sodas

Nežinia, kodėl, bet net ir apie augalus pasiskaitę, juos pasodinę, pamaitinę ir kruopščiai laistydami vis tiek juos randate visus nuvytusius? Nieko tokio – sodininkystė sekasi ne visiems. Bet yra viena gudrybė, vis labiau plintanti socialiniuose tinkluose, kuri gali padidinti jūsų šansus nenumarinti dar vieno augalo – tai ledo kubeliai.

Norintieji papuošti kiemą, terasą ar balkoną skuba rinktis augalus. Pasak gėlininkės Rūtos Petrulytės, kaip ir anksčiau, populiariausios yra pelargonijos, petunijos, surfinijos, begonijos, sprigės, vasariniai jurginai, našlaitės. Ne pirmi metai itin paklausios svyrančiosios našlaitės. „Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, – sakė pašnekovė. Dažnas renkasi našlaitines pelargonijas, kurių lapai ypač kvapnūs, o smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai primena našlaites.

Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai sėja juos jau vasario pradžioje, o nerūpestingi – tik kovo viduryje. Tačiau tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu laiku. Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kuo ji ilgesnė, tuo labiau pomidorai skuba nokinti vaisius.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Rudeniškai pavasariški orai kol kas neleidžia įsibėgėti sėjai daržuose, tačiau jau po geros savaitės tikimasi darbus pradėti pilnu tempu. Būsimą derlių užauginti padės ne tik kokybiškos sėklos, bet ir geras dirvos paruošimas, priešsėlis ar daržovėms parinktas „kaimynas“. Ruošiant dirvą daržo augalų sėjai, pagrindiniai darbai yra kultivavimas ir frezavimas.

Pavasaris – metas į žemę sukišti rankas, sėti ir sodinti, o ir savame darže ar šiltnamyje užaugintos daržovės kvapnesnės, skanesnės. Tačiau kartais sode apsilanko nelaukti svečiai – kurkliai, kurie gali apkartinti darbus darže ir nugraužti savomis rankomis puoselėtų daržovių šaknis.  Kas tai per vabzdžiai, kur jie veisiasi ir kaip nuo jų apsiginti portalui tv3.lt pasakojo entomologas Vytautas Tamutis.

Kardeliai – tikra sodo ar kiemo pažiba, užburianti savo dekoratyvumu ir spalvomis. Dažnai norima žiedų sulaukti rugsėjo 1-ąją, kad vaikai, grįždami į mokyklas, galėtų jas dovanoti savo mokytojoms.  Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė portalui tv3.lt pasakojo apie šių gėlių sodinimo subtilybes ir patarė, kaip prižiūrėti, kad žiedai džiugintų ilgiau.

Nors pavasariu už lango nekvepia, o atvėsęs oras vėl verčia trauktis pirštines ir kepures, Kėdainiuose pakvipo tikra vasara. Šiltnamiuose jau noksta pirmosios lietuviškos braškės. Raudonos uogos įspūdingo dydžio, kaip ir jų kaina šiemet nėra maža. Saldžios, didelės ir raudonos braškės jau skinamos Kėdainių krašte. Tiesa, šiltnamyje užaugintos lietuviškos uogos dar tik pačios pirmosios, tad jų negausų derlių kol kas skanaus Sigitos ir Nerijaus Žilinskų šeima.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Dainininkas Egidijus Sipavičius įsileido į savo išpuoselėtą sodą. Atlikėjas TV3 laidai „Svajonių sodai“ pasakojo, kaip jam sekėsi jį sukurti ir kaip pavyko susidraugauti su dažnai namus teršiančiomis kregždėmis. Prieš trejus metus Egidijaus Sipavičiaus kieme buvo įgyvendintas želdinimo projektas. Pasak atlikėjo, želdynas jau atsiskleidžia visu savo grožiu.  „Pasiteisino viskas 100 proc.

Kompostavimas – ne tik patogus ir tvarus būdas atsikratyti sodo tvarkymo bei maisto atliekų, bet ir galimybė pačiam pasigaminti natūralių trąšų. Vis dėlto, prieš metant atliekas į komposto dėžę, verta įsitikinti, kad ji tinkamai sukonstruota ir prižiūrėta. Sodininkai ir daržininkai mato keleriopą kompostavimo naudą. Pastebima, kad kompostas veikia dirvos struktūrą: molingose dirvose jis pagerina oro laidumą, o smėlingose padeda normalizuoti drėgmės balansą.

Kol oras daržininkyste užsiimti nėra itin malonus, sėjos sezonas įsibėgėja, o įvairiausių prieskoninių augalų ir žolelių galima pasėti ne tik darže, bet ir ant palangės. Šviežios žolelės ne tik džiugins pavasariška žaluma, bet taip pat suteiks patiekalams reikiamų skonio akcentų bei papildys racioną vitaminais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad balandis – pats sėklų prekybos pikas. „Balandis matome ypatingą sėklų pardavimų augimą.

Samanos puošia, bet tik tada, kai auga ten, kur norite jūs, tačiau jei to netrokštate, jos tampa piktžolėmis ir galvos skausmu. Nors samanos jūsų žolytei nekenkia, tačiau veja dėl jų atrodo nelygi ir dėmėta. Tradiciškai samanoms naikinti  naudojamas geležies sulfatas. Dar galite vejos dirvos rūgštingumą sumažinti kalkių pagalba. Arba, kaip įprasta, galite pasidarbuoti grėbliu ir taip bandyti pašalinti nepageidaujamas samanas.

Jau planuojame, ką sodinsime darže ir gėlyne. Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų, kai nenorime naudoti cheminių preparatų? Daugybė augalų savo sudėtyje turi eterinių aliejų ir toksinų, atbaidančių ar žudančių kenkėjus bei ligų sukėlėjus. Vandeninės ar fermentuotos šių augalų ištraukos bei nuovirai tikrai pagausins mūsų derlių. Jie tinka ir kambariniams augalams apsaugoti. Dilgėlė Šis augalas ne tik naikina amarus, apsaugo nuo grybinių ligų, bet ir skatina daigų augimą.

Vienas dažniausiai šiltuoju metų laiku naudojamų sodo technikos įrankių – vejapjovė. Jų yra visokiausių – nuo paprastų mechaninių iki išmaniosiomis programėlėmis valdomų robotų, tad išsirinkti nėra lengva. Ekspertai pataria renkantis vejapjovę pirmiausia atsakyti į klausimus, kur ir kaip ją naudosite bei kokio rezultato tikitės.

Ne vienų tautiečių kiemuose ar soduose galima sutikti tujų. Tai vienas populiariausių augalų, kuris kiemui suteikia žalumos ir gyvybės, tačiau taip pat ir atskiria nuo kaimynų ar gatvės triukšmo. Tad kaip reikia šį augalą prižiūrėti? Apie tai plačiau domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“. Tujas labai svarbu tręšti Želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė pasakojo, kad pavasarį tujas reikia tręšti.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Žalias vejos kilimas kieme – daugelio mūsų svajonė. Kad ją įgyvendintume, reikia ne tik žinių, bet ir nemažai nuoseklių pastangų. Balandžio mėnuo – idealus laikas ne tik pradėti pirmuosius vejos atnaujinimo darbus, bet ir susidėlioti vejos priežiūros planą. Ilgai besitęsianti žiema paliko daugiau darbų pavasarį atgaivinant veją. Kai kur matyti išretėję plotai, vietomis žolė kalasi, bet nenoriai, arba visai nerodo gyvybės ženklų. Šiųmetės vejos byloja ir apie buvusį žiemos speigą.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Šie metai kai kuriuose regionuose buvo itin sausi. Dabar, kai augalai turėtų augti sparčiausiai, jiems vis dar per sausa. Sodininkams tai – didelis nusivylimas. Tačiau yra būdų, kurie padeda kovoti su sausra. Rinkitės sausros nebijančius augalus Jei perkate augalus, rinkitės tokius, kurie atsparūs sausroms. Petunijos, portulakos, tagetės, pelargonijos, medetkos ir sukulentai puikiai auga sausesnėje dirvoje.

Šių sodo puošmenų sodinukus, augintus vazonuose, galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o žiedų galima sulaukti balandžio-birželio mėnesiais. Šiuos augalus išauginti nėra taip paprasta. Jiems reikia rūgščios žemės, pavėsio ir kitų sąlygų, tačiau žinant pagrindines rekomendacijas, kuriomis dalinasi „Žalia stotelė“ specialistai, net neabejojame, jog spalvingi rododendrų žiedai pradžiugins kiekvieną sodininką. Štai ką reikia žinoti apie rododendrų sodinimą ir priežiūrą.

Cinamonas yra puikus prieskonis, naudojamas maistui gardinti. Bet ar žinojote, kad šį prieskonį galite naudoti ir savo sode? Cinamonas buvo populiarus ilgą laiką. Šiais laikais jį naudojame tik virtuvėje. Nesvarbu, ar dedate jo į kokteilį, ar kepate cinamono ir obuolių pyragą, neįsivaizduojame virtuvės prieskonių lentynos be cinamono.

Balandis – darbingiausias sodininkų metas. Pats laikas pagalvoti ne vien apie derlių, bet ir apie aplinkos grožį. Todėl gėlynuose atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles. Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.

Pavasariniai sodo darbai jau įsibėgėjo. Sodinti gėles pats tinkamiausias metas yra dabar, kokias gėles sodinti ir kaip jas suderinti tarpusavyje pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr. Arūnas Balsevičius. Dažniausiai kiemuose sodinamos gėlės skirstomos į mėgstančias šviesą ir mėgstančia pavėsį. VDU Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Praėjus pirmajam pavasario mėnesiui, dėmesys nuo kiemo darbų perėjo prie šiltnamių. Kaip teisingai šiltnamį paruošti sėjai, ką ir po ko geriausia sėti ir ar tikrai verta kliautis mėnulio fazėmis sėjos metu? Nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje pirmieji darbai prasideda įpusėjus kovo mėnesiui.

Atėjus pavasariui prasidėjo ir sodo darbai: nuo rudens užsilikusių lapų grėbimas, medelių genėjimas, tvarkymasis.  Ne paslaptis, kad daugelis šakomis, lapais ar kitomis šiukšlėmis vis dar atsikrato jas sudegindami. Ką ir kur galima deginti naujienų portalui tv3.lt papasakojo Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Vita Stančikienė.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Nors Lietuvoje pavasaris permainingas, gamtos ciklas juda savo keliu ir greitu metu sulauksime sakurų – japoniškų vyšnių žydėjimo. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama. Su laiku sakurų parkai išpopuliarėjo Europos ir JAV miestuose.

Saulutei kylant ir laipsniams kopiant vis aukščiau, dienoms ilgėjant, karantino išvarginti žmonės net nesulaukę, kol nutirps sniegas, raitojasi rankoves ir skuba greičiau į šiltnamius ar bent jau kuria daržą ant palangės. Socialiniuose tinkluose esančios daržininkų mėgėjų grupės tiesiog ūžia nuo patarimų, patirčių apsikeitimų ir džiaugsmų ar nusivylimų, kaip pavyko užauginti vieną ar kitą daigą, ką jau pasėjo, o gal dar tik ketina sėti savo lauko šiltnamiuose.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Kai kitą kartą prireiks kovoti su jūsų orchidėją užpuolusia įkyria grybeline ar bakterine infekcija, gali būti, kad vaistą rasite ne sodininkystės parduotuvėlėje – jį greičiausiai jau turite namuose. Tikėkite tuo ar ne, orchidėjos sveikatai palaikyti gali tikti jūsų vaistinėlės ar prieskonių lentynėlės turinys. Daugelis žolelinių preparatų turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti apsaugoti orchidėją nuo daugelio ligų.

Pavasariui įsibėgėjus didėja ir susidomėjimas namų daržininkyste, o ypač populiarios tampa ant palangių žaliuojančios prieskoninės žolelės. Žmonės jas augina ne tik kaip puošmeną, bet ir dėl turimų vitaminų, kurių po šaltojo sezono daugeliui ima trūkti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad palangių darželiai vis labiau populiarėja, o prekyba įvairiausiomis sėklomis jau įsisiūbavo ir pastaruoju metu jos vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Duris pravėrus parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, turgavietėms, tautiečiai pradėjo plūsti į daržo prekių skyrius, mat kai kas, pagal gamtos ciklą, jau ir pavėluota. Žmonės perka pomidorų, agurkų sėklas, gėlių sodinukus. O kol ateis tinkamas metas sodinti daržuose, jais tautiečiai pavertė savo namų palanges. Ir džiaugiasi, kad nors tokią pramogą gali sau leisti karantino metu.

Kai šviečia saulė, gali būti malonu šiek tiek padirbėti sode. Nors, galvodami apie darbą sode, daugiausia galvojame, kokias sėklas sėti ar kokias gėles reiks pasodinti. Deja, piktžolių šalinimas taip pat yra gražaus sodo dalis. Galėtum tiesiog atsiklaupti ant kelių ir rauti viską iš eilės, tačiau tai greitai ima varginti. Laimei, yra daug lengvesnis būdas atsikratyti piktžolių. Galite nusipirkti įvairių chemikalų piktžolių naikinimui, tačiau tai nėra visiškai sveika ar naudinga aplinkai.

Nors populiarumo stokoja dėl aitroko skonio, gražgarstė daugelio vertinama dėl maistinių, gydomųjų savybių. Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti. Tai galima padaryti aštriadančiu grėbliu, suakėti arba panaudoti mechaninį ar elektrinį aeratorių.

Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

Šviežio derliaus bei tvarkingos namų aplinkos poreikis skatina gyventojus jau nuo ankstyvo pavasario planuoti darbus sode, darže bei gėlyne. Anot specialistų, norint džiaugtis gausiu derliumi ir sutvarkytu kiemu, tereikia susipažinti su sodo darbų kalendoriumi. Ekspertai dalijasi patarimais, kokių darbų vertėtų imtis jau dabar, o kuriuos galima atlikti pavasario pabaigoje.

Susikurti nedidelį ir jaukų sodą norisi ir gyvenantiems mieste. Turint tik kelių arų plotą svarbu tinkamai sukomponuoti augalus, vaismedžius, krūmus, tačiau reikia palikti ir erdvės, kad namo kiemas būtų patogus naudoti. Kaip to pasiekti ir kokius augalus rinktis domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“.  Mieste kuriant sodą gali kilti problemų susijusių su dirvožemiu, oro sąlygomis, kurios gali pritraukti ligas ir kenkėjus.

Žiemos pabaiga – pats laikas ne tik pradėti ruoštis sodo ar daržo darbams, bet ir suplanuoti seno kiemo erdves. Paprastai perplanavimo procesas gali būti nelengvas, juk sklypas nėra tuščias popieriaus lapas, kuriame gali pažymėti norimas erdves, tačiau yra keletas aspektų, padėsiančių susikurti akiai mielą aplinką. Pradėti reikėtų nuo minties, kad idealios aplinkos nesukursi, o grožis yra skonio reikalas ir būtų geriausia apsieiti be kaimynų ar draugų nuomonės.

Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje šiuo metu – pats darbymetis. Šeimos ūkyje darbams vadovaujantis A. Žemaičio sūnus Eimantas sako, kad tulpių paklausa pavasarį labiausiai šokteli dėl tradicijos dovanoti gėles moterims kovo 8-ąją. Apie 250 tūkst. įvairių spalvų tulpių, užaugintų Žemaičių šeimos šiltnamiuose, jau atsidūrė „Maximos“ parduotuvėse.

Vidutinio atsparumo vienmetės gėlės turi ilgesnį vegetacijos periodą, todėl jos sėjamos anksčiau – kovo–balandžio mėn., šiltnamiuose arba inspektuose. Šios vienmetės gėlės gerai pakelia nedideles pavasario šalnas. Į atvirą gruntą jos sodinamos gegužės antroje pusėje. Šiai grupei priskiriamos gėlės: darželinis arktotis (Arctotishybridahort.), pilkoji bajorė (Centaureacinerea L.), kininis gvazdikas (Dianthuschinensis L.), darželinis šlamutis (HelichrysumbracteatumWilld.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Pomidorai – kone viena mėgstamiausių ir populiariausių daržovių lietuvių tarpe. Termometro stulpelyje kylantys skaičiai signalizuoja, kad laikas pradėti galvoti, ką auginsime daržuose ar šiltnamiuose ir jau visai čia pat laikas pradėti pomidorų daiginimą.  Jei šiemet norite užsiauginti pomidorų, agronomė, mokslų daktarė Marija Čižauskienė duoda keletą patarimų, ką daryti, kad ne tik nepraleistumėte laiko pomidorus daiginti, bet ir kaip juos prižiūrėti, kad šie ateityje duotų puikų derlių.

Svarstote, kur gi toji gausaus derliaus paslaptis? „Žalia stotelė“ specialistai dalinasi įžvalgomis, jog šiuo metu itin svarbu tinkamai paruošti sėklas, pasirūpinti teisingu jų daiginimu.  Tam, kad sėklos anksčiau, vienodžiau ir greičiau išdygtų, taip užtikrindamos ir gausesnį derlių, taikomi įvairūs sėklų paruošimo būdai, kuriuos kiekvienam sodininkui ir daržininkui vertėtų žinoti bei išmanyti. 1. Kalibravimas.

Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius.