sodas

Nors graikiniai riešutmedžiai daugiau įsivaizduojami kaip egzotinių šalių medžiai, jie jau išsikovojo savo vietą kaip mėgstami sodo augalai ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad riešutmedį galima užsiauginti pasodinus sėklą, tiesa, laukti reikės ne taip jau trumpai. Bet verta – juk apie graikinių riešutmedžių gydomąsias savybes žinota jau antikos laikais.

Savo darže ant palangės galite užsiauginti daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Ir tam nereikia nei didelės patirties, nei išmonės. Ant namų palangės gali augti itin daug įvairiausių augalų – ne tik tradiciniai svogūnai ar pipirnės.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Speiguota žiema vasarį yra nė motais daržininkams. Atkutę sodintojai jau šluoja populiariausių daržovių sėklas internete. O užkietėjusių profesionalų neįveikia net klastingas koronavirusas – sėkloms daiginti išnaudoja ne tik palanges, bet ir rūsius. Šiemet daržininkės iš Miežiškių kaimo, Panevėžio rajone, Reginos Valiukienės šeimai susirgus koronavirusu visą šiltnamį teko įkurdinti po namu.

Nors už lango žiema rodo dantis ir nė nežada trauktis, pats laikas pradėti želdinti namų palanges ir ruoštis šiltnamių sezonui. Bene populiariausios daržovės – pomidorai ir paprikos. Jas augina dauguma sodininkų, nes įdomios šių daržovių rūšys taip ir prašosi būti išmėgintos. Kaip teisingai auginti daigus, kad sulauktume gausaus derliaus? Prieš 14 metų aktyviai daržininkauti pradėjusi kaunietė Tatjana Miliuk prisipažino bandžiusi auginti bene 300 įvairiausių pomidorų veislių.

Mielės ne tik puikiai stimuliuoja augimą ir lemia audringą žydėjimą, bet ir stiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos ypač naudingos po persodinimo ir augalo persirgtų ligų. Ingredientai: 1 g sausų mielių arba 10 g presuotų; 1 arbatinis šaukštelis su kaupu cukraus; vanduo. Paruošimas: Mieles ir cukrų užpilti nedideliu kiekiu vandens, išmaišyti ir palikti 15–20 min, kol pasirodys burbuliukai. Perpilti skystį į 1 litrą vandens.

Artėjant kalendoriniam pavasariui pastebimas žmonių susidomėjimas palangių daržininkyste: įvairiausių prieskoninių žolelių bei svogūnų laiškų auginimu namuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per karantiną ši tendencija tik sustiprėjo: prekyba įvairiausiomis sėklomis bei svogūnų sodinukais jau prasidėjo ir pastaruoju metu jie vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Vasaris – apgaulingas mėnuo: dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau lauke vis dar spaudžia šaltukas, ypač naktimis, o dieną ant saulėtų palangių šilta ir šviesu. Kambariniai augalai nežino, ar jau pabusti iš žiemos miego, ar laukti tikro pavasario. Kaip jais pasirūpinti žiemos pabaigoje? Kambarinius augalus, mėgstančius šviesą, dažniausiai laikome ant palangių.

„Kas atsitiko anturiui – pradėjo gelsti lapai, kai kurie net iškrito, parudavo lapų stiebai. Gal perlaisčiau? Ką daryti?“ – klausia Inga L. iš Panevėžio. Anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Pernelyg tamsiame kambaryje anturiai nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, todėl pagelsta lapai. Anturiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl turi būti reguliariai laistomi, kad žemė visą laiką būtų drėgna. Vandens perteklių reikėtų nupilti.

„Mūsų kiemui ir sodui trūksta privatumo, tačiau nenorime tvorų, tik greitai augančių augalų. Kokius medžius ir krūmus ar jų veisles rekomenduotumėte?“ – teiraujasi Sigita iš Molėtų r. Jei norite visžalių augalų, rinkitės paprastąsias egles (jos nebrangios) ir vakarines tujas „Columna“, „Brabant“. Iš lapuočių medžių greičiausiai auga liepos, klevai, beržai, kaštonai ir tuopos, bet tai dideli medžiai.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Tęsiame genėjimą Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Pastaruoju metu augalai konteineriuose pasidengė didžiuliu sniego sluoksniu, puikiai apsaugančiu nuo šalčio. Tačiau atlydžio metu esant sniego pertekliui gali užmirkti substratas, kuris atšalus virsta ledo luitu. Ką daryti? Gelbsti agroplėvelė Jei oro prognozės pranašauja didelį šaltį, konteineriuose esančius augalus galima apvynioti agroplėvele, prieš tai nupurčius sniego kepurę. Temperatūrai pakilus agroplėvelę reikėtų nuimti, nes gali pradėti brinkti pumpurai.

Kiekvienas individualaus namo ar sodybos savininkas didžiuojasi sutvarkyta aplinka. Nuolat prižiūrima ir gražiai nupjauta veja yra vienas iš pagrindinių veiksnių lemiančių estetinio pasitenkinimo jausmą net ir tiems, kurie į tai nekreipia didelio dėmesio. Yra manančių, kad nuolatinį vejos tvarkymą geriausia patikėti robotams vejapjovėms. Jei svarstote vieną tokį prietaisą įsigyti, pateikiame keletą klausimų, kuriuos vertėtų apsvarstyti.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus, ypač jei norime jų sulaukti kuo anksčiau. Vieni sodininkai pomidorus sėja jau vasario pradžioje, kiti – tik kovo viduryje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Pomidorų sėją galite pradėti vasario mėnesį, jei augančius daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose (ant palangių) pomidorus turėtų sėti kovo viduryje ar balandžio pradžioje.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.

Vis labiau kaustantis šaltis priverčia sukti galvas auginantiems augalus. Jiems kyla daug klausimų: sniegą nupurtyti ar ne? Augalą aprišti, pridengti, ar vis dėlto nereikia? Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo mokslo darbuotoja Asta Malakauskienė pasidalino patarimais, kaip pasirūpinti savo augalais. Mokslininkė pasakoja, kad mūsų kraštams įprastiems augalams specialios priežiūros žiemą nereikia, tačiau auginantiems egzotinius, naujų veislių ar skiepytus augalus vertėtų suklusti.

Pomidorai – mėgstami visų daržininkų. Pernai metais jie gausiai užderėjo ir šiltnamiuose, ir lauke. Puikų derlių atseikėjo tiek seniai augintos, tiek naujos veislės. Daugiau nei tris dešimtmečius pomidorus auginanti Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė teigė, jog praeiti metai buvo palankūs daržovėms. Pomidorai gerai augo ir derėjo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Ji pastebi, kad lauke auginami pomidorai yra skanesni.

Susidomėjimas lietuviškomis trešnėmis tikrai nėra mažas. Šių uogų mėgėjai labiau vertina vietinę produkciją, nes jų skonis skiriasi nuo įvežtinių. Dėl augančios paklausos vis dažniau kalbama ir apie verslinį trešnių sodą.  Lietuvoje jau yra ūkininkų, pasisodinusių nedidelį trešnių sodą šalia kitų uogų ir stebinčių, kas bus toliau, o jei rezultatai tenkins, ketina plėstis ir sodinti didelį verslinį sodą.  Tačiau tokiam sodui reikia ir tinkamos priežiūros.

Paskutinis metų mėnuo paprastai kviečia mėgautis būsimomis šventėmis, vis dėlto pamiršti sodo darbų dar nevertėtų. Pirmasis žiemos mėnuo truputį palepino sniegu, kuris paprastai palengvina sodininkų dalią, tačiau, deja, jo vėl nebeliko.Todėl už lango siaučiantys vėjai ir šaltis gali pakenkti mažiau atspariems augalams. Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar.

Ar jūsų puansetija greitai pradžiugins dailiais žiedais, priklauso nuo keleto dalykų. Augalo brandos, kada jį įsigijote ir kaip jį prižiūrite. Jei tinkamai jomis rūpinsitės, puansetijos džiugins keletą savaičių, o kai kurios jų rūšys – net kelis mėnesius. Išsirinkę savo puansetiją, būtinai prieš nešdamiesi namo gerai ją suvyniokite, nes kontaktas su žema temperatūra net ir kelioms minutėms gali pažeisti pažiedes ir lapus.

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Žiemą kambariniai augalai serga ta pačia liga – sausėja lapų galiukai. Ši problema yra gana dažna. Tai atsitinka dėl to, kad viršutinėje augalų dalyje, esančioje virš dirvožemio, trūksta vandens, net ir gausiai laistant. Taip atsitinka šildymo sezono metu, kai sumažėja drėgmė. Jei norite padėti augalams, turite imtis keleto dalykų: nuimti vazonus su gėlėmis nuo bet kokio šilumos šaltinio, įskaitant ir šildytuvus.

Puansetija yra vienas ryškiausių Kalėdų simbolių. Sodrus ir dailus puansetijos (Euphorbia pulcherrima) augalas pasižymi ryškiais žiedlapiais su smulkiais žaliais ir geltonais žiedeliais viduryje. Puansetijų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki oranžinės, tačiau pati populiariausia yra raudonųjų puansetijų rūšis. Puansetijos augalas yra kilęs iš Centrinės Amerikos – actekai jį naudodavo puošybos ir gydymo tikslais, rašoma ftd.com.

Rudenį labai svarbu paruošti žemę pavasariniam sodinimui. Laiku patręšta žemė pavasarį atsidėkoja gausiu derliumi. Per augimo sezoną nualintas dirvožemis turi būti atgaivintas ir atnaujintas. Kiekvienam augalui reikia skirtingų trąšų, todėl suplanavus, kur kokias daržoves sodinsite, žemę galima paruošti pagal augalo poreikius. Jeigu dirvožemis per rūgštus, rudenį reikėtų nukalkinti klintmilčiais, gesintomis kalkėmis, kreida, pelenais, maltais kiaušinių lukštais ir pan.

Už lango pliaupiant lietui norisi šviesos, akį džiuginančių spalvų, malonių emocijų. Paprastai daugeliui šiuo metų laiku sukasi mintys,kaip išgyventi šį tamsų periodą iki didžiausių metų švenčių. Tačiau ar šiemet jos atneš taip lauktą pagyvėjimą – neaišku. Kad saulėgrįžos ir pavasario spalvų laukti būtų ne taip ilgu, niūrų lapkritį atsigręžkime į pavasario pranašus ir pirmaisiais žiedais džiaugsimės kaip niekada anksti.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai. Priskaičiuojama, kad šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos, auga apie 100 skirtingų šių krūmų rūšių.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Puošniausiosios karpažolės, kurias įprasta vadinti Kalėdų žvaigždėmis, – ilgaamžis augalas, kuris puoš namus ne vienerius metus, tačiau daugelis, vos atšventę Naujuosius metus, šias gėles išmeta, nes iš svetur atvežti kambariniai augalai labai greitai sunyksta, praranda turėtą grožį. Puansetijų neteks išmesti pasibaigus šventėms, jei jomis bus tinkamai pasirūpinta.

Trumpas dienas keičia tamsiausios metuose naktys. Dienomis vyrauja teigiama temperatūra arba nedidelės šalnos. Rūką ir dulkiantį lietų lapkričio mėnesio pirmoje pusėje pakeičia šlapdriba ir lietus, o kartais net sniegas. Sodininkai ir daržininkai mėnesio pirmomis dienomis dirba baigiamuosius pasiruošimo žiemai darbus, o kitomis dienomis tikrina, ar viskas patikimai padaryta.

Jei vietos darže turite mažai, o norite mėgautis braškėmis, rinkitės remontantines. Jomis gardžiuotis galėsite nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai jau kitos braškės jau nederės. Remontantinės braškės vienu metu žydi baltais žiedeliais, mezga ir nokina raudonas uogas, todėl atrodo labai puošniai. Lietuvoje dažniausiai auginamos Muir, Selva, Ostara, Hummi Gento, Rapela veislių uogos, derlingiausios iš jų – Selva ir Hummi Gento.

Kėdainiečių daržuose ne ruduo, o pavasaris. Lapkritis stebina gamtos išdaigomis. Soduose sužaliavo bulvės, pražydo žirniai, vis dar puikiai dera avietės. Kėdainių mieste daržą turinti kėdainietė fotografė Loreta Budrienė pirmosiomis lapkričio dienomis pasivaikščiojusi po lysves nustebo pamačiusi, kad darže išdygo ir puikiausiai žaliuoja bulvės, žydi ir jau vaisius nokina žirniai. Moteris derlių įamžino fotoaparatu. „Vaizdas tikrai ne rudeninis“, – šypsosi fotografė.

Dramblinis česnakas – kol kas mažai žinomas poro ir česnako giminaitis, pasižymintis daug švelnesniu skoniu, tačiau išlaikantis gerąsias česnakų savybes. „Valstiečių laikraštis“ sulaukė skaitytojų klausimų, kaip tokius česnakus auginti ir prižiūrėti. Dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum L.) – česnakinių (Alliaceae) šeimos, Lietuvoje beveik nežinomas Allium genties augalas. Šių česnakų galvutės itin stambios, 400–600 g svorio. Vis dėlto Lietuvoje jie užauga mažesni.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Pats metas pakalbėti apie vieną svarbiausių lapkričio darbų – vaismedžių balinimą. Balinimas apsaugo kamienus nuo pažeidimų šaltuoju metų laiku, kai medžiai neturi lapų ir negali patys apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių, sunaikina infekcijas ir kenkėjus, esančius žievės paviršiuje. Tradiciškai daugelis žmonių medžius balina pavasarį, tačiau balinti reikia tris kartus per metus: rudenį, vasarą ir pavasarį. Rudeninis balinimas yra pats svarbiausias.

Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato. Taipogi jame yra dar net 27 elementai, tarp kurių fosforas, fluoras, varis, silicis, cinkas. Beverdant kiaušinius, vanduo yra prisotinamas kalcio jonais bei kitais mikroelementais.

Žinoma daugybė jurginų gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo jų auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Norint išsaugoti kuo daugiau jurginų gumbų, reikia laikytis svarbiausių taisyklių, tačiau kiekvienas augintojas jas susikuria pats. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia – apvalytus gumbus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugoti.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių pernai parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jautėsi kieme, žydėjo, nors visai buvo neprižiūrimos. Kaip jas šiemet išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų. Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Rudeniniai augalai iki pat pirmųjų šalnų džiugina akis savo grožiu ir išskirtinių skonių vaisių asorti. „Tado ūkis“ medelyno kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė pasakoja apie 5 rudeninius augalus, kurie yra auginami ne tik kaip dekoratyvinė sodo puošmena, tačiau taip pat pasižymi ir naudingomis vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis. Geltonžiedė sedula Geltonžiedė sedula (lot.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasirūpinti tuo, kad kitais metais mūsų derlius būtų dar gausesnis. Taigi kokiomis trąšomis ir priedais tręšti dirvą rudenį? Nukritę lapai Norėdami pagerinti dirvožemį, panaudokite nukritusius medžių lapus, kurie puikiai tinka ir kompostui. Svarbu, kad patys medžiai nesirgtų jokiomis ligomis. Nukritusius lapus permaišykite su dirvožemiu ir palikite per žiemą. Labiausiai nukritę lapai tiks tose vietose, kuriose auginamos bulvės ir įvairios daržovės.

Visą rudenį ir žiemą, kol dar neužsnigo, aukštapelkėse, ežerų liūnuose, drėgnuose durpynuose galima prisirinkti vertingiausių uogų – spanguolių. O tie, kas bijo gyvačių, spanguolių tikrai ras ūkininkų turguose. Dabar pats laikas pasirūpinti jų atsargomis žiemai, nes prieš Kalėdas spanguolių kainos pakils dvigubai. Tai vienintelės uogos, kurių nereikia apdoroti termiškai – jos puikiai išsilaiko 5–8 mėnesius.

Kai žemę vis dažniau apgaubia rūkai ir laisto lietutis, o dienos ima pastebimai trumpėti, savo gražius spalvingus žiedynus išskleidžia chrizantemos. Ir nėra ko stebėtis, kad kai vieni augalai peržydėję ir seniai išmėtę savo vaisius kaip tikri lokiukai ruošiasi ilgam žiemos miegui, chrizantemos tarytum prieštarauja visiems gyvybės dėsniams, nes jos – trumpadieniai augalai (kaip ir soja, tabakas, ratiliai, soros, kukurūzai, kilę iš pietinių geografinių platumų, kur diena trumpa). Kai diena ilga...

Yra žmonių, kurie nuo vaikystės gyvena augalų pasaulyje – puikiai juos pažįsta, lengvai įsimena net lotyniškus pavadinimus, deja, savo sklypo gražiai susitvarkyti negali, nemoka. Kodėl? Jei pakanka botaninių žinių, galbūt trūksta estetinio požiūrio, išmanymo dizaino srityje? Šiais klausimais pasidalinau su trylikos metų darbo patirtį turinčia kraštovaizdžio dizainere Gintare Dubakiene. Erdvė padiktuoja „Manęs tai nestebina, nes tą patį galiu pasakyti ir apie save, – nusijuokė ji.

Bulvinės saulėgrąžos, plačiau žinomos kaip topinambai, – astrinių šeimai priklausantys augalai. Jos išsiskiria ne tik karoteno ir mikroelementų gausa, bet ir auginimo ypatybėmis – bulvines saulėgrąžas galima sodinti ir rudenį, o jų derliumi mėgautis ištisus metus. Tai daugiametis žolinis augalas aukštu stiebu, užaugančiu beveik iki 4 metrų, ir saulėgrąžas primenančiais žiedais. Topinambai žemėje subrandina įvairaus dydžio ir formos stiebagumbius.

Kėdainių rajono Tiskūnų kaime gyvenanti senjorė Laimutė Žukauskienė pelnytai vadinama jurginų karaliene. Moters sode ir darže auga ne daržovės, o gėlės – net 746 jurginų krūmai. Daugelis jų skirtingų veislių, kurias visas garbaus amžiaus moteriškė išvardija be jokių vargų. Ypatingą meilę gėlėms senjorė teigė atradusi prieš keletą metų. Nuo to laiko kasmet jurginų sodas vis plečiasi.   Daugėja kasmet „Jurginus sodinti savo sode pradėjau prieš penkerius metus.

Rudenį susiduriama su problema, kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų. Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia naudingiau namų ūkiui – atliekas kompostuoja. Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Lapai Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė.

Ropės – seniai žinomos, bet nepelnytai pamirštos daržovės. Dėl sveikatai naudingų medžiagų, esančių ropėse, daržininkai jas rekomenduoja įtraukti į kasdieninį racioną. Lietuvoje ropės Upytės teismo dokumentuose yra minimos nuo 1586 m. Šios daržovės buvo gausiai augintos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės. Ropių tėvynėmis laikomos Europa ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai ropes augino maistui, tačiau manė, kad jos tinkamos valgyti tik varguomenės sluoksniui.

Kauno rajone, Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, auga tigras, žirafa ir net dramblys. Paklausite, kaip tai įmanoma? Tokią galimybę jiems suteikia topiarai – figūrinis augalų formavimas. Sutuoktiniai šia veikla susidomėjo prieš daugiau nei dešimtmetį ir šiandien gali pasigirti unikaliu sodu. Laima pasakoja, kad visada mėgo gėles, kaip ir daugelis žmonių vis pasisukiodavo sode, tačiau 2008 metais netikėtai internete pamatė skulptūrų iš augalų nuotraukas ir jomis be galo susižavėjo.