swedbank

Daugiau nei septynerius metus Lietuvos „Swedbank“ vadovavusiai Dovilei Grigienei traukiantis iš posto, „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovas sako, kad dabar yra tinkamas laikas pokyčiams. D. Grigienė traukiasi „Swedbank“ keičiant bankų Baltijos šalyse valdymo modelį – trijų šalių bankus valdys holdingo įmonė Latvijoje. Tačiau Jonas Lidefeltas sako, kad esminių pokyčių organizuojant darbą nebus – už kiekvienoje šayje veikiantį banką toliau bus atsakingas vietos vadovas.

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Nepaisant kilusios pandemijos, gyventojai ir įmonės praėjusiais metais neapkarpė savo biudžetų automobiliams lizingu įsigyti, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinė gyventojų lizingu įsigyjamų automobilių suma praėjusiais metais siekė 17 tūkst. eurų ir išliko panaši, kaip ir 2019 m. Įmonių lizingu perkamų automobilių vidutinė suma sudarė 23 tūkst. eurų ir per metus paaugo 5 proc.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo skolinimosi svarbą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Žmonės teigia supratę, jog svarbiau nei gauti reikiamą finansavimą yra įvertinimas, ar gautas lėšas pavyks nesudėtingai grąžinti.

Šalies gyventojai toliau atsisako grynųjų pinigų ir atsiskaitymams renkasi korteles ar kitus elektroninius mokėjimo būdus, teigia bankas „Swedbank“. Jo duomenimis, per praėjusius metus „Swedbank“ bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų nei 2019 metais. Tuo metu bendra atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma augo 16 proc. ir peržengė 4 mlrd. eurų ribą.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu. Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Beveik aštuonerius metus Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje vadovavusi Dovilė Grigienė palieka pareigas. „Vadovavimo bankui metai buvo labai aktyvūs ir padėjo tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse. Tačiau po aštuonerių metų praleistų banke, manau, yra geras metas pokyčiams“, − pranešime sakė D. Grigienė.

Kas antras (52 proc.) šalies gyventojas, turintis nuosavą automobilį, jo išlaikymui per mėnesį yra pasirengęs skirti iki 100 eurų siekiančią sumą. Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) šiam tikslui galėtų skirti nuo 100 iki 200 eurų siekiančią sumą. Į automobilio išlaikymo kainą įskaičiuojami degalai, einamasis remontas, draudimas ir automobilio įsigijimo kaina. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Karantino metu šalies gyventojai noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įvertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, nes internete gausu sukčių ir programišių apgaulių.

Praėjusiais metais „Swedbank“ fiksavo romantinio sukčiavimo atvejų šuolį. Banko duomenimis, tokio sukčiavimo atvejų nustatyta beveik keturis kartus daugiau nei 2019 m. Iš viso iš gyventojų bandyta išvilioti daugiau nei 130 tūkst. eurų, iš kurių pavyko išsaugoti daugiau kaip 87 tūkst. eurų. Didžiausias pernai vieno asmens patirtas „meilės nuostolis“ – 35 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Stebint Lietuvos būsto sandorių skaičius ir kainų statistiką, mušančią vis naujus rekordus, būtų sudėtinga įtarti, kad šalį sukrėtė pandemija, o ekonomika patyrė nuosmukį. Daug kam gali kilti klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, paaiškinančių tokias tendencijas, ar vis tik pirkėjų lūkesčiai ir būsto rinka atitrūko nuo realybės. Praėjusių metų pavasarį, pirmojo karantino metu, būsto sandorių skaičius staigiai krito, o butų pardavimo ir nuomos kainos trumpam šiek tiek sumažėjo.

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.

Žinia, kad lyg iš giedro dangaus gavote 350 eurų, ko gero, pradžiugintų ne vieną. Tačiau būtent tokias žinutes siunčia sukčiai, norintys išvilioti banko prisijungimo duomenis. Tokį laišką gavo ir Aliaus Bacevičiaus draugas. Alius „Facebook“ pasidalijo draugo gautu elektroniniu laišku ir ragina kitus išlikti budriais. Nuotraukoje matomas laiškas yra neva iš banko „Swedbank“, jame tariamas klientas informuojamas apie gautą nemažą pinigų perlaidą.

Šių metų vasario mėnesį tėvai gaus pirmąją padidintą universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus, kurie didėja nuo 60,06 iki 70 eurų. Atžalas auginantys gyventojai pripažįsta, kad mėnesiui tokios sumos vaikui išlaikyti tikrai nepakanka, tad tenka rinktis, kaip šią papildomą paramą panaudoti efektyviausiai.  Visų pirma, reiktų atsispirti nuo bendrų šeimos pajamų. Jei lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį stinga, tuomet išmoka yra puiki parama įsigyti to, ko gali prireikti vaikams.

Socialinio tinklo „Reddit“ naudotojų sukeltas kompiuterinių žaidimų parduotuves Jungtinėse Valstijose valdančios „GameStop“ akcijų vertės kėlimas neaplenkė ir Lietuvos – kai kurie bankai tvirtina praėjusią savaitę fiksavę smarkiai išaugusią prekybą vertybiniais popieriais. Tuo metu analitikai ir institucijos perspėja smulkiuosius investuotojus apie rizikas, kylančias iš prekybos itin nepastoviomis akcijomis.

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.

„Swedbank“ Lietuvoje pernai  uždirbo 96,8 mln. eurų grynojo pelno – 19 proc. mažiau nei 2019 metais, kai jis siekė 118,8 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėję atidėjiniai, pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė sako, jog pandemijos metu bankas pasiūlė pagalbą nuo jos nukentėjusiems klientams.

Užimtumo tarnyba nutraukia subsidijų už prastovas beveik 400 Druskininkuose veikiančios Baltarusijos valstybinės sanatorijos „Belorus“ darbuotojų mokėjimą – jiems bus mokamos vienkartinės sankcijų taikymo išmokos ir teikiama pagalba įsidarbinant kitur.  Užimtumo tarnyba pranešė, kad Kauno klientų aptarnavimo departamente sudaryta darbo grupė įmonės darbuotojams aptarnauti, kad jie galėtų sklandžiai registruotis ir gauti psichologo konsultacijas.

Pandemija lietuvių nuo didelių pirkinių neatbaidė – praėjusiais metais naujus automobilius gyventojai pirko bene taip pat, kaip kiekvienais metais, sako bankų atstovai. Taip pat pastebima, kad labiau pradėta domėtis ir gamtai draugiškesnėmis transporto priemonėmis, ieškota naujų spalvų. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2020 metais naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje iš viso registruota apie 40,2 tūkst. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė netoli 46 tūkst.

Nepaisant pandemijos, 2020-ieji metai buvo netikėtai gausūs viešų pirminių akcijų siūlymų (angl. IPO). Po trumpo rinkos štilio praėjusiųjų metų pradžioje jų pabaiga pasižymėjo sėkmingais apgyvendinimo paslaugų platformos „Airbnb“ bei siuntų kompanijos „DoorDash“ startais biržoje, o jų akcijų kaina gerokai viršijo lūkesčius.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ nepakeitė Estijos ekonomikos raidos šiais metais prognozės, tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos perspektyvos pablogintos, palyginti su pernai lapkritį skelbtomis. 2022-ųjų prognozės pablogintos Lietuvai, pagerintos Latvijai ir Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjo 2021 metais prognozė apkarpyta nuo 4 proc. iki 2,7 proc., Latvijos – nuo 3,1 proc. iki 2,8 proc., Estijos – liko 3,1 procento.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą.  „Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.  „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV institucijų atliekamuose tyrimuose dėl pinigų plovimo per Baltijos šalyse veikiančius Skandinavijos bankus Lietuvos bankai neminimi, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovai.  Uždarame posėdyje trečiadienį abu komitetai aiškinosi situaciją dėl JAV institucijų atliekamų tyrimų Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu.

Baltarusijos valstybei priklausanti Druskininkų sanatorija „Belorus“ pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.  Įstaigos vadovas Ilja Epifanovas sako kreipęsis į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurių didžioji dalis – Lietuvos piliečiai.

Paprastai kartą per metus ar kilus poreikiui bankai peržiūri ir keičia savo paslaugų kainodarą. Vienos jų paslaugos atpinga, kitos pabrangsta. Kitų metų pradžioje kai kurios populiarios bankų paslaugos pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Įkainių pasikeitimai Visus paslaugų kainų pakeitimus bankai skelbia savo interneto svetainėse. Nauji „Swedbank“ įkainiai įsigalios nuo kitų metų vasario pradžios.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 4 iš 10 šalies gyventojų tikisi, kad per artimiausius trejus metus jų turimo būsto vertė augs. Tuo metu kas penktas gyventojas mano, kad jų būsto kaina mažės. Lyginant su praėjusių metų pavasarį atlikta apklausa, gyventojų optimizmas sumenko – 2019 m. pradžioje savo būsto kainos augimo tikėjosi kas antras gyventojas (50 proc.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ šią savaitę pranešė, jog JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse. Antradienį paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu.

Šiais metais 10-yje Lietuvos miestų mirga tūkstančiais šviečiančių lempučių papuošti stiprumo ir tvirtumo simboliu laikomi ąžuolai, o po jais šviečia Šviesių istorijų suoliukai. Tai nėra paprasta puošmena, o gėrio kupino projekto simbolis.

TV3 Televizija kartu su „Swedbank“ organizuojama iniciatyva „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ kviečia visus šiuo sudėtingu laikotarpiu prisiminti šiltas istorijas ir dalintis gerumu.  Norite kam nors padėkoti iš visos širdies ar tiesiog tarti šiltą žodį? Turite tam išskirtinę galimybę.

TV3 ir „Power Hit Radio“ laidų vedėja Elena Karalienė „Swedbank“ šventinėje iniciatyvoje „Šviesios istorijos“ dalinasi savo prisiminimu, nutikusiu prieš kelis metus. Atrodo paprasta, bet tiek daug šilumos atskleidžianti istorija, kuri galbūt paragins ir jus prisiminti nutikimus, žmonių poelgius, nustebinusius gerumu? „Buvo 2015 metų gruodžio 10 dienos vakaras. Po paskaitų skubėjau į bendrabutį, kuriame gyvenau ir eidama per perėją net nenutuokiau, kad vienoje juostoje mane kliudys automobilis.

Lietuvos valstybės skola šiuo metu susilaukia ypatingai daug dėmesio. Viena vertus, padidėjęs susidomėjimas yra natūralus, nes Lietuva skolinasi iki šiol neregėtas pinigų sumas, ir daugeliui pagrįstai kyla klausimas, ar tai yra tvaru. Kita vertus, diskusijos apie šalies skolą neretai praslysta paviršiumi, nes dažnai remiasi anekdotiniais pavyzdžiais, stereotipais ir dogmomis.

Tyrimai rodo, kad kas ketvirtas lietuvis maistą išmeta bent kartą per savaitę, o kas antras – bent kelis kartus per mėnesį. Viena priežasčių – kai kuriuos suklaidinantys galiojimo laiką nurodantys užrašai ant maisto produktų pakuočių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugelis vartotojų neskiriai dviejų panašiai skambančių žymėjimų, kurių reikšmės yra visiškai skirtingos – „Geriausias iki...“ bei „Tinka vartoti iki.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Elono Musko vadovaujama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šių metų gruodį bus pirmą kartą įtraukta į prestižinį akcijų indeksą „S&P 500“. Įmonė prisijungs prie didžiausių JAV bendrovių klubo, kuriame „Apple“, „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ bei kitos garsios bendrovės.

Sutiksite, kad šviesios istorijos tampa dar šviesesnės, kai jomis pasidaliname garsiai vieni su kitais. Todėl TV3 Televizija kartu su „Swedbank“ pristato projektą, raginantį apsupti save geromis emocijomis ir pasakoti gerumo kupinus prisiminimus.  Vienas pirmųjų „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ projekto dalyvių prisimena: „Istorija įvyko prieš kelerius metus, kaip parduotuvės kasoje man pritrūko kelių centų.

„Swedbank“ iniciatyva „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ ruošia stebuklingą dovaną šventiniu laikotarpiu – dešimt ąžuolų, nušvitusių tūkstančiais lempučių ir papuošusių net 10 Lietuvos miesto aikščių ir parkų. Šie šviečiantys ąžuolai nepaprasti – po kiekvienu iš jų lauks šviesių istorijų suoliukas, kviečiantis stabtelėti ir prisiminti įsimintinus įvykius, iki šiol šviečiančius jūsų atmintyje. Viena tokių – Jono istorija.

„Swedbank“ šventinės iniciatyvos „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ viena iš dalyvių prisimena: „Po darbo dienos važiavau apsipirkti į prekybos centrą. Parkuojantis vienas iš praeivių mojuoja ranka, kažką rodo. Aš išlipu iš automobilio, o jis man ir sako: „Ponia, jūsų automobilio vienas iš žibintų nešviečia. Bet aš galiu jums padėti pakeisti lemputę.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.