statistika

Paskelbtos geriausiai apmokamos profesijos Lietuvoje. „Sodros“ pateikto sąrašo viršuje – skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, daugiau nei 4 tūkstančiai eurų. Sąrašo apačioje – kompiuterių tinklų ir sistemų technikai, jų vidutinis atlyginimas – 1300 eurų. Duomenys rodo, kad lyginant 2019 m. lapkričio vidutinius atlyginimus iki mokesčių su 2018 m. lapkričio, daugiausiai, net 60 proc., išaugo giliavandenės žvejybos žvejų atlyginimas.

Manoma, kad nuo 10 iki 41 procento moterų vargina ši orgazmo disfunkcija, vadinama anorgazmija. Štai keletas priežasčių, dėl kurių ji pasireiškia. Jums dar niekada nepavyko pasiekti orgazmo, nepaisant to, kad mėgaujatės seksu ir įdedate daug pastangų? Jūs tokios nevienos – maždaug 75 procentams moterų orgazmui pasiekti vien tik sueities nepakanka, o 10–15 procentų orgazmo nepasiekia jokiomis aplinkybėmis, rašoma dailystar.co.uk.

Lietuviai kenčia ne tik nuo alkoholizmo, priklausomybių nuo narkotikų, tabako, bet ir azartinių lošimų bei įvairių lažybų. Štai vien pernai prašymų nebeleisti lošti Lošimų priežiūros tarnyba sulaukė iš daugiau nei 5 tūkstančių į problemas įklimpusių Lietuvos piliečių. Į šią statistiką dėmesį atkreipę Seimo nariai siūlo įpareigoti verslininkus, užsiimančius azartiniais lošimais – už savo pinigus kurti prevencines socialines reklamas.

Lietuvių vaikų su antsvoriu daugėja. Net kas penktas šalies moksleivis kenčia nuo per didelio svorio, dėl to jį užklumpančių patyčių ir sveikatos problemų. Tai rodo naujausia Higienos instituto statistika. Medikai sako, kad nutukusių vaikų šalyje daugėja kasmet. Ir dėl per didelio svorio jų kabinetų duris jau varsto nė trejų metukų neturintys mažyliai.

Per 28-erius metus pirmą kartą Lietuvoje Statistikos departamentas užfiksavo džiugų faktą – šalyje pagaliau daugėja gyventojų. Tiesa, palyginti su pernai, lietuvių padaugėjo ne tūkstančiais, o tik apie pusantro šimto. Tačiau sociologai šiuo faktu per daug nesidžiaugia. Esą tai skaičius – palankus ir gražus tik pasauliui pasigirti, bet pačiai Lietuvai daug gero nežada. Kodėl – netrukus sužinosite.

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

Neseniai Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad du iš penkių suaugusių apsimeta sergantys, jei jiems reikia laisvos darbo dienos. Lietuvoje tokių atvejų taip pat pasitaiko, tačiau ekspertai teigia, kad čia darbuotojai nėra linkę piktnaudžiauti išduodamu nedarbingumo pažymėjimu. Remiantis „Sodros“ skelbiama elektroninių laikino nedarbingumo pažymėjimų statistika, jų skaičius 2017 m. buvo didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį ir siekė 3,2 mln.

Minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, statistika rodo, kad Lietuvoje smurtą patiria net kas trečia moteris. Vien šiemet į pareigūnus kreipėsi per 35 tūkstančius smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų. Tačiau ekspertai sako, kad tai – tik ledkalnio viršūnė. Net šešios iš dešimties smurto aukų tai bando nuslėpti. Marijampolietės Jolitos santuoka subyrėjo prieš ketverius metus. Tačiau moteris iki šiol prisimena vyro smūgius, ypač tuos, kuriuos kentė būdama nėščia.

Lietuvių algos per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, o geriausiai šalyje apmokami keturiasdešimtmečiai specialistai. Taip skelbia „Sodra“, tiesa, vis dar yra savivaldybių, kuriose vidutinė alga nedaug viršija minimalią. O ekonomistai perspėja, kad amžinai atlyginimai į viršų nesistiebs, jau kitąmet ekonomikos lėtėjimą jaučiantis verslas nebebus toks dosnus. Beje, staigmenų analitikams žeria ir vis smunkantis euro kursas.

Kauno „Žalgiris“ (0/2) naująjį 2019-2020 m. Eurolygos sezoną pradėjo dviem pralaimėjimais, o pasiekti pirmą pergalę trečiose sezono rungtynėse bus itin sunku. Žvelgiant į tarpusavio istoriją, statistiką ir atsinaujinusias komandas, „Žalgirio“ pergalė Kaune prieš Madrido „Real“ (2/0) galėtų prilygti stebuklui. Sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje Šarūno Jasikevičiaus kariauna ketvirtadienio vakarą stos į kova su komanda, kurią nugalėti modernioje Eurolygoje „Žalgiriui“ tenka rečiausiai.

„Patirtis begalinė vien psichologine prasme“, – taip rugpjūčio mėnesį grįžęs į Lietuvą po pirmųjų savo prisilietimų prie Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA), kalbėjo jaunasis Vilniaus „Ryto“ talentas Deividas Sirvydis.  D. Sirvydis ilgai svajojo apie šansą peržengti NBA slenkstį. Arčiau savo svajonės jaunuolis atsidūrė šią vasarą, kuomet NBA naujokų biržoje išgirdo savo pavardę iš „Pistons“ organizacjos atstovų lūpų.

2018-aisiais naują karjeros iššūkį priėmęs ir prie Vilniaus „Ryto“ vairo stojęs Dainius Adomaitis per kiek daugiau nei metus su sostinės klubu spėjo patirti ir įsimintinų pergalių, ir skaudžių, kartais ir labai netikėtų pralaimėjimų. Beveik visus „Ryto“ pralaimėjimus vienija viena aiški akį rėžianti tendencija. Vietiniame frone, Lietuvos čempionate, Vilniaus klubas turi mažiau bėdų ir čia pastaruosius kelis metu nuolat užima antrą arba trečią vietą.

Rugsėjį Lietuvoje fiksuota rekordinė emigracija, tačiau migracijos rodikliai išlieka teigiami, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, praėjusį mėnesį į Lietuvą atvyko 141 žmonėmis daugiau, nei išvyko. Į šalį imigravo 4389 asmenys, emigravo 4284 žmonės.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Sakyti, kad gausus skyrybų skaičius – šių laikų problema, būtų klaidinga. Dar sovietmečio Lietuvos statistikoje tam tikru metu matyti spartus skyrybų šuolis. O štai atgavę nepriklausomybę ėmėme tuoktis mažiau. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kas per pastarąjį pusę amžiaus lėmė santuokų ir skyrybų skaičiaus pokyčius Lietuvoje. Skyrybų revoliuciją, kaip sako mokslininkai, Lietuva išgyveno 1965 m. antroje pusėje, kai Sovietų Sąjunga liberalizavo skyrybų procesą.

Paaiškėjo, kurių profesijų žmonės labiausiai patenkinti darbu ir ką dirba tie, kurių kasdienė veikla visiškai nedžiugina. Atlikta apklausa atskleidė, kad bendras pasitenkinimo darbu vidurkis Lietuvoje – ne toks ir aukštas, siekia tik šešis balus iš dešimties. Tačiau įdomu tai, kad vertindami darbo sąlygas, algų lietuviai nebeiškelia į pirmą vietą.

Zinedine'as Zidane'as praėjusio sezono pabaigoje į Madrido „Real“ sugrįžo kaip didvyris ir gelbėtojas, tačiau jo laukiantis darbas yra kur kas sunkesnis nei jis greičiausiai tikėjosi. „Karališkojo“ klubo žaidimas stringa ir rezultatai nė iš tolo neprilygsta tiems, kuriuos jis demonstravo pirmojo savo valdymo metu, kai tris kartus iš eilės triumfavo UEFA Čempionų lygoje. Atidžiau panagrinėjus, Z. Zidano statistika Ispanijos pirmenybėse yra tragiška.

Visa Lietuva nekantriai laukia, kada startuos Kinijoje rengiamas XVIII pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, kuriame dėl aukščiausių apdovanojimų kovos ir mūsų nacionalinė rinktinė. Kol iki čempionato pradžios skaičiuojamos paskutinės likusios dienos, apžvelgėme Lietuvos rinktinės pasiekimus pasaulio pirmenybėse ir ne tik. Taip pat išskyrėme šių metų rinktinės žaidėjus, kurie dar šiemet taikysis perrašyti krepšinio istorijos metraščius.

Šiemet rugsėjo pirmąją į mokyklas eis 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug pusanto tūkstančio mažiau, nei pernai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pirmokų skaičius šiemet beveik nesiskirs nuo pernykščio – jų rugsėjo pirmąją mokyklose bus apie 29 tūkstančiai. Pasak ministerijos, praėjusių mokslo metų duomenys rodo, kad daugėja į Lietuvą grįžtančių vaikų: 2018 metais mokytis grįžo 1,8 tūkst. vaikų iki 15 metų arba 40 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai grįžo 1,3 tūkstančio.

Raminamuosius vaistus gyvenime bent kartą vartojo kas trečia moteris ir kas penktas vyras lietuvis. Apskritai suvartojame daugiausiai migdomųjų ir raminamųjų Šiaurės Europoje. Gydytojų teigimu, tokia statistika gąsdina, mat tai nėra nekaltos tabletės, o stiprią priklausomybę galintys sukelti preparatai. Vartojant juos gresia apsinuodijimai, įvairūs skausmai, itin sunki abstinencija. Pastebima ir dar viena problema: sukčiaujantys į vaistines šių preparatų ateina su padirbtais receptais.

Šiemet dalies produktų kainos parduotuvėse į viršų šovė taip, kad prognozuojama, jog metai dėl kainų augimo gali būti rekordiniai. Labiausiai tautiečiams pabrango bulvės, bananai, kiauliena ir kiti būtini produktai. Statistika negailestinga, o ekspertai sako, kad kainos į viršų artimiausiu metu gali dar šoktelti.  Bulvės, bulvės, bulvės. Jas verdame, kepame. Ir žinoma, nenorime už jas permokėti.

Registruotas nedarbas liepos mėnesį mažėjo dviejuose trečdaliuose Lietuvos savivaldybių. Didžiausias nedarbas buvo Zarasuose, mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,4 proc. visų gyventojų, Ignalinoje – 13,3 proc, Kalvarijoje – 12,3 proc.

Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pirmasis gimtadienis pažėrė šiurpą keliančių skaičių. Per metus apie nuskriaustus vaikus ar kitus galimus mažamečių teisių pažeidimus pranešta beveik 30 000 kartų, tai yra daugiau nei per metus visoje Lietuvoje gimsta vaikų. Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone įsikūrusiame organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centre lankytojų netrūksta ne tik mokslo metų dienomis, bet ir vasarą.

Vieną prasčiausių sezonų klubo istorijoje išgyvenusi Madrido „Real“ organizacija tęsia pasiruošimo naujiems metams darbus. Vis tik, ir tarpsezonio metu komanda atrodo silpnai, o tai nesunku pastebėti pažvelgus į statistiką. Šią vasarą „Real“ futbolininkai sužaidė penkerias draugiškas rungtynes, tris kartus patyrė pralaimėjimą ir dukart šventė pergalę.

Lietuvoje per paskutinius penkerius metu daugėja pranešimų apie seksualinį smurtą prieš vaikus, baugina ne tik tai – skelbiama, kad ir iš namų bėga daugiau vaikų, o psichologinio smurto atvejų kreivė kyla tarsi ant mielių. Tokius susimąstyti verčiančius skaičius galima rasti paskelbtoje Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Valstybinius brandos egzaminus laiko vis daugiau eksternų, rodo BNS pateikti Švietimo ministerijos duomenys. Šiemet egzaminus laiko 1707 eksternai – žmonės, kurie jau turi mokyklos baigimo atestatą ir laiko brandos egzaminus, kad pagerintų jau turimus rezultatus arba siektų išlaikyti papildomus egzaminus.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį 156,3 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį ketvirtį sudarė 88,3 proc., o išmokėtas (neto) – 89,4 proc. vyrų algos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas pasiekė finišo tiesiąją. Komandos pradeda kovas atkrintamųjų etape, kuriame tikimąsi sulaukti ir kur kas didesnio žiūrovų skaičiaus, nei tai pavyko padaryti viso sezono metu. O komandoms šiame sezone į arenas pritraukti gerbėjų sekėsi labai sunkiai. 180 reguliariojo sezono rungtynių šiemet sulaukė vidutiniškai 1866 žiūrovų. Tai bendrai yra 410 sirgalių mažiau, nei praėjusiais metais.

Dar vienas nuostabus Leonelio Messi sezonas „Barcelona“ gretose artėja prie pabaigos. Argentinietis iškovoti svarbiausio trofėjaus – UEFA Čempionų lygos titulo – šiemet nesugebės, tačiau metai jam buvo įsimintini. „Barcos“ stebukladarys gegužės pradžioje pasiekė įspūdingą 600 įmuštų įvarčių kiekį. „Givemesport“ organizacijos atstovai suskaičiavo, kokiu būdu jis pelnė visus savo įvarčius katalonų klube. 501. Tiek įvarčių L. Messi pelnė būdamas varžovų baudos aikštelėje.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą Stambule pradeda savo kelionę šio Eurolygos sezono atkrintamose varžybose. Antrus metus iš eilės tarp 8 stipriausių Europos klubų patenkantys žalgiriečiai ketvirtfinalio serijoje iki 3 pergalių varžysis su Stambulo „Fenerbahče“ komanda. Željko Obradovičiaus auklėtiniai iškovojo 25 pergales iš 30 galimų, bei tapo stipriausia reguliaraus sezono ekipa. Tuo metu žalgiriečiai laimėjo lygiai pusę (15) žaistų rungtynių.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis šalyje pernai siekė 11,1 proc. – 1,3 procentinio punkto mažiau nei 2017 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 310 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, pranešė Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2018 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle – įmonėse, turinčiose bent 10 darbuotojų, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 9 eurus ir buvo 10,4 proc. didesnis nei 2017-aisiais (8,1 euro), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Kauno „Žalgiriui“, norint įveikti Eurolygos ketvirtfinalio barjerą, teks padaryti tai, ko šiame sezone dar nepadarė niekas. Jau balandžio 16 dieną Stambule prasidės „Žalgirio“ ir „Fenerbahce“ ketvirtfinalio serija iki trijų pergalių. Po dviejų dienų vyks antrosis susitikimas, o balandžio 23 dieną kova persikels į Kauną. Jeigu prireiks, antrasis mačas Kaune vyks balandžio 25 d. Jeigu ir tada nepaaiškės nugalėtojas, visi taškai bus sudėti balandžio 30 d. Turkijoje.

Conoras McGregoras yra vienas skandalingiausių kovotojų, tačiau pagal vieną pagarbos vertą statistiką jis yra absoliutus lyderis. UFC organizacijoje už kovotojų sveikatą atsakingas Jeffas Novitzky paviešino informaciją iš JAV antidopingo agentūros (USADA). Jis pateikė penkis dažniausiai dėl dopingo vartojimo tikrintus UFC kovotojus, kurie visada buvo švarūs.

Visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldybėse turėtų gauti per 300 mandatų, konservatoriai – 264, socialdemokratai – 259 mandatus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daugiamandatėje apygardoje gauna 216, Liberalų sąjūdis – 118, Darbo partija – 60, „Tvarka ir teisingumas“ – 50 mandatų. Tokius pirminius rezultatus pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.

Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) baigėsi dar vienas įsimintinas ir intrigų kupinas mėnuo. Lygos organizacijos atstovai penktadienio vakarą paskelbė vasario mėnesio geriausiuosius, tarp kurių ne pirmą kartą sužibo slovėno Luka Dončičiaus pavardė. NBA vasario mėnesio geriausiais naujokais tapo Atlantos „Hawks“ 20-metis Trae'us Youngas ir bendrametis Dalaso „Mavericks“ pasididžiavimas L. Dončičius.

Kauno „Žalgiris“ puikiai sužaidžia trečią kėlinį ir kaip ant bangos keliauja ilsėtis prieš lemiamą dešimties minučių atkarpą. Persvara Šarūno Jasikevičiaus auklėtinių rankose. Prasideda ketvirtasis kėlinys ir viskas subyra – „Žalgiris“ sustoja, varžovai aplenkia Lietuvos čempionus ir įrašo jiems dar vieną skaudų pralaimėjimą. Deja vu. Būtent toks jausmas apima stebint „Žalgirio“ (8-14) žaidimą šio sezono Eurolygoje.

Europos futbolo žemėlapyje yra išskiriamos penkios pajėgiausios lygos: Anglijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos. Futbolo observatorija CIEN atliko tyrimą ir suskaičiavo visų šiose lygose rungtyniaujančių futbolininkų aikštėje praleistą laiką per pastaruosius penkerius metus. Taip buvo išaiškinti patys „darbingiausi” žaidėjai. Natūralu, kad mažiausiai keitimų futbole įvyksta vartininko pozicijoje. CIEN išskyrė dvi atskiras kategorijas: aikštės žaidėjų ir vartų sargų.

Praėjusiais metais vidutinis lietuvių atlyginimas prieš mokesčius padidėjo 81 euru, ir sudarė 921 eurą, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Pasirodo, 2018 m. spalį net ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų uždirbo vos 500 eurų ir mažiau. Viešasis sektorius dosnesnis  Anot departamento generalinės direktorės Vilijos Lapėnienės, dar ketvirtadalis dirbančių lietuvių praėjusiais metais per mėnesį gavo nuo 501 iki 725 eurų. Kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 eurų po mokesčių.

Artūras Gudaitis šiame Eurolygos sezone yra vienas geriausių lygos vidurio puolėjų, tačiau net ir jam pasitaiko juodų vakarų. Ketvirtadienį lietuvio atstovaujama Milano „Olimpia“ komanda šventė labai svarbią pergalę Eurolygoje prieš Kauno „Žalgirį“, tačiau A. Gudaičiui tai buvo neabejotinai prasčiausias sezono mūšis. Lietuvos rinktinės aukštaūgis akistatoje su savo buvusia komanda aikštelėje praleido 23 minutes, per kurias pelnė 6 taškus (3/5 dvit., 0/2 baud.

Kauno „Žalgirio“ (8-11) krepšininkai ketvirtadienio vakarą Milane pradeda beprotiškai svarbių rungtynių Eurolygoje maratoną. Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai šį vakarą išvykoje kovos prieš turnyro lentelės kaimynus Milano „Olimpia“ (8-11) krepšininkus. Dvikovos pradžia „Medionalum Forum“ arenoje – 21.45 val. Šias rungtynes tiesiogiai galima stebėti vaizdo transliacijų internetu platforma tvplaypremium.

Oficialus Eurolygos partneris „Eurohoops“, pasitelkęs į pagalbą „Statathlon“ analitikus, pabandė pateikti statistiškai apskaičiuotą prognozę, kaip pasibaigus sezonui išsirikiuos turnyro komandos. Ir ši prognozė nieko gero nežada Lietuvos čempionui Kauno „Žalgiriui“. Galutinė ekipų vieta Eurolygos turnyrinėje lentelėje apskaičiuota naudojant modelį, kuriame daugybė kintamųjų. Pavyzdžiui, sezono pradžioje visos komandos buvo paskirstytos į keturias grupes, pagal prognozuojamą jų pajėgumą.

Pažiūrėjus į pokyčius Lietuvoje dešimtmečio mastu, vaizdas atrodo daug gražesnis, negu galima būtų pagalvoti. Taip tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris neatsiliko nuo feisbuke plintančios mados – dešimties metų iššūkio. Tiesa, jis nusprendė pateikti ne savo išvaizdos pokyčius, o tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje 2018-ųjų gruodį buvo kiek didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje kainos, statistikų duomenimis, pakilo 1,8 proc., kai visoje ES – 1,7, o vien euro zonoje – 1,6 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinė infliacija gruodį siekė 2,5 proc., Estijoje – 3,3 proc. ir buvo didžiausia visoje ES.

Kauno „Žalgirio“ (5-7) krepšininkai trečiadienį stoja į kovą prieš prasčiausią šio sezono Eurolygos komandą – Stambulo „Darušafaka“ (1-11). Turkijos sostinėje Stambule gyvena daugiau nei 15 milijonų žmonių, tačiau labai panašu, kad „Darušafaka“ krepšinio klubas retam šio miesto piliečiui kelia simpatijas. Šiemet Eurolygos autsaideriai savo namuose, „Volkswagen“ arenoje, sužaidė 6 rungtynes, per kurias šią Turkijos komandą iš viso palaikė vos 14 050 žmonių (vid.

 Pasaulyje šiuo metu yra apie 164 mln. darbo migrantų – devyniais procentais daugiau nei 2013-aisiais, pranešė Jungtinės Tautos (JT). Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) parengtoje ataskaitoje teigiama, kad darbo migrantai sudaro apie 4,7 proc. pasaulio darbo jėgos, o jų didžioji dalis dirba dideles ir didesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

Šiame Eurolygos sezone „beprotiškai“ žaidžiantis Aleksejus Švedas užtikrintai pirmauja lygoje pagal pelnomus taškus puolime – vid. 25,83 taško. Maskvos srities „Khimki“ lyderis per šešerias rungtynes metė net 78 tritaškius, iš kurių tikslą pasiekė 32 (41,03%). Palyginimui, visa Kauno „Žalgirio“ komanda per tą patį laikotarpį metė 81 tolimą metimą, pataikė – 34 (41,98%). A. Švedas tritaškių manija užkrėtė savo visą ekipą.