swedbank

Vilniečiai tampa vis turtingesni ir pajamomis artėja prie Talino gyventojų. Vieno iš komercinių bankų tyrimas rodo, kad per trejus metus vidutinės sostinės šeimos pajamos išaugo 650 eurų. O, atskaičius maisto ir būsto išlaidas, kitiems poreikiams namų ūkiui neva lieka net pusantro tūkstančio eurų. Tiesa, tam yra papildomų sąlygų. Tik pasvajoti apie didesnes santaupas gali ir tie, kuriems būstą tenka nuomotis.

Neretai manoma, kad pavasarį, kai nuo kelių dingsta ledas, automobilių nebedengia sniegas ir dienos pasidaro ilgesnės, dėl eismo saugumo galima nerimauti mažiau. Visgi su žiemos šalčiu gyventojų budrumas neturėtų dingti – pavasaris vairuotojams pateikia savų iššūkių, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išvengti nemalonumų kelyje.  Žvėrys irgi keliauja  Kone nemaloniausia staigmena pavasario keliuose – į kelią netikėtai išbėgę laukiniai žvėrys.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas, rašoma pranešime spaudai. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai sukčiai bendrauja rusų kalba, skambinama per pokalbių programėlę „Viber“, rašoma pranešime. Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, kurį būtina sustabdyti.

Gegužės 15–17 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime. „Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai“, – nurodo bankas.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Šių metų pirmojo ketvirčio apyvarta Baltijos biržose buvo rekordinė – didesnio masto prekyba paskutinį kartą čia fiksuota tik 2008 metais. Prekybos analizė rodo, kad tam įtakos turėjo ne tik išaugęs investuotojų skaičius, bet ir naujo Baltijos biržų flagmano atėjimas. Ekspertai pastebi, kad tai galėtų duoti dvigubą impulsą – įkvėpti naujas bendroves žengti į biržą ir paskatinti jau esančias biržoje išnaudoti rinkos galimybes.

Vis garsiau viešojoje erdvėje aptariami tvarumo, energinio naudingumo bei su tuo susijusių sąnaudų klausimai turi įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pastebima, kad gyventojai vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Kovo mėnesio duomenys signalizavo apie stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje iš tiesų prasidėjo, rašoma pranešime spaudai. Ekonomiką ir toliau į priekį veda ypatingai stipri paklausa pramonės sektoriuje, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia.

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įdarbina savo pinigus investuodami. Panašu, kad šią tendenciją spartina ir jaunimas. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai renkasi investuoti į fondus ir vertybinius popierius.  Lietuvos jaunimas investavo daugiau nei 6 mln.

Daug dirbti, dar daugiau taupyti ir išeiti į „pensiją“ sulaukus 30-ties kai kam gali skambėti kaip svajonių gyvenimo scenarijus. Dar prieš dešimtmetį užsienyje išpopuliarėjusios FIRE arba finansinės laisvės, ankstyvos pensijos (angl. Financial Independence, Retire Early) judėjimo atgarsiai girdimi ir Lietuvoje. Tiesa, girdėti ir skeptikų balsai, kad dėl sunkiai pasiekiamos galimybės nebedirbti sulaukus 30-ties ar 40-ties neverta aukoti šiandienos poreikių karštligiškai taupant.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų platinimas (IPO) bei „Swedbank“ sprendimas panaikinti komisinius mokesčius prekiaujant Baltijos šalių biržos įmonių akcijomis pernai išjudino ledus tarp smulkiųjų investuotojų, o „Ignitis grupės“ akcijos tapo populiariausios „Swedbank“ prekybos platformoje. Be to, didieji bankai savo prekybos vertybiniais popieriais platformose pastebi augančias sandorių apimtis bei didėjantį tokias sąskaitas atsidarančių klientų skaičių.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

Net ir banke sąskaitų neturintys gyventojai sulaukė sukčių, bandančių apsimesti „Citadele“ banku, elektroninių laiškų. Banko atstovai ragina neatidarinėti įtartinų nuorodų, o kilus įtarimui, susisiekti su pačiu banku. Vilnietė Guoda su šypsena pasakoja apie sukčių bandymus apgauti. Anot moters, ji yra sulaukusi ne vieno tokio laiško. „Citadele bank“ sukčiavimo prevencijos skyrius man siunčia sveikinimus. Na, ne tik man, bet ir visiems ten neturintiems sąskaitų.

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link.

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys, rašoma pranešime spaudai. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis.

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc., parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Tai patvirtina ir augančios gyventojų indėlių apimtys bankuose – indėliai per metus išaugo penktadaliu. Vis dėlto, nepaisant rekordinių santaupų, jas investuojančių gyventojų dalis tebėra nedidelė.

Būsto rinkai šalies didmiesčiuose nemažinant apsukų vis daugiau gyventojų siekia įsigyti savo svajonių namus. Visgi nusipirkti būstą – tai ne tas pats, kas naujus batus ar televizorių. Dėl to tokį pirkinį planuojantiems gyventojams paprastai kyla nemažai klausimų ar sunkumų. Bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, didžiausiu iššūkiu gyventojams šiandien tampa ne lėšų sukaupimas pradiniam įnašui, o paties būsto pasirinkimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečiadienį vienas iš didžiausių šalies bankų perspėja, kad norėdami išvilioti iš gyventojų pinigus, sukčiai pradėjo naują trumpųjų žinučių ataką. „Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad šiuo metu fiksuojama nauja sukčių ataka. Prisidengę „Swedbank“ vardu, sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes apie priimtą prašymą dėl naujo įrenginio arba atliktą mokėjimą. SMS žinučių tekstai gali būti skirtingi, tačiau visose žinutėse nukreipiama į pagalbaswedbank. com puslapį.

Jeigu norite kam nors pervesti pinigus ir kad jie adresatą pasiektų iki Velykų, geriau suskubkite iš anksto. Artimiausią savaitgalį to padaryti gali nepavykti. Lietuvos banko Mokėjimo sistemų plėtros skyriaus vadovas Mindaugas Navys primena, kad dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, kredito unijoje ar elektroninių pinigų įstaigoje per kelias sekundes.

Šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios 2019−2020 m. statybos. Mūsų šalies gyventojai įsigyti naujausios statybos būstą renkasi kur kas dažniau nei šalių kaimynių gyventojai Estijoje ir Latvijoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak šio banko Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, gyventojų pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ir ši tendencija praėjusiais metais tik dar labiau sustiprėjo.

Praėjusieji 2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent šiais 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis, o lyderio vėliavą čia neš Senasis žemynas − Europa.

„Swedbank“ perspėja gyventojus ir įmones dėl banko vardu siunčiamų melagingų el. laiškų, kuriais neva persiunčiama mokėjimo pavedimo kopija. Laiške taip pat prašoma patvirtinti laiško gavimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtoje byloje, kuri iš tiesų yra kenkėjiška programa. Bankas perspėja tokių prisegtų bylų ir kitų priedų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiškas yra parašytas taip, jog atrodytų, kad jo siuntėjas yra „Swedbank“ lizingas.

Euro zonos ekonomika pernai krito net 6,8 proc. ir stipriai atsiliko nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose ekonomika smuko 3,5 proc. Europoje taip pat išryškėjo ir didžiuliai skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Lietuvos BVP susitraukė vos 0,8 proc., kai Ispanijos ekonomika smigo net 11 proc.

Pernai pasaulį sukaustę pandemijos apribojimai sukčių nesustabdė, o kai kurioms sukčiavimo schemoms net atvėrė daugiau galimybių. Per praėjusius metus „Swedbank“ užfiksavo beveik ketvirtadaliu daugiau sukčiavimo atvejų nei 2019 m., o bendra gyventojų ir įmonių prarasta suma išaugo iki daugiau nei 1,8 mln. eurų. „Per praėjusius metus pastebimai išaugo gyventojų patirti nuostoliai susiviliojus netikrais pasiūlymais investuoti, taip pat padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų.

28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.  Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus.

Patvirtintas beveik 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas JAV įkvėpė investuotojus, o akcijų rinkas paskatino šturmuoti naujas aukštumas, rašoma pranešime spaudai.  Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” mėnesio viduryje priartėjo prie simbolinės 4000 punktų ribos, kurios dar niekada nebuvo kirtęs. Europoje žadama toliau taikyti skatinančią pinigų politiką, tuo metu Kinijos valdžia imasi pastangų tvariam augimui akcijų rinkose užtikrinti.

Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui.

Daugiau nei septynerius metus Lietuvos „Swedbank“ vadovavusiai Dovilei Grigienei traukiantis iš posto, „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovas sako, kad dabar yra tinkamas laikas pokyčiams. D. Grigienė traukiasi „Swedbank“ keičiant bankų Baltijos šalyse valdymo modelį – trijų šalių bankus valdys holdingo įmonė Latvijoje. Tačiau Jonas Lidefeltas sako, kad esminių pokyčių organizuojant darbą nebus – už kiekvienoje šayje veikiantį banką toliau bus atsakingas vietos vadovas.

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Nepaisant kilusios pandemijos, gyventojai ir įmonės praėjusiais metais neapkarpė savo biudžetų automobiliams lizingu įsigyti, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinė gyventojų lizingu įsigyjamų automobilių suma praėjusiais metais siekė 17 tūkst. eurų ir išliko panaši, kaip ir 2019 m. Įmonių lizingu perkamų automobilių vidutinė suma sudarė 23 tūkst. eurų ir per metus paaugo 5 proc.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo skolinimosi svarbą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Žmonės teigia supratę, jog svarbiau nei gauti reikiamą finansavimą yra įvertinimas, ar gautas lėšas pavyks nesudėtingai grąžinti.

Šalies gyventojai toliau atsisako grynųjų pinigų ir atsiskaitymams renkasi korteles ar kitus elektroninius mokėjimo būdus, teigia bankas „Swedbank“. Jo duomenimis, per praėjusius metus „Swedbank“ bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų nei 2019 metais. Tuo metu bendra atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma augo 16 proc. ir peržengė 4 mlrd. eurų ribą.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu. Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Beveik aštuonerius metus Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje vadovavusi Dovilė Grigienė palieka pareigas. „Vadovavimo bankui metai buvo labai aktyvūs ir padėjo tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse. Tačiau po aštuonerių metų praleistų banke, manau, yra geras metas pokyčiams“, − pranešime sakė D. Grigienė.

Kas antras (52 proc.) šalies gyventojas, turintis nuosavą automobilį, jo išlaikymui per mėnesį yra pasirengęs skirti iki 100 eurų siekiančią sumą. Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) šiam tikslui galėtų skirti nuo 100 iki 200 eurų siekiančią sumą. Į automobilio išlaikymo kainą įskaičiuojami degalai, einamasis remontas, draudimas ir automobilio įsigijimo kaina. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Karantino metu šalies gyventojai noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įvertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, nes internete gausu sukčių ir programišių apgaulių.

Praėjusiais metais „Swedbank“ fiksavo romantinio sukčiavimo atvejų šuolį. Banko duomenimis, tokio sukčiavimo atvejų nustatyta beveik keturis kartus daugiau nei 2019 m. Iš viso iš gyventojų bandyta išvilioti daugiau nei 130 tūkst. eurų, iš kurių pavyko išsaugoti daugiau kaip 87 tūkst. eurų. Didžiausias pernai vieno asmens patirtas „meilės nuostolis“ – 35 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Stebint Lietuvos būsto sandorių skaičius ir kainų statistiką, mušančią vis naujus rekordus, būtų sudėtinga įtarti, kad šalį sukrėtė pandemija, o ekonomika patyrė nuosmukį. Daug kam gali kilti klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, paaiškinančių tokias tendencijas, ar vis tik pirkėjų lūkesčiai ir būsto rinka atitrūko nuo realybės. Praėjusių metų pavasarį, pirmojo karantino metu, būsto sandorių skaičius staigiai krito, o butų pardavimo ir nuomos kainos trumpam šiek tiek sumažėjo.

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.

Žinia, kad lyg iš giedro dangaus gavote 350 eurų, ko gero, pradžiugintų ne vieną. Tačiau būtent tokias žinutes siunčia sukčiai, norintys išvilioti banko prisijungimo duomenis. Tokį laišką gavo ir Aliaus Bacevičiaus draugas. Alius „Facebook“ pasidalijo draugo gautu elektroniniu laišku ir ragina kitus išlikti budriais. Nuotraukoje matomas laiškas yra neva iš banko „Swedbank“, jame tariamas klientas informuojamas apie gautą nemažą pinigų perlaidą.

Šių metų vasario mėnesį tėvai gaus pirmąją padidintą universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus, kurie didėja nuo 60,06 iki 70 eurų. Atžalas auginantys gyventojai pripažįsta, kad mėnesiui tokios sumos vaikui išlaikyti tikrai nepakanka, tad tenka rinktis, kaip šią papildomą paramą panaudoti efektyviausiai.  Visų pirma, reiktų atsispirti nuo bendrų šeimos pajamų. Jei lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį stinga, tuomet išmoka yra puiki parama įsigyti to, ko gali prireikti vaikams.

Socialinio tinklo „Reddit“ naudotojų sukeltas kompiuterinių žaidimų parduotuves Jungtinėse Valstijose valdančios „GameStop“ akcijų vertės kėlimas neaplenkė ir Lietuvos – kai kurie bankai tvirtina praėjusią savaitę fiksavę smarkiai išaugusią prekybą vertybiniais popieriais. Tuo metu analitikai ir institucijos perspėja smulkiuosius investuotojus apie rizikas, kylančias iš prekybos itin nepastoviomis akcijomis.

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.