švietimo

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priekaištauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl neviešinamų Sporto rėmimo fondui teikiamų projektų vertintojų. „Pasižiūrėkit, man atrodo, yra gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl projekto administravimo lėšų skirstymo taisyklių, kur vienas iš siūlymų yra konstatuotas, kad tai yra ydinga praktika ir daranti prielaidas galimai korupcijai dėl ekspertų neviešinimo“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime sakė premjeras.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad tėvai galėtų būti skatinami leisti vaikus į darželius per vaiko pinigus, priešmokyklinio ugdymo klasė galėtų tapti pirmąja. „Ten, kur yra ta priešmokyklinio ugdymo klasė, ateityje ji gali tapti pirmąja. Jei mes sėkmingai parodytumėme, kad ji gali tapti pirmoji, turėtumėme nebe ketverių metų, o penkerių metų pradinę mokyklą.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama mažinti biurokratinę naštą šeimos gydytojams ir sutaupyti lėšų, nuo rugsėjo iš tėvų nebereikalaus gydytojo pažymos dėl vaiko ligos praleistų pamokų. Tiesa, už naujos tvarkos įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), iš pradžių svarsčiusi, kiek gi konkrečiai dienų galėtų pateisinti tėvai, šį sprendimą permetė pačioms mokykloms.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Pritraukti studentų į dalykų mokytojų studijas ketinama skatinamosiomis stipendijomis, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Mes numatėme kitais metais skirti skatinimo fondą, kuriuo naudotųsi universitetai, trys šitie centrai. Fondas numatytų skatinamąsias stipendijas ir įsikūrimo išlaidas tose savivaldybėse, kur mokytojų dabar tikrai reikia“, – BNS sakė ministras. Pasak A. Monkevičiaus, siekiama, kad fondu būsimi studentai galėtų pasinaudoti kitąmet.

Į portalą tv3.lt besikreipusi skaitytoja guodžiasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas yra pamiršti, o tai ją privertė galvoti apie išvykimą iš Lietuvos. Ministerijos atstovai teisinasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai virto realybe, o merginos svajonė dar gali išsipildyti. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Reikšdami pageidavimus ką studijuoti abiturientai šiemet dažniausiai pirmenybę teikė medicinos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir tarptautiniam verslui Vilniaus kolegijoje, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos BNS pateikti duomenys.

Dėl ligos pamokas praleidusiems mokiniams nebereikės į mokyklą nešti tą pateisinančios gydytojo pažymos. Pirmą ligos dieną tėvai apie tai turės informuoti mokymo įstaigą. Švietimo įstaigų atstovai sako, kad tokia tvarka paskatins piktnaudžiavimą, tačiau sveikatos ir švietimo ministerijos teigia, kad užtikrins patikimą tvarką. Tiesa, dar nežino, kaip. Nepaisant to, nauja tvarka įsigalios jau nuo ateinančių mokslo metų šį rugsėjį.

Kultūros ministerija pranešė sulaukusi per tūkstančio pasiūlymų Kultūros pasui. „Pasibaigus antram šių metų kvietimui 343 kultūros įstaigos ir organizacijos, kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 1054 naujas paraiškas Kultūros pasui, siūlydami savo edukacijas, pastatymus, renginius, kitas kultūros ir meno paslaugas, kuriomis nemokamai naudosis 1–12 klasių moksleiviai“, – teigiama antradienį išplatintame Kultūros ministerijos pranešime.

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

Neproduktyvu vesti pamokas tokiomis oro sąlygomis, patvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau jis pabrėžia – mokyklos turėtų ne užsidaryti, o toliau stengtis įgyvendinti ugdymo planą kūrybiškai, nebūtinai dėstant įprastas pamokas, o organizuojant ekskursijas. Porą savaičių iš eilės besitęsiant karščiams, A. Monkevičius pirmadienį su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarė ugdymo galimybes per karščius. „Ugdymo planai tvirtinami dviem metams.

„Ne vieną norėtume pakviesti dirbti jau dabar“, – neslėpė konkursą „Geriausias jaunasis automechanikas“ stebėję ir gabiausius šalies būsimuosius mechanikus vertinę profesionalai. 10 jaunuolių tris dienas varžėsi tarpusavyje atlikdami įvairiausias užduotis, o trims iš jų, išplėšusiems prizines vietas, Lietuvos garbę teks ginti ir tarptautiniame finale. 10 gabiausių šalies profesinių ir verslo mokyklų auklėtinių buvo išrinkti iš 450 mokinių būrio.

Seimo opozicijai siūlant grįžti prie vieno Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad Kultūros komitetas yra labai svarbus artėjant Lietuvos šimtmečiui. „Manau, kad jų darbotvarkė yra užpildyta kultūros klausimais ir labai svarbu pasitinkant Lietuvos šimtmetį tokio komiteto buvimas“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

 Seime griūnant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui, Seimo opozicija siūlo grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai Seime veikė vienas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) posėdyje aptarė pasirengimą svarstyti Vyriausybės pateiktą naują Mokslo ir studijų įstatymo (Nr. XI-242) redakciją.

Šių mokslo metų pabaiga – išlikimo kova tarp dvyliktokų ir egzaminų ar jų sudarinėtojų. Iš gausybės straipsnių naujienų portaluose atrodo, kad dabartiniai egzaminai neįveikiami, o mokykloms susikalbėti su Nacionaliniu egzaminų centru – misija neįmanoma. Iš kitos barikadų pusės girdisi kaltinimai mokinių lengvabūdiškumu, nesimokymu.

Į formuojamą valdančiąją socialdemokratų, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ koaliciją kviečiama Lenkų rinkimų akcija, anot jos pirmininko Valdemaro Tomaševskio, norėtų trijų ministrų portfelių, tarp jų – švietimo ir mokslo. „Gavome pasiūlymą [jungtis prie koalicijos], jį svarstysime, pirmadienį rengsime tarybos posėdį. Kol kas mes pareiškėme, kad sieksime švietimo ministro posto, transporto, žemės ūkio ir ūkio ministerijų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė viešųjų įstaigų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ iniciatyva pradeda jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“, kuria sieks sudominti užsienio aukštųjų mokyklų absolventus darbu Lietuvos viešajame sektoriuje. Programos dalyviai – tik labai gerais įvertinimais studijas užsienyje baigę Lietuvos Respublikos piliečiai – galės 12 mėnesių dirbti pasirinktose institucijose ir pritaikyti savo žinias praktikoje pagal įgytą išsilavinimą.

Pastaruoju metu labai daug girdime apie smurto atvejus, pasitaikančius mokyklos aplinkoje, šeimoje ar kaimynystėje. Bet dažniausiai mes sužinome tik apie pavienius smurto atvejus iš įvairių žiniasklaidos priemonių, o realiame gyvenime susiduriame su ryškiu smurto plitimu, kurio mastą sunku nustatyti. Gruodžio 12 dieną Higienos institutas organizavo seminarą, kuriame susirinko smurto prevencijos srityje dirbantys specialistai.

Priėmus Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, aiškėja Vyriausybės siekiai perduoti dalį darbo rinkos mokymo centrų funkcijų darbdaviams. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija mano, jog dėl to ženkliai sumažės darbo rinkos lankstumas, suprastės mokymo kokybė, žmonės bus rengiamai tik konkrečiai darbo vietai. Dėl galimų pavojų LSDP frakcija pasikvietė Socialinių reikalų ir darbo ministrą Donatą Jankauską, Švietimo ir mokslo viceministrą Vaidą Bacį bei kelių mokymo centrų vadovus.

Šiandien teisingumo ministras Remigijus Šimašius Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje pristatė Lietuvos ataskaitą apie žmogaus teisių užtikrinimą mūsų šalyje. Pristatymo metu mūsų šalis sulaukė rekomendacijų geriau užtikrinti romų bei gėjų teises, taip pat mažinti antisemitizmo apraiškas.