sodas

Jei vietos darže turite mažai, o norite mėgautis braškėmis, rinkitės remontantines. Jomis gardžiuotis galėsite nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai jau kitos braškės jau nederės. Remontantinės braškės vienu metu žydi baltais žiedeliais, mezga ir nokina raudonas uogas, todėl atrodo labai puošniai. Lietuvoje dažniausiai auginamos Muir, Selva, Ostara, Hummi Gento, Rapela veislių uogos, derlingiausios iš jų – Selva ir Hummi Gento.

Kėdainiečių daržuose ne ruduo, o pavasaris. Lapkritis stebina gamtos išdaigomis. Soduose sužaliavo bulvės, pražydo žirniai, vis dar puikiai dera avietės. Kėdainių mieste daržą turinti kėdainietė fotografė Loreta Budrienė pirmosiomis lapkričio dienomis pasivaikščiojusi po lysves nustebo pamačiusi, kad darže išdygo ir puikiausiai žaliuoja bulvės, žydi ir jau vaisius nokina žirniai. Moteris derlių įamžino fotoaparatu. „Vaizdas tikrai ne rudeninis“, – šypsosi fotografė.

Dramblinis česnakas – kol kas mažai žinomas poro ir česnako giminaitis, pasižymintis daug švelnesniu skoniu, tačiau išlaikantis gerąsias česnakų savybes. „Valstiečių laikraštis“ sulaukė skaitytojų klausimų, kaip tokius česnakus auginti ir prižiūrėti. Dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum L.) – česnakinių (Alliaceae) šeimos, Lietuvoje beveik nežinomas Allium genties augalas. Šių česnakų galvutės itin stambios, 400–600 g svorio. Vis dėlto Lietuvoje jie užauga mažesni.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Pats metas pakalbėti apie vieną svarbiausių lapkričio darbų – vaismedžių balinimą. Balinimas apsaugo kamienus nuo pažeidimų šaltuoju metų laiku, kai medžiai neturi lapų ir negali patys apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių, sunaikina infekcijas ir kenkėjus, esančius žievės paviršiuje. Tradiciškai daugelis žmonių medžius balina pavasarį, tačiau balinti reikia tris kartus per metus: rudenį, vasarą ir pavasarį. Rudeninis balinimas yra pats svarbiausias.

Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato. Taipogi jame yra dar net 27 elementai, tarp kurių fosforas, fluoras, varis, silicis, cinkas. Beverdant kiaušinius, vanduo yra prisotinamas kalcio jonais bei kitais mikroelementais.

Žinoma daugybė jurginų gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo jų auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Norint išsaugoti kuo daugiau jurginų gumbų, reikia laikytis svarbiausių taisyklių, tačiau kiekvienas augintojas jas susikuria pats. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia – apvalytus gumbus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugoti.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių pernai parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jautėsi kieme, žydėjo, nors visai buvo neprižiūrimos. Kaip jas šiemet išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų. Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Rudeniniai augalai iki pat pirmųjų šalnų džiugina akis savo grožiu ir išskirtinių skonių vaisių asorti. „Tado ūkis“ medelyno kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė pasakoja apie 5 rudeninius augalus, kurie yra auginami ne tik kaip dekoratyvinė sodo puošmena, tačiau taip pat pasižymi ir naudingomis vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis. Geltonžiedė sedula Geltonžiedė sedula (lot.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasirūpinti tuo, kad kitais metais mūsų derlius būtų dar gausesnis. Taigi kokiomis trąšomis ir priedais tręšti dirvą rudenį? Nukritę lapai Norėdami pagerinti dirvožemį, panaudokite nukritusius medžių lapus, kurie puikiai tinka ir kompostui. Svarbu, kad patys medžiai nesirgtų jokiomis ligomis. Nukritusius lapus permaišykite su dirvožemiu ir palikite per žiemą. Labiausiai nukritę lapai tiks tose vietose, kuriose auginamos bulvės ir įvairios daržovės.

Visą rudenį ir žiemą, kol dar neužsnigo, aukštapelkėse, ežerų liūnuose, drėgnuose durpynuose galima prisirinkti vertingiausių uogų – spanguolių. O tie, kas bijo gyvačių, spanguolių tikrai ras ūkininkų turguose. Dabar pats laikas pasirūpinti jų atsargomis žiemai, nes prieš Kalėdas spanguolių kainos pakils dvigubai. Tai vienintelės uogos, kurių nereikia apdoroti termiškai – jos puikiai išsilaiko 5–8 mėnesius.

Kai žemę vis dažniau apgaubia rūkai ir laisto lietutis, o dienos ima pastebimai trumpėti, savo gražius spalvingus žiedynus išskleidžia chrizantemos. Ir nėra ko stebėtis, kad kai vieni augalai peržydėję ir seniai išmėtę savo vaisius kaip tikri lokiukai ruošiasi ilgam žiemos miegui, chrizantemos tarytum prieštarauja visiems gyvybės dėsniams, nes jos – trumpadieniai augalai (kaip ir soja, tabakas, ratiliai, soros, kukurūzai, kilę iš pietinių geografinių platumų, kur diena trumpa). Kai diena ilga...

Yra žmonių, kurie nuo vaikystės gyvena augalų pasaulyje – puikiai juos pažįsta, lengvai įsimena net lotyniškus pavadinimus, deja, savo sklypo gražiai susitvarkyti negali, nemoka. Kodėl? Jei pakanka botaninių žinių, galbūt trūksta estetinio požiūrio, išmanymo dizaino srityje? Šiais klausimais pasidalinau su trylikos metų darbo patirtį turinčia kraštovaizdžio dizainere Gintare Dubakiene. Erdvė padiktuoja „Manęs tai nestebina, nes tą patį galiu pasakyti ir apie save, – nusijuokė ji.

Bulvinės saulėgrąžos, plačiau žinomos kaip topinambai, – astrinių šeimai priklausantys augalai. Jos išsiskiria ne tik karoteno ir mikroelementų gausa, bet ir auginimo ypatybėmis – bulvines saulėgrąžas galima sodinti ir rudenį, o jų derliumi mėgautis ištisus metus. Tai daugiametis žolinis augalas aukštu stiebu, užaugančiu beveik iki 4 metrų, ir saulėgrąžas primenančiais žiedais. Topinambai žemėje subrandina įvairaus dydžio ir formos stiebagumbius.

Kėdainių rajono Tiskūnų kaime gyvenanti senjorė Laimutė Žukauskienė pelnytai vadinama jurginų karaliene. Moters sode ir darže auga ne daržovės, o gėlės – net 746 jurginų krūmai. Daugelis jų skirtingų veislių, kurias visas garbaus amžiaus moteriškė išvardija be jokių vargų. Ypatingą meilę gėlėms senjorė teigė atradusi prieš keletą metų. Nuo to laiko kasmet jurginų sodas vis plečiasi.   Daugėja kasmet „Jurginus sodinti savo sode pradėjau prieš penkerius metus.

Rudenį susiduriama su problema, kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų. Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia naudingiau namų ūkiui – atliekas kompostuoja. Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Lapai Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė.

Ropės – seniai žinomos, bet nepelnytai pamirštos daržovės. Dėl sveikatai naudingų medžiagų, esančių ropėse, daržininkai jas rekomenduoja įtraukti į kasdieninį racioną. Lietuvoje ropės Upytės teismo dokumentuose yra minimos nuo 1586 m. Šios daržovės buvo gausiai augintos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės. Ropių tėvynėmis laikomos Europa ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai ropes augino maistui, tačiau manė, kad jos tinkamos valgyti tik varguomenės sluoksniui.

Kauno rajone, Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, auga tigras, žirafa ir net dramblys. Paklausite, kaip tai įmanoma? Tokią galimybę jiems suteikia topiarai – figūrinis augalų formavimas. Sutuoktiniai šia veikla susidomėjo prieš daugiau nei dešimtmetį ir šiandien gali pasigirti unikaliu sodu. Laima pasakoja, kad visada mėgo gėles, kaip ir daugelis žmonių vis pasisukiodavo sode, tačiau 2008 metais netikėtai internete pamatė skulptūrų iš augalų nuotraukas ir jomis be galo susižavėjo.

Neretai tenka išgirsti samprotavimų, kad sveikos daržovės ir vaisiai gali būti tik tie, kuriuos užauginame savo darže ar sode, o rinkdamiesi juos parduotuvėje turėtume būti atidesni, nes šiuose vaisiuose ir daržovėse gali būti daugiau pesticidų likučių. Pasak Albino Žilinsko, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, pesticidus gamtoje naudojant pagal reikalavimus, t. y. leistinais kiekiais, didelės žalos daržovei ar vaisiui jie nedaro.

Serbentai nėra reiklūs dirvožemiui, tačiau geriausiai auga ir dera pasodinti įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juos galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį, bet geriausiai – spalio mėnesį. Serbentai puikiai augs, jei juos pasodinsite saulėtoje vietoje, 5–8 cm giliau, nei augo medelyne. Atstumas tarp pasodintų serbentų krūmų – 0,8–1 m. Genėti ir formuoti juos galima vasarą, nuskynus uogas, rudenį ir pavasarį, nutirpus sniegui.

Šiemet ruduo lepina šiluma bei gražiu ir saulėtu oru. Ir nors spalvingasis metų laikas jau ritasi į antrąją pusę, sodininkystės sezonas dar nesibaigė. Dar iki pirmųjų šalnų sodininkai skuba suspėti nuveikti svarbiausius darbus – ne tik sugrėbti lapus ar nurinkti derlių, bet ir pasodinti vaismedžius.

Nors vasara jau praeityje, atsipalaiduoti dar nederėtų. Spalio pradžioje nuimame likusį derlių, o kai kuriuos šakniavaisius iškasame, kad jie dar paaugintų lapijos ant palangės. Nuėmę likusius žalumynus, dalį petražolių palikime žiemoti. Anksti pavasarį bus lapelių. Spalį nurenkame obuolius. Rekomenduojama perkasti žemę aplink medžius ir krūmus, nes tai esą sunaikina dirvoje žiemojančius kenkėjus. Tačiau šiuolaikinis požiūris į dirvą yra kitoks: kuo mažiau perkasame, tuo ji sveikesnė.

Darbų, kuriuos dar reikia nudirbti prieš žiemą, kad sodas ne tik džiugintų akį, bet ir gerai derėtų, iš tiesų gausu. Rudenį visžalius augalus galima sodinti nuo rugpjūčio vidurio iki pat spalio, o vasaržalius – visą spalį, neretai ir pusę lapkričio. Yra kelios bendros sodinimo taisyklės. Lapuočius, iškastus iš dirvos (ne iš vazonų), sodiname, kai jie jau be lapų (rudenį, paprastai spalio mėn.) arba dar be lapų (pavasarį, paprastai balandžio mėn.

Rugsėjį dar žydi ir akį džiugina jurginai, kardeliai, galtonijos, rudeniniai astrai, saulainės, ratiliai, vėlyviai, ankstyvosios chrizantemos, rožės, raganės, stambiažiedės ląstūnės. Po vasaros sausros atsigavo veja, paryškinanti kitų augalų spalvas, formą. Todėl teks pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Nušienaukite veją, nes po lietaus ji gan sparčiai auga.Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienmečių gėlių sėklas.

Šiemet daržininkų nenuvylė žieminiai česnakai: užaugintas geras jų derlius, o dažname ūkyje – jau ir parduotas. Daržininkai teigia, kad česnakų populiarumą lėmė ir žmonių noras stiprinti imuninę sistemą, kad apsigintų nuo plintančių virusų, ir tai, jog česnakai – vis labiau virtuvėse populiarėjanti prieskoninė daržovė. Pernai jos plotai mūsų šalyje užėmė 140,98 ha, šiemet – 187,2 ha.

Pelargonijos – vieni populiariausių ir mėgstamiausių augalų visame pasaulyje, turbūt todėl, kad jos žydi spalvingais žiedais, jas gan lengva prižiūrėti ir jų žydėjimas gali tęstis visus metus. Tai pačiai rūšiai priskiriamos ir begonijos, kurios taip pat džiugina dideliais ryškiaspalviais žiedais. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Viendienės dėl nereiklumo ir ištvermingumo kartais net vadinamos inteligentiškų tinginių gėlėmis. Jos džiugina nuo pat vasaros pradžios kasdien išskleisdamos vis naują įspūdingos spalvos ir formos žiedą. Viendienė (Hemerocallis L.) – viendieninių šeimos žolinis dekoratyvinis augalas. Gentyje yra apie 26 rūšys. Ši aukšta, nelabai dekoratyvi gėlė net neprižiūrima vienoje vietoje gali augti ištisus dešimtmečius.

Norint mėgautis obuoliais žiemą, reikia tinkamai juos nurinkti ir laikyti. Pateikiame svarbiausias taisykles, kurių laikantis galėsite mėgautis obuoliais iki pat balandžio mėnesio. Rudeniniai obuoliai nuskinami, kai obuolio žievelė įgyja veislei būdingą spalvą, o sėklos paruduoja. Kitas požymis – obuolys lengvai atsiskiria nuo kotelio, nebereikia jo plėšti. Palankiausia skinti prieš šalnas, nors iki 5 laipsnių šalnos obuoliams nepakenkia.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Pernai porą vazonėlių parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jaučiasi kieme, žydi, nors visai neprižiūrimos. Kaip jas išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Panevėžietę sodininkę šį rudenį nustebino dangų remiančios saulės gėlės. Pavasarį pasisėjusi paprastų saulėgrąžų pirktų iš prekybos centro nesitikėjo, kad visos iki vienos ims ir praaugs namuką. Virš 4 metrų išstypusias gražuoles, kad nenulaužytų vėjai, moters vyrui teko net pririšti su diržais, skirtais vilkikų kroviniams tvirtinti. Sodo namuko sienas ramsto tvirtakotės saulės gėlės. Saulėgrąžos nors ir vėjo genamos tvirtai laiko nokstančias galvas.

Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis:  paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių, stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms miškų ir sodų uogoms.

Spalvotas, auksiniais lapais apkaišytas ruduo jau ant slenksčio. Gausiu derliumi apdovanojantis rugsėjis pasižymi ir darbų gausa. Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo bei sandėliavimo mėnuo. Rugsėjo pradžioje genimi vienmečiai obelų ūgliai. Prašviesinus vainiką geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjauti ūgliai neduos vilkūglių pavasarį. Iki šalnų nuskinti vaisiai rūšiuojami ir sukraunami į saugyklas.

Prasidėjęs astronominis ruduo džiugina derliumi ir darbų gausa. Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir naudotos dėžės, stelažai. Rugsėjo mėnesį reikia nuskinti ne tik vaisius, bet ir surinkti bei dezinfekuoti visas vaismedžių atramas.

Kėdainių rajone gyvenanti sodininkė savo darže užaugino daugiau nei kilogramą sveriantį pomidorą. Gigantas užaugo be ypatingų pastangų, bet su didele meile daržui, sodui ir visiems augalams. Ypatingai didelis, net 1002 gramus svėręs ‚Krasnyj gigant‘ veislės pomidoras užaugo sodininkės iš Surviliškio miestelio Erlendos Turskienės darže. „Kaip sakoma, kad žmogaus amžiaus tarpsniai yra vaikystė, jaunystė ir sodininkystė.

Rugpjūčio pabaiga skelbia derliaus nuėmimo pradžią. Žinoma, visų daržovių nuėmimo laikas yra individualus, jį neretai pakoreguoja atsitraukti nenorinti vasara. „Valstiečių laikraštis“ pataria, kaip teisingai nurinkti derlių. Pomidorų derlių patariama nuimti rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Pomidorai nemėgsta darganų, ypač bijo šalnų. Jei pastaroji krimstelės, tiek iš jų ir tebus naudos – netiks nei laikyti, nei konservuoti.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Vasaros pabaiga apsipylė įvairiausiais dideliais žiedais – į saulę galvas kelia saulėgrąžos, kanos, kardeliai, burnočiai, serenčiai ir daugelis kitų spalvingų vienmečių augalų, kurie žydės iki pat šalnų. Tačiau artėjantis ruduo praneša, kad dienos pradeda trumpėti, todėl viešpataus jas mėgstantys augalai. Sodininkės Aldonos Grinienės teigimu, rudenį gėlių pasirinkimas nėra toks didelis kaip vasarą, tačiau pakankamas, kad aplinka džiugintų akį iki pat rudens pabaigos.

Pomidorai – mėgstami visų daržininkų. Šiemet jie gausiai užderėjo ir šiltnamiuose, ir lauke. Puikų derlių atseikėjo tiek seniai augintos, tiek naujos veislės. Daugiau nei tris dešimtmečius pomidorus auginanti Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė teigė, jog šie metai buvo palankūs daržovėms. Pomidorai gerai augo ir derėjo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Ji pastebi, kad lauke auginami pomidorai yra skanesni.

Tikrai taip, jūs neapsirikote – nuotraukoje matoma orchidėja yra tikrų tikriausia ir kuo puikiausiai auga ant kaunietės Onutės palangės. Moteris sako, kad prie tokių žiedų gausos ji jau pripratusi, mat prieš kelis metus atrastos naminės trąšos ir saikingas laistymas prastesnių rezultatų jau neatneša seniai. Kol visos draugės, vos pamačiusios tokias moters gėles, aikčioja iš džiaugsmo, pati Onutė su portalo skaitytojais dalijasi savo atrastomis auginimo gudrybėmis.

Avietės – vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Jos, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių net termiškai apdorotos. Ką reikėtų žinoti norint sulaukti gausaus aviečių derliaus? Visų pirma, avietės nedraugauja nė su viena kultūra, nes jų šaknys paviršinės ir augalui gali neužtekti maistinių medžiagų. Geriausia avietes sodinti vienas ir būtinai saulėtoje vietoje, toliau nuo medžių ar krūmų.

Daugelyje namų rastume kolos butelį – šaldytuve ar spintelėje, pirktą kokiam nors vakarėliui arba šiaip, nes patys mėgstate ją gerti. Deja, šis tamsus gėrimas išsigazavęs nėra labai skanus... Kai taip nutinka, daugelis jį tiesiog išpila, bet, pasirodo, to daryti neverta. Išsigazavusią kolą galite panaudoti sode. Kola turbūt yra populiariausias gaivusis gėrimas visame pasaulyje. „Coca Cola“ kompanija pažįstama visiems ir visi yra jos ragavę.

Daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad šią vasarą laukuose, gėlynuose bei daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų.

Ingos Rimšienės iš Naujosios Akmenės šiltnamyje šiais metais auga tikri gigantai – pomidorai sveria ir daugiau nei kilogramą. Moteris pasakoja, kad šiais metais jos šiltnamyje auga daugiau nei 60 veislių pomidorų. Kai kurios iš jų, senos, lietuviškos, o kai kurios – gavusios apdovanojimus įvairiose parodose. „Tai yra mano hobis, auginu veislinius pomidorus jau apie 20 metų. Siunčiuosi sėklas iš viso pasaulio.

Samanos miške – labai gražu, bet savo sode jų turėti nenori niekas. Joms pradėjus veistis įvairiose sodo vietose, jų atsikratyti gali būti nelengva. Laimei, yra keletas būdų tai padaryti, rašoma tips–and–tricks.co. Jei jūsų vejoje ėmė augti samanos, labai greitai tai pastebėsite. Jos neretai trukdo mėgstantiems dailią ir lygią pievelę kieme. Juk ten, kur auga samanos, žolė augti nebegali. Samanos gali išplisti labai greitai ir apimti storą dirvos sluoksnį.

Sodus ir daržus puoselėjantys žmonės nuolatos ieško būdų, kurie padėtų užsiauginti geresnį derlių ar augalams sukrautų gražiausius žiedus. Viena iš tokių gudrybių – kavos tirščiai, kurių poveikis gali maloniai nustebinti. Net nedidelis kavos tirščių kiekis gali padaryti stebuklų augalams ir derliui jūsų sode. Tokie augalai kaip hortenzijos ir rododendrai, mėgsta tirščius, nes jiems patinka rūgštesnis dirvožemis, rašoma tips-and-tricks.co.

Pasirodo, liūtų išmatos yra tikras rudasis auksas, iš kurio pinigus uždirba vienas Vokietijos cirkas. Kaip nesidžiaugsi didingai atrodančiu augintiniu, kai jis ne tik priverčia aikčioti ir šypsotis ne tik į cirką ateinančius vaikus, bet ir kone auksinius kiaušinius deda. Na, ne visai kiaušinius… Vokietijoje, Miunchene, įsikūrusio cirko liūtų dresuotojas išdidžiai demonstruoja stiklainį, kuriame liūto išmatos. Cirkas, pasirodo, jas parduoda.

Agurkas – labai mėgstamas tarp daržovių augintojų. Tačiau net ir geras derlius ne visada teikia džiaugsmą sodininkams: iš pažiūros nuostabiai atrodantys agurkai kartais pasirodo labai kartaus skonio. Agurkų kartumo kaltininkas yra kukurbitacinas – natūraliai agurkuose susidaranti medžiaga, kurios koncentracija vaisiuose (pirmiausia žievelėje) kinta priklausomai nuo augalo augimo sąlygų.

Ekologiška sodininkystė dar niekada nebuvo tokia populiari, o jai naudojami metodai yra itin svarbūs mūsų ir mūsų planetos sveikatai. Atliekas iš virtuvės ir sodo išnaudokite protingai – pasigaminkite komposto. Kompostas maistines medžiagas išleidžia po truputį, todėl gerai kompostuojamas sodas be papildomų trąšų gali išgyventi net ir metus ar dvejus. Kompostas taip pat padeda dirvai išlaikyti drėgmę, o tai – labai svarbu karštu ir sausu vasaros metu auginant daržoves.