swedbank

Kai praėjusią savaitę lietuviai šlavė ilgai negendančius maisto produktus, medicinines kaukes ir dezinfekcinį skystį, visame pasaulyje daugelis investuotojų masiškai pardavinėjo įmonių akcijas. Kainų kritimas buvo toks didelis ir staigus, kad vis garsiau imta kalbėti apie naują pasaulinę krizę.

Už kai kurias bankų paslaugas verslo ir privatūs klientai Lietuvoje moka daugiau. Tačiau dalis paslaugų pas mus pigesnės nei tuose pačiuose bankuose Latvijoje ir Estijoje. Tai rodo Lietuvos banko atliktas „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ paslaugų įkainių tyrimas, kurio paprašė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas. Pavyzdžiui, sąskaitos aptarnavimas ir el.

Vienas iš didžiausių komercinių bankų Lietuvoje praneša, kad besinaudodami jo vardu sukčiai bando išvilioti pinigus iš klientų. Oficialioje „Facebook“ paskyroje bankas įspėja saugotis sukčių. „Mus pasiekė žinia, kad kai kurie banko klientai gavo SMS žinutes su prašymu atnaujinti informaciją. SMS esanti nuoroda nukreipia į netikrą „Swedbank“ puslapį“, – teigiama banko įraše. Bankas taip pat įspėja, kad jeigu gavote tokią ar panašią žinutę, jokiu būdu nesuvedinėkite prisijungimo duomenų.

Daugiau nei 2 tūkst. mirusiųjų, beveik 80 tūkst. užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos, tačiau pirmieji ekonominiai duomenys rodo, kad bent jau šių metų pradžia daug kam bus labai dramatiška.

Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir pablogėjo – lyčių lygybė buvo įvertinta 55,5 proc., tuo tarpu 2005 metais siekė 55,8 proc., skaičiuojant, kad 100 proc. reiškia visišką lygybę. Ir nors pagal lyčių lygybės indeksą paskutiniai nesame, Europos Sąjungoje užimame ne itin garbingą 23-ią vietą.

Į pinigų plovimo skandalus pernai įsivėlę didžiausi Lietuvoje skandinaviško kapitalo bankai „Swedbank“ ir SEB Lietuvoje pasirinko skirtingas komunikacijos strategijas.

Pastaruoju metu stringančios didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB elektroninės mokėjimo sistemos turi neigiamos įtakos pasitikėjimui visa finansų sistema, todėl jiems yra ir ateityje bus skiriamas didelis dėmesys, teigia Lietuvos banko atstovė.  „Atvejus, kai sutrinka bankų veikla, vienareikšmiškai vertiname neigiamai. Ir ypač dėl netiesioginių pasekmių – tai kerta per pasitikėjimą visa finansų sistema.

Lietuvoje stringa dalies bankų sistemos. Gyventojams susimokėti ar atlikti kitas bankines paslaugas kelias pastarąsias savaites trukdo ir laikini, greitai išsprendžiami trikdžiai bei ilgalaikiai sistemų atnaujinimo darbai. Kol Lietuvos bankas aiškina, kad reikšmingos bankinės problemos gyventojus užpuola retai, vartotojus ginančios organizacijos ir Seimo nariai toliau skundžiasi bankinių paslaugų pasiekiamumu. Konarskio gėlių turgelyje penktadienį yra pats darbymetis.

Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes. Ar tikrai turime ko bijoti? Pernai grynoji imigracija Lietuvoje pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo teigiama – imigrantų skaičius buvo maždaug 11 tūkst. didesnis nei emigrantų.

Penktadienį nuo pat ryto sutriko vieno iš didžiausių šalyje banko „Swedbank“ veikla. Dėl to nukentėjo ir kitų bankų klientai, pavyzdžiui, „Luminor“ banko klientai negalėjo atsiskaityti ten, kur yra „Swedbank“ kortelių skaitytuvai.  Banko interneto puslapis klientus pasitinka pranešimu apie tai, kad interneto bankas laikinai nepasiekiamas: „Šiuo metu vyksta „Swedbank“ informacinių sistemų atnaujinimo darbai, todėl interneto bankas laikinai nepasiekiamas.

Pastaraisiais metais šalies gyventojai įsigyja vis daugiau naujų automobilių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, rinkoje įvyko svarbus pokytis – automobilių lizingas populiarumu aplenkė paskolas automobiliui. Tai reiškia, kad vis daugiau šalies gyventojų renkasi naujesnes, saugesnes ir mažiau taršias transporto priemones, komentare žiniasklaidai rašo banko Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė į Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ priklausančią įmonę įsidarbino ne vadovaujamose pareigose, todėl reiškiama kritika neturi jokio pagrindo. Premjeras antradienį savo deklaracijoje nurodė, kad jo žmona Silvija Skvernelė dirba degalinių tinklą valdančioje įmonėje „Orlen Baltics Retail“. R. Karbauskis teigia, kad ji dirba pagal specialybę finansų analitike ne vadovaujamose pareigose.

Praėję 2019-ieji – vienas geriausių laikotarpių didžiausiose pasaulio finansų rinkose per pastaruosius 20 metų. Tai geriausiai iliustruoja pasaulio akcijų kainų pokyčius matuojantis indeksas MSCI, kuris per praėjusius metus išaugo apie 30 proc. Bendrame kontekste labiausiai žibėjo informacinių technologijų sektorius, kurio akcijos minimu laikotarpiu brango apie 50 proc. Akcijos išlaikė lyderio poziciją Aukštą akcijų rinkų grąžą lėmė palanki centrinių bankų vykdoma pinigų politika.

Socialiniuose tinkluose neretai galima susidurti su reklamomis ar pranešimais, kuriuose siūloma pelningai investuoti, pateikiamos sėkmės istorijos, kaip greitai užsidirbti. Visgi į tokius pranešimus reikėtų žvelgti atsargiai – dažnu atveju iš žmonių taip bandoma išvilioti pinigus.

Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams. Vien „Facebook“ platforma naudojasi maždaug kas trečias žmogus pasaulyje, kurie kartu kas minutę išsiunčia daugiau nei 30 milijonų žinučių. Socialinių tinklai įneša naujų spalvų šimtmečius besiformavusiai darbo sąvokai, tačiau jų naudojimo mastas kelia ir rizikas, kurias dažnai esame linkę nustumti į šalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.  Šalies vadovas Davose šį klausimą aptarė aptarė su „Pekao“ banko vadovu Mareku Lusztynu, pranešė jo patarėjas. „Kai konkurencija sumažėja, maržos kyla, yra neblogas metas ateiti naujiems žaidėjams. Pristatėme ir sulaukėme susidomėjimo“, – BNS telefonu iš Davoso ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryškūs ir dėl to nekelia nerimo? Kone pati pavojingiausia frazė, kokią gali pasakyti ekonomistas − šįkart viskas yra kitaip. Tačiau žvelgiant į šį Lietuvos ekonomikos ciklą, panašu, kad labai tyliai ir atsargiai galima pasidžiaugti, kad šįkart iš tiesų viskas kitaip.

Dalies prekybininkų sprendimas nepirkti „Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui, sako ekspertai. Anot jų, vartotojams šiandien rūpi ne tik produkto kokybė bei kaina, bet ir įmonės tvarumas.

Visame pasaulyje daugybė žmonių su nerimu stebi milžiniškus gaisrus Australijoje, kurie pareikalavo žmonių ir dar daugiau gyvosios gamtos aukų. Vis dėlto kilnūs norai pagelbėti kenčiantiems nuo gaisrų Lietuvoje gali atsirūgti. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytojas Matas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Kelias dienas jis stebėjo pranešimus apie siaubingus gaisrus.

Išgirdę žodį „dieta“, pirmiausia galvojame apie tai, kad ir vėl gali tekti gerokai mažiau valgyti. Tačiau finansų reikaluose, kaip ir mityboje − dieta pirmiausia turėtų reikšti ne drastiškus pokyčius, o mažus žingsnius geresnės elgsenos ir savijautos link. Nepamatuoti tikslai, kardinalios ir skausmingos priemonės retai padeda pasiekti tvarių pokyčių.

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, trys pagrindiniai Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“, SEB ir Šiaulių bankas – turės pasiruošti, kad ištikus krizei jie galėtų patys padengti nuostolius ir tęsti veiklą.  Lietuvos bankas (LB) gruodžio pabaigoje pirmą kartą nustatė, kad trys bankai turės laikytis privalomų minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, pranešė LB. Tam jie turės sukaupti dar 601 mln.

Naujieji metai, kaip įprasta, gyventojus pasitinka dideliais pokyčiais, ne išimtis – ir bankai, kurie 2020-aisiais numatę naujovių savo klientams.  Kaip teigia „Luminor“ banko Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Bielskytė, svarbiausias ir pagrindinis 2020-ųjų banko tikslas yra perkelti klientų duomenis į vieningą platformą, tačiau daugiau pokyčių bankas šiuo metu neplanuoja. „Swedbank“ naujienų portalą tv3.lt informavo, kad 2020-aisiais planuojama atnaujinti 50 senesnių bankomatų.

Priėmę kitų metų biudžetą, valdantieji žada, kad lietuviai 2020 m. gyvens tikrai geriau nei šiemet. Tačiau ar tikrai pasijus pagerėjimas, kai tuo pačiu metu valdžia nusprendė padidinti ir mokesčius. Tad kaip tai atsilieps lietuvių gyvenimui ir mūsų šalies ekonomikai, kai pasaulyje vis daugiau nerimą keliančių ženklų? Apie tai ir kalbame su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Vis daugiau bankų teikiant momentinių mokėjimų paslaugą, tarpbankiniai pervedimai žinant vien gavėjo telefono numerį, tikėtina, bus pradėti tik nuo kitų metų. Anksčiau skelbta, kad ši paslauga bus prieinama jau šiemet.  SEB bankas teigia, kad šiuo metu jo programėlėje įmanoma atlikti mokėjimą pagal telefono numerį, jei gavėjas taip pat turi sąskaitą SEB, bet tarpbankinius pervedimus numatoma pasiūlyti vėliau.

Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas. Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu.

  Dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šiemet išvengs nepatogumų, kai jų pavedimai nepasiekia tikslo laiku. Pirmą kartą per didžiąsias metų šventes momentiniai pavedimai vyks ir pinigai pasieks gavėjus per kelias sekundes, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.  „Momentiniai mokėjimai daugeliui bankų klientų išsprendė ilgus metus besikartojusią problemą, nuolat kėlusią sumaištį metų pabaigoje.

Į pabaigą artėjantys 2019-ieji tikrai turėtų įsiminti kaip moterų pasiekimų metai. O jų buvo tikrai daug – nuo svarbių tarptautinių institucijų postų ar žygių kosmose tiesiogine to žodžio prasme iki įspūdingų laimėjimų mokslo, sporto ir kultūros srityse. Džiugu, kad tarp pasaulio mastu įsimintinų pasiekimų galime paminėti ir bent kelių Lietuvos atstovių pavardes.

Šalies gyventojų informuotumas apie papildomą kaupimą senatvei pastebimai pagerėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šiuo metu 8 iš 10 šalies gyventojų žino, kurioje II pensijų pakopos fondus valdančioje bendrovėje jie kaupia lėšas senatvei ir sumą, kiek jiems yra pavykę sukaupti. Be to, gyventojai kur kas labiau ėmė vertinti valstybės ar darbdavio suteikiamas paskatas kaupimui, rašoma pranešime spaudai.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ generalinis direktorius Jensas Henrikssonas pranešė, jog dėl pinigų plovimo atliekami „valymai“ visoje grupės valdymo struktūroje. J. Henrikssonas interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR pripažino, jog „Swedbank“ grupė turėjo valdymo problemų. „Valymai vyksta aukščiausiame „Swedbank“ vadovybės lygyje. Tai – naujas etapas visam „Swedbank“, – pabrėžė jis.

Kai kalbame apie svarbius karjeros pasirinkimus, atrodo, kad dažnai atsiduriame tokiose situacijose, kuriose mūsų pasirinkimas skamba kaip „arba, arba“. Pavyzdžiui, jei nusprendžiame sutelkti dėmesį į karjeros pasiekimus, tai nebegalime skirti dėmesio šeimai, rašoma „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovės Agnės Jonaitytės-Karalienės pranešime žiniasklaidai. Ir atvirkščiai – jei norime pasirūpinti savo šeima, tai dėl jos turime „paaukoti“ savo karjerą.

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina. Pirmą kartą Lietuvos moksleivių gebėjimus EBPO vertino 2006 metais, o nuo tol visais metais Lietuva atsiliko nuo EBPO vidurkio.

Šių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikos augimas beveik neišsikvėpė ir tai džiugina. Tačiau savaime tai negarantuoja, kad be papildomų pastangų mūsų laukia tolimesnis eksporto, atlyginimų ir investicijų augimas bei socialinis progresas. Lietuvos BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek sulėtėjo, bet vis dar siekė daugeliui ES valstybių nepasiekiamus 3,7 procento.

Reklamuodami mokėjimo korteles, bankai vienu iš jų privalumų įvardija saugumą. Esą grynuosius pinigus gali pamesti, ar juos kas gali pavogti, o kortelė visada saugi ir ją galima užblokuoti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai. Tuo savo kailiu įsitikino vienas vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), apsilankęs Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

Kiek apšilus kojas aukštojoje mokykloje, studentams ima kirbėti mintis, o neretai ir poreikis ieškoti su studijomis derinamo darbo. Tai ne tik būdas prisidurti prie stipendijos ar tėvų skiriamos paramos, tačiau ir galimybė susipažinti su profesiniu pasauliu ir padėti pagrindus ateities karjerai. Tiesa, svarbu atminti, kad darbas turi būti derinamas prie studijų, o ne atvirkščiai.

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov USA“ per Baltijos šalyse veikiantį Švedijos banką „Swedbank“ pervedė daugiau nei 1 mln.

Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo lietuvių, kurie galvoja gyvenantys geriau. Be to, skaičius tų, kurie save gyvenimą laikytų skurdžiu, sumažėjo du kartus. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, dalis ekspertų sutinka, jog tai padidintų konkurenciją. Tačiau kiti baiminasi, kad valstybė gali nesuvaldyti su tokio banko veikla ir valdymu susijusių rizikų.   G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio  banko steigimą.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miškuose rauna? Tačiau per daug piktintis nereikėtų – dabar pradėję ruoštis didžiausioms metų šventėms išvengsite asmeninės finansų krizės artėjant metų sankirtai. „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad tik 8 proc.

Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas – dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje, rašoma „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilkienės pranešime žiniasklaidai.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turintis Švedijos „Swedbank“ pranešė sulaukęs Švedijos finansų inspekcija pranešimo apie pradėtą tyrimą dėl su pinigų plovimo prevencijos reikalavimų vykdymu susijusių įtariamų veiklos pažeidimų. „Swedbank“ pranešime pažymima, jog bankas bendradarbiauja su finansų priežiūros institucijomis ir yra pasirengęs pateikti joms visą reikiamą informaciją.

Daugiausia turto pasaulyje yra sukaupę Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojai. Pagal šį rodiklį lietuviai nuo jų gerokai atsilieka. Ir nors lenkia latvius ar baltarusius, tačiau atsilieka tiek nuo estų, tiek, pvz., nuo kinų. Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos.

Dar 2014 metais prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas sukėlė nemenką sąmyšį ir mūsų šalyje. Lietuviškos kilmės produktams įvestos Rusijos sankcijos neigiamai paveikė ne tik prekybos apimtis, bet ir vartotojų lūkesčius. Tuo tarpu gamintojai buvo priversti prisitaikyti – persiorientuoti į kitas rinkas, minimizuoti išlaidas ar gamybos apimtis, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė komentare žiniasklaidai.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Vienas didžiausių šalyje bankų „Swedbank“ pradeda  momentinius mokėjimus klientams, atliekantiems pinigų pervedimus interneto banke. Pasak „Swedbank“, pinigų pervedimai iki 15 tūkst. eurų į kitus vietos bankus, prisijungusius prie momentinių mokėjimų sistemos – SEB, Šiaulių bankas ir „Paysera“, – bus įvykdyti per kelias sekundes. „Momentinius mokėjimus savo klientams pirmą kartą pasiūlėme su bandomąja „Swedbank“ išmaniosios programėlės versija praėjusių metų rudenį.

Kol dalis lietuvių dar tik ruošiasi Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms, perka parduotuvėse žvakes, kiti jau planuoja Kalėdas. Žaliaskarių žaisliukus išvydę dalis pirkėjų nustemba,  kiti gi noriai perka ne tik dovanas, bet ir pačias eglutes.  „Sako, kad roges reikia ruošti vasarą, tai gal mes dar truputį vėluojam. Ruduo – jau pats laikas“, – mano pirkėja. Spalį vilnietė Ramunė kartu su savo anūke į parduotuvės vežimėlį jau įsikrovė Kalėdų eglutę ir dar įsidėjo žaisliukų.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios. Kaip bebūtų, Lietuva būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, kurioje eksportas šiuo metu sudaro net 81 proc.