statistika

Statistikos departamentas nuo penktadienio pradeda skelbti pakartotinų užsikrėtimų rodiklį. Pasak departamento, šis rodiklis tapo aktualus plintant omikron atmainai, nes anksčiau pakartotiniai užsikrėtimai neviršydavo 1 procento. „Nuo sausio pakartotiniai užsikrėtimai pradėjo sudaryti ženklią užsikrėtimų dalį, beveik 15 proc.“, – skelbiama feisbuko paskyroje Valstybės duomenų analitika.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc. analitikai sako prognozavę panašų augimą, tačiau kartu pabrėžia, kad šalies galimybės neišnaudojamos.  „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795 tūkst. (apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais) nuolatinių gyventojų – 15,8 tūkst. mažiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2021 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 7,5 tūkst.

Vilniuje šiemet gimstamumas, lyginant su pernai, augo, taip pat susituokė daugiau porų, antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, iki paskutinės metų savaitės sostinėje gimė 6521 naujagimis, 2020-aisiais jų buvo 6332, 2019-aisiais – 6751.  Kartu su Lietuvos piliečiams užsienyje gimusiais vaikais, šiemet iš viso sostinėje įregistruota 10 330 gimimų. Palyginti 2020 metais registruota 9868, 2019-aisiais – 11 118 naujagimių.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Pozityvus pokytis, kad daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Lietuvos ekonomikos augimas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 6 procento. Daugiau BVP augo tik Vengrijoje ir Rumunijoje – atitinkamai 6,1 proc. ir 8 procentais. Latvijoje BVP per metus augo 4,7 proc., Estija trečiojo ketvirčio BVP rodiklių kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 3,7 proc.

Mirusiųjų gyventojų skaičius spalį, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo beveik ketvirtadaliu, gimstamumas praktiškai nepakito, rodo trečiadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Pasak departamento, spalį mirė 4 490 gyventojų, arba beveik 23 proc. daugiau, nei pernai tą patį mėnesį – 3 661. Apie ketvirtadaliu išaugęs mirtingumas, lyginant su pernai, fiksuotas ir prieš mėnesį.

Nors po Vėlinių laukia įtemptas ir daug neramumų keliantis laikotarpis, šiuo metu yra ir gerų naujienų, teigė Mindaugas Stankūnas, Sveikatos ekspertų tarybos narys.

Kūdikio besilaukiančioms šeimoms laukimo laikotarpis yra itin gražus ir prasmingas. Tačiau neretai vieniems tikru galvos skausmu tampa sprendimas, kokį vardą suteikti vaikui, kai kiti jau seniai yra sugalvoję, kokiu vardu pavadins naujagimį. Kai kurie idėjų, kokį vardą suteikti vaikui, ieško įvairiose knygose, kiti semiasi idėjų iš filmų ar serialų, o dar kiti atsižvelgia į vyraujančias vardų madas.

Kaune palaidotas nuo koronaviruso miręs, skiepų atsisakęs žinomas Lietuvos medicinos mokslų daktaras Albinas Stankus. Profesorius, anot šeimos draugų, manė sergantis sezoniniu gripu ir kad jis praeis. Velionio kolegos sukrėsti, o Kauno klinikose medikai iki šiol kovoja ir dėl koronavirusu susirgusių profesoriaus žmonos ir dukros gyvybių. Žinomo profesoriaus laidotuvės papildė vis skausmingesnę šalies mirčių statistiką.

Gimstamumas per metus sumažėjo dešimtadaliu, ketvirtadaliu išaugo mirčių skaičius, rodo pirmadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Atsižvelgiant į šio rugsėjo mėnesio demografinius rodiklius, iš viso šalyje gimė 2117 naujagimių, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo 2330 gimusiųjų.

Į paskutinę stadiją įžengus pasaulio salės futbolo čempionatui, kviečiame pažvelgti į šio turnyro raidą per skaičių prizmę bei susipažinti su svarbiausiais skaičiais, kurie yra turnyro istorijos dalimi. 50 – tiek įvarčių Rusija pelnė per ketverias grupių etapo rungtynes 2008 metais – vienu daugiau nei Brazilija. Rezultatyviausiomis visų laikų rungtynėmis ir didžiausia pergale pasaulio salės futbolo čempionatuose išlieka Rusijos laimėjimas 31:2 prieš Saliamono salas 2008-aisiais.

 Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 917 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 20 anksčiau užsikrėtusių žmonių, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 813 naujų COVID-19 atvejų ir 14 pacientų mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 1 312 COVID-19 pacientų, iš kurių 147 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 30 587 testus patvirtinta 816 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė septyni anksčiau užsikrėtę asmenys, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 710 naujų užsikrėtimo atvejų ir šešių COVID-19 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 638 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 178 yra visiškai pasiskiepiję.

Prabėgusiu šiltuoju sezonu lietuviai ne tik mėgavosi saule, o iš pasibuvimų prie ežerų ar kitose poilsio vietose parsiveždavo ir nemalonų svečią – žarnyno infekcijas, liaudiškai dar vadinamas skrandžio gripu. Nors užsikrėtimų pikas buvo liepos mėnuo, rizika užsikrėsti išlieka visus metus.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais šalyje iš viso užfiksuota 1312 užsikrėtimų žarnyno infekcijomis, liaudiškai dar vadinamomis skrandžio gripu.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 363 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, bet užsikrėtusių asmenų mirčių neužfiksuota, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 540 naujų COVID-19 atvejų ir vieno užsikrėtusiojo mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 1 070 COVID-19 pacientų, iš kurių 113 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Statistikos departamentas pradėjo skelbti naujas švieslentes apie tai, kokia dalis moksleivių ir studentų yra pasiskiepijusi kurioje švietimo įstaigoje. Statistikos departamento penktadienį paskelbtais duomenimis, daugiausia studentų bent viena doze paskiepyta Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje – 97,1 proc., mažiausiai, 34,5 proc., Balstogės universiteto filiale. Taip pat skelbiama pasiskiepijusiųjų statistika pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

Per parą Lietuvoje vėl fiksuojami šimtai naujų užsikrėtimų koronavirusu. Kai kuriuose regionuose jau didinamas COVID-19 pacientų lovų skaičius. Tuo tarpu mokslininkai atkreipia dėmesį į mirčių nuo viruso statistiką. Duomenų mokslo daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad vakcinuoti žmonės nuo koronaviruso praktiškai nemiršta, o vakcinų nauda – akivaizdi. Tokiu įrašu mokslininkas pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje.

Statistikams paskelbus, kad metinė infliacija liepą siekė 4,7 proc., kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad sparti infliacija rodo, jog Lietuvos ekonomika yra ant perkaitimo ir spartaus augimo ribos. Kiti gi didelės rizikos nemato, nes nemaža kainų augimo dalis susijusi su laikinais veiksniais, kurie turėtų atslūgti.  Pasak komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelė infliacija atspindi labai spartų atsigavimą ir didelį ekonomikos aktyvumo lygį.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 10 tūkst. 722 gyventojai: 4481 gavo pirmąją skiepo doze ir 6241 – antrąja skiepo doze, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 309 tūkst. 549 žmonės, abiem – 1 mln. 112 tūkst. 266. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,7 proc.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 1527 gyventojai: 911 pirmąją skiepo doze ir 616 antrąja skiepo doze, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 972 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 953. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, daugiau nei dvigubai išaugo emigrantų skaičius, taip pat padaugėjo atvykstančiųjų į Lietuvą, rodo šią savaitę paskelbti Statistikos departamento demografiniai rodikliai. Šių metų birželį iš šalies išvyko 3487 žmonės, pernai birželį išvykusiųjų buvo 1396. Tuo metu šiemet birželį atvyko 4024 asmenys, pernai birželį – 3564. Tokia pat tendencija fiksuota ir ankstesniais šių metų mėnesiais.

Šią vasarą Lietuvoje paskendo mažiausiai 29 žmonės – tiek skenduolių ištraukė ugniagesiai gelbėtojai. Paskendusiųjų gali būti ir daugiau, nes nelaimėlius iš vandens traukia ir kitos tarnybos. Birželio mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 27 skenduolius, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Šiaulių (10), Vilniaus (9) ir Alytaus (8) apskrityse.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5268 žmonės, antrą – 10 tūkst. 432, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 264 tūkst. 21 asmuo, abiem – 1 mln. 51 tūkst. 518. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,2 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 69,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 58,2 proc.

Europos futbolo čempionate jau pasibaigė aštuntfinalio etapas. Pirmenybėse liko vos aštuonios rinktinės, tęsiančios kovą dėl nugalėtojų taurės. Aštuntfinalio etape žiūrovai galėjo mėgautis fantastišku reginiu ir ne vieneriomis atkakliomis bei itin rezultatyviomis rungtynėmis. Portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias, ką žinote apie Europos čempionatų rekordus, statistiką ir įsimintinus futbolininkų pasirodymus.

Prieš dešimtmetį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artumoje aplinkoje įstatymas, ekspertų teigimu, padėjo žmogaus teisių pagrindus Lietuvoje. Vis dėlto smurtas artimoje aplinkoje liko įsišaknijęs. Statistiniai duomenys rodo, kad kas trečia moteris tam tikru savo gyvenimo etapu patyrė smurtą artimoje aplinkoje.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jie priklausė amžiaus grupėms nuo 50 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 80–89 ir 50–59 metų grupėms, vienas – 90–99 metų amžiaus grupei. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4235 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 503 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 5 žmonės, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 348,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 273 tūkst. 346 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 89 asmenys. Pasveikusiųjų – 252 tūkst.

Šį šeštadienį Kėdainių ligoninėje nuo COVID-19 infekcijos mirė jaunas kėdainietis. Vos 24 sulaukęs vyras į ligoninę buvo paguldytas gegužės 17 dieną. Penkias dienas jo sveikata silpo, kol galiausiai gegužės 22 dieną jaunas vyras pralaimėjo kovą su šia klastinga liga. Laikinai direktorės pareigas einanti Rita Kuodienė jau anksčiau yra sakiusi, kad ligoniai jaunėja. „Turime ir į trečią, ir į ketvirtą dešimtį įkopusių pacientų. Didelė dalis – vidutinio amžiaus pacientai.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus išlieka antroje, o pagal mirtingumą atsidūrė devintoje vietoje Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo antra ir aštunta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 563 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 37 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų, po vieną mirusįjį priklausė 70–79, 60–69, 50–59 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4071 žmogus.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė trys žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 80 iki 89-erių metų. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4059 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 671 žmogus, antrą – 3960, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 792 tūkst. 671 žmogus, abiem – 388 tūkst. 716. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,5 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,6 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38,7 proc.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 449 molekuliniai (PGR) ir 6971 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1278 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 534. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 239 tūkst. 263 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 855 asmenų. Pasveikusiųjų – 215 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1344 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 528,6. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 237 tūkst. 950 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 14 tūkst. 365 asmenys. Pasveikusiųjų – 215 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1113 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 516,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 236 tūkst. 533 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 40 asmenų. Pasveikusiųjų – 213 tūkst.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 84 žmonės, antrą – vienas, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 563 tūkst. 724 asmenys, abiem – 209 tūkst. 600. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Lietuvoje skiepijimas nuo koronaviruso įsibėgėja. Nors ne visuose šalies rajonuose žmonės skuba tai daryti, Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad jau turime pirmąjį rajoną, kuriame skiepą gavo visi senjorai. Šeštadienį statistikos departamentas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad Neringos senjorai paskiepyti 100 proc. Tuo tarpu Vilnius aplenkė Kauną.

Šeštadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 995 COVID-19 atvejai ir 9 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 422,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 225 tūkst. 308 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 370 asmenys. Pasveikusiųjų – 205 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 833 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 5371 molekulinių (PGR) ir 2486 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 379,5 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 810 COVID-19 atvejų ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 349,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 217 tūkst. 865 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 9 tūkst. 645 asmenys. Pasveikusiųjų – 200 tūkst.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 147 žmonės, antrą – 6654, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. BNS skaičiavimais, tai didžiausias per parą iki šiol paskiepytų žmonių skaičius. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 349 tūkst. 571 asmuo, abiem – 165 tūkst. 716. Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, 577 tūkst. 565 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 515 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po du mirusiuosius priklausė 60–69 metų ir 90–99 metų grupėms, vienam mirusiajam buvo nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Ketvirtadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 869 COVID-19 atvejai ir 8 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 339,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 217 tūkst. 5 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 9 tūkst. 310 asmenys. Pasveikusiųjų – 199 tūkst.

Trečiadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 853 COVID-19 atvejai ir 7 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 328,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 216 tūkst. 119 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 9 tūkst. 198 asmenys. Pasveikusiųjų – 199 tūkst.

Antradienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatytas 831 COVID-19 atvejis ir 5 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 317,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 215 tūkst. 212 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 8 tūkst. 758 asmenys. Pasveikusiųjų – 198 tūkst.

Lietuvos statistikos departamentas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės strateginės analizės centru parengė naują švieslentę. Joje skelbiami paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, rodikliai. „Bendradarbiaudamos institucijos gali sukurti vartotojams naujų ir patogių įrankių analizuoti statistinius duomenis.

Nors metų pradžioje nedarbo rodikliai šalyje rodė mažiausią darbo neturinčių asmenų nuo pirmojo karantino skaičių, ekspertus neramina po plika statistika besislepiančios problemos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai ir žmogaus teisių specialistai sako, kad pandemija itin aštrina vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje, o apskritai gaunamų skundų dėl diskriminacijos skaičius neatspindi realios situacijos, rašoma pranešime spaudai.