švietimo

170 aukštųjų mokyklų studentų laukia vietos bendrabučiuose, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Dabartinė situacija tokia, kad apie 170 studentų laukia bendrabučio vietos. Toks skaičius susidarė, nes eilė „pasislinko“, t.y. dalis laukusių vietas gavo, bet buvo pateikta papildomų prašymų“, – penktadienį BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Švietimo ministerija raštu įpareigojo mokyklas išimti iš ugdymo proceso netinkamus rusiškus vadovėlius ir apskritai juos pašalinti iš bibliotekų, pasigirdus svarstymų juos kol kas sandėliuoti. Ketvirtadienį ministerija Savivaldybių švietimo skyrių vadovams išplatintame laiške ministerija nurodė, kad vadovėliai „V dobryj put! A2.2.“ negali būti naudojami ugdymo procese.

Lietuvė Meda Surdokaitė šeštadienį pelnė pirmąją vietą Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, M. Surdokaitė taip pat apdovanota specialiuoju prizu – kvietimu į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme. Pasak ministerijos, tai vienas geriausių rezultatų Lietuvos istorijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo aukštojo mokslo klausimais Andriaus Zalitčio teigimu, šią savaitę turėtų likti apie 100 studentų, kurie neturės vietos bendrabučiuose. „Situacija tokia, kad praėjusią savaitę į universitetų pagalbą atkeliavo kolegijos ir buvo išspręsta apytiksliai 200 bendrabučio vietų klausimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Zalitis.

Kai kuriems aukštųjų mokyklų dėstytojams besirengiant protestams dėl per mažai didinamų atlyginimų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė abejoja tokių akademikų veiksmų tikslingumu. „Mes šiandien turime visi įsivertinti, kad mes visi gyvename karo sąlygomis, yra didžiulė elektros krizė, mes turime infliaciją, mes turime tikrai labai sudėtingą situaciją, – ketvirtadienį Žinių radijo transliuotame interviu sakė ministrė.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Nors švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir pristatė bendrosios ugdymo programos pakeitimus, pripažino, kad ties ten pertvarka nesibaigs ir problemų dar tikrai galima rasti.

Spalvingas sportininkų gyvenimas Lietuvoje: vieną dieną intensyviai treniruojasi artėjančiai olimpiadai, čempionatams, kad atstovautų šalį, o kitą – Užimtumo tarnyboje konsultuojasi dėl darbo. To priežastis – Seimo priimta naujoji Sporto reforma, nurėžusi trečdalio profesionalių lengvaatletų stipendijas. Netekę valstybės rėmimo sportininkai teigia, kad atsidūrė kryžkelėje ir svarsto, kad reforma gali neigiamai paveikti jų rezultatus.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų, iš jų 12 tūkst. pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Į Lietuvą iš karo siaubiamos Ukrainos nuo vasario pabaigos atvyko per 8 tūkst. vaikų. Šalies mokykloje jau registravosi 1,5 tūkst. jų, praneša švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, rusakalbių mokyklos pildosi greičiausiai, laisvų vietų ten beveik nebėra. Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikai gali rinktis mokslą lietuviškose arba tautinių mažumų mokyklose, tačiau pastarosiose gali pritrūkti vietų.

Gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus ir 2028 m. į vasaros olimpines žaidynes Los Andžele išlydėti 100 mūsų olimpiečių – toks siekis įtvirtintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022–2030 m. sporto plėtros programoje, kuriai šiandien pritarė šalies Vyriausybė. Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto planuojami daugiau nei 32 mln. eurų.

Šalies mokyklos ruošiasi ukrainiečių vaikų priėmimui, ketvirtadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  „Šiuo metu svarbiausia, kad į mūsų šalį atvykę vaikai jaustų šilumą, ramybę ir galėtų atsigauti nuo patirto streso, o netrukus galėtų tęsti mokslo metus. Ministerija ir mokyklos tam kruopščiai ruošiasi. Ukrainiečių vaikais pasirengusios rūpintis ir neformaliojo ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) savivaldybėms, profesinėms ir valstybinėms mokykloms pristatė 860 papildomų hibridinėms pamokos skirtos įrangos komplektų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Komplektus sudaro mobilūs vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginiai, juos NŠA įsigijo už 977 tūkst.

Lituanistikos tyrimams papildomai skiriama 257 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau šiems metams programai buvo numatyta skirti 1,87 mln. eurų, tačiau jų – neužteko padengti lituanistikos žurnalų leidybos, sklaidos projektų leidybinių išlaidų. Siekiant suteikti finansavimą visiems gerai įvertintiems moksliniams žurnalams, ši suma didinama iki 2,13 mln. eurų.

Siekiant daugiau jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams mokėti didesnes stipendijas. Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.

Moksleivių laukia nemažai permainų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rengia vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Ketinama įvesti ne tik daugiau atsiskaitymų, kurių rezultatai nuguls brandos atestate, bet ir vertinti mokinių pilietinę bei socialinę veiklą, įvesti privalomą brandos darbą.

Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Svarstoma atsisakyti mokyklose daugumos mokomų dalykų skirstymo į A ir  B lygį, taip pat numatyti, jog 4-ųjų ir 8-ųjų klasių moksleivių vertinimai būtų privalomi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „(Svarstoma – BNS), kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomais, kad būtų vertinami rezultatai, bet ne tik tam, kad tiesiog – šiandien jie yra neprivalomi, labai didelės išlaidos galbūt nėra daromos.

Brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) užduotys, laikymo sąlygos ir vertinimo nuostatos bus labiau pritaikomos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Prasidėjo papildomas priėmimas į profesines mokyklas, jis truks iki rugpjūčio 25 dienos, penktadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Profesinės mokyklos – puikus pasirinkimas norintiems per ganėtinai trumpą laiką įgyti darbo rinkai patrauklią profesinę kvalifikaciją, tad stojančiuosius raginame pasinaudoti papildomo priėmimo galimybėmis“, – pranešime teigė viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė siūlymus dėl nacionalinės mokinių pasiekimų vertinimo sistemos, sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui. Siūlymai parengti remiantis atlikta mokinių pasiekimų vertinimo ir panaudojimo scenarijų analize.

Profesinės mokyklos kviečiamos teikti paraiškas pameistrystės finansavimui, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Paraiškas galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos, projektų finansavimui numatyta skirti daugiau nei 900 tūkst. eurų. Paraiškas Europos socialinio fondo agentūrai bus galima teikti iki rugsėjo 30 dienos. „Pameistrystė leidžia užtikrinti, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Nuo rugsėjo pradinukams mokyklose atsiras papildoma savaitinė meninio ugdymo – šokio arba teatro pamoka, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, taip iš viso pradinių klasių moksleiviai turės penkias meninio ir tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę. Ministerija tikisi, kad papildoma meninio ugdymo pamoka leis pagal paskirtį išnaudoti visas sportui skirtas valandas Bendrojo ugdymo planuose.

Brandos atestatus abiturientai gaus liepos 23-iąją ir dėl to neturėtų vėluoti įstoti į aukštąsias mokyklas užsienyje, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Liepos 23-iąją jie gaus atestatus, tuomet turėtų kiekvienas iš karto kreiptis į savo mokyklos vadovą, kad išduotų atestatą, jeigu neteikia apeliacijos, tada reikės išversti, patvirtinti notarui ir siųsti į savo universitetą“, – antradienį lrt radijui sakė ministrė.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai rengia planą visiems pradinukams grįžti į mokyklas. Jį Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienį. Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Šią savaitę vėliau, kai sveikatos ir švietimo ministrai sudėlios pasiūlymų normalų tekstą ar principus, svarstysime dėl sąlygų, kuriomis pradinukai galėtų grįžti į kontaktinį ugdymų“, – sakė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė sąrašą mokyklų, kurios pageidauja atnaujinti pradinukų ugdymą gyvai. ŠMSM duomenimis, tokį pageidavimą išreiškė 59 ugdymo įstaigos. Praėjusį penktadienį savivaldybės buvo pakviestos jungtis prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio. „Iki šiandien gavome atsakymus, kad 25 savivaldybės ir 59 mokyklos norėtų prisijungti prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio“, – antradienį teigė ministerijos atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį pranešė teismui skundžianti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą dėl Meilės Lukšienės premijos skyrimo nuostatų. Tarnyba buvo nusprendusi, kad šios premijos teikimo tvarka pažeidžia vyresnių mokytojų teisę gauti apdovanojimą ir yra diskriminacinio pobūdžio. „Neįžvelgiu vyresnių mokytojų diskriminacijos, nuvertinimo, tik matau akivaizdų siekį paskatinti tuos pedagogus, kuriems reikia palaikymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Apie trečdalis Lietuvos savivaldybių kol kas nėra tinkamai apsirūpinusios asmens apsaugos priemonėmis, kurios bus reikalingos mokyklose prasidėjus mokslo metams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Svarbu yra pasižiūrėti – ir mes tą padarėme – kaip mokyklų savininkai, steigėjai, darbdaviai yra pasirūpinę saugos priemonėmis. Matome, kad trečdalis savivaldybių dar nėra pakankamai išsisprendusios tų klausimų, tad raginame juos tai padaryti, tai yra jų pareiga.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Kauno regiono savivaldybės pasigenda pagalbos sprendimų iš Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM), Sveikatos apsaugos ministerijų (SAM), sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį susitikime su Kauno regiono savivaldybių vadovais Birštone jis tvirtino, kad daugelis merų skundžiasi, jog „nesusilaukia pakankamai dėmesio“ iš ŠMSM dėl moksleivių pavėžėjimo, įtraukaus ikimokyklinio ugdymo ir kitų problemų.

Lietuva ir Lenkija atnaujina šalių susitarimą dėl šių šalių gyventojų galimybės studijuoti viena kitos universitetuose, kvalifikacijų pripažinimo. Atnaujintą susitarimą dėl aukštojo mokslo pirmadienį Vilniuje pasirašys švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Negalią turinčių žmonių sporto renginiams organizuoti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 228 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot ministerijos, lėšos paskirstytos penkiems renginiams, kurie bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Jie atrinkti konkurso būdu, finansavimas skirtas geriausiai Sporto rėmimo fondo reikalavimus atitikusiems projektams.

„KODĖL mes į negalią įprastai žiūrime su užuojauta ar netgi vengiame, šalinamės jos? KODĖL gi negalime pasižiūrėti į tai kaip į unikalią žmogaus GALIĄ?“ – būsimus atviros diskusijos „(ne)GALIA“ dalyvius intrigavo „TEDxKaunas“ renginių organizatoriai, žadėdami, kad diskusija apie autizmą paskatins įsikūnyti į kitokią nei mums įprasta žmogaus realybę ir pažvelgti į pasaulį šių unikalių žmonių akimis.  „Autistas – tai žmogus labai aukšta kakta, iššokusia į priekį.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Po teismų maratono ir beveik metus trukusio nedarbingumo gegužės pirmomis dienomis į darbą grįžusi Alytaus kolegijos direktorė Danutė Remeikienė buvo atleista iš pareigų, nes taip įvykdyta Kauno apygardos teismo nutartis. Tačiau kolegijos darbuotojai nustebo, kai D. Remeikienė jau kitą dieną buvo vėl paskirta laikinai jai vadovauti, kol įvyks naujas direktoriaus pareigų konkursas. D. Remeikienė ne tik vadovauja Alytaus kolegijai, bet antrą kadenciją yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė.

Lietuvoje ir toliau augant koronaviruso susirgimų skaičiui, šalyje pirmadienį bus paskelbtas karantinas. Būtent tai keičia ir mokymo įstaigų planus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakoregavo ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščius. 2020 metų kovo 13 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais yra pakeisti 2019–2020 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pakeitė minimalius reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, atsisakant minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo. „Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo pataisas, kurios leistų moksleiviams priemiestiniais autobusais važinėti su 50-80 proc. nuolaida. Ministerija pranešė teikianti Vyriausybei Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma, kad nuo kitų metų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, važiuodami priemiestiniais autobusais, galėtų su 50 proc. nuolaida pirkti vienkartinį ir su 80 proc. nuolaida vardinį terminuotą važiavimo bilietą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad valstybė galėtų finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu įvairius būdus mokinių pasiekimams skatinti gali numatyti tik savivaldybės arba pačios švietimo įstaigos. Ministerijos registruotame įstatymo projekte pasiūlė, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką.

Nuo rugsėjo šalies profesinėse mokyklose bus steigiama 40 naujų etatų neformaliam mokymui, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tai kaip kursai suaugusiems ir jaunimui. Jie nesuteikia kvalifikacijos, jų metu įgyjama tam tikrų profesinių įgūdžių, pavyzdžiui, kloti plyteles ar kepti pyragus“, – BNS perduotame komentare cituojamas viceministras Arūnas Plikšnys. „Tai lankstus modelis iškart prisitaikyti darbo rinkoje, išmokti to, ko reikia būtent tai darbo vietai.