stresas

Jaučiatės susierzinęs, vienišas ir liūdnas? Jums tikrai pagelbėtų keli apkabinimai. Iš Indianos valstijos JAV kilusi Lisa Kelly už tam tikrą sumelę jums tikrai neatsisakys padėti, rašoma dailymail.co.uk. Norite prisiglausti 30 minučių – jums tai kainuos 35 dolerius, valandai – 60 dolerių, atitinkamai atsieis ir 90 ir daugiau minučių. Moteris įsitikinusi – pagulėjus ar nusnūdus apsikabinus nuo pečių kaip mat numes sunkią naštą, pagerins nuotaiką.

Specialistai teigia, kad bemiegė naktis gali padėti žmonėms, sergantiems depresija. Eksperimento dalyviai visą savaitę miegojo po 8 valandas. Po to jie buvo pakviesti į laboratoriją. Pirmą parą eksperimento dalyviai laikėsi įprasto režimo, o kitą – nemiegojo. Kas dvi valandos buvo tikrinama jų molekulinė kraujo sudėtis. Paaiškėjo, kad tą parą, kai žmonės nemiegojo, serotonino, taurino ir triptofano – natūralių antidepresantų – koncentracija kraujyje padidėjo kelis kartus.

 Antra pagal dažnumą įvardijama sveikatos problema Europoje – stresas, dėl kurio sukeliamų psichikos sveikatos sutrikimų kenčia ne tik darbuotojai, bet ir verslas: kasmet dėl to įmonės patiria beveik 830 mlrd. litų nuostolių. Iškalbingus skaičius patvirtina ir sveikatos specialistai, tačiau Lietuvoje apie tai vis dar kalbama puse lūpų, o efektyvių prevencijos priemonių iki šiol nėra. „Nuo senų laikų žmonės linkę stresą malšinti SPA procedūromis: aromaterapija, masažu, joga ir pan.

Anot vieno tyrimo, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai – bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 64 proc. vilniečių. Tačiau visiškai skaičiais nereikėtų kliautis – nors ir Šiauliai šiuose rezultatuose pirmauja, specialistai teigia, kad vis dėlto gyvename streso kasdienybėje, tik vieni jos ragauja mažiau, kiti – daugiau.

Nespėjate laiku parengti ataskaitos. Laukia svarbus pasirodymas didelei auditorijai. Jūsų vaikas pirmą kartą gyvenime laiko egzaminus. Kitaip tariant, nervinė įtampa – ties pavojinga riba. Ką daryti? 10. Daužyktie ir plėšykite. Jei emocijos jus dusinte dusina, leiskite joms prasiveržti. Kaip reikiant prikulkite pagalvę, sulplėšyktie į skutelius seną laikraštį, patikrinkite, į kiek šukių suduš sena lėkštė.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Net 16 proc. Lietuvos gyventojų apsidraustų nuo įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos, rodo naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Tačiau, pasak Mykolo Romerio universiteto docentės Jolantos Sondaitės, stresą darbe sukelia ne tik organizaciniai veiksniai. „Visada yra ir reakcija į stresą, tai – individualūs veiksniai. Tačiau juos žmonės gali kontroliuoti.

Policininkai patenka į didžiausią stresą patiriančių profesijų dešimtuką. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) teigia, kad pareigūnai bijo kreiptis pagalbos, ir siūlo imti pavyzdį iš skandinavų. Policijos pareigūno uniforma ir statusas – didžiulė atsakomybė prieš save, artimuosius, valstybę ir jos piliečius.

Šiais laikais žmonės savo kasdieniame gyvenime vis dažniau susiduria su įvairiomis problemomis ir netikėtomis situacijomis. Dažnai, ieškant, bet nerandant kasdienių problemų sprendimų būdų, stokojant tinkamų streso įveikimo įgūdžių ir daugiau alternatyvių būdų sunkumams įveikti, pasirenkamas neteisingas kelias – ne tik užsisklendžiama savyje, leidžiama stresui užgožti gyvenimo siekius, tikslus, bet ir pradedama vartoti kvaišalus, o kartais ir suabejojama, ar išvis verta likti gyvenime.

 Kūno formos, dėmesys jam ir gera savijauta – jautrios temos, kurių supratimas padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir dvasinę būseną. Įžvalgomis, kaip priimti savo kūną ir juo rūpintis, dalinasi moterims skirtos konferencijos VEIKLI lektorės Jūratė Upskutė – Šeporaitienė ir Gražina Gum. Kūnas – individualaus suvokimo rezultatas „Žurnalų viršeliuose ir televizijos ekranuose puikuojasi lieknutės kino žvaigždės, modeliai, o lieknas kūnas tapo patrauklumo standartu.

Perėjimas iš atostogų sezono į darbo ar mokslų režimą sudėtingas ir suaugusiems, ir vaikams. Rugsėjis gali tapti rimtu išbandymu ne tik organizmui, bet ir šeimos santykiams. Vasarai pasibaigus, daugelio šeimų dienotvarkė pasikeičia vos per vieną naktį. Tenka anksčiau keltis ir vėliau gultis, gyvenimas įsisuka visiškai kitu tempu. Staigi dienos ritmo permaina sukelia stresą organizmui, kuriam reikia laiko prisitaikyti prie tokių pokyčių.

Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye, sukūręs streso terminą, stresą įvardijo kaip organizmo reakciją tiek į neigiamus, tiek į teigiamus dirgiklius. Vis dėlto žodis „stresas“ daugeliui asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis. Šiuolaikinėje visuomenėje neigiamas stresas yra įprastas reiškinys, tad žmonės ieško būdų, kaip jį malšinti – alkoholiu, vaistais ar kitais būdais, tačiau specialistai teigia, kad pirmiausia reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir sureguliuoti mitybą.

Žodis „depresija“ nepajudinamai įsitvirtino mūsų kalboje – kiekvienas esame bent kartą pasakę: „Atstokite nuo manęs – man depresija“, net nežinodami, ką tai iš tiesų reiškia. Dauguma žmonių tardami žodį „depresija“ iš tiesų omenyje turi blogą nuotaiką, išprovokuotą visiškai objektyvių veiksnių – pavyzdžiui, barnio su artimu žmogumi, nesėkmės darbe arba meilės reikaluose. Tokia tariama depresija dažniausiai labai greitai praeina: diena ar dvi, ir gyvenimo džiaugsmas sugrįžta, lyg nieko nebuvo.

Sunkūs koliokviumai, nesutarimai su kambarioku ar antra puse, vis didėjančios darbų krūvos, pamesti daiktai, patirta avarija... Šie ir dar begalė atsitikimų mūsų gyvenime sukelia tą baisų ir dažnai sunkiai įveikiamą STRESĄ. Netramdomas ir nemalšinamas, jis gali sukelti sunkias ligas, pavyzdžiui, depresiją, taip pat gali įtraukti į rūkalų ar alkoholio liūną. Svaigalai, žinoma, problemų neišspręs.

Net 97 proc. apklaustų gydytojų – kardiologų mano, kad stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių susirgimams, o 70 proc. teigia, kad daugiausia streso žmonės patiria būtent darbe. Tokias išvadas pateikė „Actavis“ užsakymu bendrovės „TNS“ atliktas tyrimas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, apie 52 proc. visų žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Stresas šiuolaikiniame pasaulyje tapo vienu didžiausiu pavojumi sveikatai. Remiantis mūsų apklausos duomenimis, per 70 proc.

Ramūs ir atsipalaidavę žmonės ne tik rečiau serga pačiomis įvairiausiomis ligomis – pradedant skrandžio opa ir baigiant smegenų insultu, bet ir jų žaizdos gyja du kartus greičiau. Neseniai šią liaudyje žinomą tiesą eksperimentuodami įrodė anglų mokslininkai. Jie tyrė eksperimentinių žaizdų gijimą. Paaiškėjo, kad kortizolio, vadinamo streso hormonu, koncentracijos kraujyje skirtumai turėjo tiesioginės įtakos žaizdų gijimo greičiui.

Tyrimai atskleidė, kad automobilių spūstys sukelia stiprų psichologinį stresą, o vyrai nuo šio streso kenčia septynis kartus daugiau nei moterys.

Natūralu, kad susilaukusios mažylio mamaytės greitai išvargsta - kūnas dar nespėja atsigauti po gimdymo, o jau tenka stačia galva nerti į naujos gyvybės čiučiavimą, maitinimą, raminimą, o kur dar smulkūs pabėrimai, pilvelio diegliukai ir ašarėlės... Pridėjus dar ir namų ūkį, ūgtelėjusius vaikus, mylimą vyrą ir kniaukiančią katę tikrai nesunku pasiduoti stresui.

Jurga Švagždienė Eilėraščių, dienoraščių, laiškų, net skundų rašymas padeda geriau pažinti save, susivokti chaotiškame gyvenime, ištverti sunkumus, netektis, stresus.

Naujausio Ajovos universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, egzistuoja potencialus ryšys tarp streso hormonų ir trumpalaikės atminties: didelis kortizolio (natūralaus atpalaiduojančio hormono, išsiskiriančio streso metu) kiekis kraujyje gali lemti trumpalaikės atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, skelbia sciencedaily.com. Trumpalaikiai kortizolio kiekio padidėjimai organizmui yra itin svarbūs norint išlikti.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Sergi.

 Alė Sima „Susirgai sunkesne liga, nueik į maldos namus ir pasikalbėk su savo siela, kodėl ji nori išeiti iš kūno. Neužmerk akių, nes tai realybė“, – Vilniuje surengtoje konferencijoje „Onkologinės ligos – mitai ir tikrovė“ Londono klinikoje sutikto vienuolio žodžius citavo Vilniaus onkologijos instituto Fitoterapijos kabineto vedėjas Juozas Ruolia.

Internete gausu patarimų, kaip mažinti nuolat patiriamą stresą. Tačiau, pasak specialistų, nė vienas būdas nebus veiksmingas ilgą laiką, jei streso valdymas netaps įpročiu. Tokiu, kaip nuolatinių, ilgalaikių įgūdžių formavimas. „Žmonės kažkodėl linkę pro pirštus žiūrėti į nuolat patiriamo streso pasekmes, nors nevaldomas jis neigiamai veikia jų viso gyvenimo kokybę – sukelia sveikatos, darbingumo, bendravimo ir kitų problemų.

Tai neabejotinai patyrė Jūsų bendradarbis, šeimos narys ar Jūs pats - mobingas, psichologinis smurtas, diskriminacija tampa įprastiniais darbo palydovais. Nors šių veiksnių egzistavimas nėra visuomenėje garsiai diskutuotina problema, jos pasekmės yra grėsmingos – fiziniai ir psichologiniai sutrikimai. Ar įmanoma su tuo kovoti? Mobingas - rafinuotas susidorojimas Docentės dr. Jolitos Vveinhardt teigimu, mobingas yra vienas iš stresą sukeliančių veiksnių.

Apklausos rodo, kad daugybė lietuvių patiria stresą tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Stresą ir jo priežastis tyrinėjantis mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Aidas Perminas sako, kad stresą darbe ar savo kasdienėje aplinkoje patiria beveik kiekvienas žmogus, bet į jį reaguoja skirtingai. Vienus stresas veikia gniuždančiai, o kitus kaip tik motyvuoja susitelkti ir lengviau įveikti iškylančius iššūkius.

Keturias klases baigiantys šalies moksleiviai tampa nacionalinės Švietimo sistemos bandomaisiais triušiais. Dešimt metų teturintiems vaikams skiriami standartizuoti testai, kuriais bandoma nustatyti moksleivių žinių lygį. Šie testai nėra privalomi, tačiau kai kurios mokyklos, panorusios tikrinti vaikų pasiekimus, pateko į Nacionalinio egzaminų centro (NEC) eksperimentą. Prieš jį sukilo ir mokytojai, ir mokinių tėvai.

Žinių radijas Tibeto budistų vienuolis Mokytojas Geše Gylatenas, po Vakarus keliaujantis jau kelerius metus, sako, kad žmonių proto prigimtis tiek Rytuose, tike Vakaruose yra ta pati: žmonės siekia laimės ir nenori kentėti. Mokytojo nuomone, nuolat skubantys žmonės tikrai gali rasti per dieną bent penkias minutes, kurių metų dvasiškai praktikuotų savo protą. Šis procesas reikalingas tam, kad mintys taptų ramesnės ir skaidresnės. „Žmogus gyvenime daug dirba ir retai pagalvoja, kas aš esu.

Subjurusi nuotaika, nesugebėjimas suvaldyti stresinių situacijų, ištvermės sumažėjimas, suprastėjusi potencija ir imunitetas, raumenų masės mažėjimas...Vyrai pakankamai dažnai susiduria su šiomis problemomis, tačiau dažniausiai ima kaltinti greitą gyvenimo ritmą, senėjimą bei nuovargį ir tiesiog laukia, kol negalavimai išsispręs savaime.

Visi kartas nuo karto patenkame į stresines situacijas, pervargstame, jaudinamės dėl savęs ir savo šeimos. Kam jau kam, o mamytėms stresas tikrai nesvetimas... Siūlome išbandyti kelis labai paprastus pratimus ir nesudėtingą meditacijos būdą, kuris padės susidoroti su stresu. Giliai įkvėpkite Stresas skatina tam tikrų hormonų, pavyzdžiui, testosterono, išsiskyrimą. Šis hormonų kompleksas skatina mūsų širdį plakti stipriau, į kraują išskiriamas papildomas gliukozės kiekis.

Inga Smalskienė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai – ne vieninteliai, dirbantys prastomis sąlygomis, negaunantys užmokesčio už viršvalandžius ir patiriantys stresą. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius, kuriame kelios dešimtys šios įstaigos darbuotojų ieškojo teisybės, užverstas ir kitų įmonių ir įstaigų darbuotojų skundais. Šio skyriaus Darbo ginčų komisija nuo 2013 metų sausio yra gavusi apie 250 prašymų išspręsti darbo ginčą.

Tik ką pradėjusio vairuoti žmogaus baimė privažiavus sudėtingą sankryžą, kamštyje įstrigusio miestiečio pyktis ar avariją išgyvenusio žmogaus nenoras sėstis prie vairo turi daug ką bendro. Tai stresinė būsena.

Šiandien pristatyta dvejų metų trukmės kampanija, skirta padėti darbdaviams ir darbuotojams sėkmingai valdyti ir mažinti stresą bei psichosocialinę riziką darbe. Naujausi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimai atskleidė, kad su stresu darbe susiduria 51 % darbuotojų, o keturi iš dešimties teigia, kad stresas jų organizacijoje nėra tinkamai valdomas. Dėl to lietuviai ir graikai yra vieni nelaimingiausių darbuotojų ES. Savo darbu nepatenkinti net 29 proc.

 Aušrinė Šėmienė Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų patiria alinantį stresą, bet, užuot ėję sportuoti, jie emocijas išlieja šaukdami ant artimųjų ar gerdami alkoholį. Gydytojai įspėja, kad tokio elgesio padariniai gali būti mirtinai pavojingi. Patiria kiekvienas „Kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, kuris motyvuoja efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ir net rimtą grėsmę sveikatai.

Tai užburtas ratas. Naujo tyrimo duomenimis, stresas gali sukelti moterų nevaisingumą. Tai galėtų paaiškinti kai kuriuos atvejus, kai porai diagnozuojamas nevaisingumas, nors kokių nors akivaizdžių medicininių priežasčių nerandama. Ilgiau nei įprastai nepastojant, kyla stresas, taigi, problema gali tapti pati save kurstančia. Ryšys tarp kasdienio streso ir nevaisingumo įtartas jau seniai, bet tvirtų įrodymų trūko.

Gyventojų apklausa atskleidė, jog net 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje pastaraisiais metais jautė streso simptomus. Stresą lietuviai linkę išlieti šaukdami ir bardamiesi ant artimųjų arba pasinerdami į alkoholio vartojimą. Malšina pykčiais ir alkoholiu Kovo mėnesį vykdyta gyventojų apklausa atskleidė, jog net 9 iš 10 patiria stresą, o 8 iš jų teigė, jog artimieji bando stresą įveikti bardamiesi, šaukdami ant artimųjų.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Vegetacinės nervų sistemos sutrikimais itin dažnai serga darbingo amžiaus žmonės – tie, kurie daug dirba, daug iš savęs reikalauja, mažai ilsisi, nuolatos jaučia įtampą ir yra apimti streso, teigia šeimos gydytojas Renatas Dainius. „Taip perdirginama centrinė nervų sistema ir pasireiškia vidaus organų sutrikimų simptomai“, – pastebi jis.

Vaikams grįžti prie mokyklos režimo neretai kur kas lengviau, nei tėvams – prie chaotiškos darbotvarkės, kai darbo susirinkimų ir svarbių dokumentų pasirašymo grafiką papildo dar ir mokyklos renginių bei būrelių rutina. Karčias mokslo šaknis kremta vaikai, tačiau tėvams tenka pakramsnoti ir ne ką saldesnes paspartėjusios namų ruošos žieveles. Kaip visa tai supaprastinti? Jums padės keletas išties veiksmingų principų. Planavimas. Norint viską suspėti ir nesiblaškyti, būtina planuoti.

Devyni iš dešimties gyventojų pastaraisiais metais kentė neigiamus streso simptomus. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vietoj efektyvios kovos su stresu, gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, įninka į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.

Net 88 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų teigia darbe patiriantys didesnį ar mažesnį stresą. Labiausiai dirbantiesiems gyventi neduoda vadovų neprofesionalumas, prasta atmosfera darbovietėje, bei didelis darbo krūvis. Tai paaiškėjo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertams apklausus dirbančiuosius Lietuvos įmonėse. „Apie 27 proc. europiečių teigia darbe patiriantys stiprų stresą, vidutiniškai įtemptą darbą dirba dar 48 proc. Europos dirbančių gyventojų, - atkreipia dėmesį cvmarket.

Bananai – gamtos dovanojamas natūralus antidepresantas. Be to, juose gausu mineralų ir vitaminų, gerinančių savijautą, darbingumą bei atitolinančių senatvę. Nuo liūdesio ir dirglumo Saldus šio vaisiaus minkštimas skatina organizme serotonino, vadinamo laimės hormonu, gamybą. Todėl, kasdien valgant bananus, galima atsikratyti liūdesio ir dirglumo. Bananas yra nepakeičiamas užkandis, kai tingisi gaminti, mat pagal kaloringumą prilygsta bulvei. Be to, jis greitai suteikia sotumo jausmą.

Šį penktadienį, vasario 14 d., Vilniaus vaikų bibliotekoje „Saulutė“ duris atvers unikali, tarptautinė jaunimo fotografijų paroda „Stresas“. Parodoje eksponuojami tarptautinės komisijos atrinkti darbai. Juos autoriai atsiuntė surengus konkursą, kuriuo siekta padėti jaunimui atpažinti stresą ir išmokti jį suvaldyti. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti parodos uždarymo metu, vasario 22 d. 14 val. „Stresas daugeliui mūsų yra savaime suprantama būsena. Mes neįsivaizduojame gyvenimo be jo.

Beveik 70 proc. jaunuolių dažnai arba labai dažnai patiria stresą. 57 procentus jaunuolių stresas demotyvuoja, todėl jie mažiau linkę aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Šie rezultatai gauti išanalizavus 159 apklausų anketas, kurios buvo surinktos įgyvendinant „Veiklus jaunimas“ programos remiamą projektą „Youth stressed out – check this out!“. Apklausoje dalyvavo 17–24 metų amžiaus jaunuoliai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.

„Daug dirbu, kad sudurčiau galą su galu, jaučiuosi išsunkta. Tik darbas ir striukas miegas, trumpi savaitgaliai – daugiau nieko nematau. O dar tas nuolatinis nerimas dėl ateities... Kaip ištrūkti iš kasdienybės gniaužtų?“ – klausia vilnietė Vidmantė. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Jūsų bėda, Vidmante, nūnai pažįstama daugeliui.

Turiu bendradarbę, kuri iš menkiausio nieko padaro didelę problemą. Nors mūsų kolektyvas nemažas – penkiolika žmonių, visi kasdien patiriame įtampą. Grįžusi namo irgi negaliu pailsėti, nes slaugau anytą, kuri sunkiai serga ir yra labai pikta. Man irgi ėmė skaudėti viską – galvą, nugarą, sąnarius, o kartais ima atrodyti, kad nebepakelsiu šios situacijos.

Turbūt ne kartą esame ištarę frazę: „Sukuosi kaip voverė rate.“ Tokį ritmą daugeliui diktuoja šiuolaikinis gyvenimo būdas, tačiau medikai sako, kad toks ritmas gali sukelti rimtus sveikatos negalavimus. Iš įtampos suraukta kakta? Šokinėjantis pulsas? Sudėtinga kvėpuoti? Vadinasi – laikas atsipalaiduoti. Pateikiame paprastus būdus, padėsiančius atsikratyti įtampos. Vaikščiokite. Net jei turi tik penkias laisvas minutes – išeik pasivaikščioti.

Jeigu jūs patiriate stresą ir norite jo atsikratyti, pirmiausia nustatykite jo priežastį. Ir jokiu būdu nesiimkite tokių nesveikų gelbėjimosi būdų kaip rūkymas ar alkoholis. Kiekvienai problemai yra ir sprendimo būdas. Jei problemos nesprendžiate, reikalai gali tik pablogėti. Profesorius Cary Cooperis pateikia 10 kovos su stresu būdų: 1. Būkite aktyvus Išgyvenantiems stresą fizinis aktyvumas gali padėti nukreipti mąstymą tinkamu keliu ir padėti priimti sprendimą.

Ateities pasaulis priklauso mūsų vaikams – šia nuostata turime vadovautis kiekvienas, nes nuo jaunimo gerovės priklauso darnus visuomenės vystymasis. Vis dėlto vaikų ir jaunimo patyčios bei savižudybės šiuo metu yra pasiekusios kritinę ribą ir išlieka viena iš pagrindinių Lietuvos visuomenės problemų. Tačiau pasiteiravimas „kaip jautiesi“ nieko nekanuoja, o jo vertė – neįkainomaja. Nerimą kelia su smurtu ir prievarta susijusi statistika, pagal kurią net apie 60 – 70 proc.

Įsivaizduokite, kad gyvenate pasaulyje, kuriame nėra jokios tvarkos ir mažiausias pokytis gali visiškai iškreipti jūsų pasaulio suvokimą. Tikriausiai išprotėtumėte, ar ne? Ir štai staigmena – jūs jau gyvenate tokioje realybėje. Visi mes įsivaizduojame galintys valdyti realybę, bet tiesa yra ta, kad net menkiausias dalykas, į kurį net neatkreiptume dėmesio, gali pakeisti ją netikėčiausiais būdais. Listverse.com pristato 10 tokių smulkmenų, į kurias kartais derėtų atkreipti dėmesį.

Žiemai besiritant į antrąją pusę, tamsios ir itin trumpos dienos slegia kur kas labiau nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir nurimus šventiniam šurmuliui, padaugėja sezoninį nerimą ir apatiją išgyvenančių žmonių: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį. „Stresas ir įtampa kyla ne dėl mus supančios aplinkos ar jos požymių. Stresą sukelia mūsų požiūris į aplinką, jos vertinimas.

Sausio 13 d. laisvės apgynimo įvykiai parodė tikrai sveikos visuomenės bruožą - nekelti į pirmą vietą vien tik savo sveikatos, net gyvybės, bet pasirūpinti bendruoju gėriu. Žmonės patyrė stresą, bet buvo ir pakylėti, nes veikė dėl viešojo intereso, laisvės, šalies. Tęsiant rašinių ciklą apie sveikatos sistemą, nuo dvasinės sveikatos truputėlį leiskimės link žemės – kalbėsime apie psichinę sveikatą.