švietimo

Naujų vadovėlių laukiantiems mokytojams ir mokiniams prasta žinia iš valdžios – kitų metų biudžete vadovėliams suplanuota 10 milijonų eurų mažiau nei šiemet. Šiemet vadovėliams pirkti valdžia skyrė 23 milijonus eurų, iš kurių beveik pusė buvo iš europinės paramos. Kitiems metams biudžete valdantieji numatė 15 milijonų eurų. O ar bus europinių pinigų, dar nežinia. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, sėdime ant švietimo sistemos žlugimo slenksčio. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ ekspertas įvardijo begalę problemų, su kuriomis susiduria mokyklų auklėtiniai ir mokytojai.   Apie tai ir dar daugiau – tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Kaip vieną iš kaltininkų G. Sarafinas įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri, kaip teigė pašnekovas, viską daro atbulai.

Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių.  Pernai 2023 mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklose pradėjo apie 9,7 tūkst. ukrainiečių. Daugiausia moksleivių iš Ukrainos mokosi Vilniaus mieste – apie 2,9 tūkst, Klaipėdoje mokosi 900, 887, Šiauliuose – 372, Jonavos rajone – 123, Alytuje ir Kėdainiuose – maždaug po 100 ukrainiečių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad visuomenei nebūtina žinoti tam tikros informacijos apie mokyklas, ypač – apie mokinių akademinius pasiekimus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neatmeta galimybės, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas, nes iki šiol pasiekiama informacija buvo nepalanki Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos privačių mokyklų verslui.

Aukšto meistriškumo sportui valstybė 2025 metais numato skirti 20 mln. eurų – tiek pat, kiek ir šiais metais. Kaip pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), vis tik lėšos aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti kitais metais bus skiriamos pagal atnaujintą finansavimo tvarką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia konkursą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) direktoriaus pareigoms užimti. Ministerijos duomenimis, pretendentai turi turėti humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, ne mažesnę nei 3 metų dalyvavimo tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektuose bei mokslinių darbų publikavimo tarptautiniuose leidiniuose patirtį, mokėti anglų kalbą ir atitikti kitus reikalavimus.

Dėl duomenų apie šalies ugdymo įstaigas bei jų veiklos rodiklius skelbimo kilus ginčui su žurnalo „Reitingai“ vadovybe, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, yra būtina rasti bendrą visuomenės sutarimą.

Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos papildomos priemonės sporto finansavimui. Pakeitimais įtvirtinta nauja finansavimo priemonė, kuria lėšos sporto šakų federacijoms bus skiriamos skatinti vaikų fizinį aktyvumą, didinti sporto šakos masiškumą ir auginti sportininkų pamainą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį pristatys patobulintą tarpinių patikrinimų tvarką. Kaip praneša ministerija, išskaidytos valstybinių brandos egzaminų sistemos pristatymo metu bus paaiškinta, kaip nuo kitų mokslo metų bus organizuojami egzaminai ir kaip juos laikys būsimi abiturientai. „Siūlymai parengti po bendro darbo su konsultacine grupe, kurią sudarė švietimo bendruomenės atstovai“, – teigia ministerija.

Pirmadienį prasideda vasaros priėmimas į profesines mokyklas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Bendrajame priėmime dalyvauja 44 profesinės mokyklos ir kitos švietimo įstaigos, vykdančios profesinį mokymą. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kaip ir pernai, planuojama priimti 20,6 tūkst. mokinių. Ministerijos teigimu, šiuo metu darbo rinkoje reikalingiausi inžinerijos, sveikatos priežiūros, informacinių technologijų, paslaugų sričių profesionalai.

Reaguodama į Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI), Švietimo ministerija (ŠMSM) žada artimiausiu metu apsispręsti dėl įstaigos vadovės likimo. Kaip žurnalistams antradienį sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris, tarp galimų variantų – ir atleidimas iš pareigų. „Matyt, rėžiai yra tokie, kad galima nepriimti jokio sprendimo, jei viskas tvarkoje. – žurnalistams sakė ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi turėti vadovą, nes jo nebuvimas kenkia organizacijai, jos darbams.  „Manau, kad ministerija bet kokia, o ypatingai Švietimo, turi turėti vadovą. Pati į Ekonomikos ministeriją kai atėjau dirbti, ten buvo per kadenciją pasikeitę trys ar keturi ministrai ir ilgai ministerija neturėjo vadovo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nustatyti ilgesnį terminą, per kurį nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) bus pristatyta suaugusiųjų mokymosi platforma KURSUOK.lt. Anot ministerijos, tai – pirma platforma Lietuvoje, kurioje bus galima rinktis norimus mokymus ir gauti 500 eurų finansavimą. Taip pat platforma atvira ir visiems mokymų teikėjams.

Šiais mokslo metais nemokamas programos „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ plaukimo pamokas galės lankyti apie 13,4 tūkst. antrokų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Šiemet iš valstybės biudžeto tam skirta 760 tūkst. eurų, nurodoma pranešime. „Kiekvienam labai svarbu mokėti saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje.

Beveik 100 pedagogikos studentų šį rudenį pasinaudojo galimybe iš anksto sudaryti įsidarbinimo mokykloje sutartį ir gauti tikslinę stipendiją, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiausia studentų išankstines įsidarbinimo sutartis sudarė su Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėmis bei jų mokyklomis. Būsimi mokytojai taip pat rinkosi ateityje mokyti Kaune, Kaišiadoryse, Mažeikiuose, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Trakuose ir kituose regionuose.

Vyriausybei teigiant, kad pinigų didesnėms mokytojų algoms nėra, švietimo, mokslo ir sporto ministras atkreipia dėmesį, kad ugdymo įstaigos susiduria ir su kitomis problemomis. Laidoje „Dėmesio centre“ švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad mokytojams algą kitąmet žadama didinti du kurtas.  Visgi tai, pasak ministro, nėra vienintelė problema, su kuria susiduriama ugdymo įstaigose. Ministre, paprastas dalykas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vis dar neranda sutarimo su streikuojančia Andriaus Navicko pedagogų profesine sąjunga dėl šios keliamų reikalavimų. Kaip nurodo ministerija, ministras Gintautas Jakštas pirmadienį susitiko su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai vadovaujančiu A. Navicku dar vienam derybų etapui bei aptarė praėjusią savaitę pateiktus ministerijos pasiūlymus dėl kolektyvinės Lietuvos švietimo ir mokslo šakos atnaujinimo.

Minint Tarptautinę mokytojų dieną Kauno Lietuvos švietimo muziejuje ketvirtadienį bus apdovanoti Metų mokytojai, įteikta Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Mokytojai streiką vadina pagalbos šauksmu. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikisi su streikuojančiais mokytojais susitarti, tačiau pripažįsta, kad pinigų įgyvendinti jų reikalavimams nėra.

Kai švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto buvo pasiteirauta, kiek yra lyčių, ministras nedaugiažodžiavo ir atsakė paprastai „Nežinau“. Toks politiko atsakymas daugeliui sukėlė juoką – kaip galima to nežinoti arba neatsakyti į tokį klausimą?  G. Jakštas nėra biologas, jo išsilavinimas susijęs su matematika bei ekonometrija, bet politikai vis dažniau sulaukia tokio klausimo, nes kraštutiniai tradicionalistai dažnai bando įbauginti visuomenę siekdami įrodyti,...

Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ skelbia teikianti siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl kolektyvinės šakos sutarties, kritikuoja ją nutraukusius kolegas nesilaikant taisyklių.  Federacija antradienį pranešė surengusi švietimo ugdymo įstaigų apklausą ir ŠMSM pateikusi Švietimo ir mokslo šakos Kolektyvinės sutarties papildymus bei siūlymus, kurie bus svarstomi šalių posėdyje.

Šįmet studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pasirinko mažiau baltarusių ir ukrainiečių, reikšmingai sumažėjo ir moksleivių iš Ukrainos, nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Nacionalinė švietimo agentūra BNS nurodė, kad preliminariais duomenimis šįmet į aukštąsias mokyklas priimtų baltarusių skaičius siekia 114, o ukrainiečių – 465, kai pernai atitinkamai įstojo 574 baltarusiai ir 1330 ukrainiečių.

Daugeliui susirūpinus dėl mokinių polinkio praleidinėti pamokas, nuo rugsėjo įsigalios nauja griežtesnė tvarka, pagal kurią pamokų praleidimas bus pateisinamas dėl vaiko ligos, kai elektroninėje sveikatos sistemoje fiksuojamas apsilankymas pas gydytoją, arba vaiko nebuvimą pamokose galės pateisinti tėvai, bet ne daugiau nei 5 dienas per mėnesį.

Nuo rugsėjo mokyklose startuoja naujos ugdymo programos. Nors pokyčiai pasieks ne visas, o kol kas tik nelygines klases, problemų kelia vadovėliai – dar ne visi dalykai turi parengtus naujus vadovėlius pagal naują programą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Šį rudenį 15-oje šalies savivaldybių pradės veikti per 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokantys įvairių ugdymosi poreikių vaikai gaus papildomą pagalbą, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atviroje klasėje kartu su kitais mokiniais ugdysis nuo vieno iki trijų mokinių, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat galės mokytis keletas nedidelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministru paskirtą Gintautą Jakštą ligšiolinėse viceministro pareigose turėtų pakeisti Justas Nugaras, šiuo metu dirbantis susisiekimo ministro patarėju. Tai BNS patvirtino ministro patarėjas Dainoras Lukas. J. Nugaras, kaip ir jo pirmtakas, ministerijoje bus atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pareigas G. Jakštas pradės eiti antradienį po priesaikos Seime.  „Prezidentas tikisi, kad savo veikloje naujasis ministras sieks konsensusu grįstų sprendimų ir vadovausis įsiklausymo į švietimo, mokslo ir sporto bendruomenes principu“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kvies į diskusiją aptarti dirbtinio intelekto galimybių švietime, o Nacionalinė švietimo agentūra apie tai mokytojams rengs konsultacijas ir mokymus. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, mokytojas, naudodamas dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką integruojančias skaitmenines priemones, gali individualizuoti dalyko užduotis, padėti mokiniui įsivertinti, tobulinti patį vertinimo procesą.

Į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas pretenduojantis dabartinis viceministras Gintautas Jakštas žada tęsti pradėtus darbus, užtikrinti sklandų pokyčių įgyvendinimą. „Dėkoju ministrei pirmininkei už pasitikėjimą. Jei bus pritarta mano kandidatūrai, tęsiu pradėtus šios kadencijos darbus, stengdamasis užtikrinti, kad švietimo, mokslo ir sporto srityse pradėti pokyčiai būtų sklandžiai įgyvendinami.

Beveik 700 pedagogų ketinama nemokamai suteikti papildomų kompetencijų, rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė po Konstitucinio Teismo (KT) pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Siekdama populiarinti kitas nei rusų užsienio kalbas mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį organizuoja viešą nuotolinę prancūzų kalbos pamoką. Ją ves Alytaus Dzūkijos mokyklos prancūzų kalbos mokytoja, frankofoniško teatro būrelio vadovė Neringa Svinkūnienė. Vieša nuotolinė prancūzų kalbos pamoka bus transliuojama 13 val., pranešė ŠMSM.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė patikslintas rekomendacijas šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms dėl bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija, rašoma pranešime spaudai. Šioms šalims tebetęsiant karą Ukrainoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija nesikeičia – rekomenduojama nutraukti visus sporto ryšius su šių šalių sportininkais, sporto organizacijomis, jų atstovais.

Siekiant plėsti ir gilinti dvišalį bendradarbiavimą, Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui lazerių fizikos ir biotechnologijų srityse. Į šią autonominę salą šalies mokslininkai tai pat buvo pakviesti pasidalinti savo pasiekimais.

Matematikos mokymosi rezultatai šalyje prastėja. Siekiant juos pagerinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatė ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  Anot ministerijos,  jis apims laikotarpį iki 2023-ųjų. Pažymima, jog matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatys ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis, parengė ilgalaikį matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo planą“, – BNS nurodė ministerija.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma kitais mokslo metais rengiant sveikatos priežiūros specialistus priimti 199 asmenimis daugiau į valstybės finansuojamas vietas, šį skaičių padidinant iki daugiau kaip 2700.  Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tokį siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) 2023–2024 mokslo metams pateikė Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK).  ŠMSM bei Vyriausy...

Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai.

Į geriausius pasaulio universitetus įstojusiems edukologijos doktorantams suteikiama galimybė gauti studijas nemokamai, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šią edukologijos krypties doktorantūrai stiprinti skirtą priemonę inicijavusi ministerija teigia, kad programos dalyviams parama bus skiriama įsipareigojus po studijų baigimo sugrįžti dirbti į Lietuvą. Valstybė studijų užsienyje kainai padengti vienam asmeniui numato skirti iki 40 tūkst. eurų per metus.

Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatytas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Naujajame plane numatoma, kad iki 2029 metų kolegijos privalėtų turėti bent 1200 studentų. „Lietuvos ir Vyriausybės tikslas pagrindinis labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, galėtų konkuruoti globaliai, dėl talentų, dėl dėstytojų, dėl mokslininkų.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, ketinama steigti lietuvišką mokyklą. Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš savo asignavimų suteiks dotaciją Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“, jog šis galėtų įsigyti mokyklos veiklai reikalingą pastatą su sklypu ir atliktų kitus veiksmus.

Valdovų rūmuose trečiadienį rengiama šventė tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavusiems mokiniams, juos rengusiems mokytojams ir komandų vadovams. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tarptautiniuose renginiuose šiemet dalyvavo 135 Lietuvos mokiniai, o ant laimėtojų pakylos jaunieji talentai kopė 84 kartus. Įvairiose tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose buvo pelnyti devyni aukso, 13 sidabro ir 42 bronzos medaliai.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų šalies sporto šakų federacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. Lėšos skirtos 7-ioms organizacijoms. 20 tūkst. skirta Lietuvos plaukimo federacijai, 19 tūkst. – Lietuvos teniso sąjungai, daugiau nei 12 tūkst. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijai.

Seimas yra nutaręs, kad nuo 2025 metų į darželius turės eiti iš esmės beveik visi vaikai nuo dvejų metų, bet sprendimas bus įgyvendinamas etapais, todėl jau kitąmet į ikimokyklinio ugdymo įstaigas turėtų galėti patekti visi vaikai nuo ketverių metų. Bet pristatydama, kaip vyksta pasiruošimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šokiravo parlamentarus – sprendimo įgyvendinimui trūksta lėšų, todėl politikams susidarė įspūdis, kad reforma bus įgyvendinama, kaip išeis.