sodas

Nors Lietuvoje pavasaris permainingas, gamtos ciklas juda savo keliu ir greitu metu sulauksime sakurų – japoniškų vyšnių žydėjimo. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama. Su laiku sakurų parkai išpopuliarėjo Europos ir JAV miestuose.

Saulutei kylant ir laipsniams kopiant vis aukščiau, dienoms ilgėjant, karantino išvarginti žmonės net nesulaukę, kol nutirps sniegas, raitojasi rankoves ir skuba greičiau į šiltnamius ar bent jau kuria daržą ant palangės. Socialiniuose tinkluose esančios daržininkų mėgėjų grupės tiesiog ūžia nuo patarimų, patirčių apsikeitimų ir džiaugsmų ar nusivylimų, kaip pavyko užauginti vieną ar kitą daigą, ką jau pasėjo, o gal dar tik ketina sėti savo lauko šiltnamiuose.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Kai kitą kartą prireiks kovoti su jūsų orchidėją užpuolusia įkyria grybeline ar bakterine infekcija, gali būti, kad vaistą rasite ne sodininkystės parduotuvėlėje – jį greičiausiai jau turite namuose. Tikėkite tuo ar ne, orchidėjos sveikatai palaikyti gali tikti jūsų vaistinėlės ar prieskonių lentynėlės turinys. Daugelis žolelinių preparatų turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti apsaugoti orchidėją nuo daugelio ligų.

Pavasariui įsibėgėjus didėja ir susidomėjimas namų daržininkyste, o ypač populiarios tampa ant palangių žaliuojančios prieskoninės žolelės. Žmonės jas augina ne tik kaip puošmeną, bet ir dėl turimų vitaminų, kurių po šaltojo sezono daugeliui ima trūkti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad palangių darželiai vis labiau populiarėja, o prekyba įvairiausiomis sėklomis jau įsisiūbavo ir pastaruoju metu jos vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Duris pravėrus parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, turgavietėms, tautiečiai pradėjo plūsti į daržo prekių skyrius, mat kai kas, pagal gamtos ciklą, jau ir pavėluota. Žmonės perka pomidorų, agurkų sėklas, gėlių sodinukus. O kol ateis tinkamas metas sodinti daržuose, jais tautiečiai pavertė savo namų palanges. Ir džiaugiasi, kad nors tokią pramogą gali sau leisti karantino metu.

Kai šviečia saulė, gali būti malonu šiek tiek padirbėti sode. Nors, galvodami apie darbą sode, daugiausia galvojame, kokias sėklas sėti ar kokias gėles reiks pasodinti. Deja, piktžolių šalinimas taip pat yra gražaus sodo dalis. Galėtum tiesiog atsiklaupti ant kelių ir rauti viską iš eilės, tačiau tai greitai ima varginti. Laimei, yra daug lengvesnis būdas atsikratyti piktžolių. Galite nusipirkti įvairių chemikalų piktžolių naikinimui, tačiau tai nėra visiškai sveika ar naudinga aplinkai.

Nors populiarumo stokoja dėl aitroko skonio, gražgarstė daugelio vertinama dėl maistinių, gydomųjų savybių. Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti. Tai galima padaryti aštriadančiu grėbliu, suakėti arba panaudoti mechaninį ar elektrinį aeratorių.

Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

Šviežio derliaus bei tvarkingos namų aplinkos poreikis skatina gyventojus jau nuo ankstyvo pavasario planuoti darbus sode, darže bei gėlyne. Anot specialistų, norint džiaugtis gausiu derliumi ir sutvarkytu kiemu, tereikia susipažinti su sodo darbų kalendoriumi. Ekspertai dalijasi patarimais, kokių darbų vertėtų imtis jau dabar, o kuriuos galima atlikti pavasario pabaigoje.

Susikurti nedidelį ir jaukų sodą norisi ir gyvenantiems mieste. Turint tik kelių arų plotą svarbu tinkamai sukomponuoti augalus, vaismedžius, krūmus, tačiau reikia palikti ir erdvės, kad namo kiemas būtų patogus naudoti. Kaip to pasiekti ir kokius augalus rinktis domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“.  Mieste kuriant sodą gali kilti problemų susijusių su dirvožemiu, oro sąlygomis, kurios gali pritraukti ligas ir kenkėjus.

Žiemos pabaiga – pats laikas ne tik pradėti ruoštis sodo ar daržo darbams, bet ir suplanuoti seno kiemo erdves. Paprastai perplanavimo procesas gali būti nelengvas, juk sklypas nėra tuščias popieriaus lapas, kuriame gali pažymėti norimas erdves, tačiau yra keletas aspektų, padėsiančių susikurti akiai mielą aplinką. Pradėti reikėtų nuo minties, kad idealios aplinkos nesukursi, o grožis yra skonio reikalas ir būtų geriausia apsieiti be kaimynų ar draugų nuomonės.

Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje šiuo metu – pats darbymetis. Šeimos ūkyje darbams vadovaujantis A. Žemaičio sūnus Eimantas sako, kad tulpių paklausa pavasarį labiausiai šokteli dėl tradicijos dovanoti gėles moterims kovo 8-ąją. Apie 250 tūkst. įvairių spalvų tulpių, užaugintų Žemaičių šeimos šiltnamiuose, jau atsidūrė „Maximos“ parduotuvėse.

Vidutinio atsparumo vienmetės gėlės turi ilgesnį vegetacijos periodą, todėl jos sėjamos anksčiau – kovo–balandžio mėn., šiltnamiuose arba inspektuose. Šios vienmetės gėlės gerai pakelia nedideles pavasario šalnas. Į atvirą gruntą jos sodinamos gegužės antroje pusėje. Šiai grupei priskiriamos gėlės: darželinis arktotis (Arctotishybridahort.), pilkoji bajorė (Centaureacinerea L.), kininis gvazdikas (Dianthuschinensis L.), darželinis šlamutis (HelichrysumbracteatumWilld.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Pomidorai – kone viena mėgstamiausių ir populiariausių daržovių lietuvių tarpe. Termometro stulpelyje kylantys skaičiai signalizuoja, kad laikas pradėti galvoti, ką auginsime daržuose ar šiltnamiuose ir jau visai čia pat laikas pradėti pomidorų daiginimą.  Jei šiemet norite užsiauginti pomidorų, agronomė, mokslų daktarė Marija Čižauskienė duoda keletą patarimų, ką daryti, kad ne tik nepraleistumėte laiko pomidorus daiginti, bet ir kaip juos prižiūrėti, kad šie ateityje duotų puikų derlių.

Svarstote, kur gi toji gausaus derliaus paslaptis? „Žalia stotelė“ specialistai dalinasi įžvalgomis, jog šiuo metu itin svarbu tinkamai paruošti sėklas, pasirūpinti teisingu jų daiginimu.  Tam, kad sėklos anksčiau, vienodžiau ir greičiau išdygtų, taip užtikrindamos ir gausesnį derlių, taikomi įvairūs sėklų paruošimo būdai, kuriuos kiekvienam sodininkui ir daržininkui vertėtų žinoti bei išmanyti. 1. Kalibravimas.

Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Nors graikiniai riešutmedžiai daugiau įsivaizduojami kaip egzotinių šalių medžiai, jie jau išsikovojo savo vietą kaip mėgstami sodo augalai ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad riešutmedį galima užsiauginti pasodinus sėklą, tiesa, laukti reikės ne taip jau trumpai. Bet verta – juk apie graikinių riešutmedžių gydomąsias savybes žinota jau antikos laikais.

Savo darže ant palangės galite užsiauginti daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Ir tam nereikia nei didelės patirties, nei išmonės. Ant namų palangės gali augti itin daug įvairiausių augalų – ne tik tradiciniai svogūnai ar pipirnės.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Speiguota žiema vasarį yra nė motais daržininkams. Atkutę sodintojai jau šluoja populiariausių daržovių sėklas internete. O užkietėjusių profesionalų neįveikia net klastingas koronavirusas – sėkloms daiginti išnaudoja ne tik palanges, bet ir rūsius. Šiemet daržininkės iš Miežiškių kaimo, Panevėžio rajone, Reginos Valiukienės šeimai susirgus koronavirusu visą šiltnamį teko įkurdinti po namu.

Nors už lango žiema rodo dantis ir nė nežada trauktis, pats laikas pradėti želdinti namų palanges ir ruoštis šiltnamių sezonui. Bene populiariausios daržovės – pomidorai ir paprikos. Jas augina dauguma sodininkų, nes įdomios šių daržovių rūšys taip ir prašosi būti išmėgintos. Kaip teisingai auginti daigus, kad sulauktume gausaus derliaus? Prieš 14 metų aktyviai daržininkauti pradėjusi kaunietė Tatjana Miliuk prisipažino bandžiusi auginti bene 300 įvairiausių pomidorų veislių.

Mielės ne tik puikiai stimuliuoja augimą ir lemia audringą žydėjimą, bet ir stiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos ypač naudingos po persodinimo ir augalo persirgtų ligų. Ingredientai: 1 g sausų mielių arba 10 g presuotų; 1 arbatinis šaukštelis su kaupu cukraus; vanduo. Paruošimas: Mieles ir cukrų užpilti nedideliu kiekiu vandens, išmaišyti ir palikti 15–20 min, kol pasirodys burbuliukai. Perpilti skystį į 1 litrą vandens.

Artėjant kalendoriniam pavasariui pastebimas žmonių susidomėjimas palangių daržininkyste: įvairiausių prieskoninių žolelių bei svogūnų laiškų auginimu namuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per karantiną ši tendencija tik sustiprėjo: prekyba įvairiausiomis sėklomis bei svogūnų sodinukais jau prasidėjo ir pastaruoju metu jie vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Vasaris – apgaulingas mėnuo: dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau lauke vis dar spaudžia šaltukas, ypač naktimis, o dieną ant saulėtų palangių šilta ir šviesu. Kambariniai augalai nežino, ar jau pabusti iš žiemos miego, ar laukti tikro pavasario. Kaip jais pasirūpinti žiemos pabaigoje? Kambarinius augalus, mėgstančius šviesą, dažniausiai laikome ant palangių.

„Kas atsitiko anturiui – pradėjo gelsti lapai, kai kurie net iškrito, parudavo lapų stiebai. Gal perlaisčiau? Ką daryti?“ – klausia Inga L. iš Panevėžio. Anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Pernelyg tamsiame kambaryje anturiai nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, todėl pagelsta lapai. Anturiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl turi būti reguliariai laistomi, kad žemė visą laiką būtų drėgna. Vandens perteklių reikėtų nupilti.

„Mūsų kiemui ir sodui trūksta privatumo, tačiau nenorime tvorų, tik greitai augančių augalų. Kokius medžius ir krūmus ar jų veisles rekomenduotumėte?“ – teiraujasi Sigita iš Molėtų r. Jei norite visžalių augalų, rinkitės paprastąsias egles (jos nebrangios) ir vakarines tujas „Columna“, „Brabant“. Iš lapuočių medžių greičiausiai auga liepos, klevai, beržai, kaštonai ir tuopos, bet tai dideli medžiai.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Tęsiame genėjimą Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Pastaruoju metu augalai konteineriuose pasidengė didžiuliu sniego sluoksniu, puikiai apsaugančiu nuo šalčio. Tačiau atlydžio metu esant sniego pertekliui gali užmirkti substratas, kuris atšalus virsta ledo luitu. Ką daryti? Gelbsti agroplėvelė Jei oro prognozės pranašauja didelį šaltį, konteineriuose esančius augalus galima apvynioti agroplėvele, prieš tai nupurčius sniego kepurę. Temperatūrai pakilus agroplėvelę reikėtų nuimti, nes gali pradėti brinkti pumpurai.

Kiekvienas individualaus namo ar sodybos savininkas didžiuojasi sutvarkyta aplinka. Nuolat prižiūrima ir gražiai nupjauta veja yra vienas iš pagrindinių veiksnių lemiančių estetinio pasitenkinimo jausmą net ir tiems, kurie į tai nekreipia didelio dėmesio. Yra manančių, kad nuolatinį vejos tvarkymą geriausia patikėti robotams vejapjovėms. Jei svarstote vieną tokį prietaisą įsigyti, pateikiame keletą klausimų, kuriuos vertėtų apsvarstyti.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus, ypač jei norime jų sulaukti kuo anksčiau. Vieni sodininkai pomidorus sėja jau vasario pradžioje, kiti – tik kovo viduryje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Pomidorų sėją galite pradėti vasario mėnesį, jei augančius daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose (ant palangių) pomidorus turėtų sėti kovo viduryje ar balandžio pradžioje.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.

Vis labiau kaustantis šaltis priverčia sukti galvas auginantiems augalus. Jiems kyla daug klausimų: sniegą nupurtyti ar ne? Augalą aprišti, pridengti, ar vis dėlto nereikia? Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo mokslo darbuotoja Asta Malakauskienė pasidalino patarimais, kaip pasirūpinti savo augalais. Mokslininkė pasakoja, kad mūsų kraštams įprastiems augalams specialios priežiūros žiemą nereikia, tačiau auginantiems egzotinius, naujų veislių ar skiepytus augalus vertėtų suklusti.

Pomidorai – mėgstami visų daržininkų. Pernai metais jie gausiai užderėjo ir šiltnamiuose, ir lauke. Puikų derlių atseikėjo tiek seniai augintos, tiek naujos veislės. Daugiau nei tris dešimtmečius pomidorus auginanti Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė teigė, jog praeiti metai buvo palankūs daržovėms. Pomidorai gerai augo ir derėjo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Ji pastebi, kad lauke auginami pomidorai yra skanesni.

Susidomėjimas lietuviškomis trešnėmis tikrai nėra mažas. Šių uogų mėgėjai labiau vertina vietinę produkciją, nes jų skonis skiriasi nuo įvežtinių. Dėl augančios paklausos vis dažniau kalbama ir apie verslinį trešnių sodą.  Lietuvoje jau yra ūkininkų, pasisodinusių nedidelį trešnių sodą šalia kitų uogų ir stebinčių, kas bus toliau, o jei rezultatai tenkins, ketina plėstis ir sodinti didelį verslinį sodą.  Tačiau tokiam sodui reikia ir tinkamos priežiūros.

Paskutinis metų mėnuo paprastai kviečia mėgautis būsimomis šventėmis, vis dėlto pamiršti sodo darbų dar nevertėtų. Pirmasis žiemos mėnuo truputį palepino sniegu, kuris paprastai palengvina sodininkų dalią, tačiau, deja, jo vėl nebeliko.Todėl už lango siaučiantys vėjai ir šaltis gali pakenkti mažiau atspariems augalams. Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar.

Ar jūsų puansetija greitai pradžiugins dailiais žiedais, priklauso nuo keleto dalykų. Augalo brandos, kada jį įsigijote ir kaip jį prižiūrite. Jei tinkamai jomis rūpinsitės, puansetijos džiugins keletą savaičių, o kai kurios jų rūšys – net kelis mėnesius. Išsirinkę savo puansetiją, būtinai prieš nešdamiesi namo gerai ją suvyniokite, nes kontaktas su žema temperatūra net ir kelioms minutėms gali pažeisti pažiedes ir lapus.

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Žiemą kambariniai augalai serga ta pačia liga – sausėja lapų galiukai. Ši problema yra gana dažna. Tai atsitinka dėl to, kad viršutinėje augalų dalyje, esančioje virš dirvožemio, trūksta vandens, net ir gausiai laistant. Taip atsitinka šildymo sezono metu, kai sumažėja drėgmė. Jei norite padėti augalams, turite imtis keleto dalykų: nuimti vazonus su gėlėmis nuo bet kokio šilumos šaltinio, įskaitant ir šildytuvus.

Puansetija yra vienas ryškiausių Kalėdų simbolių. Sodrus ir dailus puansetijos (Euphorbia pulcherrima) augalas pasižymi ryškiais žiedlapiais su smulkiais žaliais ir geltonais žiedeliais viduryje. Puansetijų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki oranžinės, tačiau pati populiariausia yra raudonųjų puansetijų rūšis. Puansetijos augalas yra kilęs iš Centrinės Amerikos – actekai jį naudodavo puošybos ir gydymo tikslais, rašoma ftd.com.

Rudenį labai svarbu paruošti žemę pavasariniam sodinimui. Laiku patręšta žemė pavasarį atsidėkoja gausiu derliumi. Per augimo sezoną nualintas dirvožemis turi būti atgaivintas ir atnaujintas. Kiekvienam augalui reikia skirtingų trąšų, todėl suplanavus, kur kokias daržoves sodinsite, žemę galima paruošti pagal augalo poreikius. Jeigu dirvožemis per rūgštus, rudenį reikėtų nukalkinti klintmilčiais, gesintomis kalkėmis, kreida, pelenais, maltais kiaušinių lukštais ir pan.

Už lango pliaupiant lietui norisi šviesos, akį džiuginančių spalvų, malonių emocijų. Paprastai daugeliui šiuo metų laiku sukasi mintys,kaip išgyventi šį tamsų periodą iki didžiausių metų švenčių. Tačiau ar šiemet jos atneš taip lauktą pagyvėjimą – neaišku. Kad saulėgrįžos ir pavasario spalvų laukti būtų ne taip ilgu, niūrų lapkritį atsigręžkime į pavasario pranašus ir pirmaisiais žiedais džiaugsimės kaip niekada anksti.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai. Priskaičiuojama, kad šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos, auga apie 100 skirtingų šių krūmų rūšių.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Puošniausiosios karpažolės, kurias įprasta vadinti Kalėdų žvaigždėmis, – ilgaamžis augalas, kuris puoš namus ne vienerius metus, tačiau daugelis, vos atšventę Naujuosius metus, šias gėles išmeta, nes iš svetur atvežti kambariniai augalai labai greitai sunyksta, praranda turėtą grožį. Puansetijų neteks išmesti pasibaigus šventėms, jei jomis bus tinkamai pasirūpinta.