statistika

Ketvirtadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 365 COVID-19 atvejai ir 11 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 238,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 192 tūkst. 193 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 811 asmenys. Pasveikusiųjų – 176 tūkst.

Išsamesnę informaciją apie mirusiuosius nuo COVID-19 Statistikos departamentas planuoja vėl pradėti teikti dar šią savaitę. „Tikimės greitu laiku atnaujinti šį skelbimą ir jau savaitės pabaigoje atskaitoje ši informacija bus skelbiama“, – BNS pirmadienį sakė departamento atstovė Birutė Stolytė. Nuo praėjusio ketvirtadienio Statistikos departamentas ėmė teikti daugiau duomenų apie sergamumą COVID-19 Lietuvoje, tačiau nebeinformuoja apie amžiaus grupes, kuriems priklausė mirusieji.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė penktadienį ir vėl pasidalijo galimais Covid-19 statistikos netikslumais. Kaip socialinėje paskyroje rašė merė, nors skirtumai šįkart nėra skaičiuojami tūkstančiais, tačiau tai turėtų labai didelę reikšmę, jeigu būtų svarstoma dėl epidemiologinių zonų skirstymo.  Pateikiame merės viešą įrašą: „Tikiuosi paskutinis postas šia tema!!! -50 tūkstančių – „nereikšmingas skaičius“ Todėl siūlau paanalizuoti tuos SVARBIUOSIUS.

Kasmet mažėjęs mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pirmąjį 2021 m. mėnesį ir vėl priminė, kad atsipalaiduoti nevalia. Valstybinė darbo inspekcija sausį jau užregistravo keturis žmonių gyvybes nusinešusius tragiškus incidentus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Dauguma mirtinų nelaimingų atvejų darbe susiję su statybų sektoriumi. Pernai statybų darbai taip pat buvo vieni rizikingiausių, skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

Iškuopus koronaviruso duomenų betvarkę ir pakeitus skaičiavimo metodiką, atsiskleidė tikrasis pandemijos mastas. Sergančiųjų koronavirusu sumažėjo šešis kartus, tačiau mirčių, susijusių su COVID-19, padvigubėjo. Statistikos departamentas skelbia – Lietuvoje užfiksuota beveik 6 tūkstančiai mirčių vienaip ar kitaip susijusių su koronavirusu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad visuomenei pristatyti skaičiai parodė tikrąją pandemijos kainą.

Statistikos departamentui nuo ketvirtadienio pradėjus skelbti daugiau duomenų, susijusių su COVID-19 mirtimis, pasimatė tikrasis jų mastas, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Kaip pavyzdį, išskirtinį pavyzdį, norėčiau išskirti perteklinių mirčių klausimą, kuris dabar galės būti vertinamas pasitelkiant naujus rodiklius“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

Nors Lietuva turi bėdų dėl koronaviruso statistikos, rodikliai, kuriais paremtos karantino priemonės, yra tikslūs, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, karantino režimo priemonių planas yra paremtas dviem skaičiais: atvejų skaičiaus pokyčiu ir teigiamų testų dalimi, abu jie gaunami iš pirminių šaltinių. „Šiuos du pagrindinius rodiklius mes tikrai turime kokybiškus ir tikrai galime jais pasitikėti“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras.

COVID-19 statistikoje nurodoma dalis „sergančiųjų“ jau seniai pasveikę, merai ir ligoninių vadovai kaltę dėl tokių neatitikimų verčia sistemų voratinkliui, rašo portalas lrt.lt. Kai kurių savivaldybių merai skelbia apie jiems klausimų sukėlusią COVID-19 sergamumo statistiką – manoma, kad nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, mat liga jiems buvo patvirtinta dar pernai.

Koronavoruso pandemija suavė skaudų smūgį Lietuvos gyventojams. Pernai šalyje gimė rekordiškai mažai vaikų, o mirė daugiausiai žmonių nuo Nepriklausomybės laikų. Daugiausia gyventojų neteko Lazdijų, Anykščių ir Ignalinos rajonai. Ekspertai pabrėžia, kad mirčių ir gimimų statistika bus liūdna ir šiais metais, o be valstybės įsikišimo demografinė padėtis Lietuvoje ir toliau blogės. Lazdijų gyventoja Dalė pernai neteko net trijų artimųjų: „Dvi tetos. Dėdė. Tai jau nemažai.

Statistikos departamentas skelbia liūdnas žinias. Pernai mažiausias gimstamumas nuo 1999 metų. Taip pat skelbiama, kad mirė 13 proc. daugiau žmonių nei 2019 metais. Didžiausias mirčių perviršis fiksuotas gruodį. Taip pat pranešama, kad sumažėjo ir santuokų. Ketvirtadienį rengtoje spaudos konferencijoje Statistikos departamentas pristatė pernai metų demografinius rodiklius. Pranešama, kad keitėsi gimstamumo, mirčių ir gyventojų migracijos statistika.

Iš karti buvo aišku, kad iš kelių šaltinių renkama COVID-19 mirčių statistika bus netiksli, sako Higienos instituto atstovas. Taip jis komentavo trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kodėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamoje mirčių statistikoje nebuvo apskaityta daugiau kaip tūkstančio mirčių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją praėjusių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo didesnis (25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, gruodžio 28 d. – sausio 3 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Tauragės apskrityje (31,2 atvejo 10 tūkst.

Lietuvos statistikos departamentas pasidalino iki šiol neskelbta diagnostinių Covid-19 tyrimų bei jų atsakymų analize. Ji atlikta remiantis tyrimo atlikimo data, mėginio paėmimo vieta (mobilieji punktai ar kita) bei asmens epidemiologiniu tipu (simptominis, turėjęs sąlytį su užsikrėtusiuoju, keliavęs užsienyje, buvęs židinyje). Ypač nerimą kelia vienas rodiklis, kuris nerodytų, kad pandemija silpnėja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis sekmadienį pripažino painiavą ir bandė aiškinti duomenų nesutapimus dėl neapskaičiuotų mirčių. Nepaskaitytų mirčių skaičius – 1171. Pasak jo, daugiausiai tokių mirčių buvo gruodžio mėnesį. Pasak NVSC vadovo, kiekvienas mirties atvejis yra individualus ir kiekvieną mirties atvejį reikia įvertinti atskirai.

Skaudi nelaimė Kaune – koronaviruso sukelti padariniai pražudė dar negimusį kūdikį. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja. Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.

Vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršis auga devintą savaitę iš eilės, o lyginant su ankstesnių metų atitinkamais laikotarpiais, mirštamumas yra rekordinis, BNS informavo Statistikos departamentas. „Gan tvirtai galime teigti, kad bent devynias savaites yra stebimas sunkiai nuginčijamas, statistiškai patikimai išsišokęs virš normos mirčių perviršis.

Be testo šeimos gydytojų patvirtinti koronaviruso atvejai į bendrą užsikrėtusiųjų statistiką kol kas neįtraukiami, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiuo metu į mūsų pateikiamą statistiką yra įtraukiami atvejai, kurie patvirtinti atlikus laboratorinį tyrimą. Informacijos apie tuos atvejus, kuriuos pagal naująją tvarką būtų patvirtinęs gydytojas, NVSC šiuo metu negauna“, – BNS pirmadienį sakė centro atstovė Justina Petravičienė.

Penktadienį Lietuvą pasiekė skaudi žinia – mirė intelektualė, teatrologė, literatūrologė, žmogaus teisių aktyvistė Irena Veisaitė. 92-jų metų moteris sirgo koronavirusu.  Seime Ingrida Šimonytė po naujosios Vyriausybės prisaikdinimo sunkiai tramdė emocijas ir išreiškė nuoširdžią užuojautą I. Veisaitės artimiesiems. „Didelė netektis išėjus profesorei Irenai Veisaitei. Norėčiau išreikšti kuo nuoširdžiausią užuojautą.

Per lapkritį Lietuvoje registruota 43 proc. daugiau mirčių, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, lapkritį mirė 4331 gyventojas, kai pernai šį mėnesį mirė 3022 žmonės. Didesnis nei prieš metus gyventojų mirtingumas registruotas ir spalį bei rugsėjį, kai atitinkamai mirė 3565 ir 3203 gyventojai. Pernai spalį mirė 3065, rugsėjį – 2835 žmonės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (49-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nežymiai sumažėjo ir siekė 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, lapkričio 30 d. – gruodžio 6 d. daugiausiai sergančiųjų – 45,9 atvejo 10 tūkst.

Statistikos departamentas nuo trečiadienio taps pagrindiniu COVID-19 duomenų šaltiniu. Departamentas bei Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad nuo lapkričio 25-osios COVID-19 statistinė informacija bus kasdien skelbiama Oficialiosios statistikos portale 9.30 val. ryto, vienu metu visiems vartotojams (OSP). Informacija tuo pat metu bus atnaujinama ir specialioje svetainėje koronastop.lrv.lt bei siunčiama sprendimus priimančioms institucijoms bei žiniasklaidai.

Lietuvos gyventojų indėlių suma nuo karantino pradžios kovą iki rugsėjo paaugo apie 1,4 mlrd. eurų bei pasiekė 16,6 mlrd. eurų. Tai yra sparčiausias augimas euro zonoje, rašo portalas delfi.lt Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas sako, kad indėliai beveik nepertraukiamai auga nuo 1994-ųjų, o rugsėjį pasiekta indėlių suma yra rekordinė. „Karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn.

Visuomenei kylant klausimų apie viešai skelbiamą statistiką, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kaip kiekvieną dieną atnaujinami ir teikiami sergamumo, atliekamų tyrimų ir gydymo įstaigų lovų užimtumo duomenys.

Pastarąjį pusmetį, kuomet Lietuvą kaustė karantinas, susituokė net 3 tūkst. porų mažiau nei įprastai. O psichologai ir psichoterapeutai tvirtina, kad šalį apėmusi epidemija tapo rimtu santykių išbandymu ne vienai porai – padaugėjo girtuoklysčių, fizinio ir psichologinio smurto, tiesa, mažėjo neištikimybės atvejų. Tačiau ar poras užklupusios santykių problemos atsispindi skyrybų statistikoje?  Vilniečiams Alisai ir Vytautui – tai viena svarbiausių dienų gyvenime.

Lietuva atsidūrė išsivysčiusių valstybių sąrašo apačioje pagal vaikų gerovės užtikrinimą. Tokius duomenis ataskaitoje skelbia UNICEF. Didžiulį susirūpinimą kelia ir dvi didžiausios problemos Lietuvoje: tai paauglių savižudybės ir mokslo pasiekimai. UNICEF lyginamojoje vaikų gerovės vertinimo lentelėje nurodo tris aspektus: psichinę gerovę, fizinę sveikatą ir įgūdžius.

Greta Vilniaus, Nemenčinėje, esančiuose vaikų globos namuose „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ šiuo metu gyvena 44 vaikai. Visi jie – mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų). Pasak globos namų direktorės Jurgitos Pukienės, visų šių vaikų nuolatinė būsena – laukimas. Jie ilgisi savo tėvų, juos idealizuoja ir laukia, kada šie pagaliau atvažiuos ir juos pasiims. Dauguma šių vaikų supranta, kad jų troškimui išsipildyti, greičiausiai, nebus lemta. Tačiau laukti jie nenustoja.

Vilniaus universiteto mokslininkai bara valdžią dėl alkoholio vartojimo. Esą nors vienam gyventojui tenkantis išgeriamų litrų kiekis kasmet šalyje traukiasi, geriančiųjų bėdos Lietuvoje neišnyko. Anot naujausių tyrimų, Lietuvoje vis daugiau gyventojų geria darbe. Daugėja ir dažnai girtaujančių jaunų žmonių. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis atkerta, kad šie mokslininkų tyrimai glaudžiai susiję su verslu, kuriam tokia griežta alkoholio kontrolė nepatinka.

Apie bent savaitės trukmės atostogas užsienyje pagalvoja daugelis, tačiau statistika rodo, kad beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų 2019 m. negalėjo sau to leisti. Lietuvoje negalinčių išvykti kasmetinių savaitės atostogų buvo beveik 40 proc. Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad praėjusiais metais 29 proc. 16 metų ir vyresnių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių gyventojų negalėjo sau leisti mokėti už kasmetines savaitės trukmės atostogas ne namuose.

Statistikos departamentui paskelbus, jog pernai Lietuvoje mažėjo žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog tokia tendencija nuteikia optimistiškai, tačiau, anot jo, reikia ieškoti naujų priemonių, dar labiau mažinančių skurdą.  „Tendencijos nuteikia optimistiškai, bet privalome ir toliau ieškoti naujų priemonių, orientuotų į labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius“, – feisbuke trečiadienį rašė šiuo metu atostogaujantis premjeras.

Antradienį Druskininkų meras savo „Facebook“ paskyroje pažėrė kritikos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) dėl neteisingai informuojamos visuomenės. Kaip rašo pats Ričardas Malinauskas, neserganti druskininkietė į statistiką įtrauktą, kaip užsikrėtusi COVID-19 infekcija.

Pirmadienį Druskininkuose moteriai nustačius koronaviruso atvejį, miesto meras Ričardas Malinauskas tikina, kad kol kas skubotų išvadų daryti nereikėtų. Kaip socialinėje erdvėje rašė miesto meras, dabartinė situacija apie COVID-19 ne visai atitinka esamą situaciją.  „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šiandien žiniasklaidoje paskelbė informaciją, kad druskininkietei nustatytas koronavirusas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį sakė paprašęs savo administracijos lėtinti testavimą dėl naujojo koronaviruso, nes intensyviai testuojant nustatoma per daug COVID-19 atvejų. Per rinkimų kampanijos mitingą Talsoje Oklahomoje D. Trumpas šalininkams pasakė, kad Jungtinėse Valstijose testai buvo atlikti 25 mln. žmonių, daug daugiau nei kitose šalyse.

Daug nerimo ir marios laiko su savimi tarp keturių sienų – tokia karantino realybė jautresnius tautiečius pastaruosius porą mėnesių kone kasdien skatino griebtis stikliuko. Švelnėjant karantinui ir žmonėms pradėjus grįžinėti į darbus, pradeda lįsti į paviršių ir tokio gyvenimo pasekmės: psichiatrai jau gydo bent du-tris kartus daugiau alkoholio sukeltų abstinencijos ar psichozės simptomų kamuojamų pacientų nei įprastai.

Lietuvoje šiemet kilo mažiausiai gaisrų per 17 metų, tačiau žuvusių juose – daugiau nei pernai, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pasak departamento, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4550 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kilo 31,7 proc. mažiau (pernai kilo 6667 gaisrai). „Tai mažiausias penkių mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų“, – nurodo departamentas. Vis dėlto šiemet gaisrai pareikalavo daugiau aukų, nei prieš metus.

Neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų, eismo įvykių skaičius pernai sumažėjo, rodo Statistikos departamento penktadienį skelbiami duomenys. Iš viso 2019-aisiais neblaivūs asmenys padarė beveik trečdalį visų ištirtų nusikalstamų veikų (29,4 proc.). Tokių nusikaltimų, Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, buvo 9,7 tūkst. ir, lyginant su 2018-aisiais, sumažėjo 1,1 tūkstančio, t.y. maždaug dešimtadaliu.

Lietuvos policija, reaguodama į pandemiją Lietuvoje ir visame pasaulyje, ne tik perorientavo savo veiklą ir didesnį dėmesį skiria gyventojų sveikatos apsaugai, viruso plitimo mažinimui, izoliacijoje esančių asmenų kontrolei, tačiau ir atlieka kasdienę nusikalstamumo analizę, prognozuoja grėsmes, imasi prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią nusikaltimų padarymui, rašoma policijos pranešime spaudai.

Per visą valstiečių kadenciją lietuviams gyvenimas tik gerėjo – taip iš Seimo tribūnos šiandien gyrėsi premjeras Saulius Skvernelis. Paskutinį kartą pristatydamas Vyriausybės ataskaitą jis žėrė gražius skaičius apie išaugusias algas ir visą šalies ekonomiką. Tiesa, ekonomistai atkerta, kad nuopelnų vien sau Vyriausybė prisiimti neturėtų – lengva pasiekti rezultatų, kai viso regiono ekonomika iki koronaviruso krizės stiebėsi aukštyn.

Aukštyn stiebiasi ne tik pasveikusiųjų nuo koronaviruso skaičiai, bet ir daugiausia apie tai kalbančių sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos bei premjero Sauliaus Skvernelio reitingai. Šiuos nuolat ekranuose matomus politikus gyventojai vertina vis palankiau. Politologai sutartinai tvirtina, kad prieš artėjančius rinkimus ši krizė valstiečiams tiesiog įdavė į rankas kopėčias ropštis iš antipopuliarumo duobės.

Nedarbas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė  7,1 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei tuo pačiu pernai ir 0,7 punkto daugiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.  Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose nedarbas siekė atitinkamai 12 ir 8 procentus. Statistikos departamento teigimu, bedarbių per metus padaugėjo 11,2 tūkst. iki 106,3 tūkst., o užimtųjų - 12,4 tūkst. iki 1,386 mln., per ketvirtį – atitinkamai 12,6 tūkst.

Jei kartą pavyko įveikti Covid-19-a infekciją, visai nereiškia, kad nesusirgsite vėl. Tokia nauja Pasaulio sveikatos organizacijos žinutė ragina valstybes visiškai neatsipalaiduoti lengvinant karantino sąlygas. Mat, dar neaišku, kiek visuomenė gali tapti atspari koronavirusui. Tiesa, Lietuva lyginant su Vakarų Europa kol kas tvarkosi gerai. Sergamumo rodikliai pozityvesni nei infekcijos paveiktoje Italijoje ar turtingoje JAV.

Per savaitę šalies keliuose užfiksuoti 24 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, nė vienas žmogus nežuvo, pranešė Lietuvos kelių policija.  Tarp 29 sužeistųjų – du nepilnamečiai, vienas iš jų vairavo mopedą, o kitas buvo jo keleivis. Iš viso eismo įvykiuose nukentėjo 14 automobilio vairuotojų, du mopedo vairuotojai ir vienas – motociklo. Taip pat sužeisti aštuoni automobilių keleiviai, keturi pėstieji ir trys dviratininkai.

Pasaulis kovoje prieš koronavirusą kliaujasi toli gražu ne vien medicina ir saviizoliacija. Didįjį penktadienį Filipinuose kaip ir kasmet giliai tikintieji plakdami save iki kraujo meldėsi už koronaviruso pasitraukimą. O Amerikoje į kovą prieš mirtiną ligą stojo ir abejotinos reputacijos šventikai – milijoninius turtus iš lengvatikių besikraunantys teleevangelistai, nuo Covid-19 gydantys ir per televiziją.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 9,4 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2018 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 260 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 9,7 proc.

Lietuvoje daugėja milijonierių: vos per metus per 200 gyventojų sugebėjo gauti pajamų nuo 1 iki net 20 mln. eurų. O tuo pat metu pusė milijono lietuvių tebetūno žemiau skurdo ribos ir per mėnesį mėgina išgyventi už 350 ir dar mažiau eurų. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis yra vienas turtingiausių šalies politikų, tačiau milijonierių kaip Karbauskis Lietuvoje daugėja.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Ukmergės rajone pernai buvo surašyta 612 mirties įrašų ir įregistruota 318 gimimų. Taigi, mūsų demografinė situacija – nelinksma. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Regina Jackūnienė informavo, kad mirties įrašų skaičius kasmet labai panašus: pernai – 612, užpernai – 645, 2017 m. – 618. Į tą skaičių įeina ir įtrauktieji į apskaitą. Tai žmonės, mirę ne Lietuvoje.

Nėra kitos šalies Europos Sąjungoje (ES), kuri per narystės ES metus būtų praradusi didesnę dalį savo gyventojų. Dėl to Lietuva tikisi kompensacijos už emigraciją. Prieš lemiamas derybas dėl europinės paramos Briuselyje apie tai jau kalbama. Lietuva – labiausiai nuo emigracijos nukentėjusi valstybė visoje ES. Per 15 metų dėl emigracijos Lietuva neteko daugiau kaip dešimtadalio gyventojų. Per tą laiką iš šalies išvyko beveik 400 tūkst. žmonių.

Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje patyrė sunkumų, kai alkoholiu šeimoje piktnaudžiavo tėvai ar artimieji. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas tikina, kad tose šeimose, kur yra girtaujama, dažnu atveju kyla ir smurto protrūkiai. Pasak specialistų, geriančių tėvų vaikai gyvena nuolatinėje baimėje ir nerime, mat jie nuo aplinkinių yra priversti slėpti tėčio ar mamos girtavimą. Maža to, jie bijo kreiptis pagalbos ir netgi patys bando spręsti girtaujančių tėvų problemas.

Lietuva – žudikų šalis, jos didmiesčiuose nužudymai vyksta dažniausiai, visame Europos žemyne. Tokią naujieną paskleidė amerikiečių naujienų portalas „Fox news“. Straipsnyje skelbiama, kad Klaipėda, Vilnius ir Kaunas karaliauja pagal nužudymų skaičių. Tokia žinia išjudino Lietuvos institucijas. Policija aiškina, kad lyginti nužudymų statistiką tarp skirtingų šalių neetiška, o Vyriausybė priduria, kad amerikiečiai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.