švietimas

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ liepos mėnesį išleido du informacinius leidinius lengvai suprantama kalba. Juos parengė Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“, Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ ir Europos savarankiško gyvenimo tinklo narė Kristina Dūdonytė. Ji šiais metais Alytaus kolegijoje baigė multimedijos, dizaino ir leidybos technologijų studijas, šie maketai – Kristinos baigiamasis darbas.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas. Tokią socialinę paramą mokiniams gali gauti su finansiniais iššūkiais susiduriančios šeimos. Nemokamus pietus, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, nuo šių metų rugsėjo galės gauti visi priešmokyklinukai ir pirmokai – tereikės pateikti prašymą. Tai padaryti galima jau dabar, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Kauno Šančių mokyklą-daugiafunkcį centrą ateityje planuojama pertvarkyti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) licėjų. Šiam siūlymui taryba antradienį pritarė bendru sutarimu. „Numatoma, kad pertvarkius licėjus bus patrauklus ir išskirtinis, bus teikiamos personalizuoto modulinio integruoto ugdymo paslaugos, mokoma klasikinių kalbų, mokomasi ne mokykloje (lauko pedagogika, muziejai, bibliotekos, Vytauto Didžiojo universiteto laboratorijos)“, – rašo sprendimo projekto rengėjai.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Ruošiantis koronaviruso kontrolei rudenį, prioritetas ugdymui mokyklose bus teikiamas pradinukams ir pagrindinių klasių moksleiviams, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Projekcijos vykdomos, prioritetas yra išlaikyti kontaktinį mokymą pradinėse klasėse ir pagrindinėje mokykloje. Vyresni gali daugiau savimi pasirūpinti, yra labiau pažengę technologijose, gali likti vieni namuose“, – interviu naujienų portalui delfi.lt pirmadienį teigė premjeras.

Vilniuje darželius nuo rugsėjo lankys 7,4 tūkst. naujų darželinukų, nepateko ir eilėje liko laukti apie 3 tūkst. vaikų. „Esame priskyrę beveik 7400 vaikų per pirmąjį ir antrąjį etapą, šiuo metu dar yra 240 vietų laisvų darželiuose įvairiose amžiaus grupėse – po vieną, po kelias. Eilėje dar lieka apie 3 tūkst. vaikų“, – BNS sakė sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Penktadienį vyks matematikos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti 15 tūkst. 957  kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Egzamino užduotį sudarys trys dalys, iš viso bus galima surinkti 60 taškų. Egzamino programoje nurodoma, kad pirmą užduoties dalį sudarys dešimt uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais, už kiekvieną teisingą bus skiriama po vieną tašką. Antrą dalį sudarys trumpojo atsakymo uždaviniai. Jų gali būti nuo keturių iki dešimties.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog švietimo reforma yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, ir jis turi būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija. N. Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos.

Šiandien Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui reorganizuoti Šiaulių universitetą (ŠU) prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu 2021 m. sausio 1 d. Vyriausybė taip pat patvirtino Šiaulių universiteto reorganizavimo sąlygų aprašą ir pritarė reorganizavimo planui. „Labai svarbu, kad aukštojo mokslo įstaigų suvienijimas bendrai veiklai būtų vykdomas ne sprendimais „nuleidžiant iš viršaus“, o aktyvaus tarpusavio tarimosi keliu.

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2021“ Vilniaus universitetas (VU) šoktelėjo per 35 pozicijas ir atsidūrė 423-ioje vietoje. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) pozicijos trečiadienį skelbiamame reitinge nepakito – universitetas nuo 2018-ųjų dalijasi 801–1000 pozicijas tarp geriausių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nereikėjo siekti susitarimo dėl švietimo prieš rinkimus – efektyviau ir geriau jo siekti po Seimo rinkimų, kai bus suformuota valdančioji dauguma.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas atskleidžia, kad kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas. Dar didesnius lūkesčius dėl atžalų ateities puoselėja tėvai: beveik 70 proc. dvyliktokų tėvų nurodo, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą. Aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų, rašoma pranešime spaudai.

Gerai besimokantiems pedagogikos studentams bus skiriamos 300 eurų specialiosios stipendijos. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktai iniciatyvai, kuria siekiama skatinti gabius ir motyvuotus stojančiuosius rinktis pedagogo profesiją. Šias stipendijas gaus visi 2020-aisiais įstoję į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas.

Ministerija siūlo didinti stipendijas profesinių mokyklų moksleiviams, tačiau šioms stipendijoms numatytas fondas didės tik kitąmet. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys sako, kad projektas artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei. „Norime praplėsti ribas, kad būtų minimali stipendija – dabar yra 10 eurų, t.y. kad būtų 20, o maksimali galės būti nuo maždaug pusantro šimto iki 195 eurų.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad skirstant lėšas aukštųjų mokyklų bendrabučių renovacijai, esminis kriterijus buvo tai, ar jos užtikrina minimalaus stojimo balo reikalavimą visiems studentams. Pasak ministro, pradžioje tarp kriterijų skirstant 9 mln. eurų, buvo ir  renovuotinų patalpų plotas bei studentų skaičius.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, universitetai iki birželio 1 d. turėjo galutinai apsispręsti dėl 2020 m. minimalaus konkursinio balo į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.

Šiaulių universitetas prie Vilniaus universiteto turėtų būti prijungtas iki metų pabaigos. Tai numato Šiaulių universiteto prijungimo planas, jį patvirtino Vilniaus universiteto (VU) taryba, pranešė universitetas. Šiam planui dar turi pritarti Seimas, universitetai sprendimo tikisi pavasario sesijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu paskirstytos lėšos 10 sporto bazių plėtrai ir remontui. Pinigai skiriami iš Sporto rėmimo fondo, projektai atrinkti konkurso būdu, finansavimas paskirtas geriausiai fondo reikalavimus atitikusiems projektams. Iš dalies finansuojami sporto projektai bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Iš viso sporto bazių plėtrai ir atnaujinimui šiemet paskirstyta 2,7 mln. eurų. Iš jų neįgaliųjų sporto plėtrai atiteko daugiau nei 441 tūkst. eurų.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausia streso tarp visų bendraamžių Europoje, bet pati mokykla patinka dažniau nei kitiems europiečiams, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotas tyrimas. Praėjusią savaitę paskelbto naujausio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimo duomenimis, dažniau patiriantys įtampą dėl klasės ir namų darbų skundėsi jaunesni paaugliai.

Pradinės mokyklos nuo šios savaitės jau gali vykdyti ne tik nuotolinį, o ir mišrų ugdymą. Tiesa, nė viena mokykla neišdrįso savo pamokų perkelti į klases pilna apimtimi. Netrukus ir vyresniųjų klasių moksleiviai galės būti mokomi nebe tik nuotoliniu, o mišriu būdu.  Portalas tv3.lt skelbia sąrašą mokyklų, kurios nuo pirmadienio, gegužės 25-osios vykdo pradinį ugdymą mišriuoju būdu. Duomenis iš viso pateikė 652 mokyklos, turinčios pradines klases.

Nuo šios savaitės Lietuvos mokykloms suteikta galimybė pradinukus mokyti ne tik nuotoliniu būdu, o ir klasėse. Netrukus taip mokytis galės ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Tačiau tebelieka neaišku, kurios konkrečiai ugdymo įstaigos nusprendė priimti vaikus į klases, nes nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nei Lietuvos savivaldybių asociacija tokių duomenų neskelbia.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Viso labo tik kas ketvirta šalies mokykla nuo kitos savaitės atvers savo duris moksleiviams. Didžioji dalis jų dirbs, kaip ir beveik du mėnesius iki šiol, – nuotoliniu būdu. Toms ugdymo įstaigoms, kurios nuspręs vykdyti pamokas gyvai, teks laikytis griežtų saugumo reikalavimų – užtikrinti bent vieno metro atstumą tarp moksleivių ir pasirūpinti, kad dauguma veiklų vyktų lauke. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma mokyklų – beveik 75 proc.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso dar iki karantino Vilniuje atliktas taršos azoto dioksidu (NO2) tyrimas patvirtino spėjimą – labiausiai užterštos vietos šalia didžiųjų sostinės transporto arterijų. Bendras azoto dioksido koncentracijos lygis tirtose Vilniaus vietose neviršija Europos Sąjungos direktyvomis nustatytų ribinių normų.

Jau beveik du mėnesiai, kaip Lietuvos pedagogams teko prisitaikyti prie paskubomis visoje šalyje įvesto nuotolinio ugdymo. Galbūt būtent dėl to, kad iki šiol plačiai nenaudotas mokymo būdas įgyvendintas taip staigiai, švietimo bendruomenė mato jame ne vieną spragą. Kritikos sulaukia ir švietimo ministro komunikacija, ir mokytojų darbas iki išnaktų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius gina Vyriausybės sprendimą lėšas koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms. Ministras sutinka, kad per 100 mln. eurų švietimo sričiai teko infrastruktūros projektams, tačiau tvirtina, kad toks ir buvo planas – gelbėti darbo vietas. Dėl Vyriausybės gegužės pradžioje paskirstytų pinigų ekonomikos skatinimui ministras trečiadienį aiškinosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje.

Nuo rugsėjo 1-osios dalis Lietuvos tėvų turės galimybę perimti mokytojo vaidmenį ir mokyti savo vaikus namuose. Tiesa, tapti savo vaikų mokytojais galėtų tik tam tikras sąlygas išpildę tėvai. Be to, jei moksleivio rezultatai bus nepatenkinami, mokykla bet kada galėtų nutraukti mokymosi namuose sutartį.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė projektą dėl moksleivių ugdymo šeimoje. Dėl jo ministrų kabinetas turėtų apsispręsti trečiadienį.

Seimui pateiktas siūlymas skirti premijas aukštų pasiekimų mokiniams, taip pat mokytojams, kitiems ugdymo specialistams. Šią savaitę Švietimo įstatymo pataisas Seime pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos šalyse, tokių skatinimo priemonių neįtvirtinusi įstatyme.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Kauno rajono savivaldybės mokyklų pirmokai šių metų rugsėjo 1-ąją gaus vadinamąjį pirmoko kraitelį – būtiniausias mokymosi priemones, trečiadienį pranešė savivaldybė. Pasak savivaldybės, portfelio formos dėžutėje vaikai ras spalvotų pieštukų, flomasterių, rašalo kapsulių, sąsiuvinių, spalvoto popieriaus, kartono, plunksnakotį, liniuotę, drožtuką, trintuką, akvarelę, teptukų, žirkles, klijų, aplankų ir kitų mokyklinių reikmenų. Priemonių sąrašą padėjo paruošti pradinių klasių mokytojos.

Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo kitos savaitės atveria duris visų tėvų vaikams. Padidėjus vaikų srautams, savivaldybės puola rūpintis darželinukų ir įstaigų darbuotojų saugumu. Todėl daugiau užsiėmimų vyks lauke, vaikai negalės bendrauti tarp grupių, bus privaloma matuoti vaikų ir darbuotojų temperatūrą, o vietomis vaikų tėvai net negalės patekti į darželio pastatą.

Mokinių grįžimas į mokyklas dviem savaitėms ugdymo procese ypatingai didelės reikšmės gal ir neturėtų, bet būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms.

Bendrasias ugdymo programas 1-10 klasėms atnaujins 95 mokytojai ir mokslininkai, atrinkti konkursu, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Darbą pedagogai ir mokslininkai, suskirstyti į 9 programų rengimo grupes, pradėjo nuo pirmadienio.  Specialistai rengs programas pagal pradinio, dorinio, kalbinio, matematinio, informatikos, socialinio, gamtamokslinio, meninio, sveikatos ir fizinio ugdymo sritis. Numatoma, kad atnaujintos programos mokyklas pasieks 2022-2023 mokslo metais.

Nors Švietimo, sporto ir mokslo ministerija siūlo moksleiviams leisti šiuos mokslo metus baigti ne nuotoliniu būdu, o mokyklose, Klaipėdos moksleiviai į mokyklas negrįš. Tokį sprendimą, pasitaręs kartu su miesto ugdymo įstaigų vadovais, priėmė miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Bendras sutarimas buvo toks, kad klaipėdiečiai mokiniai šiuos mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Čia kalbu apie visas savivaldybės pavaldumo ugdymo įstaigas.

Ministro Monkevičiaus siūlymai sugrąžinti mokinius į klases bent dviem savaitėms sukėlė nemažą sumaištį. Kaip reaguoja mokyklos, ar ketina susigražinti mokinius kalbame su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andrium Navicku. Jau šiomis dienomis turėtų būti sprendžiama, ar pradinukai galės grįžti į mokyklas nuo gegužės 25 dienos, o vyresnių klasių moksleiviai nuo birželio 1 dienos.

Jei darželiuose būtų užfiksuota koronaviruso atvejų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad savivaldybėms tektų juos uždaryti. Tačiau jis teigia, kad virusas vaikams nėra pavojingas, o darželiai būtų uždaromi todėl, kad juose nebebūtų, kam dirbti. „Sunku pasakyti, ar gali tie protrūkiai kilti vien dėl to, kad darželiai bus atidaromi. Nes teoriškai sulig kiekvienu atlaisvinimu ta rizika didėja.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) gegužės 7 d. kreipėsi į LR Vyriausybę, reikalaudama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams mokėti padidintą darbo užmokestį, rašoma LŠMPS pranešime spaudai.

Lietuvos švietimo taryba gegužės 7 d. posėdyje svarstė klausimą, ar reikia mažinti reikalavimus įgyti vidurinį išsilavinimą ir brandos atestatą ir ar užtektų vieno egzamino įvertinti jauno žmogaus brandai (šiuo metu, norintis įgyti vidurinį išsilavinimą, turi išlaikyti du brandos egzaminus arba vieną brandos egzaminą ir apsiginti brandos darbą), rašoma pranešime spaudai.