swedbank

Vasaros pradžia pažėrė puokštę gerų naujienų Europai. Ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, spartus vakcinavimo procesas lemia, kad Europos ekonomiką į viršu tempia jau ne tik pramonė, bet ir atsigaunantis paslaugų sektorius. Be to vakarų lyderiams pavyko ne tik pasiekti paliaubas ilgamečiame prekybos ginče, bet ir pasiekti proveržį reformuojant pasaulinę mokesčių sistemą. Birželio mėnesio pirkimų vadybininkų indeksas signalizuoja, kad ekonominis aktyvumas Europoje augo sparčiausiai per 15 metų.

Daugelį metų pervesti pinigus kitam žmogui arba išleisti juos elektroninėje parduotuvėje užtrukdavo nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dabar tą padaryti galima akimirksniu. Tačiau akimirksniu galima ir prarasti sunkiai uždirbtus pinigus. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytoja Dalia (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praradusi 2 tūkst. eurų, buvusių jos „Swedbank“ sąskaitoje.

Europos Sąjungos teikiamos finansinės lėšos pastarąjį dešimtmetį buvo itin svarbus investicijų šaltinis Baltijos šalyse, šiuo laikotarpiu sudaręs apie 4 proc. šalių BVP per metus. Ateinantį dešimtmetį ES įplaukos dar kiek padidės – planuojama, kad Lietuva turėtų sulaukti maždaug 17 milijardų eurų negrąžintinos paramos.

Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai birželio viduryje atleidus prezidento reikalų valdybos vadovą Viktorą Šeimaną, Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ atstovas sako, kad sanatorijai priežasties neveikti ir toliau blokuoti sąskaitas nebėra.

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi infliacija investuotojus toliau skatina atidžiai sekti JAV ir Europos centrinių bankų žinutes. Jei ECB kol kas neplanuoja keisti kurso, tai FED po birželio posėdžio pranešė apie planuojamą paankstinti bazinių palūkanų pakėlimą. Tai sukėlė trumpalaikę reakciją pagrindinėse pasaulio rinkose.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių, rašoma pranešime spaudai.  Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.

Sprendžiant pagal tai, kiek išleido pinigų individualiam vartojimui, Lietuvos namų ūkiai gerokai lenkia ne tik daugelį kaimyninių šalių, bet ir tokias Europos Sąjungos senbuves, kaip Airija, Ispanija, Portugalija ar Graikija. Tai rodo naujausi „Eurostat“ duomenys apie išlaidas, perskaičiuotas pagal perkamąją galios paritetą. Jeigu vidutinės vieno ES gyventojo išlaidos yra lygios 100 proc., tai vidutinės lietuvio išlaidos 2020 m. sudarė 96 proc. šio dydžio.

Gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka geros, tačiau daugėja ženklų, kad pastarojo meto kainų augimas nėra tvarus, teigia „Swedbank“ ekonomistai.  Pasak banko pranešimo, tolesnį kainų kilimą galėtų pristabdyti didėjanti pasiūla arba spekuliacinės paklausos suvaržymas. Istorinės aktyvumo aukštumos „Būsto rinkos aktyvumas visuose trijuose šalies didmiesčiuose laikėsi arti istorinių aukštumų.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo mėnesio pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo suteikęs daugiausiai paskolų ir pritraukęs daugiausiai indėlių, tuo metu antras pagal valdomą turtą SEB bankas buvo suteikęs daugiausiai paskolų ne finansų įmonėms.  Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ pirmojo ketvirčio buvo sukaupęs 14,596 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 38,1 proc. šalies bankų rinkos.

„Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują telefoninių sukčių ataką. Pastarosiomis dienomis šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kuomet skambinantys asmenys prisistato banko darbuotojais ir teiraujasi, ar jų vardu buvo pildyta paskolos paraiška, taip pat praneša apie bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos.

Per šiuos metus įvairiuose šalies miestuose pradės veikti 55 nauji bankomatai su jutikliniais ekranais. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos naujos kartos bankomatai sudarys apie 40 proc. „Swedbank“ bankomatų tinklo, kuris jungia daugiau nei 400 įrenginių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naudodamiesi naujo tipo bankomatais, gyventojai operacijas gali pasirinkti spustelėdami atitinkamus bankomato meniu punktus jo ekrane.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Vidutinė lizingo suma lengvojo automobilio įsigijimui pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse sparčiausiai augo Lietuvoje – „Swedbank“ duomenys rodo, kad lietuviai lizingo būdu pirkdami automobilį vidutiniškai skolinosi 18,8 tūkst. eurų, arba 10 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tuo metu Estijos gyventojai automobilio įsigijimui lizingo būdu skolinosi atitinkamai 17,2 tūkst. (5 proc. daugiau), Latvijos – 16,8 tūkst. (3 proc.

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų, kad šalies gyventojai, ypač periferijoje, turėtų geresnes sąlygas išsigryninti pinigus.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė pataisų dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros toliau nesvarstyti, o laukti, kol bankai pasirašys memorandumą, pagal kurį patys susitars, kokiomis sąlygomis pagerinti žmonėms pinigų išsigryninimą.

Per artimiausius trejus metus namų remontą atlikti planuoja 44 proc. lietuvių, o dar 10 proc. ketina tai padaryti po ketverių metų ar vėliau, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai nurodomas remonto tikslas – poreikis atnaujinti interjerą, taip pat siekis padidinti energinį namų efektyvumą, rašoma prenšime spaudai.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.

Ilgiau nei pusę metų trunkantys antrojo karantino suvaržymai gerokai išvargino visus, tad prasidėjusi vasara masina atostogomis ir poilsiu. Vis dėlto jos gali atnešti ir nenumatytų išlaidų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų dalis, atostogoms taupančių iš anksto, sumažėjo. Visgi atostogų finansinis planavimas yra labai svarbus veiksnys siekiant, kad atostogos būtų sklandžios, o joms pasibaigus jūsų piniginės neištiktų bankrotas.

Kasmet šalyje veikiantys komerciniai bankai iš gyventojų ir įmonių uždirba šimtamilijoninius pelnus. Net jei klientai yra atseikėję tūkstančius eurų palūkanų, bankininkai gali ginčytis ir dėl keliolikos eurų, kurių nenori grąžinti. Gyventojams tenka gerokai pavargti, kad mokėtų mažiau. Tuo galėjo įsitikinti „Swedbank“ klientas, kuriam teko ilgai įrodinėti, kad banko veiksmai neatitinka būsto paskolos sutartyje numatytų sąlygų.

Pinigų išsigryninimo vietų Lietuvoje kasmet mažėja, o vidutiniškai lietuviui iki bankomato vis dar reikia važiuoti apie 16 kilometrų, deklaruoja Lietuvos komercinių bankų asociacija. Kai kuriais skaičiavimais, tokių vietų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei kaimyninėse šalyse ar Skandinavijoje. Šią problemą tikimasi greitu metu išspręsti, mat pastaruoju metu Seimas Lietuvoje siūlo praplėsti bankomatų tinklą, kad 95 proc. gyventojų bankomatą pasiektų ne daugiau kaip 5 kilometrų atstumu.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Vilniečiai tampa vis turtingesni ir pajamomis artėja prie Talino gyventojų. Vieno iš komercinių bankų tyrimas rodo, kad per trejus metus vidutinės sostinės šeimos pajamos išaugo 650 eurų. O, atskaičius maisto ir būsto išlaidas, kitiems poreikiams namų ūkiui neva lieka net pusantro tūkstančio eurų. Tiesa, tam yra papildomų sąlygų. Tik pasvajoti apie didesnes santaupas gali ir tie, kuriems būstą tenka nuomotis.

Neretai manoma, kad pavasarį, kai nuo kelių dingsta ledas, automobilių nebedengia sniegas ir dienos pasidaro ilgesnės, dėl eismo saugumo galima nerimauti mažiau. Visgi su žiemos šalčiu gyventojų budrumas neturėtų dingti – pavasaris vairuotojams pateikia savų iššūkių, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išvengti nemalonumų kelyje.  Žvėrys irgi keliauja  Kone nemaloniausia staigmena pavasario keliuose – į kelią netikėtai išbėgę laukiniai žvėrys.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas, rašoma pranešime spaudai. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai sukčiai bendrauja rusų kalba, skambinama per pokalbių programėlę „Viber“, rašoma pranešime. Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, kurį būtina sustabdyti.

Gegužės 15–17 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime. „Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai“, – nurodo bankas.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Šių metų pirmojo ketvirčio apyvarta Baltijos biržose buvo rekordinė – didesnio masto prekyba paskutinį kartą čia fiksuota tik 2008 metais. Prekybos analizė rodo, kad tam įtakos turėjo ne tik išaugęs investuotojų skaičius, bet ir naujo Baltijos biržų flagmano atėjimas. Ekspertai pastebi, kad tai galėtų duoti dvigubą impulsą – įkvėpti naujas bendroves žengti į biržą ir paskatinti jau esančias biržoje išnaudoti rinkos galimybes.

Vis garsiau viešojoje erdvėje aptariami tvarumo, energinio naudingumo bei su tuo susijusių sąnaudų klausimai turi įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pastebima, kad gyventojai vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Kovo mėnesio duomenys signalizavo apie stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje iš tiesų prasidėjo, rašoma pranešime spaudai. Ekonomiką ir toliau į priekį veda ypatingai stipri paklausa pramonės sektoriuje, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia.

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įdarbina savo pinigus investuodami. Panašu, kad šią tendenciją spartina ir jaunimas. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai renkasi investuoti į fondus ir vertybinius popierius.  Lietuvos jaunimas investavo daugiau nei 6 mln.

Daug dirbti, dar daugiau taupyti ir išeiti į „pensiją“ sulaukus 30-ties kai kam gali skambėti kaip svajonių gyvenimo scenarijus. Dar prieš dešimtmetį užsienyje išpopuliarėjusios FIRE arba finansinės laisvės, ankstyvos pensijos (angl. Financial Independence, Retire Early) judėjimo atgarsiai girdimi ir Lietuvoje. Tiesa, girdėti ir skeptikų balsai, kad dėl sunkiai pasiekiamos galimybės nebedirbti sulaukus 30-ties ar 40-ties neverta aukoti šiandienos poreikių karštligiškai taupant.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų platinimas (IPO) bei „Swedbank“ sprendimas panaikinti komisinius mokesčius prekiaujant Baltijos šalių biržos įmonių akcijomis pernai išjudino ledus tarp smulkiųjų investuotojų, o „Ignitis grupės“ akcijos tapo populiariausios „Swedbank“ prekybos platformoje. Be to, didieji bankai savo prekybos vertybiniais popieriais platformose pastebi augančias sandorių apimtis bei didėjantį tokias sąskaitas atsidarančių klientų skaičių.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

Net ir banke sąskaitų neturintys gyventojai sulaukė sukčių, bandančių apsimesti „Citadele“ banku, elektroninių laiškų. Banko atstovai ragina neatidarinėti įtartinų nuorodų, o kilus įtarimui, susisiekti su pačiu banku. Vilnietė Guoda su šypsena pasakoja apie sukčių bandymus apgauti. Anot moters, ji yra sulaukusi ne vieno tokio laiško. „Citadele bank“ sukčiavimo prevencijos skyrius man siunčia sveikinimus. Na, ne tik man, bet ir visiems ten neturintiems sąskaitų.

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link.

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys, rašoma pranešime spaudai. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis.

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc., parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Tai patvirtina ir augančios gyventojų indėlių apimtys bankuose – indėliai per metus išaugo penktadaliu. Vis dėlto, nepaisant rekordinių santaupų, jas investuojančių gyventojų dalis tebėra nedidelė.

Būsto rinkai šalies didmiesčiuose nemažinant apsukų vis daugiau gyventojų siekia įsigyti savo svajonių namus. Visgi nusipirkti būstą – tai ne tas pats, kas naujus batus ar televizorių. Dėl to tokį pirkinį planuojantiems gyventojams paprastai kyla nemažai klausimų ar sunkumų. Bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, didžiausiu iššūkiu gyventojams šiandien tampa ne lėšų sukaupimas pradiniam įnašui, o paties būsto pasirinkimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečiadienį vienas iš didžiausių šalies bankų perspėja, kad norėdami išvilioti iš gyventojų pinigus, sukčiai pradėjo naują trumpųjų žinučių ataką. „Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad šiuo metu fiksuojama nauja sukčių ataka. Prisidengę „Swedbank“ vardu, sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes apie priimtą prašymą dėl naujo įrenginio arba atliktą mokėjimą. SMS žinučių tekstai gali būti skirtingi, tačiau visose žinutėse nukreipiama į pagalbaswedbank. com puslapį.

Jeigu norite kam nors pervesti pinigus ir kad jie adresatą pasiektų iki Velykų, geriau suskubkite iš anksto. Artimiausią savaitgalį to padaryti gali nepavykti. Lietuvos banko Mokėjimo sistemų plėtros skyriaus vadovas Mindaugas Navys primena, kad dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, kredito unijoje ar elektroninių pinigų įstaigoje per kelias sekundes.

Šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios 2019−2020 m. statybos. Mūsų šalies gyventojai įsigyti naujausios statybos būstą renkasi kur kas dažniau nei šalių kaimynių gyventojai Estijoje ir Latvijoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak šio banko Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, gyventojų pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ir ši tendencija praėjusiais metais tik dar labiau sustiprėjo.

Praėjusieji 2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent šiais 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis, o lyderio vėliavą čia neš Senasis žemynas − Europa.

„Swedbank“ perspėja gyventojus ir įmones dėl banko vardu siunčiamų melagingų el. laiškų, kuriais neva persiunčiama mokėjimo pavedimo kopija. Laiške taip pat prašoma patvirtinti laiško gavimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtoje byloje, kuri iš tiesų yra kenkėjiška programa. Bankas perspėja tokių prisegtų bylų ir kitų priedų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiškas yra parašytas taip, jog atrodytų, kad jo siuntėjas yra „Swedbank“ lizingas.

Euro zonos ekonomika pernai krito net 6,8 proc. ir stipriai atsiliko nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose ekonomika smuko 3,5 proc. Europoje taip pat išryškėjo ir didžiuliai skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Lietuvos BVP susitraukė vos 0,8 proc., kai Ispanijos ekonomika smigo net 11 proc.

Pernai pasaulį sukaustę pandemijos apribojimai sukčių nesustabdė, o kai kurioms sukčiavimo schemoms net atvėrė daugiau galimybių. Per praėjusius metus „Swedbank“ užfiksavo beveik ketvirtadaliu daugiau sukčiavimo atvejų nei 2019 m., o bendra gyventojų ir įmonių prarasta suma išaugo iki daugiau nei 1,8 mln. eurų. „Per praėjusius metus pastebimai išaugo gyventojų patirti nuostoliai susiviliojus netikrais pasiūlymais investuoti, taip pat padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų.

28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.  Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus.

Patvirtintas beveik 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas JAV įkvėpė investuotojus, o akcijų rinkas paskatino šturmuoti naujas aukštumas, rašoma pranešime spaudai.  Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” mėnesio viduryje priartėjo prie simbolinės 4000 punktų ribos, kurios dar niekada nebuvo kirtęs. Europoje žadama toliau taikyti skatinančią pinigų politiką, tuo metu Kinijos valdžia imasi pastangų tvariam augimui akcijų rinkose užtikrinti.