – BNS sakė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Ketvirtadieno popietę gyventojai pastebėjo, kad negali prisijungti prie „Swedbank“ interneto banko.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto, rašoma pranešime žiniasklaidai.   „Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

„Swedbank“ perspėja įmones ir gyventojus dėl banko vardu siuntinėjamų melagingų el. laiškų, kuriais informuojama apie neva atliktą paramos mokėjimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtoje byloje, kuri iš tiesų yra kenksmingas programinis kodas. Banko saugumo specialistai perspėja tokių prisegtų bylų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiško siuntėjas nurodomas kaip SwedBank (postmaster@swedbank.

Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jungtinės karalystei palikti ES, derybas reikėtų užbaigti jau iki spalio vidurio.

Nors apie sukčius viešojoje erdvėje kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės per neatsargumą nuo jų nukenčia. Ir nors daugelis galvoja, kad sukčiai nusitaikę į senesnio amžiaus žmones, vis dėlto didieji Lietuvos bankai tvirtina, kad nuo nedorėlių nukentėti gali kiekvienas iš mūsų.  „Nukentėti nuo kibernetinių sukčių gali bet kas.

Būdamas aktyvus vietos kapitalo rinkų dalyvis, „Swedbank“ per savo valdomus pensijų fondus Baltijos šalių rinkoje yra investavęs apie 200 mln. eurų. Šios investicijos yra nukreiptos į vietos bendrovių veiklą, taip prisidedant prie Baltijos šalių regiono augimo. Tačiau vis svarbesnis tampa ir investicijų tvarumo veiksnys. Kodėl investuotojus tai domina ir ką jie gali patarti verslui? Kalbėdami apie tvarias investicijas, investuotojai dažnai naudoja trumpinį ESG (angl.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios. Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba. Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.

Pastarosiomis savaitėmis investuotojams toliau ieškant ženklų, galinčių įkvėpti tolesnį akcijų rinkų kilimą, neraminančios naujienos ima viršų. Nesklandumai kuriant vakciną nuo koronaviruso, įsiplieskusi įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir neatsigaunanti naftos paklausa prisidėjo prie prastesnių investuotojų lūkesčių.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Šalies gyventojai ir įmonės aktyviai perka naujus automobilius, rodo „Swedbank“ lizingo sutarčių duomenys. Šią vasarą bankas sudarė 9 proc. daugiau lizingo sutarčių dėl automobilių įsigijimo, palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Be to, ir verslas, ir privatūs gyventojai itin domisi hibridiniais modeliais, kurių per 2020-uosius, palyginti su ankstesniais metais, įsigyta beveik 2 kartus daugiau.

Vienas pagrindinių JAV rinkų indeksų „S&P 500“ šių metų rugpjūčio antrojoje pusėje pasiekė naują rekordinį lygį. Tačiau rinkose išlieka pakankamai nerimo dėl artimiausios ateities ekonominių perspektyvų JAV ir Vakarų Europos šalyse. Atsparumą pandemijai pademonstravo kompiuterinius žaidimus kuriančios kompanijos, taip pat šviesi ateitis žadama ESG tikslų paisančioms įmonėms.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti? Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.

Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad, kai oponentai išvadina jį ar jo bendražygius „kosmonautais“, tai jam pagyrimas. R. Karbauskis teigia, kad Lietuvos ekonomika išgyvena stebuklingą laikotarpį ir prie to nemažai prisidėjo dabartiniai valdantieji. „Kai kurių institucijų prognozės bei baimės dėl atlyginimų kritimo buvo nepagrįstos ir neracionalios.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai. Ar reikia skatinti vaikų verslumą ir kokius verslumo pagrindus galima suformuoti dar vaikystėje?  Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Pusė šalies gyventojų jaučia, kad jų turimi finansai iš esmės leidžia jiems įgyvendinti savo norus ir mėgautis gyvenimu, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad palankiausioje finansinėje situacijoje jaučiasi 26–45 m. amžiaus gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje  Į praėjusią finansų krizę Lietuva ėjo būdama tragiškai perkaitusi. Vien 15 proc.

„Swedbank“ privatiems ir verslo klientams pasiūlė naujų interneto banko funkcijų. Nuo šiandien banko klientai savo interneto banke gali peržiūrėti tiek „Swedbank“, tiek SEB banke Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančių sąskaitų informaciją. Jie taip pat galės matyti sąskaitų išrašus ir inicijuoti mokėjimus iš LHV banke Estijoje sąskaitų, jei klientai tokių turi, rašoma pranešime spaudai.

Dalis vieno didžiausių šalyje banko darbuotojų neseniai lankėsi Vilniaus bare „Bardakas“. Dėl to „Swedbank“ jiems pasiūlė dirbti iš namų ir dezinfekavo patalpas centrinėje būstinėje Vilniuje.