švietimas

Mažamečių tėvai pagaliau turėtų atsikvėpti – dėl vietų darželiuose kovoti nebeteks, o ir paskutinių centų jiems krapštyti nereikės. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) paruoštas nevalstybinių darželių plėtros planas, lengvatos norintiems kurti privačias ikimokyklinio ugdymo įtaigas nors ir skamba optimistiškai, tačiau nesukels radikalių permainų šioje rinkoje, teigė Balsas.lt kalbinti pašnekovai.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, trečiadienį aštriai sukritikuotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės, savo ateitį aptarė su jį delegavusios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovu Seimo nariu Arūnu Valinsku. Vakar popiet G. Kazlauskas su A. Valinsku susitiko Seime. Apie dvi valandas už uždarų durų neformalioje aplinkoje kalbėję politikai sutarė, kad ministras bent kurį laiką liks dirbti toliau.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas atmetė siūlymą mokyklose kaip privalomą dalyką įvesti Biblijos mokymą, pranešė "Mixnews". Šį įstatymo projektą buvo pateikęs susivienijimas "Už geresnę Latviją". Dokumento autoriai teigė, kad jų iniciatyva nukreipta į krikščioniškų vertybių populiarinimą bei jaunuolių dvasinį ugdymą. Latvijos švietimo ministrė Tatjana Kokė šio siūlymo nepalaikė, pavadindama jį populistiniu. Įstatymo projektą parėmė 34 iš 100 deputatų, 26 balavo prieš jį.

Ne viena Lietuvos įžymybė gali pasigirti aukštojo mokslo diplomu. Tačiau ar begalė perskaitytų knygų, šimtai puslapių namų darbų ir bemiegės naktys – tik savo malonumui? Balsas.lt nusprendė paklausti Lietuvos šou pasaulio atstovų, kur jie panaudoja įgytas žinias? V. Šerėnui televizijoje gelbėja daktaro laipsnis Ilgametis „Dviračio žinių“ kūrėjas prieš kelis metus kandidatuodamas prezidento rinkimuose nustebino pranešęs, jog jis – ne šiaip komikas, o ekonomikos mokslų daktaras.

Net ir neįprastos pasaulėžiūros ir poreikių vaikas gali lankyti paprastą, eilinę mokyklą be rūpesčių. Gyvas įrodymas – dainininkės Violetos Jurkonienės – Sati vyresnėlis Arijas, šįmet sėkmingai eisiąs į jau trečią Vilniaus „Volungės“ pradinės mokyklos klasę. Rugsėjo pirmoji jau visai čia pat. Vasaros pabaiga tėveliams dažnai kupina streso – vaikai maži, o rūpestis suruošti juos į mokyklą – dar ir koks didelis. Plunksninės, kuprinės, drabužėliai.

Nomeda Marčėnaitė drauge su vyru Mariumi Jonučiu puikiai žino, kas yra mokykla. Jaunatviški jau suaugusio Dovo ir devynmečių Tito ir Ulos tėvai dar prisimena savo mokslo metus, o dabar suka jau antrą vaikų mokyklos ratą: jų jaunėliai Titas ir Ula pavasarį sėkmingai baigė pradinę mokyklą. „Rugsėjo pirmajai pasiruošėme dar prieš iškeliaudami atostogauti, – šypsosi Nomeda. – Viskas, ką gali pasiruošti iš anksto – paruošta: kuprinės, sąsiuviniai, nauji drabužėliai. Vaikai net stalus susitvarkė.

Daugelis dar mename vaikystėje žaistą žaidimą vilkeliu – pasuki žaislą ir jis įgyja tą kryptį ir pagreitį, kurį suteikia žaidėjas. Cituoju: „Švietimo ir mokslo ministerija pasiryžusi trečdaliu siaurinti bendrojo lavinimo programas ir „kalimą“ keisti mokymu savarankiškai mąstyti. „Kad neplauktume paviršiumi, o eitume į gylį, turėtume atsisakyti mažiausiai 20-30 proc. mokymo turinio medžiagos“, –žiniasklaidai teigė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.“ Idėja gali pasirodyti teisinga.

Šį rudenį į mokyklas neateis 20 tūkstančių vaikų. Mokyklų tuštėjimas, pasak specialistų, truks dar trejus metus, o paskui stabilizuosis. Įstrigus ant demografinių seklumų, nepagrįstai, vadovaujantis vien ekonominiais interesais, uždaromos nedidelės kaimų mokyklos. Be mokyklų, pašto skyrių ir bibliotekų kaimai ir jų kultūra merdi. Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką.

Vakar prasidėjo papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiemet liko kaip niekad daug laisvų vietų, nes nemažai aukštųjų mokyklų švietimo reforma nusivylusių abiturientų spjovė į vietos universitetus ir patraukė mokslų krimsti svetur. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas nesistebi, kad šiemet ypač daug abiturientų, užsiregistravusių į pagrindinį priėmimą, neatvyko pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis.

„Šalia beveik 40 tūkstančių abiturientų, laikiusių egzaminus, valstybė egzaminą taip pat išlaikė. Nebuvo nei vieno skandalo, susijusio su egzaminų užduočių nutekėjimu, o tai svarbi žinia ir šių metų, ir ateinančių metų abiturientams“, – penktadienio rytą spaudos konferencijoje džiugiai sakė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jaunimas ateitį sieja su aukštuoju mokslu Pasibaigus brandos egzaminų sesijai Švietimo ir mokslo ministerija apibendrino gautus rezultatus.

Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas neseniai atšventė 60–ies metų sukaktį. Lietuvos švietimo tarybos, formuojančios strateginius švietimo tikslus ir politiką, narys, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas nei prieš jubiliejų, nei po jo nepanoro bendrauti su žiniasklaida, tačiau šiomis dienomis sutiko atsakyti į keletą „Alytaus naujienų" korespondento Gedimino Vaitekūno klausimų.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Izraelio užsienio reikalų ministru ir ministro pirmininko pavaduotoju Avigdoru Libermanu. Pokalbyje buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje, holokausto švietimo bei kitos aktualijos. A.Libermanas pažymėjo, kad pastaraisiais metais įvykę aukštų pareigūnų vizitai liudija apie intensyvius dvišalius ryšius.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Izraelio užsienio reikalų ministru ir ministro pirmininko pavaduotoju Avigdoru Libermanu. Pokalbyje buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje, holokausto švietimo bei kitos aktualijos. A.Libermanas pažymėjo, kad pastaraisiais metais įvykę aukštų pareigūnų vizitai liudija apie intensyvius dvišalius ryšius.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius renka kompaniją, kuri kurs Lietuvos švietimo ateities strategiją. Tačiau specialistai įspėja, kad nieko iš o nebus: apie kokią naują strategiją galima kalbėti, kai mokyklų vis mažėja, darželiai prieinami kas penktam, aukštasis mokslas įperkamas tik turtingiesiems? Dvidešimt metų kuriama švietimo sistema atrodo taip: naujas kabinetinis ministras, nauji kabinetiniai patarėjai, naujos popierinės idėjos, pertvarkos, reformos. Slenka metai, dveji.

Iš Lietuvos demografinio žemėlapio patyliukais dingsta jaunoji karta. Šiemet dar daugiau abiturientų kelia sparnus į užsienio universitetus. Išvyksta gabiausieji. Švietimo reformatoriai ištesėjo pažadą gerinti studijų kokybę, tik gaila kad ją gerina svetimos, o ne savos aukštosios mokyklos. Absurdiška, bet gauti išsilavinimą užsienyje mums, užsieniečiams, kitose šalyse kur kas pigiau nei graužti mokslo šaknis Lietuvoje. Tad gabūs ir talentingi skleidžia sparnus ir lekia kuo toliau nuo namų.

„11 milijonų studentų reikalauja, jog švietimas būtų iškeltas prioritetiniu tikslu Europos strategijoje 2020 bei traktuojamas kaip svarbiausia dalis Europos sąjungos plėtroje“ – tokį kreipimąsi į Europos sąjungos lyderius pasirašė Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kartu su kitomis 44 Europos studentų sąjungai (ESU) priklausančiomis nacionalinėmis studentų organizacijomis.

Penktadienį Vilniuje savo turą per Lietuvą baigė Saugesnio interneto akademija, kurios absolventais tapo daugiau nei 2,2 tūkst. moksleivių, jų tėvelių bei mokytojų, pranešė telekomunikacijų bendrovė TEO LT. Tris mėnesius trylikoje šalies miestų jie klausėsi paskaitų apie patyčias internete, asmeninės informacijos apsaugą bei galimybes išvengti priklausomybės nuo kompiuterio, teigiama bendrovės pranešime.

Trečiadienį vyriausybė priėmė nutarimus, pagal kuriuos vienuolika apskričių pavaldumo švietimo įstaigų nuo liepos 1 dienos perduodamos savivaldybėms. Vyriausybė taip pat įsipareigojo, kad per dvejus artimiausius metus šių mokyklų mokymo ir ūkio reikmėms skiriamo finansavimo nemažins. Bus skiriama ne mažiau pinigų, negu kad skyrė apskričių viršininkų administracijos. Artimiausiu metu planuojama savivaldybėms perduoti dar 42 apskričių pavaldumo švietimo įstaigas, dėl kurių jau gauti sutikimai.

Trečiadienį vyriausybė priėmė nutarimus, pagal kuriuos vienuolika apskričių pavaldumo švietimo įstaigų nuo liepos 1 dienos perduodamos savivaldybėms. Vyriausybė taip pat įsipareigojo, kad per dvejus artimiausius metus šių mokyklų mokymo ir ūkio reikmėms skiriamo finansavimo nemažins. Bus skiriama ne mažiau pinigų, negu kad skyrė apskričių viršininkų administracijos. Artimiausiu metu planuojama savivaldybėms perduoti dar 42 apskričių pavaldumo švietimo įstaigas, dėl kurių jau gauti sutikimai.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuaidėjo iškilmingas pažadas: vadovėliai moksleiviams buvo, yra ir bus nemokami. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos nustėro: vadovėliai buvo ir yra mokami. Ar kitąmet bus kitaip, labai abejojama. Mat pirkti brangias mokymo priemones reikalauja mokytojai, kurių niekas nedrausmina.

Švietimas kaime išgyvena gilią krizę, mokyklų tinklo, ypač kaimo vietovėse, pertvarka vyksta be jokio pagrindimo, nėra jokių šio tinklo optimizavimo kriterijų, neretai remiamasi pavienių žmonių subjektyviomis nuostatomis ar kokiais kitais interesais. Dar blogiau, kai uždaromos nemažai moksleivių turinčios ir klases galinčios sukomplektuoti kaimo mokyklos, ir taip dvasiniam merdėjimui pasmerkiamos tų vietovių bendruomenės, konstatuoja kovojantieji už kaimiškų mokyklų išlikimą.

Atsiskaitydamas už praėjusius metus Ministrų Kabinetas švietimo srityje didžiuojasi startavusia aukštojo mokslo reforma, kuri, anot Vyriausybės ataskaitos, sukūrė prielaidas sveikai konkurencijai, o silpniausiomis grandimis mato mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų pritaikomumą. "Kitaip nei iki šiol, valstybės finansavimas skiriamas ne aukštojo mokslo institucijoms, o studentams, todėl studijuojantieji studijų krepšelį gali neštis į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą.

Šiandien, balandžio 14 dieną, mokyklose pradedamos laikyti kalbų įskaitos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pirmąją lietuvių gimtosios kalbos įskaitą balandžio 14–15 dienomis laikys 44 317 kandidatai, o valstybinės kalbos – 3 781. Kalbos įskaita – tai lietuvių gimtosios kalbos, lietuvių valstybinės kalbos, gimtosios baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbos ir užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) sakytinės kalbos pasiekimų patikrinimas baigiant dalyko vidurinio ugdymo progra...

Lietuvos mokslo ir studijų kokybei pagerinti investuojama beveik 85 mln. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ES) lėšų. Ši finansinė injekcija skiriama studijų programoms atnaujinti, inovatyviems mokymo metodams kurti, dėstytojų kvalifikacijai tobulinti, naujiems praktikų modeliams sukurti.  Iš šių lėšų taip pat bus skatinama aktyvesnė mokslininkų asociacijų ir draugijų veikla.

Madonna ne tik rūpinasi neturtingų šalių vaikų ateitimi bei ir imasi konkrečių veiksmų esamai padėčiai keisti. Malavyje, specialios ceremonijos metu, Madonna, kartu su dukromis Mercy James ir Lurdes, padėjo pirmąją plytą mergaičių mokyklos pamatams. 10 milijonų svarų sterlingų vertės statyboms, Madonna, sakosi, skirsianti ypatingą dėmesį, mat Malavyje itin trūksta įstaigų, kur vaikai būtų kokybiškai lavinami. Taigi tikimasi, jog skurdžios sąlygos ir mokytojų trūkumas turėtų bent kiek sumažėti.

Mokyklose, kurios įgyvendina „Olweus“ programą, gerokai sumažėjo patyčių. Dvidešimt devyniose mokyklose, kuriose įgyvendinama prevencinė „Olweus“ programa, naudojant specialų klausimyną buvo apklausta beveik 15 tūkstančių mokinių. Tyrimo rezultatai rodo, kad per pirmuosius prevencinės programos „Olweus“ įgyvendinimo metus patyčių šiose mokyklose sumažėjo vidutiniškai 15 procentų.

Užbaigus pastarąjį dešimtmetį vykusią bendrojo lavinimo mokyklų struktūros pertvarką, Švietimo ir mokslo ministerija teikia Seimui Švietimo įstatymo projektą, kuriame įteisinama nauja mokyklų tinklo struktūra. Švietimo įstatymo pataisos numato įteisinti progimnaziją, kaip naują mokyklos tipą, įvesti mokinio krepšelį ikimokyklinukams, taip pat lankantiesiems neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus, ir kt. Iki 2012 metų Lietuvoje nebeliktų vidurinių mokyklų.

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų normaliam funkcionavimui trūksta 70-80 mln. litų. Dėl to darželių ir lopšelių auklėtojoms vėluoja atlyginimai, jos priverstos eiti nemokamų atostogų, ugdymo įstaigose nepavyksta laikytis higienos normų. Kaip ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas, pastaruoju metu darželių darbuotojų problemos labai paaštrėjo.

Bendrovė „Microsoft“ pranešė visoms Rusijos vidurinėms mokykloms išsiųsianti po 2 DVD diskus su nemokama „Windows 7“ operacine sistema, biuro programų paketu „Office 2007“, interaktyviais šios programinės įrangos vartotojo vadovais ir informacija apie „Microsoft“ interneto paslaugas. Pranešama, kad balandžio mėnesį ši siunta pasieks maždaug 54 000 Rusijos mokyklų.

Po studijų – aukštojo mokslo diplomas su praktinio darbo patirtimi. Lietuvos studentai aukštąsias mokyklas baigs turėdami pakankamai daug praktinių įgūdžių. Pasitelkus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, universitetuose ir kolegijose steigiami virtualūs realaus darbo moduliai – nuo imitacinių bankų ir maisto technologijų bendrovių iki medicininių operacijų bei slaugos simuliatorių.

Švietimo ir mokslo ministerija skatina visuomenines studentų iniciatyvas. Švietimo ir mokslo ministerija kviečia studentams atstovaujančias organizacijas toliau aktyviai bendradarbiauti keliant šalies aukštojo mokslo kokybę. Studentams siūloma finansinė parama ištirti ir palyginti šalies aukštųjų mokyklų materialines sąlygas, skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarką ir apeliacijų dėl vertinimo rezultatų procedūras.

Naujoji studijų sistema aptarta su akademine bendruomene. Aukštosioms mokykloms atsiras daugiau galimybių siūlyti įvairesnes studijų programas ir atskleisti savo stipriąsias puses, o stojantiesiems – pasirinkti savo studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai studijų programoms, kurių projektą parengė ir šiandien su universitetų ir kolegijų atstovais aptarė Švietimo ir mokslo ministerija.

Švietimo ir mokslo ministerija surengė apskritojo stalo diskusiją, skirtą aktualiai temai „Socialinis emocinis ugdymas ir patyčios Lietuvos mokyklose“. Per diskusiją, kurioje dalyvavo Prezidentūros, pedagogų profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų, universitetų, kitų ministerijų atstovai, buvo pristatyti leidiniai „Socialinis emocinis ugdymas.

Sulaukus didžiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį investicijų į Lietuvos mokslo plėtrą, siekiama tyrėjo ar mokslininko profesija sudominti ir šalies jaunimą.  LR Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė išankstinį kvietimą teikti projektinius pasiūlymus mokslo ir technologijų populiarinimui Lietuvoje. Šių projektų finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų planuojama skirti iki 3 mln. Lt.

Universitetus, kolegijas ir su aukštosiomis mokyklomis bendradarbiaujančias darbdavių asociacijas pasieks 55 mln. litų, skirtų studijų kokybei ir studentų praktikoms. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto finansavimo skyrimo 62 konkursą laimėjusiems projektams.

Vasario 26 d. uostamiestyje įvertinti pastarųjų metų veiklą ir pokyčius aukštajame moksle į Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitinę Konferenciją rinksis studentų atstovai iš visos Lietuvos. Konferencija – pagrindinis ir aukščiausias 19-tus veiklos metus skaičiuojančios studentų organizacijos valdymo organas. „Metai išties buvo turtingi veiklos ir iššūkių. Konferencija ne tik gera proga įvertinti, kas nuveikta, bet ir nubrėžti gaires ateičiai.

Iki 2013 metų šalyje steigiamiems aštuoniems sektorinio praktinio mokymo centrams iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus atseikėta 107 mln. Lt, iš kurių daugiau nei 26 milijonai litų atiteks būsimiems praktinio mokymo centrams Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo bei Turizmo mokyklose. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų, Siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje steigiamas siuvimo ir tekstilės produkcijos gamybos centras bus vienintelis tokio tipo visoje šalyje.

Kauno miesto švietimo ir ugdymo sistemoje, nuo 2005 metų besitęsiant miesto mokyklų tinklo pertvarkai, įvyko nemažai permainų. Veik visos jos, kaip pažymi Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas dr. Antanas Bagdonas, sulaukia ir pasipriešinimo. Neabejojama, kad bus sulaukta kritikos ir pertvarkai įžengus į baigiamąjį etapą.

Po trejų metų Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų. Jas ketinama pertvarkyti į pradines, progimnazijas ir gimnazijas. Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka Lietuvoje pradėta prieš penkerius metus. Daugelyje rajonų jau nebeliko vidurinių mokyklų, kuriose mokomasi nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Dabar nuo 1 iki 4 klasės mokomasi pradinėse mokyklose, nuo 5 iki 10 – pagrindinėse, vėliau iki 12-tos klasės – gimnazijose.

Sostinės mokyklų pertvarka pradėta dar 2005 metais, tačiau iš numatytų 47 mokyklų, kurios turėjo būti reorganizuotos, tik 15-oje įvykdyti struktūriniai pertvarkymai. Todėl šiuo metu sostinės mokykloms iškyla mokinių skaičiaus svyravimo problemų - vienos mokyklos yra perpildytos, o kitose pamokos vyksta popietinėse pamainose. Mokyklose su mažu vyresniųjų klasių mokinių skaičiumi neužtikrinamos galimybės įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

Vakar Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pakvietė švietimo įstaigų vadovus aptarti būdus, kaip sumažinti švietimo įstaigų išlaidas ir sutaupyti miesto biudžeto lėšų. „Drastiškų sprendimų kol kas nebus. Tačiau jeigu paaiškės, kad mūsų negelbsti net šis parengtas taupymo priemonių planas, kas bus tada? Jau dabar aišku, kad gyvendami sočiau kai kur pasielgėme nepakankamai atsakingai“, - pripažino meras.

Šalyje kasmet mažėja jaunų žmonių, tačiau didėja vaikinų ir ypač merginų noras studijuoti. Naujausiame Statistikos departamento leidinyje „Švietimas“ matyti pasiekimai ir problemos, taip pat Lietuvos vieta Europos Sąjungoje. Sumažėjo mokinių Demografiniai pokyčiai rodo, kad nuo 2000 metų iki 19 metų amžiaus žmonių šalyje sumažėjo 112 tūkstančių. Dešimtmetį džiuginusi kylanti statistinė besimokančiųjų skaičiaus kreivė praėjusiais mokslo metais gerokai smuktelėjo.

Dešimtmetį džiuginusi kylanti statistinė besimokančiųjų skaičiaus kreivė praėjusiais mokslo metais gerokai smuktelėjo. 2004-2005 mokslo metais švietimo įstaigose besimokančio jaunimo skaičius per metus sumažėjo 5,4 tūkst. ir siekė 805 tūkstančius. Statistikos departamentas parengė naują kasmetinį leidinį „Švietimas“, kuriame pateikiami 2004-2005 mokslo metų duomenys apie valstybės reglamentuotą švietimą: nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, taip pat naujausi užsienio šalių duomenys.

Lietuvoje sparčiai mažėja jaunų žmonių - per 13 nepriklausomybės metų jaunuolių iki 30 metų sumažėjo beveik 315 tūkstančiais, arba 19 procentų. Tai daugiau nei iš viso gyventojų gyvena Panevėžio apskrityje. Vien tik vaikų iki 10 metų amžiaus nuo 1990 iki 2003 metų sumažėjo 201,9 tūkst., arba 35 procentais. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu mokosi arba studijuoja kas ketvirtas Lietuvos gyventojas.