stresas

Jei manėte, kad sunkiausia savaitės diena yra pirmadienis, klystate. Londono ekonomikos mokyklos tyrėjai nustatė, kad pati sunkiausia diena biuro darbuotojams – antradienis, o jei dar tiksliau – antradienio priešpietė (11 valandų ir 45 minutės). Tyrimo autoriai rėmėsi 3 000 Didžiosios Britanijos gyventojų, dirbančių biuruose, apklausos rezultatais, skelbia dailymail.co.uk.

Žmonės, kurie dažnai jaučia stresą jau seniai žino, kad kąsnelis šokolado gali smarkiai pakelti nuotaiką ir padėti maloniai atsipalaiduoti. Tačiau dabar ir mokslininkai oficialiai patvirtino, jog tamsaus šokolado plytelė per dieną, dviejų dienų laikotarpyje, padės visiškai atsikratyti streso. Olandų ir šveicarų mokslininkų teigimu, reguliarus šokolado vartojimas padeda perdirbti žmogaus organizme esančias chemines medžiagas.

 Miegas – labai individualus dalykas: vienam pakanka vos keturių valandų, o kitas, tiek išmiegojęs, skundžiasi nemiga. Henrieta Aleknienė VL žurnalistė Psichologai teigia, kad nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka, sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz., depresija. Bet kokia fizinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.

Neatplėšiantys akių nuo kompiuterinių žaidimų gali atsikvėpti lengviau – naujausi tyrimai rodo, kad intensyvi smegenų stimuliacija stiprina pilkąsias ląsteles, atsakingas už raumenų kontrolę, atmintį, kalbą ir juslę, rašo qz.com. Vokietijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu grupei asmenų buvo liepiama žaisit visiems gerai žinomą žaidimą „Mario“ bent po pusvalandį kasdien du mėnesius. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad pilkųjų ląstelių kiekis pastebimai padidėjo.

Tyrimai atskleidė, kad automobilių spūstys sukelia stiprų psichologinį stresą, o vyrai nuo šio streso kenčia septynis kartus daugiau nei moterys.

Ar žinojote, kad... Ir vyrai, ir moterys geba patirti orgazmą miegodami. Vyrų atveju išsiliejimas vadinamas drėgnais sapnais. Paprastai nuo intensyvių pojūčių abiejų lyčių atstovai pabunda. Iš streso įtempus dubens raumenis, varpa gali sutrumpėti. Ir atvirkščiai: atpalaidavus juos — gali pailgėti.

Didžiausias įprastos darbo savaitės priešas slepiasi ne kur kitur, o jūsų kišenėje, rašo businessinsider.com. JAV įsikūrusio „Kūrybingos lyderystės centro“ atlikta studija rodo, kad darbuotojai, naudojantys išmaniuosius telefonus, darbo reikalais užsiima vidutiniškai 13,5 – 18,5 valandos per dieną. Tuo tarpu darbuotojai, nenaudojantys išmaniųjų žaislų, tenkinasi įprastu 8-10 valandų per dieną darbu, rašo businessinsider.com.

Mano paaugliui sūnui prieš kelerius metus diagnozuotas atopinis dermatitas. Vos prasidėjus mokslo metams, jam liga smarkiai paūmėja. Kokios būtų to priežastys?Alma Atsako Klaipėdos vaikų ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja alergologė Violeta Dumbrauskienė: Atopinis dermatitas paūmėja rudenį, kai yra daugiau drėgmės. Kalbant apie atopinį dermatitą, reikia žinoti, kad jį labai paaštrina stresai.

Mokyklos lankymo pradžia – naujas gyvenimo etapas tiek vaikui, tiek visai šeimai. Kaip ir kiekviena nauja pradžia, ji suteikia gyvenimui naujų potyrių, spalvų, tačiau įneša ir nežinomybės, nerimo. Patiria stresą Vaikų psichiatro Lino Slušnio manymu, pirmokams reikia prisitaikyti ir adaptuotis prie griežtesnės nei darželio struktūros, nes pereinama prie 35 minučių pamokų rėžimo, kuris verčia vaiką būtent tiek laiko išsėdėti vienoje vietoje.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijai stinga darbuotojų. Neseniai pasikeitus valstybės tarnautojų priėmimo tvarkai, dauguma kandidatų nesugeba įveikti kvalifikacinių barjerų. Administracijos vadovai teisinasi, kad tokią tvarką priėmė ministerija. Tačiau negali paaiškinti, kaip seniūno pareigoms tiko jokios darbo patirties neturintis jaunuolis. Konkursai žlunga Šiaulių miesto savivaldybės administracija šiuo metu ieško šešių valstybės tarnautojų, dalis pareigybių – vadovaujančios.

Socialinis projektas „Nulis pykčio“, skirtas kovoti su pykčio protrūkiais Lietuvos keliuose, atskleidė itin nemalonią statistiką. Paskaičiuota, kad 19 iš 20 Lietuvos vairuotojų važiuodami patiria neigiamų emocijų. Didžiausią pyktį kelyje lietuviams sukelia automobilį priešais „užkišantys“ vairuotojai. Keturi ir penkių vairuotojų teigė, kad Lietuvos keliuose būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas. Kaip atpažinti „papiktintą“ vairuotoją? Labai paprasta.

Kai esate blogos nuotaikos, pergyvenate dėl savo kūno svorio ar turite nusiskundimų sveikata, vienintelė išeitis – seksas. Joy Davidson, PhD, Niujorko psichologas ir sekso terapeutas sako, jog seksas mums yra gyvybiškai svarbus.

Vyrams reikia žinoti, kas turi įtakos varpos sveikatai, kokios dažniausiai atsirandančios varpos problemos, kaip išsaugoti sveiką vyro varpą, nes varpos sveikata, tai ne tik gera erekcija. Varpos sveikata vyrui yra labai svarbi, tai ne tik gebėjimas gauti ir išlaikyti erekciją, ejakuliaciją ir daugintis. Atsiradusios varpos problemos gali rodyti, kad yra bendros sveikatos būklės sutrikimų.

Visi kartas nuo karto patenkame į stresines situacijas, pervargstame, jaudinamės dėl savęs ir savo šeimos. Kam jau kam, o mamytėms stresas tikrai nesvetimas... Siūlome išbandyti kelis labai paprastus pratimus ir nesudėtingą meditacijos būdą, kuris padės susidoroti su stresu. Giliai įkvėpkite Stresas skatina tam tikrų hormonų, pavyzdžiui, testosterono, išsiskyrimą. Šis hormonų kompleksas skatina mūsų širdį plakti stipriau, į kraują išskiriamas papildomas gliukozės kiekis.

Net 40,5 proc. lietuvių mano, kad labiausiai „nevirškinama“ žmonių kategorija yra politikai. Tai, pasitelkdama perkeltinę žodžio „virškinti“ prasmę, atskleidė UAB „Valentis“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Apklausoje dalyvavę respondentai buvo paprašyti nurodyti, kuriai kategorijai priskiriamų žmonių jie „nevirškina“ labiausiai. Iš karto po politikų labiausiai „nevirškinamoje“ žmonių kategorijoje atsidurė šou žvaigždės – juos sunkiai „virškina“ 29,3 proc. apklaustųjų.

Kas jums kelia didžiausią stresą šiandien? O šią savaitę? Šį mėnesį? Dabar pat stabtelkite ir skirkite truputį laiko pagrindiniams savo streso šaltiniams įvardyti. Žinodami, kas jums kelia stresą, žinosite, nuo ko pradėti streso mažinimą.

Jei jūs esate iš tų žmonių, kuriems kiekvienas svarbesnis išgyvenimas tampa proga užkąsti, teks pasimokyti ne dietos paslapčių, o būdų, kaip kontroliuoti savo emocijas. Videoreportažą apie emocijų įtaką žmogui žiūrėkite straipsnio pabaigoje. Pyktis, nerimas, liūdesys, ilgesys, nervingumas ir netgi džiaugsmas – visa tai gali tapti pakankama priežastis nekontroliuojamam šaldytuvo šturmui.

Agentūros „Bloomberg“ specialistai sudarė 74 šalių reitingą, kurių gyventojai dažniau už kitus patiria stresą. Pirmosiose pozicijose, kaip ir buvo galima tikėtis, yra tos valstybės, kurios nepasižymi dideliais turtais ir išvystytais visuomeniniais socialiniais institutais, taip pat kenčiančios nuo ginkluotų konfliktų.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia skubėti, o tai sukelia stresą ir blogina savijautą. Tačiau daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių.  Venkite greito maisto Skubame ir neturime laiko normaliai papietauti? Renkamės greitai paruošiamus užkandžius? O be reikalo. Vienintelis greitojo maisto pliusas – galima greitai pavalgyti ir numalšinti alkio jausmą. tai gerai, nes alkanas žmogus būna suirzęs, sumažėja darbingumas, gali pradėti skaudėti galvą.

Visi kartais susiduriame su stresu, kuris trukdo susikaupti, baigti pradėtus darbus, neretai tampa pykčių su kolegomis, draugais ar šeima priežastimi. Kaip su juo kovoti? Universalaus patarimo tikriausiai nėra, tad pateikiame 30 pasiūlymų! 1. 3-5 kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Įkvėpimas ir iškvėpimas turėtų trukti apie 5 sekundes, tai sulėtins širdies ritmą bei sumažins streso hormonų kiekį.

Visi kartais susiduriame su stresu, kuris trukdo susikaupti, baigti pradėtus darbus, neretai tampa pykčių su kolegomis, draugais ar šeima priežastimi. Kaip su juo kovoti? Universalaus patarimo tikriausiai nėra, tad pateikiame 30 pasiūlymų! 1. 3–5 kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Įkvėpimas ir iškvėpimas turėtų trukti apie 5 sekundes, tai sulėtins širdies ritmą bei sumažins streso hormonų kiekį.

Kiekvienam žmogui gyvenimas pateikia įvairių siurprizų. Pasitaiko situacijų, kai išeities, atrodytų, nėra. Juk nė vienas nežinome, ką mums ruošia rytojus. Kaip elgtis, kai susiklosto beviltiškos aplinkybės? Neieškokite kaltų Paskendę kasdieniuose rūpesčiuose retai kada susimąstome, kaip galėtume save apsaugoti. Paprastai griebiamės šiaudo, kai perkūnas trenkia iš giedro dangaus: atsitraukti tenka į nežinomybę, o ne iš anksto pasiruoštą poziciją. Dažniausiai atrodo, kad krentame prarajon.

Stresą patiria visi. Nėštukės – ne išimtis. Nors būtent pastarosioms nuolat primenama: stresas kenkia ne tik jūsų, bet ir būsimo kūdikio sveikatai. Kaip jį numalšinti be alkoholio, raminamųjų vaistų ar panašių priemonių, kenkiančių būsimos mamos ir kūdikio sveikatai dar labiau?   Išrauti stresą su šaknimis...   Kada į gyvenimą įžengia stresas? Ne paslaptis, dėl to kaltos ne tik aplinkybės. Norint išvengti streso kartais tereikia užbėgti jam už akių.   Užsirašyti dienos planus.

Krūvos knygų ant darbo stalo. Egzaminų datos apibrauktos kalendoriuje. Pažymių ir tėvų lūkesčių svarbos suvokimas. Kompiuteryje atvertas baltas naujo dokumento lapas. Su kiekviena diena auganti įtampa. Kai kuriems šio straipsnio skaitytojams tai jau praeitis, kai kuriems – nerimo pilna dabartis. Pats žodis „egzaminas“ yra beveik streso sinonimas. Veikiausiai nėra žmogaus, kuris prieš egzaminą kvėpuotų ramiai, giliai ir nei kiek nesijaudintų.

JAV Nacionalinio psichinės sveikatos instituto duomenimis 26% žmonių yra kamuojami vienokios ar kitokios streso būsenos. Vieni su šiuo reiškiniu kovoja, kiti jam pasiduoda ir kankinasi. Stresą sukelia daug skirtingų faktorių, tačiau jį numalšinti galima pozityviai mąstant ir dirbant su savimi reikiama linkme. Pristatome jums garsiausio pozityvaus mąstymo mokytojo Deilo Karnegio ir jo bendraminčių patarimus, kaip atsikratyti streso ir nerimo.

Vizitas JAV oro pajėgų bazėje parodė, kad būti nuotoliniu karo lėktuvo pilotu nėra paprastas užsiėmimas – ir nė neužsiminkite apie video žaidimus Karo zonai tyla nepritinka. Mūšio laukas – tamsus, šaltas, šiek tiek pelėsiais atsiduodantis kambarys, nušviestas tik blykčiojančiomis kompiuterių LED lemputėmis ir blyškiu švytėjimu ekranų, rodančių dykumų vaizdą iš paukščio skrydžio.

Jis organizuoja verslo vakarėlius ir išvykas į gamtą, sprendžia konfliktus ir palieja gėles, kitaip tariant – kuria įstaigoje gerą nuotaiką, rašo „Deutsche Welle“. Šviesiame, jaukiame, gerai išvėdintame ir gyvomis gėlėmis išdabintame biure liejasi bliuzas. Muzikos garsai susilieja su kavos aparato šniokštesiu, linksmais balsais ir skardžiu juoku. Viena mergina dailiais gabalėliais pjausto tortą, kita plauna braškes. Vyrai serviruoja stalą.

Kinijoje suimtas moksleivis, kurio pasamdyti žudikai nužudė jo tėvą ir seserį už tai, kad vertė jį mokytis, pirmadienį praneša žiniasklaida, atkreipdama dėmesį į mokinių patiriamą stresą šalies mokyklose.

Švietimo sistemos atstovų delegacija iš Lietuvos, specialiai suformuota tam, kad apsilankytų Lenkijos mokyklose ir susipažintų su ten esančiomis sąlygomis bei psichologine aplinka mokymuisi, įsitikino, kad vaikai Lenkijos mokyklose egzaminų laukia ramesni ir laimingesni nei tokių pačių klasių moksleiviai Lietuvos mokyklose.

Dauguma žmonių savo darbe patiria stresą, tačiau vadovai dažniausiai susiduria su keturių sričių stresoriais. Dr.Karlas Albrechtas savo knygoje „Stresas ir vadovas“ yra apibrėžęs keturis streso sukėlėjus: laiko trūkumas, neapibrėžtumas, kontrolės praradimas ir bendravimo perteklius. Kiekvieną jų galima sumažinti pažvelgus į priežastis ir naudojant atitinkamas priemones. Laiko trūkumas Laiko trūkumas yra vienas iš dažniausiai darbe pasitaikančių stresorių.

Tinkamai reaguoti į stresą galima išmokti. Tikriausiai pastebite, kad kai kurie žmonės į viską reaguoja ramiai. Atrodo, kad jie dėl nieko nepergyvena. Dar vienas darbas? Duokit jį šen, imsim ir padarysim. Sugedo automobilis? Tai juk ne pasaulio pabaiga, tik viena diena servise, o mieste puikiai veikia viešasis transportas. Tuo tarpu kiti save nuplaka už pavėlavimą penkiomis minutėmis ar keikiasi „matais“ įstrigę transporto spūstyje.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Mažai kintantis darbo ritmas, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas ir smurtas darbe lemia vis didėjančią pervargimo problemą Lietuvoje, tikina psichiatras doc. med. dr. Arūnas Germanavičius. Nuo pervargimo sindromo kentėjusi studentė Alina pasakoja, kad tam, jog galėtų tęsti sustabdytas studijas, ji turėjo kreiptis į gydytojus ir išmokti ilsėtis.

Jei neseniai pradėjai dirbti pirmojoje savo gyvenime darbovietėje, šis straipsnis ne Tau, nes tokiu atveju būtų galima parašyti atskirą patarimų enciklopediją. Tačiau jeigu jau keiti darbą, o gal net ir veiklos sritį, puikiai pasirodei pokalbyje dėl darbo ir pirmadienį keliausi į naują biurą, susipažink su šiomis rekomendacijomis, kurios, tikėkimės, Tau pravers. Taisyklė Nr.

Tyrimas rodo, kad muzika – ypač lopšinės – padeda vystytis neišnešiotiems kūdikiams, kurie gydomi naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, rašo Medical News Today. Mokslininkų grupė iš Beth Israel medicinos centro (JAV) nustatė, kad muzika reguliuoja neišnešiotų kūdikių širdies ritmą ir kvėpavimą, gerina jų maitinimosi įgūdžius bei miegą. Be to, mokslininkai tvirtina, kad mažylio tėvų dainuojamos lopšinės stiprina ryšį tarp jų ir kūdikio.

Stresas visuomet išliks gyvenimo dalimi, todėl pirmiausiai svarbu suvokti, kas jį sukelia ir kaip su tuo susitvarkyti. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. - Ilgalaikis stresas “žeidžia” širdį, skrandį, centrinę nervų sistemą bei kitas jautrias žmogaus organizmo sistemas.

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Sodininkystė gali būti puikus stresą mažinantis hobis, tačiau specialistai patarią į veiklą sode žiūrėti kaip į mėgstamą laisvalaikio formą, o ne kaip į namų ruošos darbą. „Būkite realistai apgalvodami, kiek jėgų jūs turite darbui sode ar darže. Jei imsitės per daug veiklos, nei norėtumėte dirbti, streso gali atsirasti dar daugiau“, – aiškina psichoterapeutė Anna Ranieri (JAV). Ekspertai išskiria kelis būdus, kaip galima atsipalaiduoti ir numalšinti stresą dirbant sode, rašo Psychology Today.

Stresas ir pernelyg didelis krūvis darbe išsekina organizmą, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jei jus tenkina užimamos pareigos ir atlyginimas, neketinate keisti darbo, tuomet pateikiame keletą patarimų, padėsiančių kovoti su stresu darbe. •Skaldykite ir valdykite! Susikurkite reikiamų atlikti darbų veiksmų sistemą. Susidėliokite darbus pagal svarbumą ir skubumą. Dirbkite vadovaudamiesi Aleksandro Makedoniečio principu.

Kurį laiką išties labiau su močiučių pomėgiu sietas mezgimas pastaruoju metu vėl užkariavo pasaulį nauja jėga. Megzti tapo madinga, kaip ir dėvėti rankų darbo nertinius, šalius, skraistes. Psichologai šį fenomeną vadina reakcija į augantį stresą kasdieniame gyvenime bei atsvarą modernioms technologijoms, vis labiau atsisakančioms rankų darbo ir kūrybinės iniciatyvos.

Buvo sunki diena? Eik anksčiau miegoti: Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) mokslininkai patvirtino, kad miego metu smegenys surikiuoja per dieną patirtas emocijas ir įspūdžius. Bandymas buvo atliekamas štai taip: 35 savanoriams buvo rodomi paveikslėliai, sukeliantys įvairias emocijas. Po 12 valandų paveikslėlius rodė dar kartą, tik tuomet smegenyse vykstančius procesus fiksavo magnetinio rezonanso tomografija.

Šiandien darbo vietose pilna trukdžių ir streso – ir padėtis vis blogėja. Vis sunkiau rasti laiko susitelkti, planuoti strategiją ar suteikti savo kolegoms ar pavaldiniams netrukdomą dėmesį, rašo „Financial Times“. Nenuostabu, kad daugelis žmonių norėtų darbovietės chaose išlikti ramūs. Jiems išeitimi gali tapti technika, vadinama atidumu (angl.

Naujas Markuso Heinrichso ir Bernadette von Dawans iš Freiburgo universiteto Vokietijoje tyrimas parodė, kad stresinėmis situacijomis vyrų elgesys toli gražu ne visada tampa agresyvesnis – tokiomis aplinkybėmis jie, kaip ir moterys, labiau linksta bendradarbiauti, megzti tvirtesnę draugystę, socializuotis, rašo scientificamerican.com.

Stresas – asmeninio gyvenimo, karjeros ir sveikatos žudikas, kurio nederėtų toleruoti. Nelaukite, kol stresas įveiks jus, ir imkitės prevencinių priemonių. Apsauga nuo nerimo – bendravimas su šeima ir draugais, siūlo „Entrepreneur.com“. 2010 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad socializacijos stoka kenkia sveikatai ne mažiau nei rūkymas. Bendraujant su žmonėmis smegenys išskiria hormoną, kuris padeda sumažinti kraujo spaudimą.

Skausmas, pasirodo, gali turėti teigiamos įtakos žmogui – bent jau taip tvirtina Bufalo universiteto mokslininkai. Jų įsitikinimu, skausmas parengia žmogaus organizmą būsimiems stresams, leidžia pajusti, kad galėjai valdyti nemalonius praeities įvykius, moko įveikti tuos nemalonumus, kurti socialinius tinklus, palaikančius esant tokioms situacijoms. Beje, tai pasakytina tiek apie psichologinį, tiek apie fizinį skausmą.

Ar Jums teko matyti paskutines policijos areštinėje darytas aktorės Lindsay Lohan nuotraukas? Tai, kas mane apstulbino labiau, nei faktas, kad ji vėl buvo suimta – tai jos išvaizda! Jai tik 26 metai, o L. Lohan atrodė lyg būtų net ne 36, o 46 metų moteris, rašo People.com apžvalgininkas Harley Pasternakas. Be abejo, visi mes senstame ir to niekaip nepaneigsi – net nebūtina rinktis tokio beprotiško gyvenimo būdo, kaip L. Lohan. Tačiau yra keletas būdų, kaip pristabdyti negailestingą laiką.

„Liūdniausia“ šių metų diena mokslininkų pripažinta sausio 21-oji Lietuvoje nepraėjo be nelaimingų atsitikimų. Kasmet pagal formulę apskaičiuotą „liūdnąją“ dieną, kuri minima trečiąjį sausio pirmadienį, didžiausia šalies ne gyvybės draudimo rinkos bendrovė „Lietuvos draudimas“ sulaukė ketvirtadaliu daugiau klientų skambučių nei įprastą pirmadienį.

Nesvarbu ar tai trumpalaikis nusivylimas, atsiradęs pakliuvus į automobilių spūstį, ar svarbus gyvenimo įvykis, toks kaip skyrybos ar darbo netekimas – psichologinis stresas turi didelę įtaką mūsų organizmui. Sakoma, kad nedidelis stresas suteikia motyvacijos, tačiau, pasak medikų, apie 70% procentų pacientų nusiskundimų yra susiję su būtent su stresu. Taigi, kaip stresas veikia mūsų organizmą? 1. „Kaukis arba traukis“ Žmogaus organizmo reakcija į stresą, vadinama „kaukis arba traukis“ (angl.

Šiuo metų laiku internete pasirodo daug su žiema susijusių psichologinių straipsnių, patarimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, „5 Ways to Beat the Winter Blahs” straipsnyje rašoma apie tai, kad žiemos mėnesiais Mums visiems šiek tiek sugenda nuotaika, tampame pasyvūs, nervingi ar išvargę, be to “20 Dependable Holiday Stress Busters” rašoma apie tai, kad žiemą mus užpuola dar ir atostogų sukeltas nerimas, pyktis, kad nenuperkame dovanų, nespėjame organizuoti vakarėlių ir tvarkyti kitų reika...

Kai stresas ir nuovargis tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais, rekomenduojama vartoti specialių vitaminų ir mineralų kompleksų bei maisto papildų. Vis dėlto neskubėkite griebtis sintetinių preparatų – kartais tinkamai parinkti maisto produktai gali suteikti kur kas daugiau naudos! Kalafiorai Juose gausu maistinių skaidulų, skatinančių virškinimo ir šalinimo procesus: jei stresas jums sukelia vidurių užkietėjimą ar kitų virškinimo problemų, rinkitės būtent šią daržovę.