sodas

Apgraužti agurkai, pomidorai, vaisiai – tokių nemalonumų patiria Šakių r. gyventojai. Apie tai, kad Zanavykijoje invaziniai šliužai puola žaliuojančius augalus, viešai prabilta neseniai. Esą tai gali būti invaziniai luzitaniniai arionai – šliužai, užaugantys iki 15 cm. Vienas toks šliužas sugeba padėti net iki 400 kiaušinėlių. Daržininkų nuomone, jeigu nebus imtasi tinkamų priemonių, šliužai gali išplisti ir į kitus rajonus.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Vilniuje užsukus prie Taikos gatvėje esančio daugiabučio, nesunkiai pagalvotumėte, kad galbūt atsidūrėte botanikos sode. Šešiasdešimt rūšių augalų, gėlių tortai ir nuostabaus grožio ornamentai iš akmenų – būtent tokį grožį kieme prie daugiabučio jau dešimtmetį kuria čia gyvenanti Kristina Šeniauskienė. Vilnietė Kristina Šeniauskienė (64) jau ilgus metus gyvena bute viename sostinės daugiabutyje.

Paskutinį vasaros mėnesį darbai nesibaigia. Juk prasideda didysis metų derlius. Ką galima nuveikti laukiant artėjančio rudens? Rugpjūčio pradžioje galima genėti vyšnias ir trešnes. Pirmiausia pašalinamos džiūstančios, ligų pažeistos šakos. Jei vainikas labai tankus, išpjaunamos neproduktyviausios, stipriausiai augančios šakos. Išpjaunant vyšnių ir trešnių šakas, būtina palikti 5–20 cm ilgio stuobrelį. Kuo storesnė šaka šalinama, tuo ilgesnis stuobrelis.

Sostinės gyventojų išmonė – beribė. Ant valdiškos žemės daugiabučių kiemuose vilniečiai įsirengia ir margaspalvius gėlynus, ir net sodus. Savivaldybės atstovai sako, kad tai teisėta, kol netrukdo kaimynams, tačiau kartu žada per pusę milijono eurų žaliosioms erdvėms daugiabučių kiemuose įrengti. Sostinės Justiniškių mikrorajone gyvenanti 64-erių senjorė Kristina prieš 11 metų pradėjo puoselėti po jos buto langais buvusį mažytį žemės plotelį.

Itin efektyvių trąšų pomidorams receptu internete pasidalijo vienas šių daržovių augintojas. Vyras teigė, kad kol pats pernai neišbandė šių naminių trąšų, netikėjo, kad jos taip patinka ir tinka pomidorams. Receptas labai nesudėtingas. Jį skelbia shustryak.com. Trijų litrų stiklainį užpilkite 2,6–2,7 litro nusistovėjusiu vandeniu.Tuomet į jį įpilkite šiltame vandenyje ištirpintų 100 gramų mielių ir pusę stiklinės cukraus.

Pelargonijos – vieni populiariausių ir mėgstamiausių augalų visame pasaulyje, turbūt todėl, kad jos žydi spalvingais žiedais, jas gan lengva prižiūrėti ir jų žydėjimas gali tęstis visus metus. Nors šioms gėlėms ypatingos priežiūros nereikia, keletą dalykų vis dėlto reikės atsiminti, jei norite, kad augalai augtų sveiki ir krautų dailius žiedus. Štai keletas patarimų, kaip auginti pelargonijas.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) gavo pranešimą iš Lenkijos augalų sveikatos ir sėklų inspekcijos pagrindinio inspektorato apie tai, jog Warminsko-Mazurskie vaivadijoje, viename iš pomidorų daigus auginusių ūkių, buvo aptiktas ToBRFV. Nustatant galimą viruso kilmę bei išplitimą buvo aptikta, kad viena pomidorų daigų siunta parduota Lietuvos ūkio subjektui.

Amžinas klausimas braškių augintojams: ką daryti su braškių lapais šioms baigus derėti? Braškių augintoja Sandra Stanislavičė pataria laiku nupjauti lapus. Tai pati ekologiškiausia priemonė norint suvaldyti ligas ir kenkėjus. Net pirmamečiame braškyne jau būna grybelinių ligų sporų, kenkėjų kiaušinėlių – jie niekur nedingsta, sėkmingai įsitaiso ant lapų, stiebelių, šaknyne.

Vidurvasarį daržus ir sodus apnikę kenkėjai suėda daug sodininkų sveikatos. Tačiau neskubėkite griebtis chemijos – pesticidai ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl vertėtų išbandyti kitas priemones. Sodininkai teigia, kad nuo miltligės padės valgomoji soda, augalinis aliejus ir skystas muilas – sumaišykite šiuos ingredientus lygiomis dalimis (po 1 valgomąjį šaukštą), o tuomet supilkite į litrą vandens ir gerai išmaišykite.

Eglė yra amžinai žaliuojančių medžių rūšis, galinti augti ir klestėti įvairiausiomis ekstremaliomis oro ir klimato sąlygomis. Eglėms beveik nereikia jokios priežiūros. Tačiau įvairūs parazitai bei  kitos sąlygos gali paveikti jūsų rajone esančias egles. Dvi dažniausiai pasitaikančios eglių medžių ligos yra rūdžių ir kankorėžių ligos. Parazitiniai grybeliai sukelia abi šias ligas, o dėl abiejų spygliai pradeda ruduoti ant medžio.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Jukos – tai spygliuoti priešistoriniai augalai, puikiai tinkantys sausai sodo zonai. Unikali jukos forma bus puikus naujoviško stiliaus sodo akcentas. Šis nuostabus augalas subrendęs sukrauna žiedą – jei pasiseka, tai nutinka kartą per metus, bet paprastai – kartą kas keletą metų. Žydėjimas trunka kelias savaites, o tuomet žiedas nuvysta. Manoma, kad nukirpus jukos žiedynkočius jiems nuvytus augalas sukraus daugiau žiedų.

Augalus puolantys amarai, baltosios muselės ar kiti kenkėjai nedžiugina nei vieno sodininko. jei išbandėte visas priemones, o jų atsikratyti vis vien niekaip nepavyksta, dar nenuleiskite rankų ir pabandykite pasigaminti šią priemonę. Į šilto vandens puodelį įmaišykite kelis arbatinius šaukštelius paprasto skysto indų ploviklio. Venkite tokių, kurie turi riebalų šalinimo priemonių, baliklių ar antibakterinių ingredientų, naudokite patį paprasčiausią, rašoma bobvila.com.

Kaip kovoti su daržo priešais? Į pagalbą reikia pasitelkti kompleksinius sprendimus – kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tręšimas, optimali augalų priežiūra.Jei vienos rūšies augalai toje pačioje vietoje auginami tik po 3–4 metų, mažėja piktžolių, daržoves mažiau puola ligos ir kenkėjai.

Kiekvienas sodininkas ar daržininkas turi savo receptus, kaip geriau prižiūrėti ūkį. Daugumos jų panašūs, tačiau laišką atsiuntęs alytiškis pasidžiaugė surinkęs patarimų iš skirtingų šaltinių ir jais nori pasidalinti su kitais bendraminčiais. Jo atrastos trąšos – visos virtuvės. Druska Dar iki pumpurų išsiskleidimo vaismedžiai apipurškiami stipriu druskos tirpalu. Tai – profilaktinė grybelinių susirgimų priemonė. Pusė stiklinės druskos ištirpinama 1 kibire vandens.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Įpusėjus vasarai, jau galima mėgautis uogų ir daržovių derliumi, džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį itin svarbus darbas – ravėjimas. Tik piktžolėmis neapaugusios lysvės gali garantuoti gausų daržovių derlių. Patyrę daržininkai ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo piktžolių. Pavyzdžiui, žinoma, kad itin sunkiai išnaikinami paprastieji varpučiai nepakenčia šalia augančių jurginų.

Gėlių žiedai visada gražūs, tačiau liepos mėnesį jie tampa ypač margaspalviai. Tuomet žydi aibė daugiamečių gėlių: rožės, astilbės, pentiniai, levandos, šilingės, kraujažolės, eremūrai, melsvės, viendienės, astrancijos ir kitos. Tikras gėlių choras, patraukiantis mūsų akį. Tačiau nepamirškime pasirūpinti gėlėmis – juk jau žengiame link rudens. Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, eritronis. Jo vaikučiai atskiriami ir tuojau pat sodinami 5–10 cm gylyje, 5–7 cm atstumu.

Bijūnai arba liaudiškai gražiai vadinamos pinavijos – sodybų darželiams būdingi dekoratyvūs, daugiamečiai žoliniai augalai, tinkantys gėlynams ir puokštėms bei turintys gydomųjų savybių. Jie puošnūs ne vien puikiais žiedais, bet ir tamsiai žaliais lapais, krūmo forma. Bijūnai žydi visomis spalvomis, išskyrus mėlyną. Šiuolaikinis pasaulyje auginamų bijūnų asortimentas labai platus ir įvairus.

Sakoma, kad mėlynes patartina vartoti gerai prinokusias, šviežias, džiovintas arba sušaldytas, trintas. Termiškai apdorotose uogose žūsta dalis vitaminų ir kitų medžiagų, netenkama gydomųjų savybių. Sveikatos specialistai vieningai teigia, kad mėlynės yra naudingos mūsų imuninei sistemai stiprinti. Mėlynės ypač padeda akims, mažina cukraus kiekį kraujyje bei padeda sergant šlapimo takų ligomis, diabetu ar mažakraujyste.

Hortenzijos neišvengiamai išstums kitus augalus sode. Nesvarbu, ar norite padalyti savo hortenzijas ar sukurti dar vieną, tokį pat įspūdingą krūmą, atsiminkite šiuos veiksmus, kad tai atliktumėte tinkamai. Nors daugelį veislių, pavyzdžiui „Mophead“ ir „Lacecap hydrangeas“ galima sėkmingai padalyti, „Nikko Blue“, viena iš populiariausių hortenzijų, atrodo ypač imli šiai dalijimo ir persodinimo technikai.

Kad pomidorai džiugintų derliumi, juos būtina kelis kartus per sezoną patręšti. Trąšų galima įsigyti parduotuvėse, bet galima ir patiems pasigaminti. Skaitytojas Jonas pasidalijo, kaip pats teigė, itin veiksmingu trąšų receptu. Jonas Kvaputis iš Varėnos sakė, kad visi, kas tik išbandė šias itin lengvai paruošiamas trąšas, buvo maloniai nustebinti. Tiesa, vyras neslėpė, kad šį receptą sugalvojo ne pats, o prieš kelerius metus išgirdo per vieną sodininkų laidą.

Kėdainių rajone, ko gero, nerasite nei vieno miestelio, kaimo ar kaimelio, kuriame žydėtų tokia didelė jūra bijūnų kaip Aristavoje. Čia jų pražydo šimtai – įvairiausių rūšių ir spalvų žiedai džiugina vietinių ir traukia prašalaičių akis. Bijūnai žydi ir žmonių kiemuose, ir pačiame kaimo centre. Aristavos kaimo viešose erdvėse prieš keletą metų bijūnus pradėjo sodinti kaimo bendruomenės aktyvistė, buvusi seniūnaitė Lida Kanapinskienė.

Soduose jau pradeda sirpti uogos, bręsta vaisiai, nerimsta kenkėjai – visa tai susiję su papildomais rūpesčiais ir darbais. Nuėmus braškių derlių reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame daug ligotų, pažeistų lapų, nedelsdami juos nušienaukite, kad dar spėtų ataugti jauni ir sveiki lapai. Mažiau pažeistus uogynus nupurkškite 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu. Jeigu pastebėjote voratinklinių arba žemuoginių erkių, braškynus derėtų nupurkšti ir 0,2 proc.

Vilniaus mikrorajono gyventojai šiemet vėl skundžiasi neįprastų padarų antplūdžiu – čia kasmet užplūsta galybė šimtakojų. jie ne tik kiemuose, bet ir namų viduje.  Mokslininkai tikina, kad nors būriais po kiemą ar namus šeimininkaujančių gyvių vaizdelis ir nemalonus, tačiau jie – nepavojingi. Naikinti juos bandę specialistai pasakoja, koks būdas efektyviausias. Vilnietis tikina, kad nuolat po kojomis traiškomi šimtakojai tikrai neramina.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

„Pomidorus pernai ėmė pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas.

Kodėl kai kurie braškių vaisiai yra saldūs, o dėl ko kai kurios būna rūgščios? Nors kai kurios veislės yra saldesnio skonio nei kitos, dauguma rūgščių braškių priežasčių gali būti priskirtos ne idealioms auginimo sąlygoms. Saldžių braškių auginimas Jei braškės nėra saldžios, pažiūrėkite į dabartines dirvožemio sąlygas. Braškės geriausiai auga nusausintame, derlingame ir silpnai rūgščiame dirvožemyje.

Levandos ne be reikalo yra vienos mėgstamiausių sodininkų auginamų žolelių. Jų raminančios spalvos ir kvapas pasklinda visame sode ir persikelia į namus jas išdžiovinus. Sunku atsispirti levandų žavesiui.  Jei žiemos per šaltos, o dirva per tanki, bet vis tiek norite namuose turėti levandų, galima pabandyti auginti jas vazonuose. Kaip auginti ir rūpintis vazone augančia levanda? Šiuos augalus galima auginti iš sėklų ar iš gyvašakių.

Avietės yra daugiamečiai augalai, kurie vis atsinaujina leisdami naujus ūglius. Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje dirvoje, gausiai dauginasi. Jų priežiūra nėra labai reikli ir sudėtinga, be to – greitai duoda gausų derlių. Avietės naudojamos ne tik maisto gaminimui, bet ir turi daug gydomųjų savybių. Vaistinei žaliavai avietės renkamos liepos–rugpjūčio mėnesį, giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Šviežios uogos turi daug vitaminų, malšina troškulį, gerina virškinimą.

Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė žolininkė Jolanta skaitytojams primena puikią ir nepelnytai nuvertinamą Lietuvoje augančią žolelę – asiūklį. Pasak jos, dabar yra tinkamiausias metas prisirinkti šio naudingo augalo. Paklausite, kuo gi naudingas yra asiūklis? Žolininkė Jolanta sako, kad jis naudingas ne tik mūsų sveikatai, bet ir daržui: „Šalia visų gėrybių sveikatai, jis dar nepaprastai naudingas daržui, sodui, gėlėms.

Prieš išmesdami kavos tirščius į šiukšliadėžę, dukart pagalvokite. Kavos tirščiuose yra daug azoto, todėl juos galima panaudoti kaip natūralias trąšas arba kaip priemonę nuo kenkėjų, kuri ypač tinka tuomet, jei auginate pomidorus. Priklausomai nuo to, kokio rezultato tikitės, kavos tirščius galite barstyti aplink pomidoro augalo stiebą arba naudoti jiems tręšti skirtam kompostui.

Norint sulaukti kuo gausesnio derliaus, darže svarbu ne tik paisyti sėjomainos principų, bet ir tinkamai parinkti kaimynus augalams. Augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė išeina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei. Augalai gali sugyventi tarpusavyje arba konkuruoti, padėti vieni kitiems arba išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos. Augalas – gyvas organizmas, kovojantis dėl savo gyvenamosios aplinkos.

Sekmadienį, apie 05.54 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Šiaurės Sodų 6-oji g. atvira liepsna dega sodo namelis.

Mielės ne tik tobulai stimuliuoja augimą bei veikia audringą žydėjimą, bet ir sustiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos yra itin naudingos po persodinimo bei augalo persirgtų ligų. Gėlių mišiniui reikės: 1 gramo (arba 10 gramų presuotų) sausų mielių; 1 arbatinio šaukštelio cukraus; vandens.  Pirmiausia mieles ir cukrų užpilame nedideliu kiekiu vandens, išmaišome ir paliekame maždaug 15–20 minučių, kol pasirodys burbuliukai. Tuomet perpilame skystį į vieną litrą vandens.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Aptarsime dažnesnes pomidorų augintojų daromas klaidas. Tankus sodinimas Užsiauginus per daug daigų, žmonės gaili juos atiduoti ar išmesti ir šiltnamyje pomidorus susodina per tankiai. Dažniausiai taip daroma iš gobšumo: vietos mažai, o daigų daug!Per tankus augalų susodinimas stabdo jų augimą. Be to, dėl per tankaus susodinimo, kai kurie daigai gauna nepakankamai šviesos, ima kristi šešėlis ir kauptis drėgmė, o tai gali sukelti įvairių pomidorų ligų.

Praėjusių metų rudenį „Šiaurės rytai“ rašė apie Biržų mieste, Agaro gatvės rajone ir A. Dauguviečio parko teritorijoje, pastebėtus naujus nepageidautinus gyventojus – invazinius šliužus luzitaninius arionus. Tai sraigės giminaitis, bet be „namelio“ ant kupros. Vieniems jie kėlė pasišlykštėjimo jausmą, kitiems – rimtą galvos skausmą dėl niokojamo derliaus. Šiemet šliužai ėmė „užkariauti“ kitas teritorijas.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. Reprezentacinę ekspoziciją saloje sudaro laukinės bijūnų rūšys ir jų veislės.

Nemažai sodininkų vis dažniau atsisako chemijos darže, nes nori valgyti sveiką ir ekologiškai švarią produkciją. Tad vietoje mineralinių trąšų dabar galite naudoti natūralias trąšas. Tręšimas mielėmis Jas naudoti galima praktiškai visoms sodo kultūroms, bet geriausiai į mieles reaguoja būtent agurkai. Jas galite naudoti ir šiltnamyje, ir atvirame grunte. Egzistuoja keli mielinių trąšų receptai, visi jie yra vienodai geri, kokį išsirinkti – spręsti tik jums.

Namuose įsiveisusios skruzdės gali būti labai nemalonus dalykas, ypač vasaros metu, kai jų padaugėja. Skruzdės gali užkrėsti maistą, įgelti, o taip pat pažeisti įvairius paviršius kiekvienuose namuose ar sode. Laikykitės šių paprastų patarimų, kaip sunaikinti skruzdėlynus ir jų atsikratyti visam laikui. 1 žingsnis – raskite koloniją Visas skruzdžių gyvenimas sukasi aplink skruzdėlyną. Čia kiaušinius deda skruzdė motinėlė - ją nužudžius visas skruzdėlynas dažniausiai neišgyvena.

Sodininkai ragina nepraleisti šiemet išskirtinės progos ir pasimėgauti įspūdingais sodų vaizdais. Mat gegužę pats obelų žydėjimo metas, o šiemet dėl šalto pavasario visų augalų net ir gėlių žydėjimas nepaprastai ilgas. Ant obels baltus it sniegas žiedus skaičiuojantis sodininkas Gytis Kuliešius džiūgauja, šiemet jo sodo šakos turėtų linkti nuo obuolių. Dabar obelų soduose pats žydėjimo metas ir laikas, kada gali būti lemtingas būsimam derliui.

Ne paslaptis, kad visi sodininkai nori džiaugtis sveikais ir gražiais augalais. Nors svarbiausia yra tinkama sodinimui dirva, reikšmingą vaidmenį atlieka ir tręšimas. Ką daryti, jei nenorite išleisti daug pinigų augalų trąšoms? Tai ne problema. Veiksmingų trąšų galite rasti tiesiog savo virtuvėje. Nikki Tilley sako, kad gailisi, jog šitų dalykų nežinojo anksčiau, tačiau dabar šios ranka pasiekiamos trąšos – nepamainomos. Ji keliais savo atradimais dalijasi ir su kitais.

Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijose ir ekspozicijose – vis daugiau aromatingų ir įvairiaspalvių žiedų. Kol didžiausiame Lietuvoje rožyne pirmuosius pumpurus ima formuoti rožės, romantiškąją istorinę pergolę visu smarkumu puošia balti, rožiniai ir kreminiai vanile kvepiantys kalninių raganių (Clematis montana) žiedai.

Karštėjant vasaroms, vis aktualesnės tampa pomidorų grybinės ir bakterinės ligos. DĖMĖTLIGĖ Tenka matyti įvairių dėmių ant lapų. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę ar nuolat drėkinama. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola.

Kai ateina metas tręšti, pravartu žinoti, kad ne visada naudinga naudoti trąšas iš rinkos. Daugelio rūšių trąšos parduodamos specializuotose parduotuvėse, tačiau didelėje jų dalyje yra chemikalų, taip pat jos yra brangios. Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti trąšų, kurios yra būtinos augalų augimui. Savo virtuvėje turite natūralų ir daug efektyvesnį variantą, kuris gali būti puiki natūrali trąša jūsų augalams.

Šiemet žadate užsiauginti gardžių naminių pomidorų savo darže? Tuomet įsidėmėkite šiuos keturis patarimus, kurie gali tikrai praversti, auginant pomidorus.  1-a paslaptis: daug šviesos Pomidorus privalus sodinti yra ten, kur jie gaus daug saulės šviesos. Taip pat, pomidorai nemėgsta kamšaties. Jiems yra geriausia pietiniuose šlaituose, apsaugotuose nuo šaltų vėjų. 2-a paslaptis: teisingas laistymas Pomidorus privalu teisingai laistyti.