stresas

Dauguma žmonių savo darbe patiria stresą, tačiau vadovai dažniausiai susiduria su keturių sričių stresoriais. Dr.Karlas Albrechtas savo knygoje „Stresas ir vadovas“ yra apibrėžęs keturis streso sukėlėjus: laiko trūkumas, neapibrėžtumas, kontrolės praradimas ir bendravimo perteklius. Kiekvieną jų galima sumažinti pažvelgus į priežastis ir naudojant atitinkamas priemones. Laiko trūkumas Laiko trūkumas yra vienas iš dažniausiai darbe pasitaikančių stresorių.

Tinkamai reaguoti į stresą galima išmokti. Tikriausiai pastebite, kad kai kurie žmonės į viską reaguoja ramiai. Atrodo, kad jie dėl nieko nepergyvena. Dar vienas darbas? Duokit jį šen, imsim ir padarysim. Sugedo automobilis? Tai juk ne pasaulio pabaiga, tik viena diena servise, o mieste puikiai veikia viešasis transportas. Tuo tarpu kiti save nuplaka už pavėlavimą penkiomis minutėmis ar keikiasi „matais“ įstrigę transporto spūstyje.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Mažai kintantis darbo ritmas, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas ir smurtas darbe lemia vis didėjančią pervargimo problemą Lietuvoje, tikina psichiatras doc. med. dr. Arūnas Germanavičius. Nuo pervargimo sindromo kentėjusi studentė Alina pasakoja, kad tam, jog galėtų tęsti sustabdytas studijas, ji turėjo kreiptis į gydytojus ir išmokti ilsėtis.

Jei neseniai pradėjai dirbti pirmojoje savo gyvenime darbovietėje, šis straipsnis ne Tau, nes tokiu atveju būtų galima parašyti atskirą patarimų enciklopediją. Tačiau jeigu jau keiti darbą, o gal net ir veiklos sritį, puikiai pasirodei pokalbyje dėl darbo ir pirmadienį keliausi į naują biurą, susipažink su šiomis rekomendacijomis, kurios, tikėkimės, Tau pravers. Taisyklė Nr.

Tyrimas rodo, kad muzika – ypač lopšinės – padeda vystytis neišnešiotiems kūdikiams, kurie gydomi naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, rašo Medical News Today. Mokslininkų grupė iš Beth Israel medicinos centro (JAV) nustatė, kad muzika reguliuoja neišnešiotų kūdikių širdies ritmą ir kvėpavimą, gerina jų maitinimosi įgūdžius bei miegą. Be to, mokslininkai tvirtina, kad mažylio tėvų dainuojamos lopšinės stiprina ryšį tarp jų ir kūdikio.

Stresas visuomet išliks gyvenimo dalimi, todėl pirmiausiai svarbu suvokti, kas jį sukelia ir kaip su tuo susitvarkyti. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. - Ilgalaikis stresas “žeidžia” širdį, skrandį, centrinę nervų sistemą bei kitas jautrias žmogaus organizmo sistemas.

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Sodininkystė gali būti puikus stresą mažinantis hobis, tačiau specialistai patarią į veiklą sode žiūrėti kaip į mėgstamą laisvalaikio formą, o ne kaip į namų ruošos darbą. „Būkite realistai apgalvodami, kiek jėgų jūs turite darbui sode ar darže. Jei imsitės per daug veiklos, nei norėtumėte dirbti, streso gali atsirasti dar daugiau“, – aiškina psichoterapeutė Anna Ranieri (JAV). Ekspertai išskiria kelis būdus, kaip galima atsipalaiduoti ir numalšinti stresą dirbant sode, rašo Psychology Today.

Stresas ir pernelyg didelis krūvis darbe išsekina organizmą, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jei jus tenkina užimamos pareigos ir atlyginimas, neketinate keisti darbo, tuomet pateikiame keletą patarimų, padėsiančių kovoti su stresu darbe. •Skaldykite ir valdykite! Susikurkite reikiamų atlikti darbų veiksmų sistemą. Susidėliokite darbus pagal svarbumą ir skubumą. Dirbkite vadovaudamiesi Aleksandro Makedoniečio principu.

Kurį laiką išties labiau su močiučių pomėgiu sietas mezgimas pastaruoju metu vėl užkariavo pasaulį nauja jėga. Megzti tapo madinga, kaip ir dėvėti rankų darbo nertinius, šalius, skraistes. Psichologai šį fenomeną vadina reakcija į augantį stresą kasdieniame gyvenime bei atsvarą modernioms technologijoms, vis labiau atsisakančioms rankų darbo ir kūrybinės iniciatyvos.

Buvo sunki diena? Eik anksčiau miegoti: Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) mokslininkai patvirtino, kad miego metu smegenys surikiuoja per dieną patirtas emocijas ir įspūdžius. Bandymas buvo atliekamas štai taip: 35 savanoriams buvo rodomi paveikslėliai, sukeliantys įvairias emocijas. Po 12 valandų paveikslėlius rodė dar kartą, tik tuomet smegenyse vykstančius procesus fiksavo magnetinio rezonanso tomografija.

Šiandien darbo vietose pilna trukdžių ir streso – ir padėtis vis blogėja. Vis sunkiau rasti laiko susitelkti, planuoti strategiją ar suteikti savo kolegoms ar pavaldiniams netrukdomą dėmesį, rašo „Financial Times“. Nenuostabu, kad daugelis žmonių norėtų darbovietės chaose išlikti ramūs. Jiems išeitimi gali tapti technika, vadinama atidumu (angl.

Naujas Markuso Heinrichso ir Bernadette von Dawans iš Freiburgo universiteto Vokietijoje tyrimas parodė, kad stresinėmis situacijomis vyrų elgesys toli gražu ne visada tampa agresyvesnis – tokiomis aplinkybėmis jie, kaip ir moterys, labiau linksta bendradarbiauti, megzti tvirtesnę draugystę, socializuotis, rašo scientificamerican.com.

Stresas – asmeninio gyvenimo, karjeros ir sveikatos žudikas, kurio nederėtų toleruoti. Nelaukite, kol stresas įveiks jus, ir imkitės prevencinių priemonių. Apsauga nuo nerimo – bendravimas su šeima ir draugais, siūlo „Entrepreneur.com“. 2010 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad socializacijos stoka kenkia sveikatai ne mažiau nei rūkymas. Bendraujant su žmonėmis smegenys išskiria hormoną, kuris padeda sumažinti kraujo spaudimą.

Skausmas, pasirodo, gali turėti teigiamos įtakos žmogui – bent jau taip tvirtina Bufalo universiteto mokslininkai. Jų įsitikinimu, skausmas parengia žmogaus organizmą būsimiems stresams, leidžia pajusti, kad galėjai valdyti nemalonius praeities įvykius, moko įveikti tuos nemalonumus, kurti socialinius tinklus, palaikančius esant tokioms situacijoms. Beje, tai pasakytina tiek apie psichologinį, tiek apie fizinį skausmą.

Ar Jums teko matyti paskutines policijos areštinėje darytas aktorės Lindsay Lohan nuotraukas? Tai, kas mane apstulbino labiau, nei faktas, kad ji vėl buvo suimta – tai jos išvaizda! Jai tik 26 metai, o L. Lohan atrodė lyg būtų net ne 36, o 46 metų moteris, rašo People.com apžvalgininkas Harley Pasternakas. Be abejo, visi mes senstame ir to niekaip nepaneigsi – net nebūtina rinktis tokio beprotiško gyvenimo būdo, kaip L. Lohan. Tačiau yra keletas būdų, kaip pristabdyti negailestingą laiką.

„Liūdniausia“ šių metų diena mokslininkų pripažinta sausio 21-oji Lietuvoje nepraėjo be nelaimingų atsitikimų. Kasmet pagal formulę apskaičiuotą „liūdnąją“ dieną, kuri minima trečiąjį sausio pirmadienį, didžiausia šalies ne gyvybės draudimo rinkos bendrovė „Lietuvos draudimas“ sulaukė ketvirtadaliu daugiau klientų skambučių nei įprastą pirmadienį.

Nesvarbu ar tai trumpalaikis nusivylimas, atsiradęs pakliuvus į automobilių spūstį, ar svarbus gyvenimo įvykis, toks kaip skyrybos ar darbo netekimas – psichologinis stresas turi didelę įtaką mūsų organizmui. Sakoma, kad nedidelis stresas suteikia motyvacijos, tačiau, pasak medikų, apie 70% procentų pacientų nusiskundimų yra susiję su būtent su stresu. Taigi, kaip stresas veikia mūsų organizmą? 1. „Kaukis arba traukis“ Žmogaus organizmo reakcija į stresą, vadinama „kaukis arba traukis“ (angl.

Šiuo metų laiku internete pasirodo daug su žiema susijusių psichologinių straipsnių, patarimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, „5 Ways to Beat the Winter Blahs” straipsnyje rašoma apie tai, kad žiemos mėnesiais Mums visiems šiek tiek sugenda nuotaika, tampame pasyvūs, nervingi ar išvargę, be to “20 Dependable Holiday Stress Busters” rašoma apie tai, kad žiemą mus užpuola dar ir atostogų sukeltas nerimas, pyktis, kad nenuperkame dovanų, nespėjame organizuoti vakarėlių ir tvarkyti kitų reika...

Kai stresas ir nuovargis tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais, rekomenduojama vartoti specialių vitaminų ir mineralų kompleksų bei maisto papildų. Vis dėlto neskubėkite griebtis sintetinių preparatų – kartais tinkamai parinkti maisto produktai gali suteikti kur kas daugiau naudos! Kalafiorai Juose gausu maistinių skaidulų, skatinančių virškinimo ir šalinimo procesus: jei stresas jums sukelia vidurių užkietėjimą ar kitų virškinimo problemų, rinkitės būtent šią daržovę.

Kariškiai užėmė dvi pirmąsias pozicijas sunkiausių ir labiausiai įtemptų profesijų reitinge, kurį sudarė profesinio orientavimo tinklapis CareerCast.com.

Šiuolaikinis gyvenimas iš mūsų pareikalauja daug jėgų ir sunkaus darbo: reikia suderinti šeimą bei darbą, rūpintis karjera, išsimokslinimu, vaikų priežiūra ir taip toliau. Visa tai sukelia įtampą. Žinoma, tam tikras streso kiekis veikia motyvuojančiai, bet jeigu su juo nebesusitvarkote, jis gali stipriai sugriauti jūsų fizinę bei psichinę sveikatą. Būtina išmokti atrasti įtampos ženklus ir žinoti, kaip su tuo kovoti. Štai keli patarimai, kurie turėtų padėti.

Stresas ir pernelyg didelis krūvis darbe išsekina organizmą, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jei jus tenkina užimamos pareigos ir atlyginimas, neketinate keisti darbo, tuomet pateikiame keletą patarimų, padėsiančių kovoti su stresu darbe. •Skaldykite ir valdykite! Susikurkite reikiamų atlikti darbų veiksmų sistemą. Susidėliokite darbus pagal svarbumą ir skubumą. Dirbkite vadovaudamiesi Aleksandro Makedoniečio principu.

Visiems žinoma, kad sunkus ir įtemptas darbas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Mokslininkai tvirtina, kad įtemptas darbo grafikas ypač neigiamai veikia moters organizmą. Tyrimais įrodyta, kad moterys darbe dažniau patiria stresą nei vyrai. Be kito neigiamo poveikio organizmui, stresas ypač kenkia reprodukcinei sistemai. Apimtos streso moterys dažnai griebiasi cigarečių, bando pašalinti stresą stipria kava ar skaniu, ir žinoma, kaloringu, maistu.

Dėl konkurencingo transporto sektoriaus pobūdžio gali kilti sveikatos darbe stiprinimo ir komercinių sunkumų, su kuriais susiduria įmonės, interesų konfliktų. Kita vertus, dalis transporto įmonių pripažįsta, kad veiksmingai sustiprinus sveikatą darbe galima ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir daug sutaupyti, pavyzdžiui, sumažinus neatvykimų į darbą skaičių.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti "ką nors saldaus". Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotonino. Serotoninas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą.

Žiemos švenčių sezonas turėtų būti idiliškiausias metų laikas, skirtas dalytis džiaugsmu ir meile su šeima, artimaisiais, draugais. Deja, daugumai žmonių jis virsta nesibaigiančiu stresu ir finansinių nepriteklių bei pykčio metu. Užuot gėrėjęsi puikiu žiemišku oru, jie grūdasi sausakimšose parduotuvėse, lieja apmaudą dėl vis tuštėjančios piniginės ir galiausiai susipyksta su tais, kuriems per šventes ketino skirti visą dėmesį ir meilę.

Kartais atrodo, kad lenktyniaujame su laiku: bėgame, važiuojame, skrendame, dirbame keliuose darbuose, nespėjame ramiai pavalgyti, neturime laiko pabendrauti su šeimos nariais, pailsėti, sustoti. Prieškalėdiniu laikotarpiu skubame dar labiau. Galvotrūkčiais lėkdami nebeįsiklausome į save ir ilgainiui prarandame sveikatą. Jaučiamės nesaugiai Šiandien jau tarsi tampa normalu iš darbo grįžti 22 val. vakaro, o naktimis ir savaitgaliais dirbti namuose.

Mikrobiologas, buvęs biržos makleris Johnas Coatsas teigia, kad ekonominė situacija galėtų būti visiškai kitokia, jei laiku būtų prisiminta biologija.   Protas ir kūnas Johno Coatso teigimu, dabar pernelyg dažnai, kalbant apie žmogų, jo kūnas atskiriamas nuo proto, tarsi tai būtų du skirtingi dalykai – protas sau, kūnas sau. Nors toks požiūris madingas, bet protas ir kūnas yra nedaloma visuma. Mes negalime kalbėti apie protą, ignoruodami jam siunčiamus kūno signalus.

Smurtą patyrę vaikai susiduria su rizika patirti nerimą ir nuotaikų sutrikimus, nes traumuojanti gyvenimo patirtis palieka ilgai išliekančius pokyčius jų genuose, rašo „Science Daily“. Miuncheno Maxo Plancko psichiatrijos instituto mokslininkai patvirtino, kad vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali lemti pokyčius FKBP5 gene. Traumos sukelia ilgalaikius pokyčius streso hormonų reguliavimo sistemoje.

Neturintiems darbo vyresniems nei 50 metų žmonėms padidėja tikimybė patirti širdies smūgį, skelbia BBC. Tyrimo metu buvo stebima 13 tūkst. žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nustatyta, kad per pirmuosius metus po darbo netekimo net ketvirtadaliu padidėja rizika patirti širdies smūgį. Tačiau tokių rezultatų nepastebėta tiriant bedarbius asmenis, kurie dirbo savanoriais. Anot ekspertų, dėl padidėjusios rizikos kaltas gali būti stresas.

Visada galvojame, kad kuo daugiau sumokame už pramogas, tuo jos linksmesnės. Ar tikrai?  Kartais užtenka pasikrapštyti sandeliukuose ir sukonstruoti primityvų atrakcioną, kuris garantuos gerą nuotaiką nemenkai kompanijai draugų.

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausią stresą Didžioje Britanijoje patiria 24-34 metų amžiaus moterys. Šio amžiaus moteris paprastai kopia karjeros laiptais ir namuose rūpinasi mažais vaikais, rašo dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai pažymi, kad streso tik daugėja, nes moterys mėgina subalansuoti darbinį, šeimyninį ir socialinį gyvenimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dvi iš trijų apklaustų moterų, arba 67 proc., stresą patiria kiekvieną savaitę.

Kelionių tinklalapis Independenttravel.com pateikia kelis svarbius patarimus kaip suvaldyti prieš kelionę kylančias emocijas bei stresą: 1. Sudarykite sąrašą Prieš leisdamiesi į kelionę iš anksto susidarykite būtinų kelionei daiktų sąrašą, pradedant drabužiais ir baigiant bendro naudojimo daiktais, tokiais kaip vaistinėlė, higienos priemonės, lietsargis ir kita.

Rūkymas žudo. Tačiau... jei jau rūkote – ar verta mesti? Sveikos gyvensenos šalininkams toks klausimas gali pasirodyti absurdiškas. Bet daugeliui užkietėjusių rūkorių – ne. Jei rūkymo stažas – daugiau nei dešimtmetis, ar tikrai pagerėtų sveikata metus? Galbūt organizmui padaryta žala jau ir taip didelė, tad verčiau likti prie senų įpročių... Netiesa. Jūsų organizmas – unikalus, tad vos surūkius paskutinę cigaretę pats pradeda atkūrimo procesus.

Jūsų vaiką užklupo itin nemalonūs išgyvenimai. Deja, dovanos ir pramogos, kuriomis suaugusieji dažnai bando kompensuoti mažyliui patiriamą stresą, nepadės. Tad ką gi daryti? Kad ir kaip būtų apmaudu, tėvai ne visada gali apsaugoti savo vaiką nuo skaudžių išgyvenimų. Štai išeinate jūs pasivaikščioti prie judrios gatvės, ir tiesiog mažylio akyse automobilis partrenkia per gatvę bėgusį šunį. Vaizdas – ne silpnų nervų žiūrovams.

Šiandien Vilniuje visi norintys turėjo galimybę artimiau susipažinti su karo psichologija ir tuo, ką kariai išgyvena konfliktinėse zonose. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje organizavo danų režisieriaus Januso Metzo dokumentinio filmo „Armadillo“ peržiūrą, į kurią atvyko pats filmo kūrėjas, ir diskusiją apie tai, kokį pėdsaką kario mintyse palieka misijoje patirtas stresas. Savo pastebėjimais apie karo psichologiją po filmo taip pat dalijosi ir Lietuvos kariuomenės Dr.

Škotijos Dandi universiteto mokslininkai nustatė, kad sėdėdami vežimėliuose veidu į priekį mažyliai nerimauja ir patiria stresą. Svarbiausias dalykas, gąsdinantis kūdikius, – išsiskyrimas su artimaisiais. Apklausę 3000 tėvų mokslininkai nustatė, kad jie su vaiku, kuris vežimėlyje sėdi veidu į priekį, bendrauja du kartus rečiau nei tuomet, kai vaikas sėdėdamas žiūri į jį vežantį žmogų.

Žmonės, kurie dirba daug pastangų reikalaujančius darbus ir turi mažai laisvės savarankiškai priimti sprendimus, susiduria su 23 procentais didesne rizika patirti širdies smūgį nei jų kolegos, darbe patiriantys mažiau įtampos. Buvo atliktas tyrimas su 200 tūkst. žmonių iš septynių Europos valstybių. Jo metu nustatyta, kad apie 3,4 procentai širdies smūgio rizikos gali būti susieta su įtampa darbe. Tačiau tai nėra didžiausias veiksnys, lemiantis širdies negalavimus.

Dažnai yra baiminamasi, kad darboholizmas kelia grėsmę pietų pertraukai. Tačiau, kaip klausia BBC, ar privalomos pietų pertraukos įvedimas iš tiesų galėtų išspręsti šią problemą? Dauguma valgome pietus paskubomis. Skubėdami sušlamščiame sumuštinį tiesiog prie darbo stalo arba užsisakome salotų pietaudami su kolegomis. Kartais pietų pertraukos išvis atsisakome. Juk vis dėlto pusryčiai yra laikomi svarbiausiu dienos valgiu, o vakarienė – teikiančiu daugiausiai džiaugsmo.

Didysis Viktoras Hugo rašė: „Jeigu žmogus ko nors nesupranta, to ir nepasieks.“ Šią mintį galima pritaikyti kalbant apie antsvorio problemą – jeigu nesuprasite klaidų, kurios jį skatina, niekada nesuliesėsite. Dabar prašyčiau įsiskaityti atidžiau, nes kiekviena toliau aprašoma klaida gali būti Jūsų antsvorio priežastis. Pasistenkite ją pašalinti iš kasdienio gyvenimo. Laukiančios pasekmės maloniai nustebins. Iš kitados nutukusio žmogaus liks tik tas pats vardas ir pavardė.

Dažna „nežinia iš kur“ atsirandančio viršsvorio priežastis – sulėtėjusi medžiagų apykaita. Ar įmanoma ją paspartinti? Taip! Štai būdai, padėsiantys susitarti su organizmu. 1. Maistas mažomis porcijomis. Maistas skatina medžiagų apykaitą. 10 procentų per dieną sudeginamų kalorijų išeikvojama virškinti maistą. Ir nepamirškite pusryčių – rytinis maistas geriausiai spartina medžiagų apykaitą! 2. Sportas, fizinis aktyvumas.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti „ką nors saldaus“. Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotino. Serotinas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą. Noras nuraminti save maistu yra normalus.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti "ką nors saldaus". Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotino. Serotinas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą. Noras nuraminti save maistu yra normalus.

Nesibaigiantys darbai, kaltės ir pareigos jausmas, amžinas skubėjimas kelia stresą ir įtampą. Kartais atrodo, kad padorumas ir atsakomybės jausmas reikalauja atsisakyti pramogų ir malonumų, o jei mėgaujatės jais – jaučiate sąžinės graužimą. Pats laikas atsikratyti kaltės jausmo ir pradėti džiaugtis malonumais. Ne visada reikia sutikti daryti tai, ko nenorite – kartais labai sveika pasakyti "ne". Dozuotas egoizmas saugo mūsų sveikatą. Nėra reikalo daryti viską, ko iš mūsų reikalauja kiti.

Vis dar manai, kad po sekso būna tik vaikai ir orgazmai? Nieko panašaus. Reguliarus seksas suteikia daugiau naudos nei galima įsivaizduoti. Mokslininkai įvardijo 10 priežasčių neatsisakyti sekso pratimų. 1. Seksas nugali stresą Škotijos mokslininkai visų mūsų džiaugsmui išaiškino, kad seksualiai aktyvios moterys labiau pasitikimi savimi pristatymų ir kitų panašaus pobūdžio stresinių situacijų metu.

Santa Klaroje (Kalifornija, JAV) esančio Intel tyrimų padalinio specialistai sukūrė sistemą StressSense, kuri skirta išmaniesiems telefonams ir gali įvertinti vartotojo emocinę būseną. Programa veikimo principas gana paprastas.

Stresą patiriame visi. Bet ne visi vienodai greitai nurimstame. Kokių dar priemonių, be valerijonų lašų, gali griebtis tam, kad nusiramintum? 1. Užkrimsk riešutų. Graikinių riešutų aromatas, skatina smegenyse relaksino išsiskyrimą ir organizmą netrukus užlieja stresą slopinančios bangos. Suvalgius graikinį riešutą nuotaika dar labiau pasitaiso.

Kartais galima išgirsti apie atvejus, kai nuo didžiulio streso žmogus pražilsta tiesiog akyse, tačiau reikia pasakyti, kad fiziškai tai nėra įmanoma. Plaukų žilimo procesas yra susijęs su vandenilio peroksido, kuris sunaikina plaukų atspalvį reguliuojantį pigmentą melaniną, koncentracijos padidėjimu.